Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.14.5.2.4; 1.2.14.6.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.8

2023 m. rugsėjo 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

nuteistajam E. B. (E. B.) ir jo gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Sauliui Zakarevičiui, Linui Belevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M., A. J., I. P., E. B. (E. B.) bei nuteistųjų N. B. ir K. B. ir jų gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems mėnesiams), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus bausmių dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 3 (trejiems) metams.

E. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

I. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 1dalį (dėl „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

I. P. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) išteisinta, nes neįrodyta, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas.

N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl teisės į 7 235 Eur PVM) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė 160 MGL (6 025,6 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė 160 MGL (6 025,6 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinų pardavimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“1 550 Eur mokesčio vengimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės įgijimo į 18 847 Eur PVM) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su JK R-F. L.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 2 (dvejiems) metams.

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „H. G.“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „H. G.“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „H. G.“ PVM sąskaitos-faktūros) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM turtinės prievolės išvengimo 98 987 Eur) laisvės atėmimu 4 (ketveriems ) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengiant pelno mokesčio 20 693 Eur) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 1 mėnesiui, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisės įgijimo į 254 473 Eur PVM) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisės įgijimo į 90 096 Eur PVM) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 405 Eur mokesčio vengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1 550 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai mokesčių vengimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisės įgijimo į 18 847,5 Eur PVM) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 192 254 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 20 165 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisės įgijimo į 74 361,96 Eur PVM) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 121 219 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl paskolos suklastojimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisės į 5 001 Eur PVM įgijimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisės į 7 235 Eur PVM įgijimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

R. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 112 138 Eur pasisavinimo) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Iš R. M., E. B. ir I. P. solidariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 47 135,55 Eur.

Iš R. M. ir E. B. solidariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 76 675 Eur.

Iš N. B. priteista valstybės naudai 9 858 Eur.

Iš K. B. priteista valstybės naudai 8 573 Eur.

Iš R. M. priteista 27 862 Eur valstybės naudai.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno apskrities valstybės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai atmesti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti D. J., A. M. ir J. J. (Č.); ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B., I. P. ir R. M. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdami organizuotoje grupėje keliems nusikaltimams, taip pat vienam sunkiam nusikaltimui, daryti, bei būdami nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš organizatoriaus R. M. ir vykdytojų E. B., I. P., veikdami išankstine tiesiogine tyčia gaminti netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, R. M. koordinuojant ir vadovaujant organizuotos grupės veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis: E. B. suranda veikiantį juridinį asmenį – bendrovę su vadovu (kurį galima įtakoti) –, atitinkantį sąlygas lizingui gauti, I. P. pagamina surastos bendrovės reikiamus netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, turinčius įtakos lizingui gauti (Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą), E. B. su R. M. šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikia VĮ „Registrų centras“ ir lizingo bendrovei, vykdė netikrų dokumentų pagaminimą ir didelės vertės svetimo turto įgijimą savo ir kitų fizinių asmenų naudai apgaule, o būtent:

E. B. suradus veikiantį juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), kurios direktorius ir vienintelis akcininkas A. E. (A. E.), a. k. (duomenys neskelbtini)), o I. P. pagaminus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, reikalingus lizingui gauti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“– 592 478 Eur už einamus metus ir 344 300 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 22 617 Eur už einamus metus ir 2 133 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „A. Ilgalaikis turtas“– 968 Eur už einamus metus ir 1 068 Eur už praėjusius metus; grafoje „B. Trumpalaikis turtas“– 75 213 Eur už einamus metus ir 107 995 Eur už praėjusius metus; grafoje „C. „Nuosavas kapitalas“ II. „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“– 76 181 euras už einamus metus ir 109 063 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 179 825 Eur už einamus metus ir 592 478 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 8 469 Eur už einamus metus ir 22 617 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d. balansą jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „A. Ilgalaikis turtas“ – 968 Eur už einamus metus ir 968 Eur už praėjusius metus; grafoje „B. Trumpalaikis turtas“– 88 206 Eur už einamus metus ir 75 213 Eur už praėjusius metus; grafoje „C. „Nuosavas kapitalas“ II. „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ – 89 174 Eur už einamus metus ir 76 181 euras už praėjusius metus.

Po to, R. M. nurodžius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti netikrus dokumentus – „Mokėjimo nurodymus“, juose įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus dokumentus: 2016 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 04111616, jame nurodant kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, už stakles pagal sutartį pervedė 14 650 Eur; 2016 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 057938444, jame nurodant kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, už stakles pagal sutartį pervedė 5 550,95 Eur; E. B. kartu su R. M., bei A. E. (nežinančiam ir nesuprantančiam apie pastarųjų daromą nusikalstamą veiką), panaudojus pagamintus netikrus dokumentus – juos pateikus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ ir sudarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 2016 m. gegužės 6 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 201606020, pagal kurią: lizingo davėjas UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ perka iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 67 336,60 Eur stakles su vakuuminiu kėlimu OPTIMAT (duomenys neskelbtini) ir jas perduoda lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pastarajai sumokėjus pradinį įnašą 20 200,95 Eur), o UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 2016 m. gegužės 10 d. iš AB „(duomenys neskelbtini) bank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (valdomą R. M.) pervedus 47 135,55 Eur, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – 47 135,55 Eur, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“.

2. Be to, E. B. ir R. M. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdami su nenustatytu asmeniu organizuotoje grupėje keliems nusikaltimams, taip pat vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdami nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš vykdytojų nenustatyto asmens ir E. B., organizatoriaus R. M. ir veikdami išankstine tiesiogine tyčia – gaminti netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, R. M. koordinuojant ir vadovaujant organizuotos grupės veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis: E. B. suranda veikiantį juridinį asmenį – bendrovę su vadovu (kurį galima įtakoti) –, atitinkantį sąlygas lizingui gauti, nenustatytas asmuo pagamina surastos bendrovės reikiamus netikrus finansinės atskaitomybės dokumentus, turinčius įtakos lizingui gauti (Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą), E. B. kartu su R. M. šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikia VĮ „Registrų centras“ ir lizingo bendrovei, vykdė netikrų dokumentų pagaminimą ir didelės vertės svetimo turto įgijimą savo ir kitų fizinių asmenų naudai apgaule, o būtent:

E. B. suradus veikiantį juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius ir vienintelis akcininkas – A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)), o nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalingus lizingui gauti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 259 475 Eur už einamus metus ir 123 0136 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 95 412 Eur už einamus metus ir 8 034 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „A. Ilgalaikis turtas“ – 0 Eur už einamus metus ir 543 Eur už praėjusius metus; grafoje „B. Trumpalaikis turtas“- 114 095 Eur už einamus metus ir 42 102 Eur už praėjusius metus; grafoje „C. „Nuosavas kapitalas“ II. „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ – 114 095 Eur už einamus metus ir 42 645 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 71 356 Eur už einamus metus ir 259 475 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 29 452 Eur už einamus metus ir 95 412 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d. balansą jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „B. Trumpalaikis turtas“- 143 547 Eur už einamus metus ir 114 095 Eur už praėjusius metus; grafoje „C. „Nuosavas kapitalas“ II. „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ –143 547 Eur už einamus metus ir 114 095 Eur už praėjusius metus.

Po to, E. B. kartu su R. M., bei A. S. (nežinančiam ir nesuprantančiam apie pastarųjų daromą nusikalstamą veiką) panaudojus pagamintus netikrus dokumentus – juos pateikus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ ir sudarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 2016 m. gegužės 3 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 201606143, pagal kurią lizingo davėjas UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ perka iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 117 975 Eur lazerinį odos sukirpimo įrenginį „HAND TAUR/XD2 ir jį perduoda lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pastarajai sumokėjus pradinį įnašą 41 300 Eur), o UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 2016 m. gegužės 6 d. iš AB „(duomenys neskelbtini) bank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)(valdomą R. M.) pervedus 76 675 Eur, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą - 76 675 Eur, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“.

3. Be to, R. M., veikdamas bendrai su I. P., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., I. P. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, I. P. pagamino netikrus dokumentus, bei juos panaudojo, tai yra: nenustatyto asmens surastos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) vardu, R. M. nurodžius, I. P. savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 24 259 Eur už einamus metus ir 0 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 17 113 Eur už einamus metus ir 0 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „A. Ilgalaikis turtas“ – 8 056 Eur už einamus metus ir 0 Eur už praėjusius metus; grafoje „B. Trumpalaikis turtas“ – 11 953 Eur už einamus metus ir 2 896 Eur už praėjusius metus; grafoje „Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ – 20 009 Eur už einamus metus ir 2 896 Eur už praėjusius metus, kuriuos panaudojo 2016 m. gegužės 17 d., nenustatytam asmeniui pateikiant juos VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).

4. E. B., laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. liepos 2 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje bei VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini)filialo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą – kito asmens vardu įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) ir būti jos faktiniu vadovu, neįteisinus savo veiklos, tačiau faktiškai vadovaujant Bendrovės ūkinei komercinei veiklai, veikdamas bendrai su I. Z. (I. Z.), už atlygį (sumokant jam ne mažiau 50 Eur už dokumentų pasirašymą), žinodamas, kad I. Z. Bendrovės akcijų realiai neįgis, realiai nebus bendrovės direktoriumi, nedisponuos bendrovės antspaudu, bankiniais dokumentais ir bendrovės turtu, pateikė I. Z. pasirašyti jo užpildytus dokumentų ruošinius, o pastarajam savo parašu patvirtinus jų melagingą turinį, pagamino netikrus, bei suklastojo tikrus dokumentus, tai yra: 2016 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pateikus pasirašyti tikrovę neatitinkantį 2016 m. birželio 30 d. „UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą“, kad I. Z. atleidžia iš Bendrovės direktoriaus pareigų S. J. ir skiria direktoriumi I. Z., o I. Z. pasirašius, pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 30 d. vienintelio akcininko sprendimą“; 2016 m. liepos 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, jam pateikus pasirašyti 2016 m. liepos 1 d. „PRAŠYMĄ REGISTRUOTI JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE“ pakeistus duomenis, formas: „JAR-1“, „JAR-VO-V“ ir „JAR-AF“, tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra I. Z., o I. Z. savo parašu patvirtinus šiuos tikrovę neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrus dokumentus – „PRAŠYMĄ REGISTRUOTI JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE“ (formas: „JAR-1“, „JAR-VO-V“ ir „JAR-AF“), bei juos panaudojo 2016 m. liepos 1 d. pateikdamas VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) padaliniui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).

5. Be to, E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. ją vykdęs už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių I. Z., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas), 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent pažeidė: 1. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 patvirtinta Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarka. 2. 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo“, nustatytą tvarką, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos ir kita) saugomi dešimt metų. Kadangi jis neišsaugojo ir tyrimui nepateikė nė vieno Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumento, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros.

6. K. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vadovaudamas ir veikdamas Bendrovės vardu jo naudai ir interesams, ir pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės veiklą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reikalavimus, kad dokumentas turi tiksliai atitikti ūkinės operacijos turinį; 6 punktą „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, kadangi jis, žinodamas, kad R. M. suklastojo PVM sąskaitas faktūras, jose nurodydamas neįvykusias ūkines operacijas, bei pasirašydamas už direktorių – S. R.: 2015 m. lapkričio 18 d. STZ Nr. 00098 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ LMTD ruošinių pjovimo ir pardavimo už 6 936,93 Eur (iš jų 1 203,93 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. lapkričio 24 d. STZ Nr. 00102 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ LMTD ruošinių pjovimo ir pardavimo už 5 549,06 Eur (iš jų 963,06 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 2 d. STZ Nr. 00109 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų ruošinių pardavimo už 5 693,05 Eur (iš jų 988,05 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 11 d. STZ Nr. 00123 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų ruošinių pardavimo už 1 833,15 Eur (iš jų 318,15 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 19 d. STZ Nr. 00131 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų ruošinių pardavimo už 8 427,45 Eur (iš jų 1 462,65 Eur) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 21 d. STZ Nr. 00133 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paslaugų suteikimo už 375,10 Eur (iš jų 65,10 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, jis (K. B.) jas patvirtino savo parašu ir įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų prekių nepardavė ir paslaugų neatliko, o dokumentuose nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. šiai bendrovei neatstovavo ir dokumentuose nepasirašė. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

7. Be to, K. B. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, K. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vadovaudamas ir veikdamas Bendrovės vardu, jos naudai ir interesams, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės veiklą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, o R. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)), faktiniu vadovu (statytinis direktorius S. R.), neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu (disponavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB (duomenys neskelbtini), sąskaitos banko kodų generatoriumi, Visa Elektron kortele, čekių knygele, apvaliuoju antspaudu, AB DNB banko prisijungimo internetu kortele), laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. sausio 25 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, siekdami apgaule kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – į grąžintiną 5 001 Eur PVM, R. M. suklastojus PVM sąskaitas faktūras, jose nurodžius neįvykusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas su Bendrove, bei pasirašant už direktorių S. R.: 2015 m. lapkričio 18 d. STZ Nr. 00098 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ LMTD ruošinių pjovimo ir pardavimo už 6 936,93 Eur (iš jų 1 203,93 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. lapkričio 24 d. STZ Nr. 00102 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ LMTD ruošinių pjovimo ir pardavimo už 5 549,06 Eur (iš jų 963,06 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 2 d. STZ Nr. 00109 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų ruošinių pardavimo už 5 693,05 Eur (iš jų 988,05 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 11 d. STZ Nr. 00123 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų ruošinių pardavimo už 1 833,15 Eur (iš jų 318,15 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 19 d. STZ Nr. 00131 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų ruošinių pardavimo už 8 427,45 Eur (iš jų 1 462,65 Eur) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 21 d. STZ Nr. 00133 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paslaugų suteikimo už 375,10 Eur (iš jų 65,10 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o K. B. šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras patvirtinus savo parašu ir įtraukus į Bendrovės buhalterinę apskaitą (nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų prekių nepardavė ir paslaugų neatliko) pažeisdami 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą: ,,Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus“, K. B. šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į Bendrovės PVM ataskaitas, tai yra: į 2015 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie Bendrovės pirkimo PVM, t. y. nurodė, kad Bendrovė 2015 metų lapkričio mėnesį turėjo pirkimo PVM 6 254 Eur sumai, nors realiai turėjo 4 087 Eur pirkimo PVM; į 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie Bendrovės pirkimo PVM, t. y. nurodė, kad Bendrovė 2015 metų gruodžio mėnesį turėjo pirkimo PVM 14 424 Eur sumai, nors realiai turėjo 11 590 Eur pirkimo PVM. Po to 2016 m. sausio 25 d. šias suklastotas deklaracijas pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), apgaule kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – į grąžintiną 5 001 Eur PVM.

8. N. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vadovaudamas ir veikdamas Bendrovės vardu jo naudai ir interesams, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės veiklą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. sausio 6 d., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, t. y. dokumentas turi tiksliai atitikti ūkinės operacijos turinį“, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, kad „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, kadangi jis, žinodamas, kad R. M. suklastojo PVM sąskaitas faktūras, jose nurodydamas neįvykusias ūkines operacijas: 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00127 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindų dangos ir apšiltinimo medžiagų pardavimo už 2 764,85 Eur (iš jų 479,85 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje R. M. buvo nurodęs žinomai neteisingus duomenis, kad šias medžiagas pardavė ir paslaugas už 2 764,85 Eur (iš jų 479,85 Eur PVM) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo S. R. (nors S. R. šiai bendrovei neatstovavo ir dokumentuose nepasirašė); 2015 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą EUS Nr. 00349 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų pardavimo ir transporto paslaugų suteikimo už 12 525,92 Eur (iš jų 2 173,92 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą EUS Nr. 00359 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų pardavimo ir transporto paslaugų suteikimo už 8 244,34 Eur (iš jų 1 430,84 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderį EUS Nr. 141, kad bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 8 244,34 Eur; kuriose R. M. buvo nurodęs žinomai neteisingus duomenis, kad šias medžiagas pardavė ir paslaugas už 20 770,26 Eur (iš jų PVM 3 604,76 Eur) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 8 244,34 Eur gavo D. G., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo D. G. (nors D. G. šiai bendrovei neatstovavo ir dokumentuose nepasirašė); 2015 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 20150517 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ griovimo ir transporto paslaugų suteikimo už 6 413 Eur (iš jų 1 113 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 20150523 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų remonto ir transporto paslaugų suteikimo už 11 737 Eur (iš jų 2 037 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderį EUR Nr. 20150509 ir 2015 m. gegužės 22 d. kasos pajamų orderį EUR Nr. 20150515/1 dėl grynųjų pinigų 18 150 Eur sumoje išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“; kuriose R. M. buvo nurodęs žinomai neteisingus duomenis, kad šias medžiagas pardavė ir paslaugas už 18 150 Eur (iš jų PVM 3 150 Eur) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 1 8150 Eur gavo I. B., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo I. B. (nors I. B. šiai bendrovei neatstovavo ir dokumentuose nepasirašė); N. B. jas patvirtino savo parašu ir įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų prekių nepardavė ir paslaugų neatliko. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2015–2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

9. Be to, N. B. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, N. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vadovaudamas ir veikdamas Bendrovės vardu jo naudai ir interesams, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės veiklą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, o R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), faktiniu vadovu (statytinis direktorius S. R.), neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu (disponavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB (duomenys neskelbtini), sąskaitos banko kodų generatoriumi, Visa Elektron kortele, čekių knygele, apvaliuoju antspaudu, AB DNB banko prisijungimo internetu kortele); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2015 m. gruodžio 17 d., pardavus įmonę D. G., toliau neteisėtai vykdančiu ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; nesusijusiu jokiais darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), tačiau 2015 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. vasario 10 d., žadėdamas pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodamas I. B. pasitikėjimu (I. B. 2015 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš I. K. ir tapo jos direktoriumi), įgijusiu bendrovės dokumentus ir spaudą, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau neteisėtai vykdančiu ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. vasario 24 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, siekdamas apgaule kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, t. y. į grąžintiną 7 235 Eur PVM, kartu su R. M., suklastojus PVM sąskaitas faktūras, tai yra R. M. į jas įrašius žinomai melagingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas bei suklastojus direktorių parašus, o jam (N. B.) šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras patvirtinus savo parašu: 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00127 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindų dangos ir apšiltinimo medžiagų pardavimo už 2 764,85 Eur (iš jų 479,85 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą EUS Nr. 00349 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų pardavimo ir transporto paslaugų suteikimo už 12 525,92 Eur (iš jų 2 173,92 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą EUS Nr. 00359 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų pardavimo ir transporto paslaugų suteikimo už 8 244,34 Eur (iš jų 1 430,84 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 20150517 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ griovimo ir transporto paslaugų suteikimo už 6 413 Eur (iš jų 1 113 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 20150523 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų remonto ir transporto paslaugų suteikimo už 11 737 Eur (iš jų 2 037 Eur PVM) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; o jam (N. B.) šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukus į Bendrovės buhalterinę apskaitą (nors realiai nurodytos ūkinės operacijos neįvyko), bei pažeidžiant PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą: ,,Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus“, šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukus į Bendrovės PVM ataskaitas, tai yra: 2015 m. liepos 2 d. į 2015 metų gegužės mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, t. y. nurodė, kad Bendrovė 2015 metų gegužės mėnesį turėjo pirkimo PVM 6 380 Eur sumai, nors realiai turėjo pirkimo PVM 3 230 Eur; 2016 m. sausio 22 d. į 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, t. y. nurodė, kad Bendrovė 2015 metų gruodžio mėnesį turėjo pirkimo PVM 12 732 Eur sumai, nors realiai turėjo pirkimo PVM 10 078 Eur; 2016 m. vasario 24 d. į 2016 metų sausio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, t. y. nurodė, kad Bendrovė 2016 metų sausio mėnesį turėjo pirkimo PVM 5 428 Eur sumai, nors realiai turėjo pirkimo PVM 3 997 Eur; bei šias suklastotas deklaracijas (jų surašymo dieną) pateikus (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), apgaule kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, t. y. į grąžintiną 7 235 Eur PVM.

10. R. M. ir A. J., veikdami bendrai, A. J., būdamas UAB „R. L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) statytiniu (formaliu) vadovu, (A. J. 2013 m. spalio 21 d. įgaliojimas R. M. atstovauti Bendrovės interesus valstybės institucijose, teismuose, bankuose, valdyti bendrovės sąskaitas, pasirašyti reikalingus dokumentus), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrai su R. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, tuo pačiu ir UAB „R. L.“ faktiniu vadovu, žinodami, kad UAB „R. L.“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. vienam tyčia ir kartu su A. J. (R. M. pagaminant kompiuteriu sąskaitas faktūras ir jose įrašant melagingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pasirašant, o A. J. patvirtinant žinomai suklastotas sąskaitas faktūras savo parašu), R. M., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ,,Ūkinės operacijos turinys“ reikalavimus, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę; suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jose įrašant melagingus duomenis apie UAB „R. L.“ tariamai parduodamas prekes ir paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei jas įtraukė į Bendrovės apskaitą: 2014 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0023 dėl audinio FR Kansas-2 ir Fibertex pardavimo už 25 990,80 Lt; 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0035 dėl siuvimo mašinos Zoja ZJ9503B pardavimo už 55 055 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0038A dėl baldinių ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 57 366,1 Lt; 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0052 dėl siuvimo mašinos Zoja pardavimo už 39 325 Lt; 2014 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0053 dėl Overlok Brother pardavimo už 8 470 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0056 dėl audinių klojimo ir kirpimo įrenginių pardavimo už 116 916,25 Lt; 2014 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą ROUND Nr. 0065A dėl audinio kirpimo įrenginio ZJ-3 pardavimo už 54 450 Lt ir sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0065 dėl supjovimo, surinkimo, transporto paslaugos pardavimo už 5747,50 Lt; 2014 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0068 dėl baldinių ruošinių pardavimo už 9 485,19 Lt; 2014 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0068A dėl siuvimo mašinos Zoje pardavimo už 47 190 Lt; 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0069 dėl baldinių ruošinių pardavimo už 19 662,50 Lt; 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0070A dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 10 212,64 Lt; 2014 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0071 dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 7 611,38 Lt; 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0072 dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 10 405,03 Lt; 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0074 dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 14 047,01 Lt; apie UAB „R. L.“ tariamai parduodamas prekes ir paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2013 m. balandžio 30 d. (turi būti 2014 m. balandžio 30 d., kadangi UAB ,,R. L.“ PVM mokėtoju tapo ir mokėtojo kodą gavo tik 2013 m. lapkričio 4 d.) PVM sąskaitą-faktūrą ROUND Nr. 0027 dėl siuvimo mašinos ,,Zoje“ pardavimo už 62 254,50 Lt (tame tarpe PVM 10 804,5 Lt), 2013 m. gegužės 26 d. (turi būti 2014 m. gegužės 26 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0038A dėl siuvimo mašinos JukiLH-1162-4 pardavimo už 14 520 Lt (tame tarpe PVM 2 520 Lt); PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0028 dėl sukirpimo paslaugos pardavimo už 2 250,6 Lt (tame tarpe PVM 390,60 Lt), 2013 m. balandžio 25 d. (turi būti 2014 m. balandžio 25 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0029 dėl sukirpimo paslaugos pardavimo už 1 869,45 Lt (tame tarpe PVM 324,45 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. J. (pastarojo parašo nėra); 2013 m. gegužės 6 d. (turi būti 2014 m. gegužės 6 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0031 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 689,70 Lt (tame tarpe PVM 119,70 Lt), 2013 m. gegužės 12 d. (turi būti 2014 m. gegužės 12 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0032 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 2 117,50 Lt (tame tarpe PVM 367,50 Lt), 2013 m. gegužės 14 d. (turi būti 2014 m. gegužės 14 d.) PVM sąskaitą-faktūrą ROUND Nr. 0033 dėl polo fotelių pardavimo už 3 872 Lt (tame tarpe PVM 672 Lt), 2013 m. gegužės 15 d. (turi būti 2014 m. gegužės 15 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0034 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 1 687,95 Lt (tame tarpe PVM 292,95 Lt), 2013 m. gegužės 19 d. (turi būti 2014 m. gegužės 19 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0035 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 5 340,94 Lt (tame tarpe PVM 926,94 Lt), 2013 m. gegužės 20 d. (turi būti 2014 m. gegužės 20 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0036 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 1 707,31 Lt (tame tarpe PVM 296,31 Lt), 2013 m. gegužės 23 d. (turi būti 2014 m. gegužės 23 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0037 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 2 217,93 Lt (tame tarpe PVM 384,93 Lt), 2013 m. gegužės 26 d. (turi būti 2014 m. gegužės 26 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0038 dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 2 311,11 Lt (tame tarpe PVM 401,10 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. J. (pastarojo parašo nėra); 2013 m. gegužės 29 d. (turi būti 2014 m. gegužės 29 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0039 dėl siuvimo mašinos techninės priežiūros paslaugos pardavimo už 3 630 Lt (tame tarpe PVM 630 Lt), 2013 m. birželio 2 d. (turi būti 2014 m. birželio 2 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0039A dėl siuvinių sukirpimo paslaugos pardavimo už 544,50 Lt (tame tarpe PVM 94,50 Lt), 2013 m. birželio 4 d. (turi būti 2014 m. birželio 4 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0040 dėl lovos karkaso pardavimo už 6 921,20 Lt (tame tarpe PVM 1 201,2 Lt), 2014 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0041 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 14 096,5 Lt (tame tarpe PVM 2 446,5 Lt), 2013 m. birželio 13 d. (turi būti 2014 m. birželio 13 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0042 dėl fotelio detalių ir transporto paslaugų pardavimo už 5 808 Lt (tame tarpe PVM 1 008 Lt), 2013 m. birželio 16 d. (turi būti 2014 m. birželio 16 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0043 dėl kampo karkaso pardavimo už 7 018 Lt (tame tarpe PVM 1 218 Lt), 2013 m. birželio 30 d. (turi būti 2014 m. birželio 30 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0044 dėl transportavimo vežimėlių pardavimo už 8 167,50 Lt (tame tarpe PVM 1417,50 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. J. (pastarojo parašo nėra); 2014 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0047 dėl Foley karkaso pardavimo už 9 438 Lt (tame tarpe PVM 1 638 Lt), 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0049 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 23 927,75 Lt (tame tarpe PVM 4 152,75 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. J. (pastarojo parašo nėra); 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0051 dėl sofos karkaso pardavimo už 756,25 Lt (tame tarpe PVM 131,25 Lt), nurodydamas, kad sąskaitą išrašė A. J. (pastarojo parašo nėra); 2013 m. birželio 30 d. (turi būti 2013 m. birželio 30 d.) PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0045 dėl audinio kirpimo įrengimo pardavimo už 10 285 Lt (tame tarpe PVM 1785 Lt), 2013 m. liepos 7 d. (turi būti 2014 m. liepos 7 d.) PVM sąskaitą-faktūrą ROUND Nr. 0046 dėl siuvimo stalų ir priestalių pardavimo už 35 392,5 Lt (tame tarpe PVM 6 142,50 Lt); 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0050 dėl siuvimo mašinos Zoje ZJ9503B pardavimo už 23 595 Lt (tame tarpe PVM 4 095 Lt); 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0054 dėl audinių klojimo ir kirpimo įrengimo pardavimo už 115 518,7 Lt (tame tarpe PVM 20 048,7 Lt), 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0055 dėl siuvimo mašinos ir overloko pardavimo už 113 014 Lt (tame tarpe PVM 19 614 Lt); 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0057 dėl kampo karkaso ir sofos pardavimo už 11 979 Lt (tame tarpe PVM 2 079 Lt), 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0058 dėl audinio sukirpimo paslaugų pardavimo už 2 722,50 Lt (tame tarpe PVM 472,5 Lt), 2014 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0059 dėl audinio sukirpimo paslaugų pardavimo už 1 815 Lt (tame tarpe PVM 315 Lt), 2014 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0060 dėl galvugalių karkasų pardavimo už 7 865 Lt (tame tarpe PVM 1 365 Lt), 2014 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą- faktūrą ROUND Nr. 0061 dėl Daigs.Streich NPM pardavimo už 17 944,64 Lt (tame tarpe PVM 3 114,34 Lt), 2014 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0062 dėl minkštasuolių pardavimo už 5 566 Lt (tame tarpe PVM 966 Lt), 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0063 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 1 113,2 Lt (tame tarpe PVM 193,2 Lt), 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0064 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 19 602 Lt (tame tarpe PVM 3 402 Lt), 2014 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0066 dėl transporto paslaugų pardavimo už 2 117,5 Lt (tame tarpe PVM 367,5 Lt), 2014 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0067 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 6 697,35 Lt (tame tarpe PVM 1 162,35 Lt), 2014 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0070A dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 1 633,50 Lt (tame tarpe PVM 283,5 Lt), 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0073 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 1 633,50 Lt (tame tarpe PVM 283,50 Lt), 2014 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0075 dėl daigstyto audinio ir sukirpimo paslaugų pardavimo už 32 797,05 Lt (tame tarpe PVM 5 692,05 Lt), 2014 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0077 dėl sukirpimo paslaugų ir daigstyto audinio pardavimo už 84 397,5 Lt (tame tarpe PVM 14 647,5 Lt).

