- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- eA2-210-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00048-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
- 3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (atsakovas išnagrinėtoje byloje) G. S. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Technikonus“ (toliau – ir ieškovė, ir Bendrovė) ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ši civilinė byla užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021. Toliau nurodyta civilinė byla, kurios procesą prašoma atnaujinti, vadinama ir šia byla.
2. Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu; atnaujinus procesą įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą A. K. (toliau – A. K.) ir D. V. (toliau – ir D. V.) trečiaisiais asmenimis ir priimti naują sprendimą – BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. atmesti visiškai, priteisti G. S. bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Pareiškėjas, įrodinėdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, jog tik po bylos išnagrinėjimo jam naujai paaiškėjo aplinkybė, kad kitoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, tai yra civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019 (toliau – ir kita byla) priimtu 2019 m. birželio 20 d. sprendimu buvo konstatuota, jog Bendrovės vadovai veikė neteisėtai ir netinkamai tvarkė buhalterinę Bendrovės apskaitą, tai yra teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės būklę. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-349-464/2020, buvo paliktas nepakeistu, Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog Bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, kada teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės finansinius rezultatus. Pareiškėjas teigia, jog prieš tai kitoje byloje nustatytos aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, kurios buvo nustatytos šioje civilinėje byloje, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai jam teikė tikrovę atitinkančią informaciją apie Bendrovės finansinę būklę, todėl Bendrovės akcininkas, tai yra pareiškėjas, yra nesąžiningas. Pareiškėjo vertinimu susiklostė situacija, kai neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, paliudijus kad jie neteisėtų veiksmų neatliko, bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas sprendime paneigė išvadas, kurios buvo padarytos kitoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu, kad šie asmenys neteisėtus veiksmus atliko. Todėl buvo pažeistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, pagal kurią negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai.
2.2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimo, pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime nustatė, jog Bendrovės vadovo pareigas nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d. vykdė A. K., o nuo 2017 m. spalio 4 d. D. V., kurie buvo apklausti liudytojais ir jų parodymais buvo remiamasi byloje, nors jie prieštaravo kitoje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams, tai yra kad Bendrovės finansinė apskaita, už kurios tinkamą tvarkymą buvo atsakingas faktinis Bendrovės vadovas A. K., buvo vedama nesilaikant jai keliamų įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Taigi, buvę Bendrovės vadovai, kurie buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi, turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą ir negalėjo būti apklausti liudytojais, o teismas turėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatytais prejudiciniais faktais, kurių įrodinėti nereikia.
2.3. Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo padavimo pareiškėjas paaiškino, kad aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje jam paaiškėjo tik tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiais Teismas priėmė 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą. Taip pat pareiškėjas tuo atveju, jei teismas nustatys, kad terminas paduoti prašymui dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo buvo praleistas, prašo šį terminą atnaujinti, nes iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo pareiškėjas siekė pasinaudoti savo teise kasacine tvarka apskųsti ginčijamą sprendimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (ieškovė išnagrinėtoje byloje) BUAB „Technikonus“ atsiliepime į prašymą su juo nesutinka ir prašo atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ir priteisti iš jo suinteresuotam asmeniui teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į prašymą parengimą.
3.1. Dėl pareiškėjo prašyme nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesą egzistavimo suinteresuotas asmuo paaiškino, jog tiek teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, tiek pareiškėjas žinojo apie kitoje, pareiškėjo nurodomoje byloje priimtus sprendimus ir juose nustatytas aplinkybes, jas įvertino bei jas aprašė priimtuose sprendimuose, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Suinteresuoto asmens nuomone, Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo tinkamumo ar netinkamumo nustatymas nebuvo esminė bylos aplinkybė, nes byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl buhalterinės apskaitos vedimo pripažinimo tinkama ar netinkama, todėl su jos vedimu susijusios aplinkybės pagal savo svarbą negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl Bendrovės nemokumo, konstatavo, kad UAB „Technikonus“ apskaitoje nurodyti duomenys nėra tikslūs (2021m. rugsėjo 2 d. sprendimo 52 punktas), o kitoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad Bendrovės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, kas iš esmės atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. rugsėjo 2 d. sprendime nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo nurodomo prieštaravimo nėra. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje kitoje byloje, yra pritarta Panevėžio apygardos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo išvadai, kad UAB „Technikonus“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant jai keliamų įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo 68 ir 69 punktuose nustatyta, kad pareiškėjas (atsakovas) žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, nes bylos įrodymai patvirtina, kad jam buvo teikiama informacija apie finansinę padėtį, taigi, skirtinguose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja viena kitai. Be to, pareiškėjo analizuojami teismų sprendimai, buvo priimti bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys nebuvo tie patys.
