Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo netenkintas apeliantės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.1. 2015 m. gegužės 13 d. paskolos sutartimi atsakovas suteikė bendrovei 4 158 Eur paskolą (skolos grąžinimo terminas – 2016 m. birželio 1 d., bendrovė taip pat įsipareigojo sumokėti už suteiktą paskolą 4,95 proc. metines palūkanas);

16.3. 2015 m. liepos 22 d. paskolos sutartimi atsakovas suteikė bendrovei 25 000 Eur paskolą (skolos grąžinimo terminas – 2015 m. spalio 12 d., bendrovė taip pat įsipareigojo sumokėti už suteiktą paskolą 8,75 proc. metines palūkanas)

16.4. 2015 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartimi atsakovas suteikė bendrovei 47 000 Eur paskolą (skolos grąžinimo terminas – 2016 m. rugsėjo 29 d., bendrovė taip pat įsipareigojo sumokėti už suteiktą paskolą 8,75 proc. metines palūkanas);

16.5. 2015 m. spalio 27 d. paskolos sutartimi atsakovas suteikė bendrovei 22 000 Eur paskolą (skolos grąžinimo terminas – 2015 m. lapkričio 30 d., bendrovė taip pat įsipareigojo sumokėti už suteiktą paskolą 8,75 proc. metines palūkanas);

16.6. 2016 m. balandžio 4 d. paskolos sutartimi atsakovas suteikė bendrovei 28 800 Eur paskolą (skolos grąžinimo terminas – ne vėliau kaip per tris darbo dienas gavus atsiskaitymą pagal viešųjų pirkimų procedūrą, bendrovė taip pat įsipareigojo sumokėti už suteiktą paskolą 8,75 proc. metines palūkanas).

17. UAB „Technikonus“ 2016 m. rugsėjo mėnesį viešai paskelbė apie jai priklausančio pastato, esančio J. Janonio g. 1, Panevėžyje, pardavimą.

18. 2017 m. rugsėjo 28 d. įvyko UAB „Technikonus“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nutarta leisti parduoti bendrovei priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Eismo valdymo sistemos“ už 140 000 Eur plius PVM, o gautus už pastatą pinigus paskirti daliniam įmonės finansinių įsipareigojimų mažinimui bei veiklos finansavimui. Bendrovės pastatas parduotas 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Eismo valdymo sistemos“, kuri 2017 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu pervedimu pervedė bendrovei 34 900 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. pervedė 124 500 Eur, t. y. sumokėjo bendrovei iš viso 159 400 Eur.

19. Bendrovė 2017 m. lapkričio 15 d. iš UAB „Eismo valdymo sistemos“ gavusi 34 900 Eur, 2017 m. lapkričio 17 d. pervedė atsakovui 28 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „PASKOLOS Nr. 20160404-06/2016 GRĄŽINIMAS“. Bendrovė 2017 m. gruodžio 7 d. gavusi iš UAB „Eismo valdymo sistemos“ 124 500 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovui trimis mokėjimo pavedimais pervedė iš viso 84 658 Eur: 1) 4 158 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodant „Pradelstos paskolos pagal 2015 gegužės mėn. 13 d. sutartį Nr. __/2015 grąžinimas skolininkui pareikalavus“, 2) 40 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodant, „Pradelstos paskolos pagal 2015 birželio mėn. 11 d. sutartį Nr. __/2015 grąžinimas skolininkui pareikalavus“, 3) 40 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pradelstos paskolos pagal 2015 rugsėjo mėn. 29 d. sutartį Nr.__/2015 grąžinimas skolininkui pareikalavus“.

20. Atsakovas 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-410-544/2018 UAB „Technikonus“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Divingas“. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bendrovės (apeliantės) paskolų jos akcininkui grąžinimo pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana).

Dėl actio Pauliana sąlygų

22. Apeliantė byloje teigia, kad bendrovės ir atsakovo sudaryti ginčijami aktai pažeidė bendrovės kreditorių teisėtus interesus ir dėl to turi būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė neįrodė visų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, t. y. kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti apeliantės ir jos kreditorių interesai ir jų sudarymas lėmė ar padidino apeliantės nemokumą, taip pat, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Taigi, šiuo atveju keliamas actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo klausimas.

23. CK 6.66 straipsnyje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

24. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

25. Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, iš esmės nesutariama dėl antros, trečios ir ketvirtos actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo ir (ar) nebuvimo nagrinėjamu atveju, dėl kurių ir pasisako apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės normas, kiek tai susiję su kreditorių teisių pažeidimu sudarant ginčijamus mokėjimo pervedimus. Atsižvelgiant į šias apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija žemiau atskirai pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Dėl apeliantės kreditorių teisių pažeidimo

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime padarė išvadą, kad apeliantė, įvykdydama prievolę atsakovui, nepažeidė kitų kreditorių teisių, taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeis kitų bendrovės kreditorių teises. Teismas pažymėjo, kad apeliantė ir AB „Citadele“ bankas sudarė kredito linijos sutartį Nr. KS/05/1325, kurios pagrindu bankas sutiko suteikti apeliantei 50 000 Eur kreditą, todėl vertino, kad įmonės finansinė padėtis buvo gera, nors ir vėliau kreditas nebuvo suteiktas, nes buvęs bendrovės vadovas A. K. nesutiko įkeisti UAB „Technikonus“ nepriklausančio nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad po atliktų ginčo mokėjimų, bendrovė toliau vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, privalomus mokesčius į valstybės biudžetą. Taip pat padarė išvadą, kad atsakovui apeliantės finansinė padėtis paaiškėjo tik 2018 m. vasario mėnesį, kuomet jo prašymu buvo paruoštas 2017 m. bendrovės preliminarus balansas, o apeliantės pateikti duomenys apie bendrovės skolas 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d., nepatvirtina, kad skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai buvo suėję.

27. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nes: 1) AB „Citadele“ bankas planavo suteikti bendrovei refinansavimo paskolą, kuri būtų skirta padengti jau suteiktas paskolas, 2) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki gruodžio 14 d. apeliantė atsiskaitydavo nedidelėmis sumomis su tam tikrais kreditoriais lyginant su atsakovui atliktais mokėjimais, 3) byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 17 d. bendrovė turėjo iš viso 76 243,37 Eur pradelstų įsipareigojimų, 2017 m. gruodžio 14 d. – 129 652,67 Eur.

28. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2017).

29. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

30. Iš byloje esančio apeliantės banko sąskaitos išrašo iš banko sąskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo 191 736,24 Eur įplaukų ir 191 230,50 Eur išlaidų. Įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo privalomus mokesčius, darbo užmokesčius savo darbuotojams, pavyzdžiui: 2017 m. lapkričio 21 d. atliko mokėjimus UAB „Guolių Era“ (4 000 Eur), UAB „Plastvita“ (1 925,16 Eur), UAB „Laidra“ (629,86 Eur), UAB „Knortas“ (1 783,68 Eur), UAB „Delamode Baltics“ (436,10 Eur), 2017 m. lapkričio 24 d. atliko mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (10 216 Eur), 2017 m. gruodžio 12 d. atliko mokėjimus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (5 271,53 Eur), UAB „Automatikos sistemos“ (1 089 Eur), taip pat matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. bendrovė mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, valstybinius mokesčius, 2017 m. gruodžio 19 d. atliko mokėjimo pavedimus UAB „SDG“ ( 275,88 Eur), UAB „Telia Lietuva“ (94,52 Eur ir 188,07 Eur), Technisko ekspertu SIA TUV Nord Baltik (1 278,98 Eur), UAB „Inauga“ (605 Eur). Kaip jau buvo minėta (nutarties 20 punktas) Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Technikonus“ iškėlė bankroto bylą ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtinto kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

31. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Vien faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

32. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamais mokėjimais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties skolininkui nėra draudžiama atsiskaityti su kreditoriumi, kuriam buvo suėjusi prievolė atsiskaityti.

33. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris atidedant prievolės įvykdymo terminą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas. Tai taip pat reiškia, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimą kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų kreditorių ir juridinio asmens interesus.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreditorių teisių pažeidimo šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamų mokėjimų sudarymo dieną bendrovė galbūt turėjo kreditorių ir, kad jų interesai buvo pažeisti, nes ginčo mokėjimų laikotarpiu apeliantė vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais, mokėjo mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

37. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

38. Minėta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimais apeliantė atsakovui pervedė iš viso 113 458 Eur, pagal sudarytas paskolos sutartis (nutarties 16.1. – 16.6. papunkčiai). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantė neįrodė, jog bendrovė neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, nes vėliausias paskolos grąžinimo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. ir apeliantė turėjo pareigą grąžinti atsakovui paskolą.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paskolų, kurių grąžinimo terminas jų mokėjimo dienomis jau buvo seniai pasibaigęs, įvykdymo laikas, grąžinimas atsakovui savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu kitų kreditorių teises vien tik dėl to fakto, kad atsakovas buvo įmonės akcininkas, o 2018 m. kovo 16 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nebuvo grąžinta absoliučiai visa jo suteiktos paskolos suma. Be to, iš apeliantės banko sąskaitos išrašo matyti, kad paskolų grąžinimo metu (2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais), kaip jau buvo pasisakyta, apeliantė vykdė mokėjimus ir kitiems kreditoriams, todėl, atsižvelgiant ir į tai, jog, kaip minėta, iki bankroto bylos iškėlimo įstatymas nenumato visų kreditorių lygybės principo, aplinkybė, kokia dalimi (lygia ar ne) buvo tenkinti atsakovo ir kitų kreditorių reikalavimai, nėra pakankama kreditorių teisių pažeidimui, kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygai, šiuo konkrečiu atveju nustatyti.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės pozicija, kad atsakovas buvo faktinis bendrovės vadovas ir jo iniciatyva buvo atlikti ginčo mokėjimai, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl vadovo civilinės atsakomybės kreditoriams ar įmonei, o dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu, savo ruožtu, kaip jau minėta, apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas buvo nesąžiningas, nes bendrovė atliko paskolų grąžinimus, žinodama, kad yra nemoki. Nenustačius, kad paskolų grąžinimai, įvykę 2017 m. lapkričio 17 d. ir gruodžio 14 d. mėnesį, pažeidė kitų kreditorių interesus ir atitinkamai tuo paneigus apeliantės ir atsakovo nesąžiningumą, grąžinant paskolas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti pagal CK 6.66 straipsnį negaliojančiais atliktus paskolų grąžinimus.

41. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad apeliantė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį.

Dėl šalių sąžiningumo

42. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.

43. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

44. Ginčo sandorius sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Kaip jau buvo pasisakyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį nustatydamas, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių ir apeliantė neįrodė, jog bendrovė ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad bendrovė galėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 187 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei BUAB „Technikonus“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Atsakovas G. S. prašė priteisti iš ieškovės BUAB „Technikonus“ bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokių išlaidų patyrimo apeliacinės instancijos teisme faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.