11. Be to, A. J. ir R. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau –Bendrovė), formalus (statytinis) Bendrovės direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. – Bendrovės faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. liepos 1 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus, tai yra: R. M. pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras (įrašant juose melagingus duomenis dėl neįvykusių ūkinių operacijų su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini)): 2015 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00134 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 56 865 Eur; 2015 m. vasario 5 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00138 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 40 980 Eur; 2015 m. vasario 17 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00144 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 37 020 Eur; 2015 m. vasario 25 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00152 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 37 020 Eur; 2015 m. kovo 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00160A dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 37 020 Eur; 2015 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00168N dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 33 950 Eur; 2015 m. kovo 17 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00177 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 33 950 Eur; 2015 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 241 dėl doubleheadborg, double bed base, bouble forming Mattress pardavimo už 14 591,50 Eur; 2015 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 271 dėl door leaves, wardrobe, wardrobe with pocket door, wall, cabinet, angle pardavimo už 10 953,34 Eur; 2015 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 272 dėl wall pardavimo už 942,97 Eur; bei R. M. nurodžius, A. J., žinodamas kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L., kad sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, šiuos netikrus dokumentus pasirašė.

12. Be to, A. J., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. formaliu (statytiniu) Bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., Bendrovės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su R. M. – Bendrovės faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu laikotarpiu: nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m, spalio 28 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį D. J., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių - A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį A. J., siekdamas įgyti teisę į grąžintiną PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, bei išvengti turtinės prievolės – muito mokesčių sumokėjimo – organizavo ir įvykdė tikro dokumento klastojimą ir jų panaudojimą, didelės vertės turtinės teisės į svetimą turtą įgijimą, bei turtinės prievolės išvengimą, o būtent:

jam, pagal R. M. nurodymą, iš 2016 m. sausio 25 d. atidarytos Bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), 2016 m. sausio 26 d. pavedimu Nr. 31890178 pervedus 9 050 USD Kinijos Respublikos kompanijai (duomenys neskelbtini)už siuvimo mašinas: 20 pramoninių automatinių šaudyklinio dygsnio siuvimų mašinų BR-030 3-D3 ir 5 pramonines automatines siuvimo mašinas – overlokus BR-757D, o pagal Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 26 d. sudarytą ekspedijavimo darbų sutartį Nr. LJA10-/6/-39, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabenus Bendrovės vardu 25 siuvimo mašinas į Lietuvą, Bendrovė įsigijo 20 pramoninių automatinių šaudyklinio dygsnio siuvimo mašinų BR-030 3-D3 ir 5 pramonines automatines siuvimo mašinas – overlokus BR-757D (į Bendrovės patalpas pristatytos 2016 m. balandžio 29 d.). Po to, siekdami išvengti turtinės prievolės valstybei – 1 550 Eur mokesčių (225 Eur muito mokesčio ir 1 325 Eur importo PVM mokesčio) sumokėjimo, R. M., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 26 d., suklastojus kompanijos (duomenys neskelbtini)pažymą apie siuvimo mašinų: 20 pramoninių automatinių šaudyklinio dygsnio siuvimų mašinų BR-030 3-D3 ir 5 pramoninių automatinių siuvimo mašinų – overlokų BR-757D vertę, joje tyčia nurodžius žemesnę mašinų įsigijimo vertę – ne 9 050 USD, o 2 250 USD, bei nurodžius jam (A. J.) šią žinomai suklastotą pažymą pateikti išmuitinimo procedūrų atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis panaudojo šį suklastotą dokumentą – jį pateikdamas 2016 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, pagal pateiktą pažymą apie pirktų siuvimo mašinų vertę atlikus 2016 m. balandžio 28 d. išmuitinimo procedūrą, Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 1 550 Eur mokesčių sumokėjimą.

Po to, siekdami apgaule įgyti teisę į grąžintiną PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, 2016 m. balandžio 26 d. R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) faktinis vadovas, kartu su A. J. (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00188 (nurodyta sąskaitos išrašymo data „2015 m. balandžio 26 d.“, o turi būti „2016 m. balandžio 26 d.“): R. M. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 pramoninių siuvimo mašinų BRITEX BR-030 3-D3 ir 5 pramonines siuvimo mašinas BRITEX BR-757D už 108 597 Eur (PVM 18 847,50 Eur), bei joje suklastojo, pasirašydamas už S. R., pastarojo parašą, o jis (A. J.) savo parašu patvirtino neįvykusią ūkinę operaciją, bei šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą panaudojo pateikdamas Bendrovės apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei I. P., nežinančiai, kad ūkinės operacijos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras realiai neįvyko, kuri, nesuvokdama jų (A. J. ir R. M.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), šios suklastotos PVM sąskaitų faktūros duomenis (pirkimo PVM) įtraukė 2016 m. gegužės 18 d. į Bendrovės PVM deklaraciją už 2016 metų balandžio mėnesį ir pateikė (duomenys neskelbtini), esančiai adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – grąžintiną 18 847,50 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Tokiu būdu jie suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 1 550 Eur mokesčių sumokėjimą, bei Bendrovės naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – grąžintiną 18 847,50 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

13. Be to, A. J., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. formaliu (statytiniu) Bendrovės direktoriumi, 2015 m. kovo 27 d. iki 2016 m. kovo 31 d., Bendrovės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su R. M. – Bendrovės faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu laikotarpiu: nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį D. J., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį A. J., pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2016 m. kovo 31 d., į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atskaitingam asmeniui „per avansinę apyskaitą“ R. M. (valdančiam Bendrovės turimas sąskaitas, turinčiam sąskaitų valdymo įrankį – elektroninio mokėjimo instrumentus (banko korteles), bei prisijungimo kodus) pervedus Bendrovės pinigus, atitinkamai: iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. spalio 13 d., pervedus 1 665 Eur; iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., pervedus 10 700 Eur; iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 31 d., pervedus 7 800 Eur; jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais (panaudojo be pateisinančių dokumentų), tyčia, neturėdami teisinio pagrindo, pasisavino jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 20 165 Eur.

14. Be to, A. J. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. formaliu (statytiniu) Bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2016 m. kovo 31 d., Bendrovės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), A. J., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu bendrovių ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu, suklastojo tikrus dokumentus, tai yra: R. M. pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, įrašant juose melagingus duomenis dėl neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei suklastojant S. R. parašą: 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00134 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrainio popieriaus pirkimo už 13 841,48 Eur (PVM 2 402,24 Eur); 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00137 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrainio popieriaus pirkimo už 28969,26 Eur (PVM 5 027,72 Eur); 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl faneros pirkimo už 1 567,17 Eur (PVM 271,99 Eur); 2016 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00141 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 19 364,99 Eur (PVM 3 360,87 Eur); 2016 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00148 dėl medžio ruošinių pirkimo už 25 199,22 Eur (PVM 4 373,42 Eur); 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11 453,57 Eur (PVM 1 987,81 Eur); 2016 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl pramoninės siuvimo mašinos BR-0303/5 5 vnt. pirkimo už 25 204,30 Eur (PVM 4 374,30 Eur); 2016 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00159 dėl pramoninė siuvimo mašina BR-0303/5 20 vnt. pirkimo už 83 732,00 Eur (PVM 14 532 Eur); 2016 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00188 dėl pramoninės siuvimo mašinos Britex0303 20 vnt. ir pramoninės siuvimo mašinos Britex-BR-757D 5 vnt. pirkimo už 108 597,50 Eur (PVM 18 847,50 Eur); jis, žinodamas, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos operacijos neįvyko, jas patvirtino savo parašu.

15. D. J., veikdamas bendrininkų grupe su R. M., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d., D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), formalus (statytinis) Bendrovės direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. – Bendrovės faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus, tai yra: R. M. pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras (įrašant juose melagingus duomenis dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“), bei pasirašant: 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00027 dėl Overlokas BrotherEF4-B531 ir pniaumo instrumento pardavimo už 18 150 Lt (PVM 3 150 Lt), 2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00028A dėl siuvimo mašinos „Zoje“XJ 0628 pardavimo už 90 750 Lt. (PVM 15 750 Lt), 2014 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00028 dėl siuvimo mašinos Protex pardavimo už 21 175 Lt (PVM 3 675 Lt), 2014 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00032 dėl siuvimo mašinos Zoja pardavimo už 50 820 Lt (PVM 8 820 Lt.), 2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00034 dėl siuvimo mašinos „HIGHLEAD GC0618-1-SC pardavimo už 35 090 Lt (PVM 6 090 Lt), 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00039A dėl supjovimo paslaugų, kušetės rėmas, F. S. HB pardavimo už 7 562,5 Lt (PVM 1 312,5 Lt); bei R. M. nurodžius, jis, žinodamas, kad sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, šiuos netikrus dokumentus pasirašė.

16. A. M., veikdamas bendrininkų grupe su R. M., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d., A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), formalus (statytinis) Bendrovės direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. – Bendrovės faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus, tai yra: R. M. pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras (įrašant juose melagingus duomenis dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“), bei pasirašant: 2014 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00049 dėl audinio kirpimo įrenginio ZJ-3 pardavimo už 64 130 Lt (PVM 1 1130 Lt), 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00056 dėl siuvimo mašinos Zoje pardavimo už 70 785 Lt (PVM 12 285 Lt), 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00055 dėl siuvimo mašinos Zoje pardavimo už 27 225 Lt (PVM 4 725 Lt), 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00056A dėl plokštės pjovimo paslaugų pardavimo už 24,35 Lt (PVM 14,23 Lt); bei R. M. nurodžius, jis, žinodamas, kad sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, šiuos netikrus dokumentus pasirašė.

17. Be to, A. M., veikdamas bendrininkų grupe su R. M., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d., A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), formalus (statytinis) Bendrovės direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. – Bendrovės faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus, tai yra: R. M. pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras (įrašant juose melagingus duomenis dėl neįvykusių ūkinių operacijų su Jungtinės Karalystės įmone R-F. L.): 2014 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00061 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 9 304,35 Eur; 2014 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00065 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 11 165,22 Eur; 2014 m. gruodžio 11 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00069 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 21 400 Eur; 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00083 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 37 217,39 Eur; 2014 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00090 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 18 608,70 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00091 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 18 608,70 Eur; 2015 m. sausio 6 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00093 dėl Armchair slipcovert pardavimo už 22 778 Eur; 2015 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00098 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 64 200 Eur; 2015 m. sausio 12 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00105 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 71 700 Eur; 2015 m. sausio 16 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00112 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 31 266 Eur; 2015 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00118 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 26 490 Eur; 2015 m. sausio 26 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00122 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 43 650 Eur; 2015 m. vasario 11 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00142 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 54 640 Eur; bei R. M. nurodžius, jis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L., kad sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, šiuos netikrus dokumentus pasirašė.

18. Be to, A. M., veikdamas bendrininkų grupe su R. M., A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) LT.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Bendrovė) formaliu (statytiniu) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. – UAB „(duomenys neskelbtini) LT.“ faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. ją vykdžiusiu už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių – A. M., žinodamas, kad Z. D. neįgyja ir neįgis UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ akcijų, neperima ir neperims Bendrovės turto ir dokumentų, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. M. nurodžius, bei pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus: 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini) LT.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad Z. D. iš A. M. už 100 Eur įsigijo 40 paprastų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini) LT.“ akcijų; 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini) LT.“ priėmimo perdavimo aktą, kuriuo Z. D. iš A. M. perima Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus; 2015 m. gruodžio 1 d. darbo sutartį Nr. 14, kuria Z. D. priimama į Bendrovės direktorės pareigas; jis savo parašu patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis, bei jis – R. M., suklastojo Z. D. parašus, bei 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini) LT.“ visų akcijų savininkės „Raštišką sprendimą“, dėl A. M. atleidimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir Z. D. paskyrimo į jas; po ko juos panaudojo 2015 m. gruodžio 9 d. pateikdamas VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini)filialui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,(duomenys neskelbtini) LT“ akcininką ir vadovą.

19. Be to, R. M., būdamas UAB „H. G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), juridinis ir korespondencinis adresas (duomenys neskelbtini), dokumentuose nurodomas veiklos adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. už akcininkę ir formalią bendrovės direktorę J. J. (Č.), turėdamas jos įgaliojimą veikti Bendrovės vardu (turėjo Bendrovės spaudą, banko sąskaitų kodus ir korteles, tai yra jam buvo suteiktos maksimalios teisės veikti įmonės vardu), šių pareigų pagrindu, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį ir 21 straipsnio 2 punktą būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo dešimt metų saugoti apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad paslėpus UAB „H. G.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti Bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą ir to siekdamas, nusikalstamu būdu atliko UAB ,H. G.“ visų akcijų pardavimą, Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, bei vadovo pakeitimą, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pasinaudojus kompiuterine įranga atspausdinus 2014 m. balandžio 10 d. J. Č. (vienintelio UAB „H. G.“ akcininko) sprendimą parduoti Bendrovės akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. balandžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vienintelio UAB „H. G.“ akcininko) sprendimą dėl P. B. paskyrimo Bendrovės direktoriumi, kuriuos, jo nurodymu, pasirašė statytinė Bendrovės vadovė J. Č., bei jis – R. M., suklastojo P. B. parašus, po ko jis VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale ((duomenys neskelbtini)) 2014 m. balandžio 10 d. įregistravo, kad neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,H. G.“ akcininką, vadovą, taip sudaręs tariamai teisėtą UAB ,,H. G.“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo P. B. įvaizdį, nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,H. G.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „H. G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2014 metus.

20. Be to, R. M., būdamas UAB „H. G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), juridinis ir korespondencinis adresas: (duomenys neskelbtini), dokumentuose nurodomas veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. už akcininkę ir formalią Bendrovės direktorę J. J. (Č.), turėdamas tam jos įgaliojimą, o nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 7 d. fiktyviai pardavęs įmonę P. B. (2014 m. balandžio 10 d.) ir A. R. (2014 m. gegužės 16 d.), toliau neteisėtai vykdydamas ūkinę veiklą Bendrovės vardu, žinodamas, kad Bendrovė neparduoda ir neteikia jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras – jose įrašydamas melagingus duomenis apie UAB „H. G.“ tariamai parduodamas prekes ir įrangą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)i“: 2014 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00717 dėl siuvinių Charlton 3so, 1so, Relax Klass HG 105 pardavimo už 186,07 Lt (PVM 32,29 Lt), 2014 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00718 dėl John fotelių pardavimo už 905,75 Lt (PVM 157,2 Lt), 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00720 dėl siuvinių Relax Klass HG 105 ir Watford 1so pardavimo už 201,15 Lt (PVM 34,92 Lt), 2014 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00719 dėl montavimo paslaugų pardavimo už 484 Lt (PVM 84 Lt), nurodydamas, kad sąskaitą išrašė P. B. (sąskaitos nepasirašytos); 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00731 dėl faneros, LMPP, MDP15 plokščių pardavimo už 7 298,45 Lt (PVM 1 266,67 Lt), 2014 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00734 dėl sukirpimo ir surūšiavimo paslaugų pardavimo už 7 623 Lt (PVM 1 323 Lt), jas patvirtino savo parašu, kad sąskaitas priėmė, bei nurodė, kad jas išrašė A. R. (jo sąskaitos nepasirašytos); 2014 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 dėl lovų rėmų pardavimo už 23 292,5 Lt (PVM 4 042,5 Lt), 2014 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00745 dėl Matress covers siuvinio pardavimo už 78 650 Lt (PVM 13 650 Lt), 2014 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00748 dėl Armchair slipcover 1F pardavimo už 90 750 Lt (PVM 15 750 Lt), nurodydamas, kad jas išrašė A. R. (jo sąskaitos nepasirašytos); viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, fiksavo UAB „H. G.“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 60 643,80 Eur (209 390,92 Lt), tame tarpe PVM 10 525 Eur (36 341 Lt), bei jas panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2014 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00596 dėl prekės MPP 3,2 pardavimo už 8 474,24 Lt (PVM 1 470,74 Lt.), 2014 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00635 dėl LMDP (bukas) plokštės pardavimo už 7 251,42 Lt (PVM 1 258,51 Lt), 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00640 dėl el. energijos pardavimo už 363 Lt (PVM 63 Lt), 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00641 dėl įvairių plokščių pardavimo už 27 310,23 Lt (PVM 4 739,79 Lt), 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00658 dėl prekės gręžimo staklių forma 85 LCD pardavimo už 64 999,95 Lt (PVM 11 280,98 Lt), 2014 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00663 dėl patalpų nuomos už 01–03 mėn. už 18 150 Lt (PVM 3 150 Lt), 2014 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00665 dėl Overloko, siuvimo mašinos Protex ir staklių Altendorf pardavimo už 79 013 Lt (PVM 13 713 Lt), 2014 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00680 dėl pneumo instrumento pardavimo už 7 260 Lt (PVM 1 260 Lt), 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00682 dėl Overloko Brother EF4-B531 pardavimo už 8 470 Lt (PVM 1 470 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė J. Č. (sąskaitos nepasirašytos); 2014 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00709 dėl dulkių nusiurbimo sistemos ir gręžimo staklių pardavimo už 13 915 Lt (PVM 2 415 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė J. Č. (sąskaitos nepasirašytos), nors pagal VĮ Registrų centro duomenis nuo 2014 m. balandžio 10 d. direktorius buvo P. B.; 2014 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00743 dėl siuvimo mašina Zoje ZJ0628 pardavimo už 36 300 Lt (PVM 6 300 Lt), 2014 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00733 dėl įvairių matmenų baldų detalių, įvairių matmenų faneros ir transporto paslaugų pardavimo už 99 810,21 Lt (PVM 17 322,42 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. R. (sąskaitos nepasirašytos); 2014 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00741 dėl matress cover siuvinio pardavimo už 78 650 Lt (PVM 13 650 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. R. (o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastojo A. R. parašą); 2014 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00742 dėl siuvimo mašinos Highleand pardavimo už 19 360 Lt (PVM 3 360 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė J. Č. (sąskaita nepasirašyta), nors pagal VĮ Registrų centro duomenis nuo 2014 m. gegužės 16 d. direktorius buvo A. R.; 2014 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00756 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 27 225 Lt (PVM 4 725 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. R. (sąskaita nepasirašyta); 2014 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00746 dėl mattress covers siuvinio pardavimo už 62 920 Lt (PVM 10 920 Lt), nurodydamas, kad sąskaitas išrašė A. R. (o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastojo A. R. parašą); viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „H. G.“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 162 034,31 Eur (559 472,05 Lt), tame tarpe pardavimo PVM 28 121,65 Eur (97 098,45 Lt), bei jas panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

21. Be to, R. M., nesusijęs jokiais darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), 2015 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. vasario 10 d., žadėdamas pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodamas I. B. pasitikėjimu (I. B. 2015 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš I. K. ir tapo jos direktoriumi), įgijęs bendrovės dokumentus ir spaudą, neįteisinęs savo veiklos, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jose įrašydamas melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes ir paslaugas (nenurodant kokios tai paslaugos ir prekės) UAB „(duomenys neskelbtini)“, melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes ir paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei suklastojo direktoriaus I. B. parašą: UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2014 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014101 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 287 229,00 Lt, tame tarpe PVM 49 849,00 Lt, 2014 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014103 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 208 894,40 Lt, tame tarpe PVM 36 254,40 Lt, 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014104 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 339 453,40 Lt, tame tarpe PVM 58 913,40 Lt, 2014 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014106 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 156 670,80 Lt, tame tarpe PVM 27 190,80 Lt, 2014 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014108 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 235 006,20 Lt, tame tarpe PVM 40 786,20 Lt, 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014107 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 117 503,10 Lt, tame tarpe PVM 20 393,10 Lt, 2014 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014110 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 391 677,00 Lt, tame tarpe PVM 67 977,00 Lt, 2014 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014111 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 274173,90 Lt, tame tarpe PVM 47 583,90 Lt, 2014 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014113 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 198 449,68 Lt, tame tarpe PVM 34 441,68 Lt, 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014125 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 250 673,28 Lt, tame tarpe PVM 43 505,28 Lt, 2014 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014101 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 173 635,00 Lt, tame tarpe PVM 30 135,00 Lt, 2014 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014116 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 265 452,16 Lt, tame tarpe PVM 50 756,16 Lt, 2014 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2014129 dėl prekių ir paslaugų pirkimo už 600 571,40 Lt, tame tarpe PVM 104 231,40 Lt. Viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 013 493,20 Eur (3 499 389,32 Lt), tame tarpe PVM 177 252,47 Eur (612 017,32 Lt), bei jas panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2015 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015011 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 49 640,25 Eur (PVM 8 615,25 Eur); 2015 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015018 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 91 234 Eur (PVM 15 834 Eur); 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015022 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 72 327,75 Eur (PVM 12 552,75 Eur); 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015031 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 57 959 Eur (PVM 10 059 Eur); 2015 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015032 dėl tekstilinio audinio, užtrauktukų dalių ir transporto paslaugų pirkimo už 66 247,50 Eur (PVM 11 497 Eur); 2015 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015035 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 82 159 Eur (PVM 142598615,25 Eur); 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015037 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 88 965,25 Eur (PVM 15 440,25 Eur); 2015 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015044 dėl tekstilinio audinio, užtrauktukų dalių ir transporto paslaugų pirkimo už 62 254,50 Eur (PVM 10 804,5 Eur); 2015 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015047 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 68 546,50 Eur (PVM 11 896,5 Eur); 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015049 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 60 500 Eur (PVM 10 500 Eur); 2015 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015052 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 113 921,50 Eur (PVM 19 771,50 Eur); 2015 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015054 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 49 247 Eur (PVM 9 271,5 Eur); 2015 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015057 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 49 247 Eur (PVM 8 547 Eur); 2015 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015069 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 79 255 Eur (PVM 13 755 Eur); 2015 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015520 dėl medienos ruošinių, MMP, transporto paslaugų pirkimo už 12 245,20 Eur (PVM 2 152,2 Eur); 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 20150533 dėl medienos ruošinių, MMP, transporto paslaugų pirkimo už 9 341,20 Eur (PVM 1 621,20 Eur). Viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 017 265,15 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 176 550,15 Eur, bei jas panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Tuo pat metu, R. M., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų, veikdamas bendrai su K. Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi) (jo atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 06-6-00037-16 perduota su kaltinamuoju aktu į Vilniaus apylinkės teismo Ukmergės rūmus), (duomenys neskelbtini) mieste, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia suklastojo tikrus dokumentus, tai yra R. M. pagaminus kompiuterine įranga dokumentus, tai yra juose tyčia įrašius tikrovę neatitinkančius duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas: 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 2015071, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto paslaugas UAB “(duomenys neskelbtini)” už 4 658,5 Eur (tame tarpe PVM 808,5 Eur) (nurodytas direktorius I. B., parašo nėra); 2015 m. balandžio 30 d. KPO kvitą EUR Nr. 201504, pagal kurį už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2 658 Eur, bei 2015 m. gegužės 5 d. KPO kvitą EUR Nr. 201504 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2 000 Eur, bei jam (R. M.) suklastojus direktoriaus I. B. parašus, o K. Š. šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus patvirtinus savo parašu ir juos įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nors realiai minėta ūkinė operacija neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, juos panaudojo.

22. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus, pagal kuriuos „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine–sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.“; 4 straipsnio reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, kadangi tiriamuoju laikotarpiu netvarkė buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistravo įvykusių ūkinių operacijų apskaitos registruose ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos ir įvykiai, susiję su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra, susijusius su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams;

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, kadangi jis 2014 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesiais į asmeninę N. O. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)pervedęs 5 810 Lt, nurodant pervedimo tikslą „per avansinę apyskaitą“, tyrimui nepateikė 2014 metų atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, kuriose būtų fiksuotos į asmeninę N. O. sąskaitą pervestos 5 810 Lt (1 683 Eur) piniginės lėšos; kadangi jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. paėmė grynais pinigais 112 138 Eur, tačiau tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kur būtų apskaityti iš banko paimti 112 138 Eur ir nurodytas jų panaudojimas, dėl ko negalima nustatyti, kur buvo panaudoti iš banko sąskaitos paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai;

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus: ,,Ūkinės operacijos turinys“, kurie reikalauja, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Šis rekvizitas yra labai svarbus, kai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka faktiniams atliktos ūkinės operacijos turinio rekvizitams. Tuomet pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne jos formai; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi jis suklastojo ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinės Karalystės įmonės R-F. L. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš įvardintų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitiko tikrovės, tai yra nurodė realiai neįvykusias ūkines operacijas, o būtent: į Bendrovės apskaitą įtraukė 41 suklastotą UAB ,,R. L.“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą: ROUND Nr. 0028, 0029, 0027, 0031, 0032, 0033, 0034, 0035, 0036, 0037, 0038, 0038A, 0039, 0039A, 0040, 0041, 0042, 0043, 0044, 0045, 0046, 0047, 0049, 0050, 0051, 0054, 0055, 0057, 0058, 0059, 0060, 0061, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0070A, 0073, 0075, 0077 (detalizuotos 10 punkte), viso suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą iš UAB „R. L.“ už 720 268,6 Lt (208 604,21 Eur); į Bendrovės apskaitą įtraukė 9 suklastotas UAB „H. G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) Nr. 00717, 00718, 00720, 00719, 00731, 00734, 00737, 00754, 00748 (detalizuotos 20 punkte), viso suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą iš UAB „H. G.“ už 60 643,8 Eur (209 390,92 Lt); į Bendrovės apskaitą įtraukė 28 suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) Nr. 00027, 00028A, 00028, 00029, 00031, 00032, 00034, 00036, 00036, 00036N, 00038, 00039, 00039A, 00049, 00056, 00055, 00056A, 00095, 00100, 00101, 00103, 00104, 00110, 00128, 00153, 00166, 00193, 00230 (detalizuotos 15 ir 16 punktuose), viso suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 204 215,48 Eur; į Bendrovės apskaitą įtraukė 29 suklastotas Jungtinės Karalystės įmonės R-F. L. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: Eus Nr. 00128, 00145, 00162, 00164, 00165, 00166, 00169, 00172, 00178, 00179, 00180, 00183, 00185, 00189, 00192, 00193, 00197, 00202, 00205, 00209, 00214, 00219, 00225, 00229, 00231, 00235, 00243, 00246, 00250 (detalizuotos 24 punkte), viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimus Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L. už 1 136 554,3 Eur;

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi R. M., į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktas suklastotas UAB ,,R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, suklastojo kasos dokumentus ir nuo kasos nurašė 261 829,81 Eur (pinigų išmokėjimas šioms bendrovėms neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai ir nurašyti pinigai), nors realiai minėtos operacijos neįvyko, o pagal Jungtinės Karalystės įmonės R-F. L. suklastotas PVM sąskaitas faktūras, suklastojus kasos pajamų orderius (toliau – KPO) į kasą įtraukė 12 616,62 Lt, tokiu būdu į buhalterinę apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB ,,R. L.“, suklastojo ir į Bendrovės apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 184 396,74 Eur išmokėjimo UAB ,,R. L.“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti kasos išlaidų orderiai (toliau – KIO) bei KPO: pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO: 2014 m. balandžio 3 d. KIO Nr. 8 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0027 – 62 254,50 Lt; 2014 m. gegužės 12 d. KIO Nr. 16 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0031 – 689,70 Lt; 2014 m. gegužės 19 d. KIO Nr. 18 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0032 – 2 117,50 Lt; 2014 m. gegužės 20 d. KIO Nr. 20 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0033 – 3 872 Lt; 2014 m. gegužės 23 d. KIO Nr. 22 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0034,5 – 27 028,89 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. KIO Nr. 23 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0036 – 1 707,31 Lt; 2014 m. gegužės 27 d. KIO Nr. 24 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0037 – 2 217,93 Lt; 2014 m. birželio 4 d. KIO Nr. 25 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0038 – 2 311,10 Lt; 2014 m. birželio 12 d. KIO Nr. 30 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0039A, 40 – 7 465,70 Lt; 2014 m. birželio 30 d. KIO Nr. 32 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0045 – 10 285 Lt; 2014 m. liepos 7 d. KIO Nr. 35 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ROUND 0046 – 17 696,50 Lt; pagal KPO kvitus: 2014 m. rugsėjo 17 d. ROUND KPO Nr. 14-9 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras: ROUND 36 ir ROUND 37 – 44 222,82 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. ROUND KPO Nr. 14-10 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą ROUND 42- 47 831,30 Lt; 2015 m. sausio 17 d. ROUND KPO Nr. 15-2 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą ROUND 59 – 34 045,27 Eur; 2015 m. sausio 30 d. ROUND KPO Nr. 15-3 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras: ROUND 66, ROUND 67, ROUND 73, ROUND 74A – 18 804,70 Eur; 2015 m. vasario 15 d. ROUND KPO Nr. 15-4 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras: ROUND 46, ROUND 49, ROUND 70A, ROUND 74A – 25 398,15 Eur; 2015 m. vasario 28 d. ROUND KPO Nr. 15-6 dėl apmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras: ROUND 50 ir ROUND 54 – 40 290,11 Eur; (viso 184 396,74 Eur); į Buhalterinę apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „H. G.“, suklastojo ir į Bendrovės apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 209 390,91 Lt (60 643,80 Eur) išmokėjimo UAB „H. G.“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti KIO: 2014 m. kovo 14 d. KIO Nr. 1, apmokėjimas pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 00718, 00717, 00720, 00719, 00731, 007734, 00737 – 9 500 Lt; 2014 m. kovo 18 d. KIO Nr. 2, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 1 000 Lt; 2014 m. kovo 20 d. KIO Nr. 3, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 1 000 Lt; 2014 m. kovo 21 d. KIO Nr. 4, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 1 000 Lt; 2014 m. kovo 21 d. KIO Nr. 5, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 500 Lt; 2014 m. kovo 21 d. KIO Nr. 6, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 1 000 Lt; 2014 m. balandžio 2 d. KIO Nr. 7, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 1 000 Lt; 2014 m. balandžio 4 d. KIO Nr. 9, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 500 Lt; 2014 m. balandžio 8 d. KIO Nr. 10, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 500 Lt; 2014 m. balandžio 15 d. KIO Nr. 11, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 1 000 Lt; 2014 m. balandžio 16 d. KIO Nr. 12, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 704,20 Lt; 2014 m. balandžio 18 d. KIO Nr. 13, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00737 – 9 500 Lt; 2014 m. balandžio 22 d. KIO Nr. 14, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą – 5 442 Lt; 2014 m. gegužės 22 d. KIO Nr. 21, apmokėjimas pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 00737, 00745 – 3 799,99 Lt; 2014 m. birželio 5 d. KIO Nr. 26, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00734 – 7 298,45 Lt; 2014 m. birželio 5 d. KIO Nr. 27, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00745 – 13 292,50 Lt; 2014 m. birželio 10 d. KIO Nr. 29, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00745 – 10 000 Lt; 2014 m. liepos 7 d. KIO Nr. 34, apmokėjimas pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 00745 ir 00748 – 78 650 Lt; 2014 m. liepos 9 d. KIO Nr. 36, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00748 – 13 552 Lt; 2014 m. liepos 9 d. KIO Nr. 37, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00748 – 10 890 Lt; 2014 m. liepos 10 d. KIO Nr. 39, apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00748 – 39 761 Lt (viso 209 390,91 Lt (60 643,80 Eur); į buhalterinę apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo ir į Bendrovės apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 57 970 Lt (16 789,27 Eur) išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti KIO ir KPO: 2014 m. gegužės 12 d. KIO Nr. 15 apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 00027 – 9 150 Lt; 2014 m. gegužės 15 d. KIO Nr. 17 apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 00027 – 9 000 Lt; 2014 m. birželio 18 d. KIO Nr. 31 apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 00032 – 9 820 Lt; 2014 m. spalio 11 d. KPO kvitas NEL Nr. 11-2 apmokėjimas pagal sąskaitą – 10 000 Lt; 2014 m. spalio 31 d. KPO kvitas NEL Nr. 11-3 apmokėjimas pagal sąskaitą – 10 000 Lt; 2014 m. lapkričio 14 d. KPO kvitas NEL Nr. 11-5 apmokėjimas pagal sąskaitą – 10 000 Lt (viso 57 970 Lt (16 789,27 Eur); į buhalterinę apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su Jungtinės Karalystės įmone R-F. L., suklastojo ir į Bendrovės apskaitą įtraukė KPO dėl pinigų gavimo iš R-F. L. (nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti KPO): 2014 m. lapkričio 17 d. KPO Eus Nr. 95 dėl 2 466,62 Lt gavimo, 2014 m. gruodžio 8 d. KPO Eus Nr. 96 dėl 5 150 Lt gavimo, 2014 m. gruodžio 29 d. KPO Eus Nr. 97, dėl 5 000 Lt gavimo (viso 12 616,62 Lt);

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi jis į apskaitą (Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą) neįtraukė trijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitas faktūrų: 2015 m. kovo 26 d. PVM sąskaitos-faktūros PLT Nr. 0002666 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų furnitūros ir transporto paslaugos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 89,14 Eur; 2015 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitos faktūros PLT Nr. 0002674 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų furnitūros ir transporto paslaugos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 58,62 Eur; 2015 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitos faktūros PLT Nr. 0002710 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų furnitūros ir transporto paslaugos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 174,64 Eur, bei 3 kasos pajamų orderių: 2014 m. liepos 22 d. Eus Nr. 007 dėl 560,70 Eur; 2014 m. gruodžio 9 d. Eus Nr. 14 dėl 3 153,96 Eur; 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. 125 dėl 4 162,50 Eur;

pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus: ,,Ūkinės operacijos turinys“, nurodyta, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Šis rekvizitas yra labai svarbus, kai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka faktiniams atliktos ūkinės operacijos turinio rekvizitams. Tuomet pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne jos formai.“, kadangi jis 2015 metais išrašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. lapkričio 25 d. Eus Nr. 00350 – 3 153,96 Eur ir 2015 m. gruodžio 4 d. Eus Nr. 00352 – 1 008,54 Eur, bei 2015 m. gruodžio 8 d. kasos pajamų orderio kvitą Eus Nr. 125, kuriame užfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 162,50 Eur įplaukos už transporto paslaugas. Šių buhalterinės apskaitos dokumentų vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo transporto priemonių atlikti transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl nustatytų pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti Bendrovės 2014 metų ir 2015 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

23. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas įgyti teisę į grąžintiną PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „H. G.“, UAB „R. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. panaudojo žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl ūkinių operacijų su šiomis bendrovėmis, jas įtraukdamas į Bendrovės apskaitą. Po to jis, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 5 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, o Bendrovės vyr. buhalterė I. P., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), nesuvokdama jo (R. M.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, pažeidžiant PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti; 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tai yra: 2014 m. gegužės 23 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų balandžio mėnesį neteisėtai įtraukė 3 425 Eur pirkimo PVM, 2015 m. rugsėjo 21 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 7 756 Eur pirkimo PVM, 2015 m. balandžio 24 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų birželio mėnesį neteisėtai įtraukė 13 399 Eur pirkimo PVM, 2014 m. rugpjūčio 25 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų liepos mėnesį neteisėtai įtraukė 39 785 Lt (11 523 Eur) pirkimo PVM, 2014 m. spalio 20 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukė 53 418 Lt (15 471 eurą) pirkimo PVM, 2015 m. rugpjūčio 11 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų spalio mėnesį neteisėtai įtraukė 64 474 Eur pirkimo PVM, 2015 m. birželio 13 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukė 71 750 Eur pirkimo PVM, 2015 m. birželio 13 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukė 59 506 Eur pirkimo PVM, 2015 m. vasario 24 d. į PVM deklaraciją už 2015 metų sausio mėnesį neteisėtai įtraukė 5 435 Eur pirkimo PVM, 2015 m. kovo 24 d. į PVM deklaraciją už 2015 metų vasario mėnesį neteisėtai įtraukė 1 271 eurą pirkimo PVM, 2015 m. balandžio 24 d. į PVM deklaraciją už 2015 metų kovo mėnesį neteisėtai įtraukė 332 Eur pirkimo PVM, 2015 m. rugpjūčio 17 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 metų gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 131 eurą pirkimo PVM.

O jas pateikus (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – grąžintiną 254 473 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

24. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2015 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pardavimo PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, vykdė tikrų dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą, bei turtinės prievolės išvengimą, o būtent: jis, D. J. draugės R. Š. vardu, pastarajai apie tai nieko nežinant, 2014 m. liepos 1 d. įregistravo Jungtinėje Karalystėje įmonę „R. F. L.“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2014 m. liepos 9 d. pervadino į „R. F. L.“ (nurodant, kad įmonės vienintelė akcininkė ir direktorė yra R. Š.). Žinodamas, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41 straipsnį tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu jos eksportuojamos į užsienį, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L., (duomenys neskelbtini) mieste, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jose įrašydamas melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduodamas prekes ir paslaugas Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L., bei jas pasirašydamas: 2014 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00128 dėl King size Mattress pardavimo už 101 496,85 Lt; 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00145 dėl King size Mattress pardavimo už 101 496,85 Lt; 2014 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00162 dėl Mattress, M. T. 2000x1600 pardavimo už 31 108,14 Lt; 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00164 dėl Mattress, M. T. pardavimo už 22 934,57 Lt; 2014 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00165 dėl M. T. pardavimo už 81 027,31 Lt; 2014 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00166 dėl Headbord, Couch pardavimo už 24 355,26 Lt; 2014 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00169 dėl M. T. pardavimo už 98 290,96 Lt; 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00172 dėl M. T. pardavimo už 88 357,88 Lt; 2014 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00178 dėl M. T. pardavimo už 112 056,60 Lt; 2014 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00179 dėl Armhair slipcover pardavimo už 151 500 Lt; 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00180 dėl M. T. pardavimo už 65 127,47 Lt; 2015 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00183 dėl Mattress pardavimo už 17 983,72 Eur; 2015 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00185 dėl Mattress pardavimo už 8 464,52 Eur; 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00189 dėl M. T. mattress 2000x1600 pardavimo už 8 530,07 Eur; 2015 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00192 dėl Receotion furniture, retro chest of drawers pardavimo už 27 500 Eur; 2015 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00193 dėl Kitchen furniture pardavimo už 79 414,41 Eur; 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą- faktūrą Eus Nr. 00197 dėl M. T. mattress pardavimo už 31 293,66 Eur; 2015 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00202 dėl M. T. mattress pardavimo už 98 290,98 Eur; 2015 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00205 dėl M. T. mattress pardavimo už 28 467,03 Eur; 2015 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00209 dėl M. T. mattress pardavimo už 43 447,62 Eur; 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00214 dėl M. T. mattress industrial sewing machine pardavimo už 50 841,52 Eur; 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00219 dėl M. T. mattress industrial sewing machine pardavimo už 96 635,26 Eur; 2015 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00225 dėl M. T. mattress industrial sewing machine pardavimo už 53 795,05 Eur; 2015 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00229 dėl M. T. mattress pardavimo už 63 066,78 Eur; 2015 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00231 dėl M. T. mattress pardavimo už 55 495,65 Eur; 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00235 dėl M. T. mattress pardavimo už 53 258,48 Eur; 2015 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00243 dėl Topper mattress pardavimo už 33 008,89 Eur; 2015 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00246 dėl M. T. mattress pardavimo už 66 423,07 Eur; 2015 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Eus Nr. 00250 dėl M. T. mattress pardavimo už 66 423,07 Eur. Viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimus Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L. už 1 136 554,30 Eur.

Po to R. M., įgyvendindamas savo nusikalstamą ketinimą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinės prievolės – PVM sumokėjimo valstybei, žinodamas, kad minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su Jungtinės Karalystės įmone R-F. L. neįvyko, panaudojo šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, jas įtraukdamas į Bendrovės apskaitą. Po to jis, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, dalies suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu (panaudojęs PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2015 m. sausio 28 d.), pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti; 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimo PVM, bei jas pateikė (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra: 2015 m. birželio 19 d. patikslintoje PVM deklaracijoje už 2014 metų spalio mėnesį neteisėtai nurodė, kad į ES patiekta prekių už 101 497 Lt, 2015 m. birželio 19 d. patikslintoje PVM deklaracijoje už 2014 metų lapkričio mėnesį neteisėtai nurodė, kad į ES patiekta prekių už 101 497 Lt, 2015 m. birželio 19 d. patikslintoje PVM deklaracijoje už 2014 metų gruodžio mėnesį neteisėtai nurodė, kad į ES patiekta prekių už 674 758 Lt, 2015 m. vasario 24 d. PVM deklaracijoje už 2015 metų sausio mėnesį neteisėtai nurodė, kad į ES patiekta prekių už 217 154 Eur. Tuo pagrindu kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – 98 987 Eur PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Tokiu būdu, kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 98 987 Eur PVM sumokėjimo valstybei.

25. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, 2015 m. birželio 4 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastotų PVM sąskaitų faktūrų (dėl neįvykusių 2014m. ūkinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrindu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, Bendrovės 2014 metų Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepagrįstai į sąnaudas įtraukė 476 333,76 Lt sumą, bei ją pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės – 71 450 Lt (20 693 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

26. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. – (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. – (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), faktinis vadovas, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs laikotarpiu: nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį D. J., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį A. J., veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas įgyti teisę į grąžintiną PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „H. G.“, UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. panaudojo žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl ūkinių operacijų su šiomis bendrovėmis, jas įtraukdamas į Bendrovės apskaitą. Po to, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė I. P., nesuvokdama jo (R. M.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu: pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti; 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tai yra: 2014 m. gruodžio 9 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų sausio mėnesį neteisėtai įtraukė 5 981,54 Lt pirkimo PVM, 2014 m. rugpjūčio 9 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų vasario mėnesį neteisėtai įtraukė 17 342,28 Lt pirkimo PVM, 2014 m. balandžio 24 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų kovo mėnesį neteisėtai įtraukė 29 148 Lt pirkimo PVM, 2014 m. gegužės 23 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų balandžio mėnesį neteisėtai įtraukė 2 415Lt pirkimo PVM, 2014 m. birželio 30 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 33 578,52 Lt pirkimo PVM, 2014 m. liepos 8 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų birželio mėnesį neteisėtai įtraukė 17 010 Lt pirkimo PVM, 2014 m. gruodžio 9 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 metų liepos mėnesį neteisėtai įtraukė 15 645 Lt pirkimo PVM, 2014 m. spalio 17 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukė 28 586,25 Lt pirkimo PVM, 2014 m. gruodžio 25 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukė 31 033,35 Lt pirkimo PVM; 2015 m. sausio 17 d. į PVM deklaraciją už 2014 metų gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukė 73 077,36 Lt pirkimo PVM; 2015 m. birželio 20 d. į PVM deklaraciją už 2015 metų gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 3 746 Eur pirkimo PVM; 2015 m. rugpjūčio 16 d. į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 metų sausio mėnesį neteisėtai įtraukė 12 839,11 Eur pirkimo PVM.

O jas pateikus atitinkamai už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. vasario 26 d. – (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. – (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – grąžintiną 90 096 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

27. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), faktinis vadovas, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs laikotarpiu: nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį D. J., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį A. J., veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. panaudojo žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl ūkinių operacijų su šiomis bendrovėmis, jas įtraukdamas į Bendrovės apskaitą.

Po to Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė I. P., nesuvokdama jo (R. M.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, 2016 m. balandžio 11 d. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), surašė Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2015 metus, kurioje nepagrįstai į sąnaudas įtraukė 36 034,39 Eur (pagal neįvykusias ūkines operacijas su UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), bei ją pateikus (duomenys neskelbtini) AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės – 5 405 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

28. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu laikotarpiu: nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį D. J., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį A. J., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. gegužės 28 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia vykdė patikėto svetimo turto pasisavinimą, tai yra: valdydamas Bendrovės turimas sąskaitas: AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini) bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), turėdamas sąskaitų valdymo įrankį – elektroninio mokėjimo instrumentus (banko korteles), panaudojo jas iš įvairių bankomatų išgrynindami Bendrovės pinigus, atitinkamai: iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 12 d., per 265 kartus išgrynino 107 334 Eur, iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. gegužės 28 d., per 189 kartus išgrynino 82 195 Eur; iš Bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)bank“, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., per 12 kartų išgrynino 2 725 Eur. Po to, išgryninus Bendrovės pinigus, jų neįnešė į Bendrovės kasą ir jų neužpajamavo, neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, tokiu būdų jų panaudojimo nepagrindžiant buhalterinės apskaitos dokumentais (panaudojo be pateisinančių dokumentų), tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 192 254 Eur.

29. Be to, R. M., siekdamas panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai, įsigijo juridinį asmenį ir jam vadovavo, tai yra: 2015 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. V., S. R. vardu (pastarajam sumokėdamas už tai ne mažiau 160 Eur), 2015 m. lapkričio 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo už 200 Eur 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) akcijų. Po to jis, būdamas faktiniu Bendrovės vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs (disponuodamas Bendrovės: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB DNB banke, sąskaitos banko kodų generatoriumi, „Visa Elektron“ kortele, čekių knygele, apvaliuoju antspaudu, AB DNB banko prisijungimo internetu kortele), laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, vykdė dokumentų klastojimą, kito asmens naudai apgaule įgijimą didelės vertės turtinės teisės į svetimą turtą – grąžintiną PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, bei jam patikėto svetimo turto pasisavinimą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduoda ir neteikia jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, vienas ir kartu su A. J., suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jose įrašydamas melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai parduodamas prekes ir paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 2015 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00100 dėl MPD16, MPP3,2 plokščių pirkimo už 3 119,26 Eur (PVM 541,36 Eur); 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00105 dėl MPD16, MPP3,2, faneros pirkimo už 4 336,26 Eur (PVM 752,57 Eur); 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00106 dėl medienos ruošinių pirkimo už 4 828,51 Eur (PVM 838,01 Eur); 2015 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00108 dėl MPD16, MPP3,2, pirkimo už 3 425,57 Eur (PVM 594,52 Eur); 2015 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00111 dėl MPD16, MPP3,2 pirkimo už 6 621,24 Eur (PVM 1 149,15 Eur); 2015 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00117 dėl medienos ruošinių pirkimo už 7 643,57 Eur (PVM 1 326,57 Eur); 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą- faktūrą STZ Nr. 00121 dėl medienos ruošinių pirkimo už 11817,10 Eur (PVM 2050,90 Eur); 2015 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą- faktūrą STZ Nr. 00123 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11926,92 Eur (PVM 2069,96 Eur); 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00130 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 9 031,54 Eur (PVM 1567,46 Eur); (sąskaitose nurodant direktorių S. R., parašo nėra).

- 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00134 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 13 841,48 Eur (PVM 2 402,24 Eur); 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00137 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 28 969,26 Eur (PVM 5 027,72 Eur); 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl faneros pirkimo už 1 567,17 Eur (PVM 271,99 Eur); 2016 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00141 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 19 364,99 Eur (PVM 3 360,87 Eur); 2016 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00148 dėl medžio ruošinių pirkimo už 25 199,22 Eur (PVM 4 373,42 Eur); 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11 453,57 Eur (PVM 1 987,81 Eur), bei suklastojo S. R. parašą, o A. J. savo parašu patvirtino šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras.

- 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 8 562,59 Eur (PVM 1 486,07 Eur); 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00151 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 8 562,59 Eur (PVM 1 486,07 Eur) (sąskaitose nurodant direktorių S. R., parašo nėra).

- 2016 m. vasario108 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 25 204,30 Eur (PVM 4 374,30 Eur), bei suklastojo S. R. parašą, o A. J. savo parašu patvirtino šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą.

- 2016 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00154 dėl 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 25 204,30 Eur (PVM 4374,30 Eur), bei suklastojo S. R. parašą.

- 2016 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00142 dėl faneros, LMDP, LMPP (plokštės) pirkimo už 1 255,99 Eur (PVM 217,98 Eur); 2016 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00155 dėl faneros, LMDP 18 mm, LMPP3,2 (plokštės) pirkimo už 1 469,35 Eur (PVM 255,01 Eur) (sąskaitose nurodant direktorių S. R., parašo nėra).

- 2016 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00159 dėl 20 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 83 732,00 Eur (PVM 14 532 Eur), bei suklastojo S. R. parašą, o A. J. savo parašu patvirtino šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą.

- 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00162 dėl medienos ruošinių pirkimo už 6 048,79 Eur (PVM 1 049,79 Eur); 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00158 dėl medienos ruošinių pirkimo už 5 744,23 Eur (PVM 996,93 Eur); 2016 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00163 dėl medžio drožlių plokštės, faneros pirkimo už 9 009,13 Eur (PVM 1 563,57 Eur); 2016 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00168 dėl medžio drožlių plokštės, nepoligrafinio kartono pirkimo už 12 168,73 Eur (PVM 2 111,93 Eur) (sąskaitose nurodant direktorių S. R., parašo nėra).

- 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00182 dėl medžio plaušo plokštės, nepoligrafinio kartono pirkimo už 7249,71 Eur (PVM 1258,21 Eur), bei suklastojo S. R. parašą.

- 2016 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00188 dėl 20 vnt. pram. siuvimo mašinų Britex0303 ir 5 vnt. pram. siuvimo mašinų Britex-BR-757D pirkimo už 108 597,50 Eur (PVM 18 847,50 Eur), bei suklastojo S. R. parašą, o A. J. savo parašu patvirtino šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą.

Viso, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, R. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 428 466,54 Eur (tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo PVM 74 361,96 Eur).

Po to jis, žinodamas, kad bendrovės deklaracijos pildomos pagal jo pateiktus dokumentus bei informaciją, įgyvendindami savo nusikalstamą ketinimą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti teisę į grąžintiną 74 361,96 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, žinodamas, kad minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pateikė šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei I. P., nežinančiai, kad ūkinės operacijos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras realiai neįvyko. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė I. P., nesuvokdama jo (R. M.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu: pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti; 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tai yra:

2015 m. gruodžio 28 d. į PVM deklaraciją už 2015 metų lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukė 594,52 Eur pirkimo PVM, 2016 m. sausio 21 d. į PVM deklaraciją už 2015 metų gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukė 8 164,03 Eur pirkimo PVM, 2016 m. vasario 20 d. į PVM deklaraciją už 2016 metų sausio mėnesį neteisėtai įtraukė 17 424,05 Eur pirkimo PVM, 2016 m. kovo 3 d. į PVM deklaraciją už 2016 metų vasario mėnesį neteisėtai įtraukė 23 401,22 Eur pirkimo PVM, 2016 m. balandžio 25 d. į PVM deklaraciją už 2016 metų kovo mėnesį neteisėtai įtraukė 4 672,43 Eur pirkimo PVM, 2016 m. gegužės 18 d. į PVM deklaraciją už 2016 metų balandžio mėnesį neteisėtai įtraukė 20 105,71 Eur pirkimo PVM,

bei jas pateikęs (duomenys neskelbtini), esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į grąžintiną 74 361,96 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Po to jis, remiantis suklastotomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis dėl tariamo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. kovo 25 d., valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas sąskaitas, turėdamas sąskaitų valdymo įrankį – elektroninio mokėjimo instrumentus (banko korteles) bei prisijungimo kodus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, į Bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedęs 75 720 Eur, atitinkamai: 2015 m. gruodžio 18 d. už prekes 100 Eur, 2016 m. sausio 6 d. už prekes 6 000 Eur, 2016 m. sausio 7 d. už prekes 10 000 Eur ir 1 200 Eur, 2016 m. sausio 15 d. už prekes 2 020 Eur, 2015 m. sausio 22 d. už prekes 10 050 Eur, 2016 m. sausio 25 d. už prekes 7 000 Eur, 2016 m. vasario 4 d. už prekes 3 200 Eur, 2016 m. vasario 25 d. už siuvimo mašinas 5 500 Eur, 2016 m. kovo 4 d. už siuvimo mašinas 4 000 Eur, 2016 m. kovo 10 d. už siuvimo mašinas 7 900 Eur, 2016 m. kovo 16 d. už siuvimo mašinas 4 050 Eur, 2016 m. kovo 21 d. už prekes 4 400 Eur, 2016 m. kovo 21 d. už siuvimo mašinas 5 800 Eur, 2016 m. kovo 25 d. už siuvimo mašinas 4 500 Eur, ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, iš įvairių bankomatų, turint sąskaitų valdymo įrankį – elektroninio mokėjimo instrumentą (banko kortelę „Visa Elektron“), ją panaudojęs ir išgryninęs 75 720 Eur, bei jam kartu su A. J. suklastojus Bendrovės kasos pajamų orderius dėl 45 499 Eur, tai yra: jam įrašius juose, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovė priima įvairias pinigines sumas, tai patvirtinus Bendrovės spaudu, bei suklastojus S. R. parašą, o A. J. šias melagingas žinias patvirtinus savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu, atitinkamai: 2016 m. sausio 18 d. KPO kvitą STZ Nr. 100 už prekes dėl 10 000 Eur, 2016 m. vasario 10 d. KPO kvitą STZ Nr. 102 už prekes dėl 10 000 Eur, 2016 m. vasario 10 d. KPO kvitą STZ Nr. 103 už siuvimo mašinas BR-0303/5 dėl 12 204,00 Eur, 2016 m. vasario 24 d. KPO kvitą STZ Nr. 107 už siuvimo mašinas BR-0305-D5 dėl 10 200 Eur, 2016 m. kovo 7 d. KPO kvitą STZ Nr. 110 už siuvimo mašinas BR-0303/5 dėl 3 095 Eur, bei iš Bendrovės kasos pagal juos paėmęs pinigus, pasisavino jo žinioje esantį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 121 219 Eur.