3.2. Dėl pareiškėjo nurodyto CPK 366 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti, suinteresuotas asmuo paaiškino, jog prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu gali tik tie asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Be to, suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nenurodė kokias konkrečias materialiąsias teises ir pareigas Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. rugsėjo 2 d. sprendimas sukuria A. K. ir D. V. ir nėra pagrindo spręsti, kad priimtas sprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
3.3. Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti suinteresuotas asmuo paaiškino, kad apie kitoje byloje, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, priimtais sprendimais nustatytas aplinkybes, kurias pareiškėjas įvardija kaip esmines ir jų pagrindu prašo atnaujinti procesą, pats pareiškėjas žinojo Panevėžio apygardos teismui priėmus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, nes jame buvo išdėstytos kitoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovams D. V. ir A. K. 2019 m. birželio 20 d. priimtame sprendime nustatytos ir esminėmis pareiškėjo nurodomos aplinkybės. Todėl apie kitoje byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas vėliausiai turėjo sužinoti 2019 m. rugsėjo 20 d. Be to, BUAB „Technikonus“ 2021m. gegužės 31 d. į Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr.e2-361-212/2019 pateikė ir Lietuvos apeliacinis teismas prie bylos pridėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį kaip ieškovės teismui teikiamos konsultacinės išvados priedą, todėl pareiškėjas apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį vėliausiai turėjo sužinoti 2021m. gegužės 31d. Taigi, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2021m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ir jis pasibaigė 2021m. gruodžio 2 d. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas apie D. V. ir A. K. neįtraukimą į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis žinojo jau Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-361-212/2019 nagrinėjimo metu, nes pats prašė šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą ir teismas jo prašymo netenkino, todėl šia aplinkybe galėjo remtis jau teismui priėmus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir yra praleidęs terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutinka, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nors pareiškėjas nurodo, jog nesutiko su civilinėje byloje priimtu sprendimu, skundė jį kasacine tvarka ir tik 2022 m. gruodžio 15 d. gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos nutartį, kad kasacinis skundas nepriimtas, tačiau nuo pareiškėjo nurodytos nutarties gavimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo (2022 m. vasario 21 d.) yra praėję daugiau kaip 2 mėnesiai, o pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl jis du mėnesius delsė kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraine, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Russia, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Russia, peticijos Nr. 8564/02) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
6. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
7. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas pareiškėjo nurodytais CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
8. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019 pagal ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovui G. S., ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą 2021m. gegužės 12d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą gražino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį patenkino.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
9. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Taigi, naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
11. Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindus sieja su sužinojimu esminių aplinkybių, tai yra, kad kitoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, 2019 m. birželio 20 d. priimtame sprendime buvo konstatuota, jog UAB „Technikonus“ vadovai veikė neteisėtai ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, o 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria buvo paliktas nepakeistas 2019 m. birželio 20 d. sprendimas, pareiškėjo teigimu, konstatuota, jog faktinis bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, kada teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės finansinius rezultatus. Pareiškėjo tvirtinimu šios aplinkybės yra esminės ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu esant nustatytai aplinkybei, kad A. K. pareiškėjui teikė teisingą informaciją apie finansinius Bendrovės rezultatus bei nusprendus, jog pareiškėjas žinojo tikrąją padėtį apie Bendrovės finansinę būklę ir mokėjimų atlikimo metu buvo nesąžiningas, susidarė situacija, kai galioja du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, tai yra 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime prieita išvados, prieštaraujančios įsiteisėjusių 2019 m. birželio 20 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo ir 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadoms, kuriomis buvo paneigtas pareiškėjo nesąžiningumas.
12. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-360-544/2019 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovams D. V. ir A. K. 2019 m. birželio 20 d. sprendime teismas aprašė kitoje byloje nustatytas šias aplinkybes: „<...> bendrovės direktoriumi formaliai buvo D. V., tačiau faktiniu vadovu iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo A. K.; bendrovės finansinė apskaita, už kurios tinkamą tvarkymą buvo atsakingas faktinis bendrovės vadovas A. K., buvo vedama nesilaikant jai keliamų įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų“. Šioje byloje priimtame sprendime teismas aiškiai nurodė, kad aprašytos aplinkybės buvo nustatytos 2019 m. birželio 20 d. sprendime, priimtame kitoje civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019. Todėl daroma išvada, kad šios pareiškėjo kaip esminės proceso atnaujinimui nurodomos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo paskelbimo momento. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Technikonus“ 2021m. gegužės 31 d. į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateikė ir Lietuvos apeliacinis teismas prie bylos pridėjo kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. priimtą nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019. Šioje nutartyje, kaip tvirtina pareiškėjas, taip pat buvo nustatytos esminės aplinkybės, kad faktinis Bendrovės vadovas A. K. veikė neteisėtai, kada teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės finansinius rezultatus. Taigi, pareiškėjas apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį vėliausiai turėjo sužinoti 2021m. gegužės 31d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dalis pareiškėjo nurodomų esminių kitoje byloje, kurioje jis nedalyvavo, nustatytų aplinkybių, kurių jis tvirtina nežinojęs civilinės bylos Nr. e2-361-212/2019 nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019, jam turėjo būti žinoma 2019 m. rugsėjo 20 d., o kita dalis – 2021 m. gegužės 31 d., todėl kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo 2022 m. vasario 21 d., pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
13. Pareiškėjas nurodo, kad jam anksčiau nežinomos šios nutarties 11 punkte aptartos kitoje byloje nustatytos esminės aplinkybės prieštarauja civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatytoms aplinkybėms, todėl teismų priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam. Apie tokį prieštaravimą pareiškėjas sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą. Todėl teismas sprendžia, kad apie bylos aplinkybes, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, negalėjusias jam būti žinomomis bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nustatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, vėliausiai baigėsi 2022 m. gruodžio 2 d. ir pareiškėjas šį terminą praleido.
14. Apie aplinkybes, sudarančias kitą proceso atnaujinimo pagrindą, tai yra apie tai, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, pareiškėjas sužinojo civilinės bylos Nr. e2-361-212/2019 nagrinėjimo metu, kai teismas atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą buvusius Bendrovės vadovus A. K. ir D. V. bei žinojo viso bylos nagrinėjimo metu, tačiau nei pakartotinių prašymų įtraukti šiuos asmenis į bylos nagrinėjimą nereiškė, nei šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu pateikti ( CPK 368 straipsnio 1 dalis).
15. Pareiškėjas tvirtina, kad apie proceso atnaujinimo pagrindus jis sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo kasacinį skundą, tačiau toks pareiškėjo tvirtinimas prieštarauja šios nutarties 11-14 punktuose nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo pateikti, jeigu teismas nustatys, kad toks terminas yra praleistas. Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo grindžia aplinkybe, kad iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo, jis nesutiko su Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. rugsėjo 2 d. sprendimu ir jį skundė kasacine tvarka. Sprendžiant dėl termino pareiškėjui paduoti prašymą atnaujinimo, konstatuojama, kad pareiškėjas neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti jo ilgesnį, negu 2 mėnesių delsimą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis. Byloje nenustatyta jokių svarbių priežasčių, kurios patvirtintų, kad tik 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjui atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas naudojosi profesionalių teisininkų pagalba viso bylos nagrinėjimo metu, iš bylos duomenų nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjui surašė tas pats advokatas, kuris dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, teismui pateiktas prašymas nėra didelės apimties, prie jo nėra pridėti jokie nauji įrodymai, todėl ilgiau kaip du mėnesius trukęs delsimas pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo negali būti pateisinamas ilgesnio laikotarpio susipažinti su bylos medžiaga ar parengti prašymą būtinumu ir negali būti laikomas protingu. Atsižvelgiant į aptartą, prašymas dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą atnaujinimo atmetamas ( CPK 78 straipsnis).
16. Konstatavus, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą ir nenustačius pagrindo praleistam terminui atnaujinti, atsisakytina atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, kt.).
18. Pagal kasacinio teismo praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, jog paaiškėjo naujų esminių aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
20. Teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).
21. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos bylos nagrinėjimo metu, nurodo aplinkybes, nustatytas kitoje byloje, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, tai yra 2019 m. birželio 20 d. sprendime, priimtame Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuria prieš tai nurodytas sprendimas paliktas nepakeistas (šios nutarties 2.1 punktas). Tačiau ištyrus bylos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo galutinių procesinių sprendimų kitoje byloje egzistavimas, jų turinys ir juose nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados pareiškėjui negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šioje nutartyje jau yra konstatuota, kad pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinoma apie kitoje byloje priimtus procesinius sprendimus ir juose nustatytas aplinkybes, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. priimtame sprendime civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, aprašė pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas ir 2019 m. birželio 20 d. Panevėžio apygardos sprendimu nustatytas aplinkybes dėl Bendrovės vadovų neteisėto ir netinkamo UAB „Technikonus“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, o apeliacine tvarka nagrinėjamoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 buvo pateikta ir 2020 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria prieš tai nurodytas 2019 m. birželio 20 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu (žr. ir šios nutarties 11 punktą). Taigi, pareiškėjui buvo žinoma, galėjo ir turėjo būti žinoma apie jo nurodomas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes ir šiomis aplinkybėmis jis galėjo remtis bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, kur ir buvo priimtas galutinis bylos procesinis sprendimas, metu.
23. Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, nes jos pareiškėjui turėjo būti žinomos ir jomis pareiškėjas galėjo remtis bylos vykstant teismo procesui byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti.
24. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Bylos duomenys patvirtina, jog ir pareiškėjui, ir bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nes jos buvo užfiksuotos apeliacine tvarka skundžiamame 2019 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, kuris buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. rugsėjo 2 d. sprendimu, o 2020 m. gegužės 21 d. nutartis buvo pridėta prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl nurodytų aplinkybių būtų priimtas visai kitas sprendimas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu nesudaro įstatymu numatyto pagrindo proceso atnaujinimui.
25. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog kitoje byloje priimtais Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo paneigtas pareiškėjo nesąžiningumas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, nes nesirėmė kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl šiose dvejose bylose nustatytos aplinkybės prieštarauja vienos kitoms ir tokia situacija negalima. Pirma, pareiškėjo nurodytos kitos bylos dalykas ir nagrinėjamos bylos dalykas bei įrodinėjamos aplinkybės yra skirtingi. Pareiškėjas nedalyvavo kitoje byloje ir toje kitoje byloje nebuvo įrodinėjamas pareiškėjo sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes jos šalys buvo ieškovė BUAB „Technikonus“, o atsakovai D. V. ir A. K., o nagrinėjimo dalykas buvo civilinės atsakomybės taikymas atsakovams, kurie teismui iškėlus UAB „Technikonus“ bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui viso pagal finansinę atskaitomybę Bendrovei priklausiusio turto ir taip, anot ieškovės, padarė žalą Bendrovei. Toje kitoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasi abiejų atsakovų pripažinimu, nustatė, kad UAB „Technikonus“ finansinė apskaita buvo vedama, nesilaikant jai keliamų įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, o Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad A. K. neteisėtai neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos organizavimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nors ieškovė ir buvo ta pati, tačiau atsakovu buvo įtrauktas pareiškėjas. Kitas buvo ir bylos dalykas bei įrodinėjamos aplinkybės, nes nagrinėjamoje byloje actio Pauliana pagrindu ieškovė ginčijo Bendrovės atliktų mokėjimų pareiškėjui sandorius. Tačiau, teismo vertinimu, priešingai, negu teigia pareiškėjas, kitoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės vienos kitoms neprieštarauja, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos kitoje byloje nustatytos aplinkybės, jog Bendrovės buhalterinė apskaita dėl Bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų buvo vedama nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas savaip interpretuoja kitoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, teigdamas, kad teismai konstatavo, jog Bendrovės valdymo organai pareiškėjui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės finansinę būklę, nors faktiškai tokios konkrečios aplinkybės nebuvo nustatytos. Priešingai, D. V. kitoje byloje patvirtino, kad 2017 m. spalio mėnesį paaiškėjus, jog Bendrovės finansinė padėtis ir turto kiekis esminiai skiriasi nuo bendrovės turto kiekio, kuris turėtų būti pagal apskaitos dokumentus, jis apie tai informavo pareiškėją (2019m. birželio 20 d. sprendimo 3 lapas).
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, būtinų kvalifikuojant esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą procesui įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje atnaujinti.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
27. Pareiškėjas nurodo, kad buvę Bendrovės vadovai turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi ir tai sudaro pagrindą atnaujinti bylos procesą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad D. V. ir A. K. negalėjo būti apklausti liudytojais dėl savo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau konkrečiais argumentais to suinteresuotumo taip pat nepagrindė. Teismas nenustatė, kad bylos išsprendimas turi įtakos D. V. ar A. K. teisėms ir pareigoms, todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso dėl to, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
28. Konstatavus, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti, ir nenustačius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat padarius išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtino esant CPK 366 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punkte nustatytus pagrindus atnaujinti procesą, atsisakytina procesą atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Suinteresuotas asmuo BUAB „Technikonus“ pareiškė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1742,40 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą.
30. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiami sudėtingi, specialių žinių reikalaujantys klausimai, kad teisinėje praktikoje tokio pobūdžio klausimai nėra nauji, į suinteresuoto asmens atstovo ankstesnį dalyvavimą byloje, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mažina suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo surašymą patirtų išlaidų atlyginimą iki 800 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 290–291 straipsniais, 335 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019.
Priteisti iš pareiškėjo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens BUAB „Technikonus“ (j. a. k. 302033532) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apygardos teismą.