Tokiu būdu šiais savo veiksmais jis įgijo ir vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dėl pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitus, padarė Lietuvos Respublikos valstybei didelę žalą bei kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – grąžintiną 74 361,96 Eur PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bei pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 121 219 Eur.

30. Be to, R. M., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bei AB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su S. R., sukurstė, palenkdamas jį (už 160 Eur atlygį), daryti nusikalstamą veiką – netikrų dokumentų pagaminimą bei tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, tai yra: jis, siekdamas įsigyti ir panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai, surašė ir pateikė S. R. pasirašyti užpildytus dokumentų ruošinius, o S. R. savo parašu patvirtinus jų melagingą turinį, sukurstė pagaminti netikrus bei suklastoti tikrus dokumentus, tai yra: 2015 m. lapkričio 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kad S. R., perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. V., 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 200 Eur, nors jis minimų bendrovės akcijų nepirko ir už jas pinigų nemokėjo, bei tikrovę neatitinkanti 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, kad jis atleidžia iš Bendrovės direktoriaus pareigų D. V. ir skiria save, S. R.; 2015 m. lapkričio 18 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, formas: „JAR-1“, „JAR-VO-V“ ir „JAR-AF“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra S. R., bei juos panaudojo 2015 m. lapkričio 18 d. pateikdamas VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) padaliniui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini); 2015 m. gruodžio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekį Nr. 0294401, jame įrašytus klaidingus duomenis, kad S. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paima iš banke esančios bendrovės sąskaitos 9 500 Eur; 2016 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekį Nr. 0294403, kad S. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paima iš banke esančios bendrovės sąskaitos 9 500 Eur; 2016 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekį Nr. 0294404, kad S. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paima iš banke esančios bendrovės sąskaitos 25 000 Eur.

31. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), faktiniu vadovu (statytinis direktorius S. R.), neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs (disponuodamas Bendrovės: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB (duomenys neskelbtini), sąskaitos banko kodų generatoriumi, „Visa Elektron“ kortele, čekių knygele, apvaliuoju antspaudu, AB DNB banko prisijungimo internetu kortele), pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, pagal kuriuos „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine –sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 4. Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.“; 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kadangi jis tiriamuoju laikotarpiu netvarkė Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistravo įvykusių ūkinių operacijų apskaitos registruose, netvarkė ir nepateikė tyrimui ūkines finansines operacijas bei vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir registrų, susijusių su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams;

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, paėmęs grynais iš bankomatų arba pagal čekių knygelę 2015–2016 metais 171 810 Eur, tyrimui nepateikė 2015 metų lapkričio– gruodžio mėnesių ir 2016 metų sausio– gegužės mėnesių kasos knygos bei kitų registrų, kuriuose būtų apskaitytos iš bankų sąskaitos paimtos 171 810 Eur piniginės lėšos ir nurodytas jų panaudojimas.

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Šis rekvizitas yra labai svarbus, kai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka faktiniams atliktos ūkinės operacijos turinio rekvizitams. Tuomet pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne jos formai; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi jis Bendrovės vardu 2015–2016 metais išrašė (suklastojo) bendrovėms UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36 pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš įvardintų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės ir pagal šias tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną bei sumažino mokėtinus į biudžetą mokesčius, tai yra:

- išrašė 28 suklastotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2015 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00100 dėl MPD16, MPP3,2 plokščių pirkimo už 31 19,26 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00105 dėl MPD16, MPP3,2, faneros pirkimo už 4 336,26 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00106 dėl medienos ruošinių pirkimo už 4 828,51 Eur; 2015 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00108 dėl MPD16, MPP3,2, pirkimo už 3 425,57 Eur; 2015 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00111 dėl MPD16, MPP3,2 pirkimo už 6 621,24 Eur; 2015 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00117 dėl medienos ruošinių pirkimo už 7 643,57 Eur; 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00121 dėl medienos ruošinių pirkimo už 1 1817,10 Eur; 2015 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00123 dėl Medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11 926,92 Eur; 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00130 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 9 031,54 Eur; 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00134 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 13 841,48 Eur; 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00137 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 28 969,26 Eur; 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl faneros pirkimo už 1 567,17 Eur; 2016 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00141 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 19 364,99 Eur; 2016 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00148 dėl medžio ruošinių pirkimo už 25 199,22 Eur; 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11 453,57 Eur; 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 8 562,59 Eur; 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00151 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 8 562,59 Eur; 2016 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 25 204,30 Eur; 2016 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00154 dėl 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 25 204,30 Eur; 2016 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00142 dėl faneros, LMDP, LMPP (plokštės) pirkimo už 1 255,99 Eur; 2016 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00155 dėl faneros, LMDP 18 mm, LMPP3,2 (plokštės) pirkimo už 1 469,35 Eur; 2016 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00159 dėl 20 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 83 732,00 Eur; 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00162 dėl medienos ruošinių pirkimo už 6 048,79 Eur; 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00158 dėl medienos ruošinių pirkimo už 5 744,23 Eur; 2016 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00163 dėl medžio drožlių plokštės, faneros pirkimo už 9 009,13 Eur; 2016 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00168 dėl medžio drožlių plokštės, nepoligrafinio kartono pirkimo už 12 168,73 Eur; 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00182 dėl medžio plaušo plokštės, nepoligrafinio kartono pirkimo už 7 249,71 Eur; 2016 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00188 dėl 20 vnt. pramoninių siuvimo mašinų Britex0303 ir 5 vnt. pram. siuvimo mašinų Britex-BR-757D pirkimo už 108 597,50 Eur.

- išrašė 6 suklastotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2015 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00098 dėl LMDP ruošinių ir pjovimo paslaugų pardavimo už 6 936,93 Eur; 2015 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00102 dėl LMDP ruošinių ir pjovimo paslaugų pardavimo už 5 549,06 Eur; 2015 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00109 dėl baldų ruošinių pardavimo už 5 693,05 Eur; 2015 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00123 dėl baldų ruošinių pardavimo už 1 833,15 Eur; 2015 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00131 dėl baldų ruošinių pardavimo už 8 427,65 Eur; 2015 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00133 dėl transporto paslaugų pardavimo už 375,1 Eur;

- išrašė suklastotą 2016 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STZ Nr. 00191 dėl lazerinio odos sukirpimo įrenginio „HAND TAUR/XD2“, kurio vertė 117 975,00 Eur, neįvykusio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“.

- išrašė suklastotą 2015 m. gruodžio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr.00127 dėl grindų dangos ir apšiltinimo medžiagų už 2 764,85 Eur neįvykusio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi suklastojo Bendrovės vardu 2016 metais išrašydamas 5 KPO kvitus (2016 m. sausio 18 d. KPO kvitas STZ Nr. 100 dėl 10 000 Eur, 2016 m. vasario 8 d. KPO kvitas STZ Nr. 102 dėl 10 000 Eur, 2016 m. vasario 10 d. KPO kvitas STZ Nr. 103 dėl 12 204 Eur, 2016 m. vasario 24 d. KPO kvitas STZ Nr. 107 dėl 10 200 Eur ir 2016 m. kovo 7 d. KPO kvitas STZ Nr. 110 dėl 3095 Eur), kurių suma 45 499 Eur ir gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 75 720 Eur į Bendrovės sąskaitą banke už neįvykusias ūkines operacijas, kurios nurodytos Bendrovės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir tuo iškraipė įsipareigojimų dydį ir struktūrą; kadangi jis gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 814,94 Eur į Bendrovės sąskaitą už neįvykusias ūkines operacijas, kurios nurodytos Bendrovės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir tuo iškraipė įsipareigojimų dydį ir struktūrą; kadangi jis gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 76 675 Eur į Bendrovės sąskaitą už neįvykusią ūkinę operaciją, kuri nurodyta Bendrovės vardu išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje ir tuo iškraipė įsipareigojimų dydį ir struktūrą; kadangi jis gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir technologijos“ 2 764,85 Eur į Bendrovės sąskaitą už neįvykusią ūkinę operaciją, kuri nurodyta Bendrovės vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ir tuo iškraipė įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015 metų ir 2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

32. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. ją vykdęs už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių A. M., šių pareigų pagrindu, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį ir 21 straipsnio 2 punktą būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo dešimt metų saugoti apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad paslėpus UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą ir to siekdamas, nusikalstamu būdu atliko UAB ,(duomenys neskelbtini) LT“ visų akcijų pardavimą bei vadovo pakeitimą, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pasinaudojus kompiuterine įranga ir atspausdinus 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ priėmimo perdavimo aktą, kuriuo Z. D. iš A. M. perima Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir 2015 m. gruodžio 1 d. darbo sutartį Nr. 14, kuriuos, jo nurodymu, pasirašė statytinis Bendrovės vadovas A. M., bei jis (R. M.), suklastojo Z. D. parašus bei 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ visų akcijų savininkės raštišką sprendimą dėl A. M. atleidimo iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir Z. D. paskyrimo į jas, kuriame R. M., suklastojo Z. D. parašą, po ko jis VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale ((duomenys neskelbtini)) 2015 m. gruodžio 9 d. įregistravo, kad neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,(duomenys neskelbtini) LT“ akcininką, vadovą, taip sudaręs tariamai teisėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini) LT“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo Z. D. įvaizdį, nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini) LT“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2015 metus.

33. Be to, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, veikdamas bendrai su N. O. (jos atžvilgiu 2016 m. lapkričio 22 d. išskirtas tyrimas Nr. 06-2-00313-16 bei 2016 m. lapkričio 19 d. tyrimas nutrauktas, perduodant ją pagal laidavimą asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo), 2014 m. balandžio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Bendrovės patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – paskolos sutartį, tai yra, jam ant balto popieriaus lapo, pavadinus jį „Paskolos sutartis“, įrašius melagingus duomenis, kad N. O. paskolino 40 000 Lt (1 158,48 Eur) Bendrovei, bei jam ir N. O. žinant, kad N. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Lt (1 158,48 Eur) neskolina, kad dokumente „Paskolos sutartis“ įrašyti melagingi duomenys, juos patvirtindami savo parašais, tyčia pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo įtraukiant į Bendrovės buhalterinę apskaitą.

34. Be to, R. M., veikdamas kartu su I. P., - ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), buhaltere, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, o R. M. – faktinis bendrovės vadovas, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs laikotarpiu: nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį D. J., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 12 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių A. M., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už akcininką ir formalų (statytinį) Bendrovės direktorių savo brolį A. J. – pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2016 m. birželio 1 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas vienas ir kartu su Bendrovės buhaltere I. P., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent pažeidė:

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus, pagal kuriuos „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine –sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 4. Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.“, 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kadangi R. M. nurodžius, I. P. tiriamuoju laikotarpiu netvarkė buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistravo įvykusių ūkinių operacijų apskaitos registruose ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos ir įvykiai, susiję su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra, susijusius su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams; nepateikė visų sąskaitų suvestinių registrų, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos.

- Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. A. J. per 2015, 2016 metų sausio–gegužės mėnesius iš Bendrovės sąskaitų bankuose, nurodant paskirtyje „per avansinę apyskaitą“, pervedus 20 165 Eur (iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. 12 365 Eur, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 31 d. 7 800 Eur), bei jai (I. P.) per 2014, 2015, 2016 metų sausio–gegužės mėnesius iš Bendrovės sąskaitų bankuose, nurodant paskirtį „per avansinę apyskaitą“ arba „paskolos dengimas“, pervedus 7 040,74 Eur (iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančių sąskaitų Nr (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. birželio 23 d. 5 561,97 Eur, o iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 478,74 Eur), R. M. nurodžius, ji tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avansines apyskaitas ir pateisinamuosius dokumentus, kuriuose atsispindėtų į A. J. ir jos sąskaitas pervestų 27 205,74 Eur panaudojimas.

Iš Bendrovės sąskaitų bankuose: AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas, AB „(duomenys neskelbtini) bank“ laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 12 d. paėmus grynais pinigais 192 254 Eur, R. M. nurodžius, I. P. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje – kasos knygoje nefiksavo iš banko sąskaitų 192 254 Eur paėmimą, neišrašė kasos pajamų orderių bei jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Šis rekvizitas yra labai svarbus, kai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka faktiniams atliktos ūkinės operacijos turinio rekvizitams. Tuomet pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne jos formai; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi jis į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotas UAB ,,R. L.“, UAB „H. G.“, JK įmonės R-F. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš įvardintų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitiko tikrovės, tai yra nurodytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent:

- jis į Bendrovės apskaitą įtraukė 24 suklastotas UAB ,,R. L.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0023 dėl audinio FR Kansas-2 ir Fibertex pardavimo už 25 990,80 Lt; 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0035 dėl siuvimo mašinos Zoja ZJ9503B pardavimo už 55 055 Lt; 2014 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0038A dėl baldinių ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 57 366,10 Lt; 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0052 dėl siuvimo mašinos Zoja pardavimo už 39325 Lt; 2014 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0053 dėl Overlok Brother pardavimo už 8 470 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0056 dėl audinių klojimo ir kirpimo įrenginių pardavimo už 116 916,25 Lt; 2014 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0065A dėl audinio kirpimo įrenginio ZJ-3 pardavimo už 54 450 Lt ir sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0065 dėl supjovimo, surinkimo, transporto paslaugos pardavimo už 5 747,50 Lt; 2014 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0068 dėl baldinių ruošinių pardavimo už 9 485,19 Lt; 2014 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0068A dėl siuvimo mašinos Zoje pardavimo už 47 190 Lt; 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0069 dėl baldinių ruošinių pardavimo už 19 662,50 Lt; 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0070A dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 10 212,64 Lt; 2014 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0071 dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 7 611,38 Lt; 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0072 dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 10 405,03 Lt; 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0074 dėl baldinės medienos ruošinių pardavimo už 14 047,01 Lt; 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0076 dėl daigstyto audinio pardavimo už 61 407,50 Lt; 2014 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0078 dėl daigstyto audinio pardavimo už 86 817,50 Lt; 2014 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0079 dėl komp. pramoninės siuvimo mašinos pardavimo už 242 317,50 Lt; 2014 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0080 dėl baldinių ruošinių pardavimo už 30 522,30 Lt; 2015 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0083 dėl medienos ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 10 357,60 Eur; 2015 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0084 dėl medienos ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 20 660,75 Eur; 2015 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0085 dėl medienos ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 15 112,90 Eur; 2015 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0086 dėl medienos ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 12 735,25 Eur; 2015 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ROUND Nr. 0090 dėl medienos ruošinių ir transporto paslaugų pardavimo už 15 112,90 Eur;

- jis į Bendrovės apskaitą įtraukė 16 suklastotų UAB ,,H. G.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00596 dėl prekės MPP 3,2 pardavimo už 8 474,24 Lt; 2014 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00635 dėl LMDP (bukas) plokštės pardavimo už 7 251,42 Lt; 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00640 dėl el. energijos pardavimo už 363 Lt; 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00641 dėl įvairių plokščių pardavimo už 27 310,23 Lt; 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00658 dėl prekės gręžimo staklių forma 85 LCD pardavimo už 64 999,95 Lt; 2014 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00663 dėl patalpų nuomos už 01–03 mėn. už 18 150 Lt; 2014 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00665 dėl Overloko, siuvimo mašinos Protex ir staklių Altendorf pardavimo už 79 013 Lt; 2014 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00680 dėl pniaumo instrumento pardavimo už 7 260 Lt; 2014 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00682 dėl Overloko Brother EF4-B531 pardavimo už 8 470 Lt; 2014 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00709 dėl dulkių nusiurbimo sistemos ir gręžimo staklių pardavimo už 13 915 Lt; 2014 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00743 dėl siuvimo mašinos Zoje ZJ0628 pardavimo už 36 300 Lt; 2014 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00733 dėl įvairių matmenų baldų detalių, įvairių matmenų faneros ir transporto paslaugų pardavimo už 99 810,21 Lt; 2014 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00741 dėl matress cover siuvinio pardavimo už 78 650 Lt; 2014 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00742 dėl siuvimo mašinos Highleand pardavimo už 19 360 Lt; 2014 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00756 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 27 225 Lt; 2014 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00746 dėl mattress covers siuvinio pardavimo už 62 920 Lt;

-jis į Bendrovės apskaitą įtraukė 23 suklastotas Jungtinės Karalystės įmonei R-F. L. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00061 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 9 304,35 Eur; 2014 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00065 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 11 165,22 Eur; 2014 m. gruodžio 11 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00069 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 21 400 Eur; 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00083 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 37 217,39 Eur; 2014 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00090 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 18 608,70 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00091 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 18 608,70 Eur; 2015 m. sausio 6 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00093 dėl Armchair slipcovert pardavimo už 22 778 Eur; 2015 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00098 dėl Mattress, Topper mattress sewing pardavimo už 64 200 Eur; 2015 m. sausio 12 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00105 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 71 700 Eur; 2015 m. sausio 16 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00112 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 31 266 Eur; 2015 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00118 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 26 490 Eur; 2015 m. sausio 26 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00122 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 43 650 Eur; 2015 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00134 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 56 865 Eur; 2015 m. vasario 5 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00138 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 40 980 Eur; 2015 m. vasario 11 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00142 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 54 640 Eur; 2015 m. vasario 17 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00144 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 37 020 Eur; 2015 m. vasario 25 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00152 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 37 020 Eur; 2015 m. kovo 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00160A dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 37 020 Eur; 2015 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00168N dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 33 950 Eur; 2015 m. kovo 17 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00177 dėl Mattress, Topper mattress pardavimo už 33 950 Eur; 2015 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 241 dėl doubleheadborg, double bed base, bouble forming Mattress pardavimo už 14 591,50 Eur; 2015 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 271 dėl door leaves, wardrobe, wardrobe with pocket door, wall, cabinet, angle pardavimo už 10 953,34 Eur; 2015 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 272 dėl wall pardavimo už 942,97 Eur;

- jis į Bendrovės apskaitą įtraukė 28 suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00027 dėl Overloko BrotherEF4-B531 ir pniaumo instrumento pardavimo už 18 150 Lt; 2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00028A dėl siuvimo mašinos „Zoje“XJ 0628 pardavimo už 90 750 Lt; 2014 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00028 dėl siuvimo mašinos Protex pardavimo už 21 175 Lt; 2014 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00029 dėl staklių Aldendorf WA-80 pardavimo už 66 550 Lt; 2014 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00031 dėl kampo Ocen PU rėmo pardavimo už 4 743,2 Lt; 2014 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00032 dėl siuvimo mašinos Zoja pardavimo už 50 820 Lt; 2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00034 dėl siuvimo mašinos „HIGHLEAD GC0618-1-SC pardavimo už 35 090 Lt; 2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00036 dėl sukirpimo paslaugų pardavimo už 4 440,7 Lt; 2014 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00036 dėl LMDP plokštės pardavimo už 10 890 Lt; 2014 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00036N dėl MDP, LMPP, LMDP plokštės pardavimo už 13 552 Lt; 2014 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00038 dėl siuvimo mašinos Protex TY-8700 pardavimo už 11 495 Lt; 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00039 dėl overloko Brother EF4-B531 pardavimo už 10 043 Lt; 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00039A dėl supjovimo paslaugų, kušetės rėmas, F. S. HB pardavimo už 7 562,5 Lt; 2014 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00049 dėl audinio kirpimo įrenginio ZJ-3 pardavimo už 64 130 Lt; 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00056 dėl siuvimo mašinos Zoje pardavimo už 70 785 Lt; 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00055 dėl siuvimo mašinos Zoje pardavimo už 27 225 Lt; 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00056A dėl plokštės pjovimo paslaugų pardavimo už 24,35lt.; 2015 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00095 dėl Headbord, Couch pardavimo už 1 876,71 Lt; 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00100 dėl retro komodos pardavimo už 8 833 Lt; 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00101 dėl retro komodos pardavimo už 4 598 Lt; 2015 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00103 dėl virtuvės baldų pardavimo už 14 520 Lt; 2015 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00104 dėl Johan fotelio rėmo pardavimo už 363 Lt; 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00110 dėl Johan fotelio rėmo pardavimo už 89,72 Lt; 2015 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00128 dėl kušetės rėmo pardavimo už 1 038,07 Lt; 2015 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00153 dėl komp. pramoninės siuvimo mašinos pardavimo už 7 320,50 Lt; 2015 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00166 dėl galvūgalio 880*890*15 pardavimo už 712,99 Lt; 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00193 dėl kušetės rėmų pardavimo už 1 197,90 Lt; 2015 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00230 dėl pufo rėmo, minkštasuolio pardavimo už 759,88 Lt;

- jis į Bendrovės apskaitą įtraukė 27 suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2015 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00100 dėl MPD16, MPP3,2 plokščių pirkimo už 3 119,26 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00105 dėl MPD16, MPP3,2, faneros pirkimo už 4 336,26 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00106 dėl medienos ruošinių pirkimo už 4 828,51 Eur; 2015 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00108 dėl MPD16, MPP3,2, pirkimo už 3 425,57 Eur; 2015 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00111 dėl MPD16, MPP3,2 pirkimo už 6 621,24 Eur; 2015 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00117 dėl medienos ruošinių pirkimo už 7 643,57 Eur; 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00121 dėl medienos ruošinių pirkimo už 11 817,10 Eur; 2015 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00123 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11 926,92 Eur; 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00130 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 9 031,54 Eur; 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00134 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 13 841,48 Eur; 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00137 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 28 969,26 Eur; 2016 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl faneros pirkimo už 1 567,17 Eur; 2016 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00141 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 19 364,99 Eur; 2016 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00148 dėl medžio ruošinių pirkimo už 25 199,22 Eur; 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl medžio plaušo plokštės, faneros pirkimo už 11 453,57 Eur; 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00138 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 8 562,59 Eur; 2016 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00151 dėl medžio plaušo plokštės, faneros nepoligrafinio popieriaus pirkimo už 8 562,59 Eur; 2016 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00153 dėl 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 25 204,30 Eur; 2016 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00154 dėl 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 25 204,30 Eur; 2016 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00142 dėl faneros, LMDP, LMPP (plokštės) pirkimo už 1 255,99 Eur; 2016 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00155 dėl faneros, LMDP 18 mm, LMPP3,2 (plokštės) pirkimo už 1 469,35 Eur; 2016 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00159 dėl 20 vnt. pramoninių siuvimo mašinų BR-0303/5 pirkimo už 83 732 Eur; 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00162 dėl medienos ruošinių pirkimo už 6 048,79 Eur; 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00158 dėl medienos ruošinių pirkimo už 5 744,23 Eur; 2016 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00163 dėl medžio drožlių plokštės, faneros pirkimo už 9 009,13 Eur; 2016 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00168 dėl medžio drožlių plokštės, nepoligrafinio kartono pirkimo už 12 168,73 Eur; 2016 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00182 dėl medžio plaušo plokštės, nepoligrafinio kartono pirkimo už 7 249,71 Eur; 2016 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00188 dėl 20 vnt. pramoninių siuvimo mašinų Britex 0303 ir 5 vnt. pramoninių siuvimo mašinų Britex-BR-757D pirkimo už 108 597,50 Eur;

- jis į Bendrovės apskaitą įtraukė 16 suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes: 2015 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015011 dėl tekstilės audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 49 640,25 Eur; 2015 m. kovo 13 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015018 dėl tekstilės audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 91 234 Eur; 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015022 dėl tekstilės audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 72 327,75 Eur; 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015031 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 57 959 Eur; 2015 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015032 dėl tekstilinio audinio, užtrauktukų dalių ir transporto paslaugų pirkimo už 66 247,50 Eur; 2015 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015035 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 82 159 Eur; 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015037 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 88 965,25 Eur; 2015 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015044 dėl tekstilinio audinio, užtrauktukų dalių ir transporto paslaugų pirkimo už 62 254,50 Eur; 2015 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015047 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 68 546,50 Eur; 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015049 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 60 500 Eur; 2015 m. balandžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015052 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 113 921,50 Eur; 2015 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015054 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 53 421,50 Eur; 2015 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015057 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 49 247 Eur; 2015 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 2015069 dėl tekstilinio audinio ir transporto paslaugų pirkimo už 79 255 Eur; 2015 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 20150520 dėl medienos ruošinių ir transporto paslaugų pirkimo už 12 245,20 Eur; 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Eur Nr. 20150533 dėl medienos ruošinių pirkimo už 9 341,20 Eur;

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl neįvykusių operacijų:

- jis į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 259 912,67 Lt (75 275,91 Eur) išmokėjimo UAB „H. G.“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti KPO: 2014 m. birželio 19 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00068 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00742 – 9 700 Lt; 2014 m. birželio 20 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00069 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00742 – 9 660 Lt; 2014 m. birželio 25 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00072 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00741 – 78 650 Lt; 2014 m. birželio 27 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00076 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00743 – 36 300 Lt; 2014 m. liepos 2 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00102 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00756 – 7 225 Lt; 2014 m. liepos 3 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00103 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00756 – 10 000 Lt; 2014 m. liepos 4 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00104 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00756 – 10 000 Lt; 2014 m. liepos 7 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00093 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00753 – 8 000 Lt; 2014 m. liepos 8 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00094 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00754 – 9 000 Lt; 2014 m. liepos 8 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00095 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00754 – 8 029,67 Lt; 2014 m. liepos 9 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00096 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00755 – 10 428 Lt; 2014 m. liepos 9 d. KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00086 už prekes pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00746 – 62 920 Lt;

- jis į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 45 499 Eur išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti KPO: 2016 m. sausio 18 d. KPO STZ Nr. 100 už prekes – 10 000 Eur; 2016 m. vasario 8 d. KPO STZ Nr. 102 už prekes – 10 000 Eur; 2016 m. vasario 10 d. KPO STZ Nr. 103 už siuvimo mašinas BR-0303/5 – 12 204 Eur; 2016 m. vasario 24 d. KPO STZ Nr. 107 už siuvimo mašinas BR-0305-D5 – 10 200 Eur; 2016 m. kovo 7 d. KPO STZ Nr. 110 už siuvimo mašinas BR-0303/5 – 3 095 Eur;

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kadangi jis:

- 2015 metais neišrašė ir nepateikė tyrimui KIO, kuriuo 2015 m. vasario 28 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 10 215,89 Eur, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nurodyta, kad 2015 m. vasario 28 d. KIO Nr. 157 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 10 215,89 Eur.

- 2015 metais neišrašė ir nepateikė tyrimui 2015 m. gegužės 21 d. KIO Nr. 146 dėl 12 245,20 Eur ir 2015 m. gegužės 29 d. KIO Nr. 145 dėl 9 341,20 Eur, nors kasos knygoje fiksuotos 21 586,40 Eur išlaidos, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ KIO bei įmokas patvirtinančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (pinigų priėmimo arba KPO kvitais);

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi jis, 2016 metais Bendrovei nupirkus iš Kinijos kompanijos (duomenys neskelbtini) pramonines siuvimo mašinas, 2016 m. sausio 26 d. atlikus Bendrovės vardu 9 050 USD pavedimą už šias mašinas, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje (gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre už 2016 metų balandžio ir gegužės mėnesius ir ilgalaikio turto žiniaraštyje bei kt.) neįtraukė iš Kinijos kompanijos (duomenys neskelbtini) pirktų pramoninių siuvimo mašinų ir už jas sumokėtų pinigų.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2014 metų, 2015 metų, 2016 metų sausio–gegužės mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

35. Be to, I. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė), vyriausiąja buhaltere, adresu: (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atskaitingam asmeniui „per avansinę apyskaitą“ pervedus Bendrovės pinigus, atitinkamai: iš Bendrovės“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. pervedus 4 431,97 Eur, iš Bendrovės“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d. pervedus 1 130 Eur, iš Bendrovės“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. pervedus 1 478,74 Eur, jų panaudojimo nepagrindžiant buhalterinės apskaitos dokumentais (panaudojo be pateisinančių dokumentų), tyčia, neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 7 040,74 Eur.

36. Be to, R. M., būdamas UAB „H. G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), juridinis ir korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini), dokumentuose nurodomas veiklos adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu, veikdamas bendrininkų grupe su Bendrovės akcininke ir formalia (statytine) Bendrovės direktorė J. J. (Č.), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, tai yra: R. M. pagaminus, naudojantis kompiuterine technika, netikrus dokumentus (įrašant juose melagingus duomenis), bei pasirašius už P. B. 2014 m. balandžio 10 d. J. Č. vienintelio UAB „H. G.“ akcininko sprendimą, kuriuo J. Č., vienintelė UAB „H. G.“ akcininkė vienbalsiai nusprendžia parduoti 100 vnt. Bendrovės akcijų (1 akcijos kaina – 1 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. balandžio 10 d. UAB „H. G.“ dokumentų perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad J. Č. perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės dokumentus, apvalų spaudą, bei turtą, bei R. M. nurodžius, J. J. (Č.), žinodama , kad akcijų neparduoda ir dokumentų neperduoda, šiuos netikrus dokumentus pasirašė. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, J. J. (Č.) nuo 2014 m. balandžio 10 d. nebūdama UAB „H. G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) direktore, 2014 m. gegužės 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, R. M. nurodžius, suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. gegužės 14 d. UAB „H. G.“ Bylų (dokumentų) perėmimo aktą, jame pasirašydama kaip UAB „H. G.“ direktorė.

37. E. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. balandžio 1 d. adresu: (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi jis sąnaudose apskaitė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis bendrovė sumokėjo už MB „(duomenys neskelbtini)“ reklamą 987,37 Eur (iš jų: 2015 metais – 396,84 Eur, 2016 metais – 590,53 Eur) ir apskaitoje išlaidas nurašė į parduotų prekių savikainos sąnaudas (6000 s-tą);

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, kadangi jis tiriamuoju laikotarpiu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksavo iškraipytus duomenys apie darbuotojų darbo laiką, dėl ko darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose pateikė ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie apskaičiuotą ir darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, o pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek realiai valandų dirbo kiekvienas iš darbuotojų ir kiek realiai jiems buvo išmokėta darbo užmokesčio.

Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų ir 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 16 d. laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

38. Taip pat E. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už akcininką ir formalų bendrovės direktorių I. Z., veikdamas bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniu vadovu I. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriumi T. K., 2016 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)s“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), T. K. suklastojus tikrą dokumentą – 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KET Nr. 3284, tai yra įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ NC frezavimo stakles KEJ-CUT2040 už 23 100 Eur, nors žinojo, kad šį ūkinė operacija neįvyko, bei ją pasirašius, po ko (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, E. B. nurodžius I. Z. savo parašu patvirtinti šią ūkinę operaciją, o I. Z. savo parašu patvirtinus, suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KET Nr. 3284.

39. Taip pat E. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo, tai yra: E. B. surastos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) vardu, R. M. nurodžius, I. P. savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 24 259 Eur už einamus metus ir 0 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ – 17 113 Eur už einamus metus ir 0 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „A. Ilgalaikis turtas“ – 8 056 Eur už einamus metus ir 0 Eur už praėjusius metus; grafoje „B. Trumpalaikis turtas“ – 11 953 Eur už einamus metus ir 2 896 Eur už praėjusius metus; grafoje „Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ – 20 009 Eur už einamus metus ir 2 896 Eur už praėjusius metus, kuriuos panaudojo 2016 m. gegužės 17 d., E. B. pateikiant juos VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).

40. Taip pat R. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 18 d. registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi bei kasininku, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią Bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), turėdamas valdymo įrankį – elektroninio mokėjimo instrumentą (banko kortelę), panaudojo ją, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., (duomenys neskelbtini) mieste, per 333 kartus iš įvairių bankomatų išgryninęs Bendrovės pinigus, neįnešė jų į Bendrovės kasą ir jų neužpajamavo, neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, bei jų panaudojimo nepagrįsdamas buhalterinės apskaitos dokumentais (panaudojo be pateisinančių dokumentų), tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 112 138 Eur.

41. Taip pat I. P. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., turėdama vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdama organizuotoje grupėje keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam nusikaltimui, daryti bei būdama nusikalstamos organizuotos grupės, susidedančios iš jos, t. y. I. P., E. B. ir organizatoriaus R. M., vykdytuoju ir veikdama išankstine tiesiogine tyčia gaminti netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, R. M. koordinuojant ir vadovaujant organizuotos grupės veiklai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis: E. B. suranda veikiantį juridinį asmenį – bendrovę su vadovu (kurį galima įtakoti), atitinkantį sąlygas lizingui gauti, ji pagamina surastos bendrovės reikiamus netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, turinčius įtakos lizingui gauti (Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą), E. B. kartu su R. M. šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikia VĮ „Registrų centrui“ ir lizingo bendrovei, vykdė netikrų dokumentų pagaminimą ir didelės vertės svetimo turto įgijimą savo ir kitų fizinių asmenų naudai apgaule, o būtent: E. B. suradus veikiantį juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius ir vienintelis akcininkas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)), o jai adresu: (duomenys neskelbtini) pagaminus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, reikalingus lizingui gauti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 259 475 Eur už einamus metus ir 1 230 136 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 95 412 Eur už einamus metus ir 8 034 Eur už praėjusius metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansą jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „A. Ilgalaikis turtas“ – 0 Eur už einamus metus ir 543 Eur už praėjusius metus; grafoje „B. Trumpalaikis turtas“ – 114 095 Eur už einamus metus ir 42 102 Eur už praėjusius metus; grafoje „C. „Nuosavas kapitalas“ II. „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ – 114 095 Eur už einamus metus ir 42 645 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, joje įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „I. Pardavimo pajamos“ – 71 356 Eur už einamus metus ir 259 475 Eur už praėjusius metus; grafoje „XIII. Grynas pelnas“ 29 452 Eur už einamus metus ir 95 412 Eur už praėjusius metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d. balansą jame įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie bendrovės turtą, bei įsipareigojimus, tame tarpe: grafoje „B. Trumpalaikis turtas“ – 143 547 Eur už einamus metus ir 114 095 Eur už praėjusius metus; grafoje „C. „Nuosavas kapitalas“ II. „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso“ – 143 547 Eur už einamus metus ir 114 095 Eur už praėjusius metus. Po to E. B. kartu su R. M. bei A. S. (nežinančiu ir nesuprantančiu apie pastarųjų daromą nusikalstamą veiką), panaudojus pagamintus netikrus dokumentus – juos pateikus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), ir sudarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 2016 m. gegužės 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201606143, pagal kurią: lizingo davėjas UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ perka iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 117 975 Eur lazerinį odos sukirpimo įrenginį „HAND TAUR/XD2 ir jį perduoda lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pastarajai sumokėjus pradinį įnašą – 41 300 Eur), o UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ 2016 m. gegužės 6 d. iš AB „(duomenys neskelbtini) bank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (valdomą R. M.) pervedus 76 675 Eur, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – 76 675 Eur, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

42. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti R. M., jo veiksmuose nesant nusikalstamų veikų sudėties arba atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylą nagrinėti žodinio tvarka. Jei apeliacinio skundo prašymai dėl R. M. išteisinimo ir bylos įrodymų nagrinėjimo atnaujinimo bus atmesti, taikyti R. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) nuostatas, pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį paskirtos bausmės dalyje ir atidėti R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant atitinkamus įpareigojimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

42.1. Skundžiamas nuosprendis yra per griežtas, nėra argumentuotas, išsamus, pakankamas, nėra identifikuoti ir išgryninti konkretūs apelianto nusikalstami veiksmai, priteista žala ir skirtas turto apribojimas yra nepagrįsti bylos duomenimis. Be to, proceso metu nebuvo priimti ir vertinami nuteistojo teikti įrodymai (apskaitos duomenys), tyrimo metu nepagristai suvaržyta apelianto teisė susipažinti su bylos medžiaga, nebuvo aišku, kuo remiantis jis yra kaltinamas, dėl to nebuvo tinkamai pasiruošta teisinei gynybai ir objektyvių parodymų davimui. Nuosprendyje nėra atskleisti juridinių asmenų ir jų dalyvių pagrindiniai veiklos principai, nes nėra iki galo aišku, kokie asmenys už ką buvo atsakingi ir kokius konkrečius įstatymais uždraustus veiksmus atliko, dalis svarbių aplinkybių ar asmenų nenustatyta, todėl šių asmenų veiksmai liko neįvertinti kilusių pasekmių atžvilgiu.

42.2. Baudžiamosios bylos metu, didžioji dalis asmenų, tiesiogiai dalyvavusių juridinių asmenų veikloje, nematė apgaulės savo atžvilgiu, jie suvokė ir prisiėmė atsakomybę dėl ūkinių įvykių, suprato savo elgesio esmę, siekė ir turėjo iš to materialinės naudos, tačiau tyrimo metu patirdami psichologinį spaudimą iš tyrėjų apkalbėjo save, kitus ir davė parodymus, kokių norėjo tyrimas. Didžioji dalis liudytojų teisme duotų parodymų skyrėsi nuo tų, kurie duoti tyrimo metu, o jų pasikeitimą lėmė tai, jog teisme liudytojai nejautė baimės ir psichologinio spaudimo iš tyrėjų. Be to, dalis įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymai, tyrimo metu surinkti pažeidžiant BPK normas, t. y. negali būti teisėti ir jais teismas negalėjo vadovautis priimant sprendimą.

42.3. Dėl kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų ir nustatytų trūkumų apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš kaltinamojo akto nebuvo aišku kokiomis veikomis R. M. yra kaltinamas, kokios jų aplinkybės, koks šių veikų tarpusavio ryšis, motyvas, tikslas, kokiomis priemonėmis ir parošiamaisiais veiksmais jos atliktos, koks buvo jo konkretus vaidmuo. Kadangi buvo surašytas reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, apeliantui buvo apsunkinta teisė į gynybą teisme, todėl buvo pasirinkta pozicija neteikti parodymų, kol šie trūkumai nebus ištaisyti ir pašalinti.

42.4. Apelianto vertinimu, jo veikloje nebuvo nustatyta subjektyvioji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pusė. R. M. kaltė grindžiama įrodymais, kurie nėra patikimi. Liudytojai ir nuteistųjų parodymai nėra objektyvūs, jie sąlygoti savo interesų gynimo ir atsakomybės vengimo, todėl pirmosios instancijos teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Dalies šių asmenų, kaip A. B., I. B., P. B., S. R. – pragyvenimo šaltinis yra įmonių pirkimas ir pardavimas, atsakingų pareigų vykdymas už atlygį bei įsigytų įmonių dokumentų pradanginimas, jie yra teisti, teistumai neišnykę, jiems teismų sprendimais yra uždrausta eiti vadovaujančias pareigas ir būti juridinių asmenų dalyviais, todėl jie vengia atsakomybės už jų padarytas neteisėtas veikas. Teismas šių asmenų parodymus turėjo vertinti ne tik kritiškai, bet juos ir papildomai patikrinti, ko nepadarė.

42.5. Skundžiamame nuosprendyje neaprašyta R. M. subjektyvioji nusikaltimų pusė. Šiuo atveju nepaneigti ūkiniai sandoriai tarp tiriamų įmonių, nes tuo pačiu metu vieni sandoriai ginčijami, o kiti ne, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šių vertinimų pagrįstumo ir logiškumo. Teismas R. M. pripažino kaltu nesant įrodymų, patvirtinančių jo kaltę ir dalyvavimą nusikalstamose veikose, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, bei, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatų, vertino įrodymus. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje tiesiog perkeltas valstybės kaltintojo suformuotas kaltinimas, nemotyvuojant teismo išvadų dėl apelianto dalyvavimo nusikalstamose veikose, nenurodant, kurie įrodymai ir kaip patvirtina jo kaltę. Teismui nuosprendyje vien išdėsčius įrodymus ir neatlikus jų analizės, neatskleidus jų tarpusavio ryšio, neįvertinus įrodymų ir nesurašius išsamių veikų kvalifikavimo motyvų, buvo pažeisti teisės aktai reglamentuojantys apkaltinamojo nuosprendžio surašymą.

42.6. Taip pat teismas nustatė, kad apeliantas veikė grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tokia formuluote negali būti vartojama kaltinant asmenį ir pripažįstant jį kaltu. Nurodant, kad asmuo veikė su nenustatytais asmenimis, šiurkščiai pažeidžiama asmens teisė į gynybą, nes jis nežino nuo ko turėtų gintis. Todėl byla buvo išnagrinėta pagal nustatytų reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą, o teismas tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpciją ir nuosprendį grindė prielaidomis.

42.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, jog byloje esančios specialistų išvados dėl bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimų laikytinos patikimu įrodymu, patvirtinančiu apelianto kaltę. Išvadą dėl specialistų tyrimų patikimumo teismas padarė remdamasis išimtinai nenuosekliais proceso dalyvių P. B., I. B., A. B., S. R., D. T., I. P. bei kitų asmenų parodymais. Išvadų teiginiai, kad R. M. yra faktinis dalies bendrovių vadovas, darantis jų veiklai įtaką ir vadovaujantis joms bei jų vardu priimantis sprendimus, padaryti remiantis prieštaringais proceso dalyvių parodymais. Pažymima, jog tyrimai nepaneigė didžiosios dalies įmonių, dėl kurių buvo surašytas kaltinamasis aktas, ūkinių operacijų. Vieni sandoriai ginčijami kaip neįvykę, nes atsakingi asmenys ir pati juridinio asmens veikla buvo fiktyvūs, kiti sandoriai teisiškai neįvertinti. Tokios spragos išvadas daro neobjektyvias ir klaidingas bei tuo pačiu metu klaidinamas pats tyrimas ir teismas. Tuo pačiu apsunkinamos gynybos galimybės nuteistiesiems, kurie nežino, kokiais kriterijais atliktas jų atstovaujamų ūkinių vienetų veiklos vertinimas. Atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvados yra sąlyginės ir jų vertinimas priklauso nuo kitų byloje esančių įrodymų, todėl jos negali būti vertinamos kaip neginčijamos.

42.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nekonkretizavo kiekvieno juridinio asmens dalyvio veikimo ar neveikimo ir dėl to atsiradusių pasekmių bei jų ryšio. Teisme apklaustos specialistės negalėjo atsakyti į proceso dalyvių klausimus dėl tiriamų juridinių asmenų skaičių pagrįstumo, atskirų asmenų vaidmens ir įtakos šių skaičių ar pažeidimų atsiradimui. Taip pat teisme nebuvo išspręstas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo po FNTT atliktų kratų, dėl ko specialistai negalėjo nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio. Be to, dalis svarbių dokumentų nuorašų teismo metu gynybos buvo teikti, bet teismas nemotyvuotai atsisakė juos priimti. Šiuo atveju teismas privalo spręsti dėl finansinės ekspertizės paskyrimo specialistų išvadų trūkumams pašalinti.

42.9. Nors apeliaciniu skundu prašoma išteisinti R. M., tačiau jame pasisakoma ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje iš esmės nepasakyta dėl paskirtos bausmės ir kaip jai keliami tikslai galės būti įgyvendinti. Pažymima, jog R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą ir pajamas, vadovauja baldų gamybos įmonei, turi organizuoti jos darbą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir išsaugoti darbuotojų darbo vietas, mokėti jiems atlyginimus, taip pat išlaiko studentą sūnų, sergančią senyvą mamą, kuriai reikalinga priežiūra, pats turi sunkių lėtinių ligų, gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, deda pastangas surinkti lėšas civilinių ieškinių atlyginimui. Nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę pirmosios instancijos teismas suteikė nubaudimo tikslui, o bausmė R. M. buvo parinkta neatsižvelgus į BK 41 straipsnio 2 dalyje keliamų tikslų visumą.

42.10. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra galimybė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį, nes 2015 m. kovo 19 d. įstatymu pakeistoje tarpinėje šio straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m kovo 24 d., buvo numatyta galimybe atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui. Kadangi šis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Tačiau pirmosios instancijos teismas didesnę reikšmę suteikė neigiamai R. M. apibūdinančioms aplinkybėms.

42.11. R. M. paskyrus realią 6 metų laisvės atėmimo bausmę, didelė įtaka daroma jo asmeniniam ir artimųjų gyvenimui, taip pat jo verslui, kolektyvo ir jų šeimų gerbūviui, valstybei mokamiems privalomiems mokesčiams, nes šis verslas turės užsidaryti. Pažymima ir aplinkybė, jog šiuo atveju reali laisvės atėmimo bausmė R. M. paskirta praėjus beveik 7–8 metams nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. R. M. nevengė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo. Visą šį laiką jis gyveno netikrumo būsenoje, tačiau siekė vesti normalų gyvenimo būdą, plėtojo verslą, generavo pridėtinę vertę bei mokėjo mokesčius. Visos šios aplinkybes patvirtina, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju pažeidžia baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus, todėl bausmės tikslai būtų pasiekti atidėjus R. M. bausmės vykdymą, o ne skiriant realų laisvės atėmimą.

42.12. Be to, pasak apelianto, iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo neaišku, už kokius konkrečius veiksmus jis nuteistas. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje, neaprašyti būtini R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų – turto požymiai. Pirmosios instancijos teismas nukopijavo kaltinamajame akte aprašytą kaltinimą. R. M. inkriminuotų veikų aprašyme turėjo būti nustatyta, kokiu tikslu veikos padarytos, kas buvo naudos gavėjas, kur atsidūrė savinamos piniginės lėšos, tačiau jų buvimo vieta nenustatyta. Todėl pažeista R. M. teisė tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei realizuoti savo teises į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

42.13. Nagrinėjamu atveju iš R. M. inkriminuotos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos epizodų aprašymo neaišku, kokie duomenys dokumentuose yra vertinami kaip netikri ir kaip tai lėmė išvadą, kad buvo pagamintas netikras dokumentas. Be to, teismas konstatavo, kad šios R. M. inkriminuotos veikos įrodytos liudytojų ir kaltinamųjų parodymais, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo vertinta, jog byloje nėra nei vienos rašysenos ekspertizės išvados. Teismas nepatikrino proceso dalyvių parodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymo taisykles.

42.14. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos abejonės traktuotos nuteistojo nenaudai, įrodymai įvertinti netinkamai ar tendencingai, kas lėmė nekonkretų ir neapibrėžtą požymių aprašymą bei neteisingą R. M. nuteisimą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme suformuluota išankstinė R. M. kaltės prezumpcija, todėl padaryta išankstinė išvada, kad jis buvo faktinis visų byloje esančių juridinių asmenų vadovas ir turėjo tikslą apgaulingai tvarkyti apskaitą, klastoti dokumentus, sukčiauti ir pasisavinti svetimą turtą. Kitos aplinkybės dėl ūkinių operacijų, disponavimo lėšomis, pinigų išėmimų, lėšų bankinių pervedimų, buvo grindžiamos taip pat išankstine apelianto kaltės prezumpcija. Tačiau toks kaltės įrodinėjimas neteisingas. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamos veikos įvertinimui, turi būti nustatytos neginčijamai ir savarankiškai, nesant išankstinių nusistatymų. Šiuo atveju R. M. teisinantys įrodymai – liudytojos D. T. ir kitų nuteistųjų – I. P., A. M. ir A. J. parodymai buvo atmesti kaip prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo sukurtai apelianto išankstinei kaltės prezumpcijai.

42.15. Teismas nesiaiškino ir neanalizavo, kam panaudotos iš banko sąskaitų išgrynintos arba jose buvusios lėšos. Teismas vertino tik faktus, kad tos lėšos buvo, tačiau nevertino, kas buvo jų valdytojas ir naudos gavėjas, kur tos lėšos atsidūrė. Teismas apsiribojo ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir jų netikrino. Taigi, teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalimi ir 44 straipsnio 6 dalimi. Tokie netikslumai atėmė galimybę tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą.

42.16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu 6 mėn. laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 44 000 Eur sumai. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 16 d. raštu informavo, kad nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos likutis rašto sudarymo dienai yra 47 112,25 Eur bei kad bankas pritaikė prokuroro nutarime nurodytus apribojimus. Šis lėšų apribojimas buvo pratęstas dar du kartus po 3 mėn., t. y. iki 2017 m. gegužės 12 d. Po to prokuroras K. G. pavėluotai 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą dėl šių lėšų arešto pratęsimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Pažymima, kad nepratęsus 44 000 Eur arešto AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, pinigai nežinomų asmenų iš sąskaitos buvo išgryninti ir pasisavinti, tačiau nei tyrimą atlikę pareigūnai, nei bylą nagrinėjęs teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) byloje galėjo būti padaryta žala tiek civiliniams ieškovams, tiek apeliantui, nes iš šių pinigų buvo galima iš dalies dengti pareikštus civilinius ieškinius.

42.17. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, R. M. teigimu, nebuvo patikrintas bei ištirtas liudytojų parodymų patikimumas, leistinumas ir tikrumas, kuriais iš dalies rėmėsi ūkines finansines išvadas teikusios specialistės, o vėliau ir teismas vertindamas šias išvadas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės dėl tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų sudarymo aplinkybių ir jose pasirašiusių asmenų (P. B., I. B., S. R. ir kitų, tame tarpe ir apelianto), neištirti parašai ir patvirtintas jų tikrumas.

42.18. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino, jog R. M. turima veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tiesiogiai susijusi su baldų gamyba ir su tuo susijusių paslaugų teikimu. Bendrovėje dirbantys asmenys nebuvo apklausti apie tyrimo dalyką, darbų pobūdį, atliekamas funkcijas ir darbus, nebuvo apžiūrėtos patalpos, kur yra tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje vardinama siuvimo technika bei baldų gamybos įrenginiai. Kaltinime ir nuosprendyje minimos ūkines operacijos vyko tomis sąlygomis, kurios užfiksuotos įmonių apskaitos dokumentuose ir teismas šių sandorių nepaneigė.

42.19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir neįvertino, kokią įtaką ūkinės finansinės veiklos tyrimams turėjo aplinkybė, jog tyrimo metu po (duomenys neskelbtini) FNTT kratų atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų poėmius ir jiems esant FNTT archyve dalis jų dingo ir dėl to nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už tam tikrą laikotarpį. Ši aplinkybė kelia abejones specialistų išvadų pagrįstumu ir teisingumu. Be to, teismas atsisakė priimti dalį apelianto teiktų prarastų duomenų, o tai taip pat kelia abejones nuosprendžio teisėtumu ir nešališkumu. Šiuo atveju rinkti ir vertinti tik tie įrodymai, kurie buvo palankūs kaltinimą palaikančioms institucijoms. Todėl reikia iš naujo vertinti bylos įrodymus ir aplinkybes bei skirti papildomus specialistų tyrimus bei ekspertizes tiek proceso dalyvių parašų autentiškumui, tiek ūkinių finansinių išvadų teisingumui patvirtinti.

43. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas laisvės atėmimo bausme atidedant jos vykdymą, ir skirti A. J. galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43.1. Teismas pažeidė bausmės individualizavimo taisykles bei teisingumo principą. A. J. pripažintas kaltu dėl septynių nusikaltimų padarymo, iš kurių du sunkūs, o penki nesunkūs nusikaltimai. Nesunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) sankcijose numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o laisvės atėmimo, kaip alternatyvios bausmės, trukmė prasideda nuo 3 mėnesių. Sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis) sankcijose numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir jos minimali riba – 3 mėnesiai. Paskirta subendrinta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga ir adekvati už padarytas nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, teisinga jo atžvilgiu skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą minėtų straipsnių sankcijose numatytoms minimalioms laisvės atėmimo bausmėms.

43.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paminėjo, kad atsižvelgia į ilgai besitęsusį baudžiamąjį procesą, kuris trunka nuo 2015 metų, tačiau realiai šiuo pagrindu bausmių nesumažino. Be to, teismas nuosprendžio dalyje dėl bausmių skyrimo nepaminėjo A. J. charakterizuojančių reikšmingų aplinkybių. Nuteistasis A. J. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apeliantas sukūręs šeimą, su žmona augina 4 metų dukrą ir jie visi gyvena individualiame name. Jis viso proceso metu dirbo ir gaudavo oficialias pajamas. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu, kiekvieną mėnesį gauna 1 260 Eur neatskaičius mokesčių. Darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Skunde pažymima, jog nuteistasis išlaiko šeimą, nes jo žmona nedirba ir prižiūri dukrą, bei turi sveikatos problemų. Be to, pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. kredito sutartį nuteistasis su žmona namų valdai pirkti gavo 69 000 Eur paskolą, kurią bankui dalimis turi grąžinti iki 2046 metų.

44. Apeliaciniame skunde nuteistieji K. B., N. B. ir jų gynėjas advokatas M. B. prašo (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį dėl K. B. ir N. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. B. ir N. B. išteisinti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

44.1. Pagal formuojamą teismų praktiką labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų susitarimą tarp K. B., N. B. ir R. M. apgauti valstybę (mokesčių administratorių), įgyjant teisę į PVM atskaitą. Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina tik tai, kad tarp R. M. atstovautų įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos K. B., bei UAB „(duomenys neskelbtini) ir technologijos“, vadovaujamos N. B., vyko ūkinės finansinės operacijos, bet ne neteisėti susitarimai. Nagrinėjamu atveju pažeidimai dėl PVM mokėjimo ar atskaitos turėjo būti tiriami ir vertinami kaip galimas mokestinis pažeidimas, pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Tokie ginčai nagrinėjami kaip mokestiniai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu yra išplėtota.

44.2. Bylą nagrinėjant teisme apklaustos specialistės minėjo Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnį, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tačiau nurodytas mokestinis principas šioje byloje taikomas atvirkščiai – viršenybė suteikta formai, o ne santykių dalyvių veiklos turiniui. Šiuo atveju nebuvo tirta, ar pagal į apskaitą įtrauktus dokumentus prekės ir paslaugos buvo suteiktos. Teisme apklausti specialistai pripažino, jog ūkinės operacijos įvyko (paslaugos buvo suteiktos ir prekės parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) ir technologijos“), tačiau ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, t. y. paslaugas suteikė ir prekes pardavė ne tos įmonės, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose.

44.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal byloje pateiktus duomenis turėjo darbuotojų, buvo registruotos juridinių asmens registre ir PVM mokėtojais. Duomenų, kokie konkrečiai asmenys dirba konkrečioje bendrovėje, bet kas patikrinti VSDFV duomenų bazėje neturi galimybės. Pažymima, kad atsiskaitymai vyko ne tik grynais pinigais, bet ir pavedimais, todėl taip pat nebuvo pagrindo abejoti prekių ir paslaugų tiekėjų veiklos teisėtumu. K. ir N. B. yra broliai, abu turėjo sandorių su R. M., nei vienam nekilo abejonių, nes prekės ir paslaugos buvo suteiktos. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į PVM atskaitą dėl sandorių su R. M. atstovaujamomis įmonėmis turėjo būti sprendžiamos mokestinio ginčo metu administracine tvarka, bet ne baudžiamojoje byloje.

44.4. Liudytojos V. B., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, ir tvarkiusios K. B. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, parodymuose nėra jokių K. B. kaltę įrodančių duomenų. Taip pat liudytojo S. R. parodymai neturi nieko bendra su K. B., pagal juos galima spręsti tik tai, kad R. M. vykdė veiklą naudodamasis teisėtai registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, o S. R. padėjo. S. R. nenurodė nieko apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. B., todėl pagal jo parodymus nėra pagrindo spręsti, kad K. B. žinojo apie S. R. ir R. M. susitarimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymima, jog specialistė D. K. patvirtino nustačiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose buvo įforminti prekių ir paslaugų pirkimo sandoriai, o pagal ikiteisminio tyrimo dokumentus, šešiose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti duomenys neatitiko tikrovės, negalima nustatyti tarp kokių ūkio objektų jie įvyko, kokiomis sąlygomis, t. y. ūkinė operacija realiai įvyko, tik ne tarp apskaitos dokumente nurodytų ūkio subjektų, neįmanoma identifikuoti tarp kokių subjektų ji įvyko ir, ar teisingas ūkinės operacijos turinys užfiksuotas dokumente.

44.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tapatina apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus faktus su K. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Teismas nepagrįstai atmetė K. B. parodymus, nes nei specialistė, nei liudytojas S. R. nenurodė jokių faktinių aplinkybių, paneigiančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. M., veikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nenupirko baldų ruošinių. K. B. teisme parodė, kad R. M. dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, produkcija atitiko reikalavimus, dokumentai įtarimo nesukėlė, todėl ūkinės operacijos ir dokumentai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Pažymima, kad net teismui pripažinus kaltu R. M., tai neįrodo neteisėtų K. B. veiksmų sandoriuose, kurie įforminti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Byloje nėra įrodymų, kad sandoriai realiai neįvyko, o K. B. pagal sąskaitas gali nurodyti, kam buvo parduoti iš ruošinių pagaminti baldai. Aplinkybė, jog R. M. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet dokumentuose nurodytas kitas vadovas, nėra įtarimą turintis kelti faktorius, nes bendrovių vienasmeniai valdymo organai – direktoriai nedalyvauja visuose sandoriuose su klientais. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, vadovavo įmonės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdė. Nagrinėjamu atveju sandoriai faktiškai įvyko ir jie buvo atspindėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje tokie, kokie buvo. Jei tyrimo metu nustatyti pažeidimai tiekėjo veikloje, tai automatiškai neužtraukia prekių ir paslaugų gavėjo atsakomybės.

44.6. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai (liudytojų ir specialistės parodymai, specialisto išvada) negali būti laikomi N. B. kaltės įrodymais, nes nėra susiję su jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) ir technologijos“ veikla. Visi teismo nurodyti įrodymai patvirtina R. M. ir kitų asmenų prekiavimą įmonėmis, bet neįrodo, kad N. B. būtų su tuo kaip nors susijęs ir žinojęs, kokiais principais R. M. vykdo ūkinę veiklą. Pažymima, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog R. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, faktiškai vadovavo įmonės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdė. Be to, jis iki 2015 m. gruodžio 17 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o pardavus įmonę D. G., toliau vykdė ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat R. M. nebuvo susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, pasinaudodamas įmonės direktoriaus I. B. pasitikėjimu, vykdė ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šios aplinkybės įrodo, kad R. M. turėjo ryšį, nors ir neoficialų, su šiomis įmonėmis ir vykdė veiklą jų vardu, todėl suprantama, kad N. B. R. M. vertino kaip šių įmonių atstovą ir be jokių abejonių vykdė su juo ūkines operacijas. Teismo teiginys, kad N. B. galimai atsitiktinai buvo įtrauktas į R. M. vykdomas nusikalstamas veikas, tačiau tai nešalina jo atsakomybės, nėra tinkamas subjektyviosios pusės atskleidimas, t. y. teismas neįrodė atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį būtinos tyčios.

44.7. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismui N. B. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų pasikeitimus patvirtinančios kadastrinių matavimų bylos kopiją, kuri patvirtina, kad realiai buvo atliekama patalpų rekonstrukcija, susijusi su sienų griovimu ir pan., tačiau teismas atsisakė šiuos dokumentus priimti, motyvuodamas, kad nors yra suformuotos patalpos, aiškūs brėžiniai, tačiau nėra informacijos apie tai, kas, kodėl, kada, kokios lėšos buvo panaudotos patalpų įrengimui ir pan. Pažymima, kad ne kaltinamųjų pareiga įrodinėti savo nekaltumą, tai valstybinis kaltinimas turi įrodyti jų kaltę. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog buvo atlikta patalpų rekonstrukcija, o valstybinis kaltinimas turėjo įrodyti, kad šiuos darbus atliko ne R. M. ar jo vadovaujami darbininkai. Tai, jog teismas atsisakė priimti pateiktus rašytinius įrodymus, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

44.8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė specialistų išvadų analizės ir vertinimo, tik besąlygiškai jomis rėmėsi. Be to, specialistės pateiktose išvadose nesprendė, kaip vyko ūkinės operacijos pagal kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras, ar jos faktiškai įvyko ar ne, nes tai ne jų kompetencija, todėl pateiktos išvados yra sąlyginės. Tokios formalios specialistų išvados negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai. Specialistės paaiškino, kad duodamos išvadas rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau taip viršijamos specialisto kompetencijos ribos, nes byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo kompetencija. Dėl to teismas negali remtis specialistų išvadomis, įskaitant ir išvada apie kilusius padarinius – negalėjimą iš dalies nustatyti apeliantų vadovaujamų įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

44.9. Specialistė D. K., tyrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismui pateikus susipažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų nurašymo aktus, negalėjo pasakyti, ar tokie dokumentai jai buvo pateikti atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Specialistė netyrė, ar pati ūkinė operacija įvyko, tik teigė, kad ūkinės operacijos neįvyko tomis sąlygomis, kurios užregistruotos apskaitos dokumentuose, vien dėl to, kad liudytojas S. R. nurodė nepasirašęs šešių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekių ir paslaugų suteikimo faktinės aplinkybės, t. y. neįrodyta, kad tokių ūkinių operacijų nebuvo. Taip pat specialistė neturėjo ir netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų nurašymo aktų, kuriuose atsispindi ta pati informacija kaip ir PVM sąskaitose faktūrose. Specialistė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė visus dokumentus, kurių ji reikalavo, o tai patvirtina, kad nei tyrėjai, nei specialistė nesurinko visų tyrimui reikšmingų dokumentų, todėl ir teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ūkinės operacijos faktiškai nevyko. Be to, specialistė D. K. nurodė, kad ji turėjo raštą iš VMI, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu įsiskolinimų neturėjo, 2015 metais gavo 400 000 Eur pajamų, o pagal šešias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras neaišku dėl 30 000 Eur išlaidų ir 5 001 Eur PVM atskaitos, kas patvirtina, jog esant gerai verslo būklei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo suinteresuotumo į 5 001 Eur PVM atskaitą, nes tai menka suma.

44.10. Specialistė N. Š., tyrusi UAB „(duomenys neskelbtini) ir technologijos“, teisme paaiškino, kad ne specialisto kompetencija faktiškai tikrinti prekes, tai yra tyrėjo darbas, ji rėmėsi liudytojų parodymais, kad jie dokumentų nesurašė ir veiklos nevykdė. Jeigu asmuo, įrašytas dokumente, ūkinės operacijos nevykdė, tai dokumente buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie iškraipė bendrovės turtą. Dėl naujai pateiktos medžiagos specialistė paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu baldai tyrėjų nebuvo identifikuoti, nebuvo atliktos apžiūros, ar tikrai atliktos paslaugos, todėl ji to nevertino. Taigi, jei ikiteisminio tyrimo metu būtų tirti, nustatyti ir specialistei pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų remontą, atliktus darbus, sunaudotas medžiagas, duomenys apie baldus, kuriais apstatytos patalpos, specialistės išvada būtų buvusi kitokia – būtų pripažinta, kad ūkinės operacijos faktiškai įvyko.

44.11. Byloje nėra įrodymų, kad K. ir N. B. būtų susitarę su R. M. daryti kokias nors tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su PVM atskaita ar pan. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, skunde nurodoma, jog neteisingų duomenų, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaraciją ar kitą dokumentą apie asmens pajamas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčio, turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 220, 222 straipsnius. Be to, K. ir N. B. niekada nepripažino ir byloje nėra įrodymų, jog jie būtų žinoję, kad R. M. pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos. Jiems aktualu buvo tai, kad visos įmonės buvo įregistruotos Juridinių asmens registre, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos suteiktos, R. M. pateikti dokumentai neturėjo jokių trūkumų, nekėlė įtarimų nei K. ir N. B., nei liudytojai V. B., tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą.

44.12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad civiliniai ieškiniai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo priteisti nepagrįstai, nes K. ir N. B. nepadarė jiems inkriminuotų veikų bei teismo nurodyta žala yra mokestinė nepriemoka, kurią turi mokėti mokesčio mokėtojas. Šiuo atveju mokestinės nepriemokos paskaičiuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal kasacinio teismo praktiką civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal Mokesčių administravimo įstatymą kyla pareiga mokėti mokesčius, už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo.

45. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. P. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; civilinį ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

45.1. Netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai (2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansai) parengti kito nuteisto asmens prašymu ir byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad I. P. tiesioginė tyčia apėmė apgaulę savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. I. P. buvo buhalterė ir vykdė jai pavestas funkcijas, kurios apima ir įmonių Pelno (nuostolių) ataskaitų, balansų parengimą. Aplinkybę, kad I. P. nesuvokė, jog savo veiksmais (dokumentų rengimu) galimai padeda kitiems asmenims siekti svetimo turto užvaldymo, patvirtina ir nuosprendyje analizuoti duomenys – kituose nusikalstamų veikų epizoduose nurodyta, kad I. P. nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Byloje nėra duomenų, kad I. P. būtų gavusi kokią nors finansinę naudą dėl nuosprendyje nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų sukūrimo. Nuosprendis nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kad I. P. suprato ir dalyvavo organizuotos grupės veikloje.

45.2. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad I. P. turėjo tikslą, motyvą ir interesą tyčia klastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą. Ji buvo buhalterė, t. y. asmuo turintis specifinių žinių, reikalingų atitinkamų dokumentų rengimui, todėl galėjo kito asmens paprašyta parengti dokumentų projektus. Tačiau projekto parengimas savaime nesąlygoja, jog toks dokumentas pripažintinas oficialiu ir sukelia, pakeičia ar nutraukia kokias nors teisines pasekmes.

45.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, kad I. P. tyčia kartu su kitu nuteistuoju apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nustatyti pažeidimai nelaikytini tyčiniais, o vertintini kaip aplaidūs, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu I. P. kaltinimai pagal BK 223 straipsnį nebuvo pateikti.

45.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai keitėsi, nėra išlikusių visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ką konstatavo FNTT specialistai, atlikę tyrimą. Jei buhalterinės apskaitos dokumentacijoje neišliko dokumentai, patvirtinantys per avansinę apyskaitą patikėtų 7040,74 Eur panaudojimą, tai dar neįrodo, kad tie pinigai buvo pasisavinti.

46. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir E. B. išteisinti arba nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog ilgai, tame tarpe ir 2016 metais, tarpininkavo perkant ir parduodant įmones, užsiėmė teisine pagalba atidarant banko sąskaitas pagal įgaliojimus, buhalterinės apskaitos tarpininkavimu bei teikė panašias paslaugas. I. P. apeliantas nepažįstą, ją pirmą kartą pamatė teismo posėdyje. R. M. pažįsta, tačiau su juo niekas nesieja, jis iš jo (E. B.) pirko ar pardavė įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavo dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Pažinojo jos savininką latvį A. E. (A. E.), kuris buvo apelianto klientas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. R., o apeliantas buvo tarpininkas. Skunde nurodoma, kad E. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė tarpininkavimo paslaugas, akcininkas ir direktorius. R. M. su tuo neturi nieko bendra. Su A. E. buvo pasirašytos sutartys, jis oficialiai mokėjo į įmonės sąskaitą. Apeliantas nežino, ar su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs R. M.. E. B. nežino apie vakuuminių staklių „Optima (duomenys neskelbtini)“ pirkimą. Apelianto teigimu, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino iš bylos ir gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorį dėl statybinių medžiagų pirkimo.

46.2. Apeliantui žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo ją nusipirkęs su tikslu perparduoti, kadangi ji turėjo transporto licenciją, kuri vėliau buvo panaikinta. Ši įmonė turėjo skolų, todėl ją nuostolingai pardavė I. Z. (I. Z.). Pas jį (E. B.) atvažiavo I. Z. ir jie pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kaina buvo simbolinė, nes įmonė neturėjo vertės. Apeliantas nežino, kam įmonė buvo reikalinga I. Z.. Apelianto teigimu, jis nepažįsta T. K.. Sąskaitose faktūrose yra I. Z. parašai. Apelianto nuomone, I. Z. vartoja alkoholį. Įmonės pardavimo metu I. Z. nebuvo girtas, atrodė kaip verslininkas. Galimai su juo buvo Registrų centre, nes I. Z. privalėjo save įregistruoti kaip naują direktorių. Gal I. Z. suprato, kad už 50 Eur jį „nupirko pasirašyti dokumentus“. Jis turėjo gauti tuos pinigus, tačiau E. B., kaip pardavėjas, po sutarties pasirašymo padengė dalį skolos, įnešdamas į įmonės kasą. Apelianto nuomone, I. Z. nenori pripažinti savo kaltės. Be to, I. Z. teisme nurodė, kad duodamas parodymus tyrimo metu ištaisai gėrė, todėl nieko neprisimena ir paaiškinti negali. Pagarsinus teisme jo parodymus, akivaizdu, kad liudytojas patvirtino ne savo, o pareigūnų jo vardu surašytus parodymus. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tuščia įmonė, joje nebuvo jokių dokumentų, jai buvo suteikta tik licencija. Apelianto teigimu, jis neklastojo faktūrų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jokių operacijų neatliko, o operaciją galimai padarė naujas direktorius I. Z..

46.3. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo tarpininkavimas perkant-parduodant įmones, steigiant įmones, buhalterinės apskaitos vedimo, pagalbinės paslaugos, kaip banko sąskaitos atidarymas pagal įgaliojimą. Sandoris su statybinėmis medžiagomis taip pat buvo tarpininkavimas, nes jis anksčiau turėjo statybinę įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl turėjo patirties, kontaktus. MB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo apelianto įmonės, jos vykdė panašią veiklą. Apelianto nuomone, ne nusikaltimas, kad viena įmonė už kitą mokėjo už reklamą, nes tarp jų buvo trišalė sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai buhalteriu buvo E. B., tačiau jis samdė žmogų, kuris ruošė dokumentus. Šioje įmonėje buvo trys darbuotojai: E. B., A. R. ir L. J.. Apelianto nuomone, auditą atlikę specialistai nepamatė minėtos sutarties, kurios pagrindu atliktas mokėjimas, todėl pagalvojo, kad apeliantas neteisėtai mokėjimą įtraukė į sąnaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su profesionalais, kurie užsiima buhalterine apskaita, o E. B. tik tarpininkavo ir gavo komisinius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota ir jis nėra nei akcininkas, nei direktorius.

46.4. Apeliantas nepripažįsta kaltinimo, jog bendrininkų grupėje su R. M. ir I. P. apgaulės būdu užvaldė didelės vertės turtą, kadangi jis nesusijęs su nurodomomis įmonėmis. Apeliantas neklastojo dokumentų, kurie nurodyti kaltinime. Jis nežino, kas teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat neprisimena, ar jo samdyta buhalterinės apskaitos bendrovė Registrų centrui teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus.

46.5. Skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo ir jo surašymo taisykles (BPK 20 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnio 1–3 punktai). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti nenuginčijamas išvadas, jog būtent E. B. susijęs su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Byloje nėra patikimų E. B. kaltės įrodymų. Nei vienas kaltinamasis ir liudytojas nepatvirtino E. B. kaltinime nurodytų aplinkybių, inkriminuotų faktų, išskyrus liudytoją I. Z., kuris pripažino, kad parodymų davimo metu apie 1 metus ištisai piktnaudžiavo alkoholiu. Prokuratūra pasirinko netinkamą kaltinimo įrodinėjimo būdą, t. y. kaltinamajame akte tik išvardino liudytojų parodymus, tačiau nepateikė jokios įrodymų analizės. Prokuratūra nenurodė, kokiais įrodymais grindžia E. B. kaltę. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat perrašė liudytojų parodymus, išvardino kitą bylos medžiagą, kuri nesusijusi su E. B.. Teismas neatliko jokios įrodymų analizės ir nenurodė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų E. B. kaltę. Visų apklaustų liudytojų parodymai yra ne apie E. B., o apie kitus asmenis. Šioje byloje nepaneigti nuteistojo aiškūs ir konkretūs parodymai apie jo teiktas paslaugas. Dėl to bet kokios abejonės turi būti vertinamos apelianto naudai.

46.6. Nors nuteistasis E. B. nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau skunde taip pat pasisakoma ir apie jam paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, jam paskirta netinkama bausmės rūšis arba per griežta bausmė. Už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas E. B. skyrė laisvės atėmimą, nors BK 300 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies (nesunkūs nusikaltimai) sankcijose yra numatytos kitos bausmės rūšys. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta jokių motyvų, kodėl paskirta griežčiausia bausmės rūšis. Be to, net skirdamas laisvės atėmimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė šios bausmės skyrimo taisykles, kadangi paskyrė per griežtas bausmes (pvz., 8 mėn. laisvės atėmimą, nors galima skirti 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę). Teismas nemotyvavo tokios bausmės skyrimo.

47. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistieji E. B., R. M., A. J., K. B., N. B., I. P. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir UAN „L. L.“ atstovas, prašė skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistųjų R. M., I. P., E. B., N. B. ir K. B. bei jų gynėjo advokato Murado Bakano apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

48. Išnagrinėjusi nuteistųjų R. M., A. J., I. P., E. B. bei K. B. ir N. B. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą byloje ir išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne visos skundžiamame nuosprendyje padarytos pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai kuriuos bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino atsietai vienus nuo kitų, nesujungdamas jų į vientisą grandinę, tokiais savo veiksmais pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus, taip pat nepagrįstai tenkino nuteistiesiems K. B. ir N. B. pareikštus civilinius ieškinius. Tai sudaro pagrindą (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį panaikinti, nuteistuosius išteisinant dėl žemiau nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį ir R. M. baudžiamąjį procesą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl teisės į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM įgijimas apgaule), arba nuosprendį pakeisti (BPK 320 straipsnio 5 dalis, BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 4 dalis, BPK 327 straipsnio 1 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas):

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 223 straipsnio 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šioje dalyje priimti naują nuosprendį, ir E. B. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“);

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“);

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl E. B. paskirtų bausmių;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad E. B. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šioje dalyje priimti naują nuosprendį, ir I. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šioje dalyje priimti naują nuosprendį ir I. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šiuos I. P. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija);

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl I. P. paskirtų bausmių;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad I. P. panaudojo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad I. P. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai.

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinos), 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 550 Eur importo ir muito PVM išvengimas), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimas), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. J. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 18 847 Eur PVM įgijimo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), ir jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija);

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. J. paskirtų bausmių;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad A. J., įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į 18 847 Eur PVM, veikė bendrininkų grupe su R. M..

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „H. G.“ PVM sąskaitos faktūros), 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (turtinės prievolės išvengimas 98 987 Eur PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčio išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), “), 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį ir R. M. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), ir R. M. baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nutraukti;

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“);

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“);

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 254 473 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (20 693 Eur pelno mokesčio išvengimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija);

- pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 90 096 Eur grąžintino PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 74 361,96 Eur grąžintino PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 405 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (teisės į 160 711 Eur grąžintino PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai);

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 192 254 Eur pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 121 219 Eur pasisavinimas), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 333 638 Eur pasisavinimas);

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), šiuos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija);

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad R. M. panaudojo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose suklastojo Z. D. parašą;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad R. M. panaudojo žinomai netikrus dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pakeitimo, juos pateikdamas VĮ „Registrų centras“;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo akte P. B. vardu pasirašė R. M.;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (UAB „H. G.“) R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su J. J. (Č.);

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už 2014 metų balandžio–gruodžio mėnesius ir 2015 metų sausio–gegužės mėnesius buvo pateiktos pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras;

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl R. M. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytos teisės į grąžintino iš valstybės biudžeto PVM, grąžintino iš valstybės biudžeto PVM nurodytą sumą iš 254 473 Eur pakeisti į 59 205,68 Eur;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), padarė veikdamas bendrininkų grupe su I. P.;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2015 metų gegužės mėnesį buvo neteisėtai įtrauktas 3 746 Eur pirkimo PVM;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad R. M., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinos), veikė bendrininkų grupe su A. J.;

- iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių 20 165 Eur pasisavinimą R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. J.;

- pakeisti nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtų bausmių.

- panaikinti nuosprendžio dalį dėl iš N. B. ir K. B. (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteistų civilinių ieškinių (9 858 Eur ir 8 573 Eur), ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

- panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. (Č.) buvo pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: J. J. (Č.) dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

49. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo pakeisti ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualūs BK 182, 183, 222 ir 223 straipsniai. Kaip nustatyta BK 3 straipsnyje, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis). Tuo tarpu baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182, 183, 222 ir 223 straipsnių pakeitimus, jų įvertinimas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Tačiau, atsižvelgiant į itin didelį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų, susijusių su komentuojamais BK pakeitimais, skaičių, siekiant aiškumo ir konkretumo byloje, apie BK pakeitimų reikšmę konkrečių nuteistųjų veiksmų teisiniam vertinimui bus pasisakoma prie kiekvienos nagrinėjamos nusikalstamos veikos analizės atskirai.

50. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji K. B., N. B., E. B. ir I. P. neigia jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą ir prašo juos išteisinti; nuteistasis A. J., neginčydamas savo veiksmų teisinio vertinimo, prašo skirti jam švelnesnę bausmę; o nuteistasis R. M., neigdamas visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, savo apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuoja ir, jo vertinimu, baudžiamojoje byloje padarytus procesinius pažeidimus, be kurių aptarimo išsami nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bei jų kaltės klausimo analizė negalima.

51. R. M. teigimu, jam pareikštas kaltinimas buvo suformuluotas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, tuo apsunkinant jo teisę į gynybą. Motyvuodamas šią išvadą nuteistasis nurodo, kad iš kaltinamojo akto turinio jam nebuvo aišku, kokių nusikalstamų veikų padarymu jis buvo kaltinamas, kokios jų padarymo faktinės aplinkybės, koks šių veikų tarpusavio ryšys, motyvas bei tikslas, kokiomis priemonėmis ir paruošiamaisiais veiksmais jos buvo atliktos, koks buvo jo konkretus vaidmuo.

52. Vertinant šiuos R. M. apeliacinio skundo motyvus visų pirma pažymėtina, kad asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu. Asmeniui pateikiamo kaltinimo faktinis (nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės) ir teisinis (nusikalstamos veikos kvalifikavimas) pagrindas išdėstomas kaltinamajame akte, nuo kurio įteikimo, pabaigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamajam momento yra laikoma, kad jis žino kaltinimo pobūdį bei pagrindą, ir gali atitinkama apimtimi pasirengti gynybai. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016).

53. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-415-677/2016). BPK 219 straipsnio 3 punktas ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, kad tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, Nr. 2K-254/20132, Nr. 2K-435/2013 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012). Ir vis tik, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris, kaip jau minėta, trukdo nagrinėti bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K-556/2012).

54. Išdėstytos teismų praktikos kontekste įvertinus tiek R. M., tiek ir kitiems nuteistiesiems suformuluoto kaltinimo struktūrą bei turinį, nėra pagrindo išvadai, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Jokių esminių trūkumų teisėjų kolegija nenustatė. Be tinkamai išdėstytų įrodymų, specialistų išvadų ir kitų reikšmingų duomenų, kaltinamajame akte buvo pateikti ir išsamūs visiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymai, nurodant nusikalstamų veikų padarymo vietą, laiką ir būdą, aprašant neteisėtais nuteistųjų veiksmais sukeltus padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, kurių aiškumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Kaltinamojo akto struktūra taip pat yra tinkama ir aiški. Kaltinamasis aktas yra suskirstytas į 16 sunumeruotų skyrių, turinčių savo pavadinimus, kurie atitinka tiek konkrečius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamus juridinius asmenis – UAB „R. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „H. G.“ ir kt., tiek ir su konkrečiu juridiniu asmeniu susijusias nusikalstamas veikas, kas kaltinamojo akto turinį, įvertinus itin didelę jo apimtį – 214 lapų, neabejotinai daro aiškesnį ir suprantamesnį. Kiekviename skyriuje, be kita ko, yra išdėstyti būtent su tame skyriuje aprašomu juridiniu asmeniu susiję įrodymai bei asmenų parodymai. Vertinti tokios struktūros ir turinio kaltinamąjį aktą kaip neatitinkantį BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad su tam tikrais kaltinamojo akto neaiškumais nuteistieji susiduria dėl itin didelės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų apimties bei didelio byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių skaičiaus, tačiau vien tai nesuponuoja išvados, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, dėl ko, nuteistiesiems nebuvo aišku, kuo jie buvo kaltinami, tokiu būdu pažeidžiant jų teisę į gynybą.

55. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys, kad nei pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir leidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. M. nenurodė, kad jam pareikšti įtarimai ar kaltinimai yra neaiškūs. Prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą ar patikslinti nuteistiesiems pareikštus įtarimus, baigiant ikiteisminį tyrimą nebuvo išreikštas ir kitų nuteistųjų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, 2019 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, nuteistieji E. B., K. B., N. B., D. J., A. J., A. M., I. P., J. J. (Č.) ir R. M. pareiškė suprantantys, kuo yra kaltinami ir kaltais neprisipažino (56 t., b. l. 193–201). Esant šiems duomenims, vien tik R. M. nesutikimas su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ar pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, nesudaro pagrindo išvadai, kad jam bei kitiems nuteistiesiems pareikštas kaltinimas neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl R. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad jam pareikšti kaltinimai yra neaiškūs, dėl ko, neva buvo pažeistos jo teisės į veiksmingą gynybą ir teisingą procesą, atmetami kaip nepagrįsti.

56. Tačiau R. M. apeliaciniame skunde išsakyta skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kritika, susijusi su nepakankama jo motyvacija bei jame esančiais neaiškumais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje, kur išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

57. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad iš tiesų kai kurios teismo išvados yra nepagrįstos aiškiais ir suprantamais teismo motyvais, jos padarytos itin lakoniškai, iš esmės tik perkeliant kaltinamajame akte aprašytus įrodymus, nepateikiant jų išsamios analizės, neanalizuojant ir liudytojų parodymų visumos. Be to, kai kurios apygardos teismo išvados yra visiškai neaiškios, tam tikrais atvejais net neatitinkančios nuosprendžio skyriaus pavadinimo, kas visumoje neabejotinai neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, daro jį painų, tam tikrose vietose – nesuprantamą. Ir vis tik, vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį kaip neteisėtą. Visus šiuos pažeidimus galima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tolesnėse nuosprendžio dalyse pateikiant išsamią nuteistųjų neteisėtų veiksmų analizę, atitinkančią nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą.

58. R. M. taip pat teigia, kad dalis byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymai, buvo surinkti pažeidžiant BPK nuostatas, dėl ko, jie negali būti teisėti ir jais teismas negalėjo vadovautis priimdamas skundžiamą nuosprendį. Tačiau šis R. M. teiginys yra deklaratyvus, nes iš jo lieka neaišku, kokie, jo nuomone, konkretūs baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas, buvo gauti pažeidžiant BPK nuostatas. Atsižvelgdama į byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių kiekį, jų tarpusavio sąsajas, siekdama aiškumo savo procesiniame sprendime, teisėjų kolegija apie kiekvieną nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikšmingą įrodymą, jo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiau pasisakys analizuodama atskirus kiekvieno nuteistojo nusikalstamus veiksmus.

59. Tiek R. M., tiek ir K. B. bei N. B. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės ir dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių specialistų išvadų patikimumo, teigiant, jog jos buvo sąlyginės bei padarytos remiantis nenuosekliais proceso dalyvių parodymais, todėl negali būti vertinamos kaip neginčijamos. Pagrindo nesutikti su R. M. teiginiais, jog pateiktos specialistų išvados yra tikėtinos, nėra. Tačiau, vien tik šis faktas, priešingai nei teigia apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo jomis nesivadovauti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuosprendžių grindimas specialistų išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus. Specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu specialisto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad specialisto išvados turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-20-507/2015, 2K-118-489/2019).

60. Paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima nesivadovauti byloje esančiomis specialistų išvadomis, nagrinėjamu atveju nenustatytos. Priešingai nei teigiama R. M. apeliaciniame skunde, jos nėra prieštaringos, atitinka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, atliktos įvertinus visus specialistams pateiktus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų įmonių buhalterinius dokumentus, juos įvertinus ir byloje esančių liudytojų parodymų bei kitų bylos duomenų visumoje. Be to, visos specialistų išvados buvo pateiktos tinkamos kvalifikacijos ir pakankamos kompetencijos specialistų, savo išvadas betarpiškai patvirtinusių ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo atlikti patvirtintais tyrimo metodais, atskleistais specialistų išvadose, o tyrimui pateikta medžiaga laikytina patikima, pakankama bei teisinga, dėl ko, R. M. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pakankamo pagrindo byloje esančias specialistų išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme. Juo labiau, jog būtent šiose išvadose nustatytas aplinkybes betarpiškai patvirtina šiame nuosprendyje aptartų įrodymų analizė.

61. Nesutiktina ir su K. B. bei N. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad specialistė, atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nepagrįstai vadovavosi ir vertino liudytojų parodymus. Apelianto teigimu, tokiais savo veiksmais specialistė peržengė specialisto kompetencijos ribas. Atmetant šiuos apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ekspertiniai tyrimai yra atliekami pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo parengtą ir pateiktą medžiagą. Ekspertui (ir specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas) tyrimui atlikti yra perduodama su tyrimo dalyku susijusi medžiaga, tame tarpe ir liudytojų apklausos protokolai. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog formuluodamas tam tikrus ekspertizės akto (specialisto išvados) teiginius ekspertas (specialistas) rėmėsi ir jam pateiktais liudytojų parodymais ar kitais byloje esančiais duomenimis, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad ekspertas (specialistas), pateikdamas išvadas, peržengė savo kompetencijos ribas ar jais rėmėsi neteisėtai. Dėl tokių ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateiktų išvadų pagrįstumo ir įrodomosios reikšmės sprendžia teismas atsižvelgdamas į BPK 20 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-73-942/2017). Iš aptartų duomenų visumos seka, kad specialistų išvadose gali būti remiamasi byloje apklaustų asmenų parodymais, tačiau tokios išvados yra vertinamos kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kas ir bus padaryta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toliau nuosprendyje analizuojant atskiras nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

62. Nors R. M. savo apeliaciniame skunde teigia, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, juos paėmus tyrimo metu ir jiems esant ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje, dingo, kas neva leidžia pagrįstai abejoti specialistų išvadų patikimumu ir pagrįstumu, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir R. M., todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

63. Kaip vieną iš procesinių teisių pažeidimą R. M. savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pripažindamas, jog jis veikė kartu su nenustatytais asmenimis, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė jo teisę į gynybą. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu vėlgi nėra nei teisėto, nei faktinio pagrindo. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

64. Iš aptartos teismų praktikos seka, kad asmeniui pareikšto kaltinimo formuluotė „veikė bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu“ yra tinkama, BPK reikalavimų, tame tarpe ir kaltininko teisės į gynybą, nepažeidžia, jei apie tokio asmens pakaltinamumą ir amžių galima spręsti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, jo atliktų veiksmų sudėtingumo, esant galimybei nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimą su kaltininku bei jų tyčios bendrumą. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų finansinių nusikalstamų veikų pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad tokių veikų atlikimas reikalauja ne tik aktyvių fizinių veiksmų, bet ir intelektinių sugebėjimų, nėra pagrindo išvadai, kad pripažindamas R. M. kaltu šiam veikus bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, pažeidusius R. M. teisę į gynybą.

65. Nesutiktina ir su R. M. apeliacinio skundo motyvu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepratęsus UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėms lėšoms, atitinkančioms 44 000 Eur sumą ir esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“, taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvę pinigai buvo išgryninti ir pasisavinti. Patikrinus šiuos duomenis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad R. M. minimos piniginės lėšos iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., buvo nurašytos antstolio R. V. (19 958,60 Eur, 337,19 Eur), VĮ „Registrų centras“ (1,02 Eur), „S. T.“, kaip kredito pavedimas (26 811 Eur), panaudotos komisiniams atlyginimams už banko paslaugas (už lėšų pervedimą, banko sąskaitos administravimo mokestis) (64 t., b. l. 126, 127–128). Esant šiems duomenims, R. M. argumentas dėl tariamo pinigų dingimo, kuriuo jis siekia, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“

66. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. S. (A. S.), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. E. (A. E.), 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. gegužės 6 d., sudarė Finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 201606143 ir Nr. 201606020. Šių sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ savo nuosavybėn iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo lazerinį odos sukirpimo įrenginį „HAND TAUR/XD2“ už 76 675 Eur bei stakles su vakuuminiu kėlimu „OPTIMAT (duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 47 135,55 Eur. Šiuos daiktus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams naudotis ir valdyti finansinės nuomos būdu. Tačiau, suėjus įmokų pagal lizingo sutartis mokėjimo terminams, nei vienas iš lizingo gavėjų jokių įmokų nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ bandė susisiekti su lizingo gavėjų atstovais, tačiau to padaryti nei lizingo sutartyse nurodytais kontaktais, nei jų registracijos adresais nepavyko. Informavus lizingo gavėjus apie lizingo sutarties nutraukimą ir reikalavimą padengti įsiskolinimą bei grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ nuosavybės teise priklausančius daiktus, daiktai UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ grąžinti nebuvo (35 t., b. l. 65–70, 71, 77, 78–80, 81–93, 94–96, 103–105, 106–117).

67. Remiantis liudytojo A. E. parodymais, jis pažįsta tiek R. M., tiek ir E. B.. Liudytojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jam priklausanti įmonė, kuriai jis vadovavo. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė E. B.. Įmonės veikla buvo susijusi su automobilių prekyba. 2016 metais nusprendė lizingo būdu įsigyti stakles plastmasinių detalių gamybai, pjovimui. Stakles pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo A. S.. Lizingo dokumentus banke rengė banko darbuotojai, jis tik atvyko juos pasirašyti. Bankui davė savo įmonės dokumentus, balansą, pateikė išrašus, kuriuose matosi jo įmonės apyvarta. Nepamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pervedęs kokius nors pinigus. Staklių negavo. Iš R. M. žodžių suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiduria su finansiniais sunkumais ir staklių jis negaus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nebendravo, galėjo būti taip, kad R. M. jam nurodė, jog bankas areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir jis negali surasti A. S.. Suprato, kad reikia parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėją šiai įmonei surado R. M. (58 t., b. l. 35–44).

68. Kaip nustatyta liudytojo A. S. parodymais, 2015 m. vasarą jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tapo jos direktoriumi, įmonės vardu sudarinėjo sandorius, fiktyvus įmonės vadovas nebuvo. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė R. M. – buvęs jo partneris ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kadangi jis pats nepakankamai mokėjo lietuvių kalbą, R. M. jam teikė visokeriopą pagalbą. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentai buvo pas R. M.. Kur yra jo įmonės įstatai, akcijų pirkimo ir jo skyrimo direktoriumi dokumentai, jis nežino. Jis jokių dokumentų neturi. Iš R. M. jis gavo pasiūlymą įsigyti lazerinį įrenginį odų pjaustymui HAND TAUR/XD2, kuris buvo įsigytas perpardavimui. Dėl šių staklių lizingavimo jį konsultavo R. M., kuris ir rengė visus dokumentus jo vardu UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“. Kur buvo naudojamas lazerinis įrenginys, nežino. Kai tik prasidėjo įmokos pagal jį, įmonės sąskaita buvo užblokuota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė medžio apdirbimo stakles Optimal (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ tolimesniam lizingavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 47 135,55 Eur. Šie pinigai buvo jo įmonės banko sąskaitoje, kuri buvo užblokuota, o piniginės lėšos areštuotos. E. B. jį konsultavo dėl įvairių vertimų iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Pas R. M. galėjo likti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė tam laikui, kol jo nebūdavo arba kokio nors sandorio tvarkymui, jeigu jam nepavykdavo. R. M. galėjo naudotis įmonės banko kortele (7 t., b. l. 169–170).

69. Nors, sprendžiant tiek iš A. E., tiek iš A. S. parodymų, savo įmonių reikalais jie iš esmės rūpinosi patys, būtent jie savo iniciatyva sudarė lizingo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, o E. B. ir R. M. atlikinėjo tik jų, kaip užsienio valstybių piliečių (Latvijos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos), konsultantų bei vertėjų funkcijas (E. B., be kita ko, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, R. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą), tačiau šie liudytojų teiginiai buvo betarpiškai paneigti tiek iš dalies jų pačių parodymais, tiek ir kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

70. Tiek A. E., tiek A. S. patvirtino, kad visus dokumentus, būtinus įrenginių įsigijimui lizingo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, bankui pristatė E. B. ir/ar R. M., o jie patys į UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ banko skyrių atvyko tik tuomet, kai reikėjo pasirašyti lizingo dokumentus. Šį faktą patvirtina liudytojos V. L., 2016 metais dirbusios klientų aptarnavimo skyriuje UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, parodymai. Jos teigimu, faktas, jog ji patvirtino A. E. ir A. S. pasų kopijas, leidžia pagrįstai spręsti, kad tie asmenys buvo atvykę į banko skyrių ir pasirašė reikiamus dokumentus banko skyriuje (57 t., b. l. 96–106). Aktualu ir tai, kad nei A. E., nei A. S. negalėjo logiškai paaiškinti, kam jų valdomoms įmonėms prireikė lizingo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ įsigytų įrenginių. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė automobilių prekyba, todėl staklių plastmasinių detalių gamybai, pjovimui, įsigijimas šiuo atveju atrodo ne tik nelogiškas, bet ir ekonomiškai nenaudingas. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė konsultavimo paslaugas, todėl nei lazerinis įrenginys odų pjaustymui HAND TAUR/XD2, nei medžio apdirbimo staklės Optimal (duomenys neskelbtini)įmonės veikloje apskritai negalėjo būti panaudotos. Nors A. S. teigė, kad įrenginiai buvo perkami perpardavimui, tačiau, įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla su daiktų perpardavimu taip pat neturėjo nieko bendro, šie A. S. teiginiai neatlaiko kritikos.

71. Dar daugiau, nei A. E., nei A. S. negalėjo paaiškinti, kodėl, negaudami lizingo būdu įsigytų prekių, tačiau prisiėmę pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, jie niekur dėl to nesikreipė, su UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ nekontaktavo, kur dingo jų įsigyti įrenginiai nesidomėjo, be kita ko, nemokėjo ir privalomų lizingo įmokų, apie tai UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ neinformuodami. Vietoje to, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai suskubo parduoti jiems priklausančias įmones, jų pardavimui pasitelkdami R. M.. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad A. E. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino nežinantis, ar jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, mokėjo kokius nors pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų visumos, UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ kartu su kitais lizingui gauti būtinais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais buvo pateikti ir 2016 m. balandžio 11 d. bei 2016 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymai, neva pagrindžiantys pradinio įnašo sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kurių lizingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nebūtų suteiktas. Mokėjimo nurodymai buvo pasirašyti A. E..

72. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nepaisant A. E. ir A. S. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu analizuojamu atveju veikė ne šių įmonių direktoriai, bet R. M., savo neteisėtų veiksmų atlikimui pasitelkdamas I. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju), E. B. bei nenustatytą asmenį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju), apie jų daromas nusikalstamas veikas A. E. ir A. S. nieko nežinant.

73. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei A. E., nei A. S. jokių dokumentų, susijusių su jų valdomomis įmonėmis, pateikti negalėjo. A. S. teigė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai yra pas R. M., o E. E. teigimu, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – pas E. B.. Tuo tarpu atlikus kratą R. M. gyvenamojoje vietoje, joje buvo rasti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų ruošiniai ir (ar) direktoriaus parašu patvirtinti egzemplioriai, A. E. paso kopija (44 t., b. l. 162–187, 188–198, 45 t., b. l. 1–12, 47 t., b. l. 18–131), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad visais tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais bei kitais dokumentais, būtinais lizingui iš UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ gauti, analizuojamu atveju disponavo būtent R. M., UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ pateikdamas netikrus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitas, 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymus (neva patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinius pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitas, 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą (11 t., b. l. 37–38, 44, 45; 34 t., b. l. 61; 35 t., b. l. 19–20, 26–34, 36–38, 71–131, 133–141, 177–181; 36 t., b. l. 103–106, 116, 126–134).

74. Pagrindo abejoti, jog šie dokumentai neatitiko nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios finansinės padėties ir buvo netikri, nėra. Tai betarpiškai patvirtina skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, šis faktas neneigiamas ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) nesutinkant tik su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie dokumentai buvo panaudoti jų aktyviais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tačiau ir šiuos apeliantų teiginius iš esmės paneigia byloje nustatytų duomenų visuma.

75. Kaip apklausiamas apeliacinės instancijos teisme parodė R. M., E. B. paprašytas jis sutikdavo padėti ir patikrinti tam tikrų E. B. dominančių įmonių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentų teisingumą, ką padaryti jis pavesdavo buhalterei I. P.. Jos pastabas jis perduodavo E. B., jokių įmonių finansinių dokumentų jie neklastojo (65 t., b. l. 90–94). Tačiau šie R. M. teiginiai prieštarauja E. B. parodymams. Šis, neigdamas pagaminęs netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei teigdamas, kad tik tarpininkavo tvarkant šios įmonės buhalterinę apskaitą, nurodė, kad R. M. ir I. P. jokio ryšio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo (59 t., b. l. 51–55). Tokie R. M. ir E. B. parodymų prieštaravimai neabejotinai menkina jų pozicijos patikimumą ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jų parodymų objektyvumu. Juo labiau, jog jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys jų nepatvirtina.

76. R. M. ir E. B. parodymų prieštaringumą šioje dalyje patvirtina ir I. P. išdėstytos vertinamo įvykio faktinės aplinkybės. Nors duoti parodymus pirmosios instancijos teisme ji atsisakė (59 t., b. l. 51, 58), tačiau pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu ji pripažino, kad R. M. jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių 2014–2015 metų balansus, taip pat pasakė, kokios daugmaž yra jų pajamos ir išlaidos, prašydamas paruošti 2015 metų įmonių finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal šiuos duomenis ji paruošė prašomus dokumentus, juose nurodydama, kad įmonės dirbo pelningai, nors jų pirminių dokumentų neturėjo ir realios įmonių finansinės padėties nežinojo (52 t., b. l. 42–44). Taigi I. P. iš esmės pripažino R. M. nurodymu pagaminusi netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi jie, sprendžiant iš I. P. parodymų visumos, buvo pagaminti tik iš R. M. žodžių, neturint jokių pirminių įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, ką I. P., būdama buhalterė, neabejotinai žinojo ir suprato. Tuo tarpu pirmiau aptarti R. M. parodymai, kuriais jis patvirtino prašęs I. P. patikrinti tam tikrų E. B. dominančių įmonių dokumentų teisingumą, visus šiuos veiksmus leidžia sieti ir su E. B.. Nors vėlesniuose savo rašytiniuose paaiškinimuose (52 t., b. l. 54–55) I. P. savo poziciją pakeitė, ją akivaizdžiai suderindama su R. M. versija bei byloje iki to laiko jau nustatytomis aplinkybėmis, tačiau, įvertinus tai, kad jokie objektyvūs bylos duomenys jų nepatvirtina bei tai, kad I. P. nepaaiškino savo parodymų pakeitimo priežasčių, I. P. rašytiniais paaiškinimais teisėjų kolegija nesivadovauja, juos atmesdama kaip nepagrįstus.

77. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent pirminius I. P. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei pirmiau aptartus R. M. paaiškinimus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esantys duomenys (10 t., b. l. 78–117, 120–160, 169–190), kuriuose užfiksuoti susirašinėjimai tarp E. B., R. M. ir I. P.. Iš jų turinio analizės matyti, kad E. B. surasdavo įmones, o I. P., R. M. nurodymu, pagamindavo netikrus jų finansinės atskaitomybės dokumentus. Šiai išvadai pagrįsti teisėjų kolegija pateikia išsamią nuteistųjų telefoninių susirašinėjimų bei pokalbių analizę:

2016 m. balandžio 30 d. 12.52–12.54 val. pokalbis tarp R. M. ir E. B.:

R. M.: pažiūrėjau ir atgal parašiau.

E. B.: a, gerai. Šita, dar šiandien turėsiu keturis, rytoj vieną dar.

R. M.: nu, man svarbiausia, sakau, pelnas, į balansus kišt. Man, kad tu kodą parašai, man ant tiek neįdomu.

E. B.: (neaiškūs žodžiai).

R. M.: nu, gerai, gerai. Duok man, aš tada žinosiu, ką padaryt, kur į kurią pusę nusukt.

E. B.: jo, bet dabar klausimas, ar bankas mato, (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, kad keturioliktų ir penkioliktų buvo priduoti dabar?

R. M.: ne, jie tiktais mato... Nu tegul ir mato, kad ir dabar priduoti. Aš nematau čia jokių bėdų. Pamiršau, nepridaviau, svarbu, dabar priduota. Viskas tvarkoj su tuo.

E. B.: bet, jeigu jie atskirai užeis į Registrų centrą, ten matosi. Bet aš galvoju, kad jie neina ten.

2016 m. gegužės 1 d. 6.47 val. R. M. rašė: (duomenys neskelbtini) patvirtinta!!! Viso bus 40 000 / 3 = mano 13 000 e, kiti jūsų :)) Padarau draudimą ir valio. Užpildyt dar dokų reikia, kaip baltarusio ir būtinai (duomenys neskelbtini) sąskaitos reik.

2016 m. gegužės 2 d. 19.08 val. R. M. rašė: Palaimino, bet ir apdėjo visokiom nesąmonėm. Suku galvą, kaip tai padaryt.

2016 m. gegužės 2 d. 19.10 val. I. P. rašė: tai gal nekokie pelnai, kad purto... Didelio kąsnio norėjot iš jų.

2016 m. gegužės 2 d. 19.14 val. R. M. rašė: ne, dirikas vienas baltarusis, kitas latvis (pastaba – A. S. ir A. E.).

2016 m. gegužės 2 d. 19.15 val. I. P. rašė: tai va, nepatiki matyt.

2016 m. gegužės 2 d. 19.15 val. R. M. rašė: matysim, ryt sukišim, ko nori ir žiūrėsim.

2016 m. gegužės 2 d. 19.22 val. R. M. rašė: tuoj vieną įmesiu į paštą balansą 2013 metų. Reikia gražaus 2014/2015/2016 I ketvirčio.

2016 m. gegužės 2 d. 19.27 val. R. M. rašė: čia įmonė, elektros gamyba buvo ir ką čia daryt su ja?

2016 m. gegužės 2 d. 19.28 val. E. B. rašė: (duomenys neskelbtini)i, ką, netiks?

2016 m. gegužės 2 d. 19.29 val. R. M. rašė: nežinau, jis Lietuvos pilietis?

2016 m. gegužės 2 d. 19.32 val. R. M. rašė: reikia 15% padidintų skaičių, nei (duomenys neskelbtini) darėm.

2016 m. gegužės 2 d. 19.36–19.43 val. pokalbis tarp R. M. ir E. B.:

R. M.: nu, gali pasižiūrėt, dabar bus trejų metų laikas praėjęs, gal nebelabai. Ar jis ten lietuvis yra?

E. B.: jo.

R. M.: tai aš, kol rytoj, sakė, į vakarą sukoreguos, tai rytoj antradienis, tai tada trečiadienį pateikiu viską į Citadelę, o tada tu jį rytoj, nu, tegul nueina ir atsidaro Citadelėj sąskaitą.

E. B.: gerai.

R. M.: atmes, tai atmes, nevarau, kad kaip litą (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“) varyt visas, ne, tai, tai va.

R. M.: nu, šiaip tai, galima. Nu, jos minusas yra, tai tryliktais, keturioliktais parėjusi, mažą nedidelį pliusą penkioliktus padėsim ir šešioliktus. Nu, panašiai, kaip litą, pasidarysim.

E. B.: gerai. Kitų balansų dar laukit. Tai šiandien dar labai greitai (neaiškūs žodžiai).

R. M.: tai judinam, judinam, sakau, rytoj tą paruoš, grįš, padarys, aš pasiruošiu ir trečiadienį priduosiu. O tu tada ryt jį nubildyk į Citadelę, tegul prisiima tą sąskaitą.

E. B.: ne, ne, ne. Apie šitą, kur, sakau, kur Citadelę darysim.

2016 m. gegužės 2 d. 19.43 val. I. P. rašė: kuo įmonė užsiima?

2016 m. gegužės 2 d. 19.44 val. R. M. rašė: iki 2014 metų buvo elektros energijos gamintoja, bet nuo 2014 metų galim daryt, kaip gamintoją kažkokią. Ar netinka?

2016 m. gegužės 2 d. 19.45 val. I. P. rašė: man jokio skirtumo... Nes nuo to, kuo užsiima ir priklauso realios pajamos.

2016 m. gegužės 2 d. 19.46 val. R. M. rašė: na, elektros gamyba nėra jau visai biednas verslas. Turbūt gali būti panaši, kaip lit darėm.

2016 m. gegužės 2 d. 19.46 val. I. P. rašė: reiks pasižiūrėt, jau nipomniu.

2016 m. gegužės 2 d. 19.46 val. R. M. rašė: darykit protingai, gražią, kad bankas nematytų stebuklingų pelnų, bet būtų proto ribose auganti įmonė.

2016 m. gegužės 2 d. 19.48 val. I. P. rašė: pas jus viskas auga :D

2016 m. gegužės 3 d. 8.01 val. I. P. rašė: jei ką, apie ilgalaikį sakykit, kad mašiną ar kažką įmonė veiklai įsigijo. Kitaip neina.

2016 m. gegužės 3 d. 8.02 val. R. M. rašė: bet mašina registracijoj matosi iškart.

2016 m. gegužės 3 d. 8.02 val. I. P. rašė: kokioj registracijoj??

2016 m. gegužės 3 d. 8.03 val. R. M. rašė: mašinos būna registruotos ir matosi iškart rekvizitai.lt, ką įmonė turi, kiek mašinų.

2016 m. gegužės 3 d. 8.04 val. I. P. rašė: tai, jei žinot, reik sakyt, man kažkur kažką įdėt reik... Na, muškit, gal pavyks.

2016 m. gegužės 3 d. 8.05 val. R. M. rašė: bandom, jei ką, sakysim, seifas brangus yra :) ilgalaikiam.

2016 m. gegužės 3 d. 8.06 val. I. P. rašė: be abejo. Kompai, baldai, viskas įeina.

2016 m. gegužės 3 d. 8.10 val. R. M. rašė: nu va ir yra turto :)

2016 m. gegužės 5 d. 11.35–11.41 val. pokalbis tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: [...] Dar noriu paklaust, čia į keletą firmų dabar važiuosiu nupirkt su baltarusiu, dabar tariuosi. Jau ten priduoti keturioliktų ir penkioliktų, bet priduoti geri.

R. M.: tai gerai tada.

E. B.: aš tiktai noriu palygint, ar jie tikrai geri, nes man reikia daug ką sužinot, kas turi būt.

R. M.: palauk, pakabėk... (duomenys neskelbtini)sandėlio adresas koks?

E. B.: (duomenys neskelbtini), tikriausiai.

R. M.: nu, dabar sakyk.

E. B.: nu, tai žodžiu, kokie turi būti apyvarta, pelnai, kokia turi būti situacija, daugmaž...

R. M.: kad pelnas, pats pelnas, kuo jisai bus didesnis, ne apyvarta sudomins. Nu, reikia bendrą žiūrėt. Permesi pas mane, aš tau atsakysiu. (Neaiškūs žodžiai).

E. B.: (neaiškūs žodžiai) laišką parašyt daugmaž arba pavyzdžius.

R. M.: einu aš jau per duris lauk, tai tu turi pavyzdį lito (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“) keturioliktus, penkioliktus.

E. B.: a...

R. M.: taip ir turi būti panašiai.

E. B.: lito už keturioliktus, penkioliktus. A...

R. M.: nu, kur sakiau priduot, bet tu nebepridavei. Tai va, pasižiūrėk į tą ir matysi.

E. B.: gerai. (neaiškūs žodžiai).

E. B.: tada dar klausimas toks, jeigu keturiolikti metai ir penkiolikti išvis nepriduoti.

R. M.: (neaiškūs žodžiai), imk ir viskas, tada jau patys padarysim ir priduosim.

E. B.: bet nėra iš vis nieko priduota. Vat atidaryta buvo keturioliktų pradžioj.

R. M.: nu ir gerai.

E. B.: ir jinai viskas. Ir nėra nieko, vobščė, priduota. Nieko visai.

R. M.: tai labai gerai, (neaiškūs žodžiai), priduosim.

E. B.: bet jūs sakot visada, kad jum pagal praeitus metus reikia kažką dėliot.

R. M.: nu, tai jeigu nėra, tai mes tada viską padarysim patys. Todėl, kad nėra paskutinių, bus patys pirmi, mes juos ir sukoreguosim. Man dar reikia, kiek tiksliai žmonių stovėta ir kas ką kokią darė, kokia veikla buvo ir kiek pinigų suko.

E. B.: nu, gerai, supratau.

2016 m. gegužės 5 d. 16.01 val. R. M. rašė: žadėjo jums dar duot virš 10 įmonių.

2016 m. gegužės 5 d. 16.30 val. R. M. rašė: antradienį turi gaut babkių ir ryt gal praeis (duomenys neskelbtini)dar.

2016 m. gegužės 5 d. 17.36 val. I. P. rašė: ką jūs su 10 įmonių darysite?

2016 m. gegužės 5 d. 17.37val. R. M. rašė: ne aš, jie, mūsų darbas pelnus suburt :)

2016 m. gegužės 5 d. 17.39 val. I. P. rašė: nuvarysite į kapus su tiek darbų.

2016 m. gegužės 5 d. 17.40 val. R. M. rašė: tik nereikia, išlipsit iš paskolų, čia ir +.

2016 m. gegužės 5 d. 17.40 val. I. P. rašė: žinau, kad pliusas.

2016 m. gegužės 5 d. 17.41 val. R. M. rašė: nu, va va, juk ne griovius kast, tik skaitukus pastumdyt :)

2016 m. gegužės 5 d. 17.41 val. I. P. rašė: manot, lengva, kai nieko neduodat, iš oro kurt.

2016 m. gegužės 5 d. 17.42 val. R. M. rašė: žinau, buhalteris jūs, bet gerai gaunas, vos ne 100 % prastūmimas.

2016 m. gegužės 5 d. 17.58 val. R. M. rašė: ruoškit rankoves, per ryt įmes kelias ir bursim :)

78. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad R. M., kalbėdamas su E. B. ir I. P., ne kartą užsimena apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pavyzdį („reikia 15% padidintų skaičių, nei (duomenys neskelbtini) darėm“; „turbūt gali būti panaši, kaip lit darėm“; „nu panašiai kaip litą, pasidarysim“; „tu turi pavyzdį lito keturioliktus, penkioliktus“ ir kt.), kas iš esmės paaiškinama tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų pagrindu šiai įmonei buvo suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ lizingas, kurio suteikimas nuteistiesiems sudarė sąlygas tinkamai įgyvendinti jų sumanymą – pasisavinti svetimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ priklausantį, turtą. Be to, nuteistieji ne kartą pamini UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą („(duomenys neskelbtini) patvirtinta!!! Viso bus 40 000/3 = mano 13 000 e, kiti jūsų :))“; „antradienį turi gaut babkių ir ryt gal praeis (duomenys neskelbtini) dar“), netiesiogiai tame pačiame kontekste užsimena ir apie abi įmones – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydami, kad vienos įmonių direktorius yra latvis, kitos – baltarusis, kai tuo tarpu, bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo Latvijos Respublikos pilietis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – Baltarusijos Respublikos pilietis. Šių pokalbių analizė nuteistųjų veiksmus teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai sieti tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I. P. atveju – tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tuo tarpu vieno R. M. ir I. P. pokalbio turinys yra tiesiogiai susijęs ir su netikrų finansinių dokumentų gaminimu: R. M. nurodo I. P. „darykit protingai, gražią, kad bankas nematytų stebuklingų pelnų, bet būtų proto ribose auganti įmonė“; I. P. R. M. teigia „jei ką, apie ilgalaikį sakykit, kad mašiną ar kažką įmonė veiklai įsigijo. Kitaip neina“; kito pokalbio metu I. P. skundžiasi R. M. „manot lengva, kai nieko neduodat, iš oro burt“, į ką R. M. atsako „žinau, buhalteris jūs, bet gerai gaunas, vos ne 100 proc. prastūmimas“, kas betarpiškai patvirtina, kad įmonių finansinius dokumentus I. P. gamindavo remdamasi vien tik R. M. žodžiais bei savo pačios fantazija.

79. Nors apeliaciniame skunde I. P. teigia, kad netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai (2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansai) buvo parengti kito nuteisto asmens, t. y. R. M. prašymu ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog jos tiesioginė tyčia apėmė apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tačiau su tokiais I. P. apeliacinio skundo motyvais nesutiktina. Kaip matyti iš pirmiau aptartų telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų SMS pranešimais analizės, I. P. aiškiai suprato, jog R. M. prašomi parengti finansinės atskaitomybės dokumentai yra netikri. Remiantis 2016 m. gegužės 5 d. R. M. ir I. P. susirašinėjimu SMS pranešimais, R. M. informuoja I. P., jog jai bus duota 10 naujų įmonių, nurodydamas, kad rytoj „praeis“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. P. gaus atlygį, pažymėdamas, kad I. P. darbas su naujomis įmonėmis bus analogiškas jos buvusiems darbams – pelnus „suburti“. I. P. piktinasi tokiais darbo krūviais, pažymėdama, kad nėra lengva „iš oro“ skaičius burti, kas reiškia, kad I. P. žinojo, jog tikroji įmonių, kurioms ji rengė finansinės atskaitomybės dokumentus, finansinė padėtis nebuvo tokia, kokią ji atvaizduoja jų finansinės atskaitomybės dokumentuose. To paties pokalbio metu R. M. į I. P. pasipiktinimą dideliu darbo krūviu sureaguoja nurodydamas, jog tokiais savo veiksmais ji išlįs iš skolų, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog už netikrų finansinės atskaitomybės dokumentų pagaminimą I. P. buvo atlyginama ne tik įprastu buhalterio darbo užmokesčiu, bet ir dalimi to, ką pavykdavo gauti pasinaudojus šiais netikrais finansinės atskaitomybės dokumentais. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad 2016 m. gegužės 1 d. R. M. informuoja E. B., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patvirtinta, beliko padaryti draudimą, užpildyti tam tikrus dokumentus ir gauti „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Šalia to R. M. nurodo, kaip bus dalinamas iš UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai: „Viso bus 40 000 / 3 = mano 13 000 e, kiti jūsų :))“, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad 13 000 Eur R. M. pasiima sau, o likusius dalinasi E. B. su I. P. (būtent ji rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ pinigams gauti). Šių duomenų analizė teisėjų kolegijai leidžia ir 2016 m. gegužės 2 d. tarp R. M. bei I. P. įvykusį pokalbį sieti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šio pokalbio metu R. M. informuoja I. P., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta, tačiau reikia supildyti tam tikrus dokumentus. I. P. ieško priežasties, kodėl reikia pildyti papildomus dokumentus, kol R. M. nurodo, kad kalti yra įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriai, nes vienas yra baltarusis, o kitas – latvis.

80. Įvertinus pirmiau išdėstytus motyvus darytina išvada, kad nuteistųjų pokalbių ir susirašinėjimų turinys, R. M. parodymai apie savo, E. B. ir I. P. ryšį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tvarkymu, taip pat jų susižinojimas apie įmonių paiešką ir finansinės atskaitomybės dokumentų gaminimą, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų ruošinių bei pasirašytų egzempliorių radimas pas R. M. sudaro pagrindą išvadai, kad I. P. R. M. nurodymu pagamino netikrus E. B. surastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus, juose nurodydama melagingus padidintus duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus. Nėra pagrindo abejoti, kad I. P., turėdama didelę patirtį įmonių buhalterinių apskaitų tvarkyme, suprato ir žinojo, ką reiškia parengti įmonių finansines atskaitomybes, kokios jos turi būti, kad tiktų bankui, suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį šiuos dokumentus gamindama apsiribojant vien tik R. M. išgalvotais duomenimis apie įmonės pajamas ir išlaidas, jos turtą, nežinodama realios įmonės finansinės padėties. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo sustiprina tiek I. P. pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ir tikslas, kuriam buvo pagaminti šie dokumentai – siekiant pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ priklausantį turtą, ką iš dalies patvirtina R. M. E. B. 2016 m. gegužės 1 d. parašytas pranešimas – „(duomenys neskelbtini)patvirtina!!! Viso bus 40 000/3 = mano 13 000 e, kiti jūsų :))“.

81. Pirmiau aptartų įrodymų analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad netikri buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. bei 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansai. Pagrindo abejoti, kad šiuos dokumentus pagamino ne R. M. ir ne E. B. taip pat nėra. Nuteistųjų pokalbių bei susirašinėjimų analizė rodo, kad R. M., kalbėdamas su E. B. ir I. P., ne kartą pamini UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pavyzdį, akcentuodami ir šios įmonės ataskaitas bei balansus. Nors, sprendžiant iš E. B., R. M. ir I. P. pokalbių, galima suprasti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus taip pat pagamino I. P. (R. M. rašė I. P.: „reikia 15% padidintų skaičių, nei (duomenys neskelbtini) darėm“; „turbūt gali būti panaši, kaip lit darėm“ ir kt.), tačiau, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių I. P. dalyvavimą komentuojamo nusikaltimo padaryme, todėl konstatavo, kad netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus pagamino nenustatytas asmuo. Nors teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau nesant prokuroro ir/ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų, daryti priešingos išvados negali. Toks teisėjų kolegijos sprendimas pablogintų I. P. teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Todėl, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, neabejotinai paneigusi tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. bei 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus galėjo pagaminti E. B. ir (ar) R. M., teisėjų kolegija konstatuoja, kad netikrus E. B. surastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. bei 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus, juose nurodydamas melagingus padidintus duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus, R. M. nurodymu, pagamino nenustatytas asmuo. Esant šių duomenų visumai, abejoti nuteistųjų veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šioje dalyje, nėra pagrindo.

82. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-104-1073/2020, 2K-189-719/2022).

83. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Tačiau veika gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė reiškiasi pirmiau paminėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines aplinkybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019, 2K-189-719/2022).

84. Nors savo apeliaciniuose skunduose E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) neigia savo dalyvavimą apgaule įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą, tokiu būdu neigdami jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (10 t., b. l. 78–117, 120–160, 169–190) matyti, kad E. B. ir R. M. rūpinosi tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir kitų bendrovių dokumentų, būtinų lizingui gauti, pagaminimu ir pateikimu, jų banko sąskaitų atidarymu, lizinguojamo turto draudimu, lizingo sutarčių pasirašymu, tarėsi dėl gautinų lizingo lėšų pasidalinimo, o R. M. ir I. P. – dėl atsiskaitymo iš jų, I. P. nuolat domėjosi lizingo gavimo eiga. Šiai išvadai pagrįsti teisėjų kolegija pateikia išsamią nuteistųjų telefoninių susirašinėjimų analizę:

2016 m. gegužės 1 d. 6.47 val. R. M. rašė: (duomenys neskelbtini) patvirtinta!!! Viso bus 40 000 / 3 = mano 13 000 e, kiti jūsų :)) Padarau draudimą ir valio. Užpildyt dar dokų reikia, kaip baltarusio ir būtinai (duomenys neskelbtini)sąskaitos reik.

2016 m. gegužės 1 d. 12.07 val. E. B. rašė: reikia paklaust, ar tinka latvis (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. E.) (duomenys neskelbtini)?

2016 m. gegužės 1 d. 12.56 val. R. M. rašė: tiks, kaip ir baltarusis (pastaba – UAB (duomenys neskelbtini)direktorius A. S.) kad tiko, reiks pildyt tokią pat paraišką, pateiksiu pirmadienį ir lit į citad.

2016 m. gegužės 1 d. 13.16 val. E. B. rašė: ką pateiksit lit ir cit, nesupratau?

2016 m. gegužės 1 d. 14.14 val. R. M. rašė: jo, (duomenys neskelbtini), prašymą pateiksiu.

2016 m. gegužės 1 d. 16.33 val. E. B. rašė: tai lit gi jau gavo (duomenys neskelbtini)?

2016 m. gegužės 1 d. 16.48 val. R. M. rašė: aš apie (duomenys neskelbtini), bet prisiminiau, kad pateikęs esu :) pervargau šiandien ryškiai, sėdžiu, kaip pertrenktas.

2016 m. gegužės 1 d. 17.31 val. E. B. rašė: man tas pats :) užtat, rezultatai ateina ;)

2016 m. gegužės 2 d. 9.32 val. E. B. rašė R. M.: latviui atsisakė atidaryt sąskaitą (duomenys neskelbtini), ką darom? Pagal notarinį įgaliojimą gal?

2016 m. gegužės 2 d. 9.34 val. E. B. rašė R. M.: reikia su E. (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ vadybininkas J. S.) pakalbėt. Į lit paštą dėl lit irgi turėtų būt atsakymas (duomenys neskelbtini).

2016 m. gegužės 2 d. 11.01–11.03 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: nu, pakalbėjau su latviu. Žodžiu, sako, kad jūs neatsakėt, ten, kai pildėt anketą, į klausimus tam tikrus, kodėl ten būtent Lietuvoje ta sąskaita reikalinga.

E. B.: ne jūs. Kai latvis pildė, kai latvis fiziškai atidarė (neaiškus žodis) ir pildė tą paraišką. Jie tiktai latviškus kontaktus nurodė, ten dvi firmos tų baldų ir visa kita. Nu, žodžiu, jis dabar atsiųs į emailą, ką reikia užpildyt, ten reikia, arba mes patys pildysim, arba su latviu ten tuo susitarę. Nu, vienu žodžiu, tas E.s dabar tą laišką, iš kur susirašinėjama, atsiųs į tą paštą, kažkokius blankus papildomai ir tada pabandysim dar atidaryt. O jis, paklausė latvis jo, tą įgaliojimą, žodžiu, kažkaip, sako, kad čia nelabai variantas geras.

R. M.: aha, supratau.

E. B.: nu, bet aš galvoju, jie damuš šitą klausimą priedu.

R. M.: jo, jo, jo. Tuoj jis man atsiųs, aš tada sužiūrėsiu.

E. B.: nu, gerai. Ten reikia, žodžiu, motyvą konkretų, dėl ko čia ką. Mes Lietuvoj dirbam, partnerius turim, įstatinį parodyt gal kažkokį.

R. M.: gerai, gerai. Aš jau matysiu, kad čia reikia ir...

E. B.: nu, paskambinkit, pasitarsim gal tada.

2016 m. gegužės 2 d. 19.04 val. I. P. rašė: supratau... Tai, kuri įmonė stringa?

2016 m. gegužės 2 d. 19.04 val. R. M. rašė: čia aš stringu, ne įmonės.

2016 m. gegužės 2 d. 19.05 val. I. P. rašė: o, varge... Ko gąsdinat tada?

2016 m. gegužės 2 d. 19.08 val. R. M. rašė: įmonės nestringa. Įmonėm verslo planų reikia iki pilnos laimės ir sąskaitų tame banke, bet biški stringa. Palaimino, bet ir apdėjo visokiom nesąmonėm. Suku galvą, kaip tai padaryt.

2016 m. gegužės 2 d. 19.10 val. I. P. rašė: tai gal nekokie pelnai, kad purto... Didelio kąsnio norėjot iš jų.

2016 m. gegužės 2 d. 19.14 val. R. M. rašė: ne, dirikas vienas baltarusis, kitas latvis.

2016 m. gegužės 2 d. 19.15 val. I. P. rašė: tai va, nepatiki matyt.

2016 m. gegužės 2 d. 19.15 val. R. M. rašė: matysim, ryt sukišim, ko nori ir žiūrėsim.

2016 m. gegužės 2 d. 19.36–19.43 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

R. M.: tai aš, kol rytoj, sakė, į vakarą sukoreguos, tai rytoj antradienis, tai tada trečiadienį pateikiu viską į Citadelę, o tada tu jį rytoj, nu, tegul nueina ir atsidaro Citadelėj sąskaitą.

E. B.: gerai.

R. M.: bus pliusas, jau kai įmonė su visu tuo. Ir paskui bandysim į (duomenys neskelbtini)įmest irgi.

E. B.: nu, tai ten aš nemanau, kad bus kažkas.

E. B.: jo.

R. M.: kodėl? Įmesim gal už kokį 15 ten ar 20, tegul eina. Blogiau nebus.

E. B.: gerai.

R. M.: tai judinam, judinam, sakau, rytoj tą paruoš, grįš, padarys, aš pasiruošiu ir trečiadienį priduosiu. O tu tada ryt jį nubildyk į Citadelę, tegul prisiima tą sąskaitą.

E. B.: jo. Tai šita, tai, manot, kad litas ir bena, ir b (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“)... Turi gaut tą, lizingus, abudu? Jo?

R. M.: gaus, gaus. Tai jau, sakau, (neaiškūs žodžiai) yra jau, tiktais, va, tos nesąmonės, nu, rytoj dar rytą pasėdėsiu prie naujo plano, tavo darbą padarysiu anglų kalba su lietuvišku papildymu ir, man rodos, praeis, viskas čia gerai bus. Tai va, o čia tą tada iš karto nuspręskim, kaip mes čia tą vat dalinsim, ką darysim, kad paskui nebūtų vėl, aš darau, darau, už save sumoku ir einu namo sau.

E. B.: ne. Šitą kaip litą galim daryt.

R. M.: supratau. Nes aš paskui pasakau, kad tiek duodu ir pasakysiu net, kiek neduodu, nes yra dar su kažkuo dalintis, tai mane kai dės lauk.

E. B.: aš su latviu gi sakiau (neaiškūs žodžiai).

R. M.: ne, viskas jau gerai. Latvis man susidengia su, kiek ten ta dalis, grįš, susidengs, kiek ne, tai va, su litu susitvarkei, man viskas gerai. Nėra tos didelės naudos ir nereikia, aš va per kitur po biški. Bet tik tiek, kad, kai žinai, jie, žinau, kas yra, kiek aš galiu dalinti ir kas čia man lieka.

E. B.: bet, aš galvoju, reikia pasidalint tas išlaidas, ten gi reikės paskui kviest tą baltarusį, tai ten pusantro kainuoja.

E. B.: nu, bent jau tą baltarusį (neaiškūs žodžiai).

R. M.: ne, nu, tai gerai. Tai paimsim, nu, ten kiekvienas nuo savęs po pusantro duosim. Ar neužteks?

E. B.: užteks, užteks.

R. M.: nu, tai va, nu, tai paimsim po pusantro ir bus.

E. B.: aš turiu omeny, jau po to pardavimo (neaiškūs žodžiai).

R. M.: nu, nu.

E. B.: kalbu apie tą naują, kur dabar (neaiškūs žodžiai).

E. B.: ne, ne, ne. Apie šitą, kur, sakau, kur Citadelę darysim. Dabar jis paims ir aš čia susitvarkysiu iš savo pinigų, bet po to gi reikės jam parduot. Baltarusiui (teisėjų kolegijos pastaba – kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“).

R. M.: aaa. Dabar jau supratau, apie ką čia mes šnekam. Nu, tai gerai, nu, sakau, tik reikia viską žinot, kad iš karto palikt ir kad nereiktų paskui lakstyt vėl, kaip ant adatų.

E. B.: paliekam bankui, po to tam baltarusiui ir pardavimą reikia padaryt tam (neaiškūs žodžiai), ir visą kitą, ir žmonėm dar reikės mokėt kartu.

R. M.: nu, nu, nu.

2016 m. gegužės 2 d. 20.20 val. R. M. rašė I. P.: Na, gal pramušim kelias įmones, vis šis tas ir man, galėsiu antstolius mažint.

2016 m. gegužės 3 d. 17.30 val. E. B. rašė R. M.: Aš dar irgi nespėjau su lit ir ben nieko niekam siųst.

2016 m. gegužės 3 d. 19.54 val. R. M. rašė: pramušė dar vieną, turėtų pirmadienį, antradienį ateit pinigai :) (pastaba – 2016-05-03 sudarytos finansinės nuomos, pirkimo–pardavimo sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).

2016 m. gegužės 3 d. 20.23 val. I. P. rašė: tai gerai, labai reik jų.

2016 m. gegužės 3 d. 20.27 val. R. M. rašė: o kam nereik :) dar tą šiandien darytą ryt į registrus ir poryt grūs į banką. O su viena sunkiai einas, verslo planą dariau, partnerius sukūriau, bet vis tiek stringa. Na, bent iš trijų dvi prastūmė.

2016 m. gegužės 3 d. 20.28 val. I. P. rašė: na, taip. Tai kitą savaitę gal ir alga išeis?

2016 m. gegužės 3 d. 20.30 val. R. M. rašė: žiūrėsim, labai stoja ir rėmai. Kas toliau bus, nežinau. Dar išgyvent mėnesį reik.

2016 m. gegužės 4 d. 11.03 val. R. M. rašė E. B.: ryt 13 val. lauks diriko (duomenys neskelbtini).

2016 m. gegužės 4 d. 11.13–11.16 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: nu, tai jūs čia apie tą V. ar, kaip ji ten, V. (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ lizingo klientų aptarnavimo skyriaus specialistė V. L.)?

R. M.: jo, jo, jo.

R. M.: prie savivaldybės. Yra už savivaldybės burė vadinama ta, dangoraižis. Tai ten ir yra.

R. M.: jo. Viskas, visą laiką susakė, kad būt ir svarbu, kad direktorius būtų. Aš būsiu irgi, atvažiuosiu prieš pirmą. Susėsim Europoj ar kur nors, susėsim, parašus susidėliosim, susitvarkysim iki galo ir nueisim, ir viskas. Ir nueisit.

R. M.. tai aš nieko. Tiktai tą, kaip turi būt, taip aš sudėsiu, susakysiu ir viskas bus sutvarkyta. Nu, tai direktorius turės pilną ten lapų pridėt, pridėt, pridėt ir viskas.

E. B.: gerai, supratau. Nu, tai viskas gerai tada. Nu žodžiu, viskas patvirtinta, viskas liuks, ane?

R. M.: jo.

E. B.: dabar, kaip tą, ben... Reikia patvirtinti.

R. M.: jo, jo, jo. Viskas, išsiųsiu, atiduosiu ir tau persiųsiu, paskambinsiu.

2016 m. gegužės 4 d. 15.19 val. I. P. rašė: Na, kaip, prakišot paskutinę įmonę jau?

2016 m. gegužės 4 d. 15.19 val. R. M. rašė: Ne, tik į VĮ „Registrų centras“ įkišo.

2016 m. gegužės 4 d. 15.20 val. I. P. rašė: Aišku.

2016 m. gegužės 5 d. 11.32 val. R. M. rašė E. B.: dirikų pasikeitimas (duomenys neskelbtini) i pofik, svarbu, du metai ir pelno turinti. Stumiam, kiek turi, visas į citad.

2016 m. gegužės 5 d. 11.35–11.41 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: dabar dar klausimas. ben, ben (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ten irgi faktiškai ta pati situacija, tą sąskaitą banke nebūtina net? (neaiškūs žodžiai).

R. M.: taip. Tai benas ateis į litą jau.

E. B.: nu, tai va, tai ten nesvarbu, atidaro ar neatidaro.

R. M.: nesvarbu. Čia nesvarbu, vienodai. Supranti, tie vadų pakeitimai įtakos neturi.

E. B.: (neaiškūs žodžiai). Jūs viską parašėt tam Ženiai, jo? Kad, ką jis atrašė kažką, ar ne?

R. M.: parašiau, atrašė adresą, bet adresą aš iš anksčiau jau buvau parašęs jam.

R. M.: nu, kaip ir tiko, tiktais parašė vėl adresą, kur yra. Tuoj dar prisijungsiu, parašysiu. Penktą kartą adresą rašysiu tam glušiui irgi.

E. B.: a, nu, tai viskas, man jau nereikia nei latviui, nei nieko siųst?

R. M.: ne, ne. Aš jau viską čia surašiau. Aš jau viską atsiunčiau. A, tu skaitai el. paštą, ar neskaitai?

E. B.: dar neatėjo, neatėjo.

R. M.: nu, tai ką, paskui vėl sakysi, latviui paskambino, latvis nesąmonių prišnekėjo. Tai aš siunčiu tau ir jam, tau ir jam. O jūs jau žiūrėkit.

R. M.: nu, tau siunčiu ir tam Jevgenijui.

2016 m. gegužės 5 d. 11.58 val. I. P. rašė: tai, į (duomenys neskelbtini) dėl tų įmonių varot?

2016 m. gegužės 5 d. 12.00 val. I. P. rašė: tai man spėsit atvežt.

2016 m. gegužės 5 d. 12.01 val. R. M. rašė: tai per autobusų stotį įdėsiu iš (duomenys neskelbtini) ir paimsit (duomenys neskelbtini) (pastaba – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (10 t., b. l. 170–172) užfiksuotas I. P. pokalbis telefonu su motina Z. B., kurio metu I. P., atsakydama į Z. B. pasiūlymą pervesti pinigus į sąskaitą banke, paaiškina, kad pinigai jai yra siunčiami siunta autobusu: ne, ne ta prasme, gi paskui mokesčiai užeis. Gali patikrint, nes dabar ir garantuotai, sakė, kai buvo susirinkimas, patikrino sąskaitas, gaunu ar ne. Nu, tai man ten buvo, tipo, metęs tada irgi už tą vieną mėnesį, kaip paskolos grąžinimas. Daugiau tai jau nebežaidžiam taip, man geriau per autobusą siunčia. Nu tai rami galva, nieks nemato, nieks nežino).

2016 m. gegužės 5 d. 12.02 val. I. P. rašė: tai gerai. O paskutinę jau ir padavė?

2016 m. gegužės 5 d. 12.02 val. R. M. rašė: ne dar, ten myžnių kompanija lėta.

2016 m. gegužės 5 d. 12.04 val. I. P. rašė: tai bijo kažko.

2016 m. gegužės 5 d. 12.07 val. R. M. rašė: ne, tipo labai užimti.

2016 m. gegužės 5 d. 12.08 val. R. M. rašė: dar tas, kur press (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“) darėm ir, berods, įkiš ant dienų.

2016 m. gegužės 5 d. 12.18 val. I. P. rašė: tegu kiša.

2016 m. gegužės 6 d. 11.45–11.45 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: o pažiūrėkit, gal šiandien įkris į sąskaitą.

R. M.: aha, tai žiūrėsiu, žiūrėsiu po pietų. Atsimenu, pasidėjau po nosim jau. Iškart duosim žinot ponui. Irgi.

R. M.: Ne dar, tai tuščia dabar, tylu. Nieko neatėjo. Gal ir patvirtins. Turi dabar iš V. ateiti laiškas.

E. B.: Nu, tai irgi pažiūrėkit ten kažką.

2016 m. gegužės 6 d. 12.28 val. R. M. rašė E. B.: (duomenys neskelbtini) patvirtino, atsiuntė dokus.

2016 m. gegužės 6 d. 13.38–13.40 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

R. M.: paskambinau, tai vienu žodžiu, viskas, draudimas sutvarkomas, pirmadienį galit savo tą balzabubį kviest į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) ir dedam parašus.

E. B.: latvį.

R. M.: latvį, latvį, sakau, kviesk.

R. M.: o, kur jį bedėsi. Jau dabar kitur jį reikia dėti. O čia jau viskas. Va, yra tie, dabar vat su V., sako, turbūt ne taip supratau Jevgenijaus pasakymą, kad jūs pasirinkot Ergo, o ne mumis Ergo užsakinėja. Tai viskas gerai. Tuoj draudimą padarau, vadinasi, pirmadienį ateina. Bet tam draudimui iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos reikės padaryt tą 150.

E. B.: nu, tai gerai. Atmeskit man tada į emailą, ten kur (neaiškūs žodžiai).

R. M.: jo, jo, aš viską persiųsiu tuoj tau. Kai tik man įmes, aš tau persiųsiu. Tariamės pirmadieniui irgi, kokiai trečiai, ketvirtai valandai, kad ten būsim.

E. B.: gerai.

2016 m. gegužės 9 d. 12.16–12.20 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: tai, šita, kaip darom tą 13, po...

R. M.: per pusę, jo. Sudedam jam ir viskas, kad jis neverktų. Jam pasakyk, kad jis atvežtų prisijungimus.

R. M.: nu, prie to (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini).

E. B.: a. (Neaiškūs žodžiai).

R. M.: tai jam nebereikalinga.

E. B.: nu, faktiškai, jo.

R. M.: nu, tai va, o mes tai turėsim tvarkytis.

R. M.: papaišiau, bet paprašysiu tarp trečios ir ketvirtos. Ten va irgi lauke prie Europos būsit ir vėl visur parašus susidėsit, ir paleisi tu jį, paaiškinsi, kur nueit, ką padaryt ir paskui lauksi, kol išeis ir viskas.

E. B.: supratau.

2016 m. gegužės 9 d. 13.04 val. I. P. rašė: tai nevarom dar kapeikų?

2016 m. gegužės 9 d. 13.07 val. R. M. rašė: varom, būsiu (duomenys neskelbtini) vakare.

2016 m. gegužės 9 d. 14.21 val. R. M. rašė: vakare atrinks darbo, sakė, db su taše stovi banke, šluoja babkes.

2016 m. gegužės 9 d. 14.24 val. I. P. rašė: na, va... Kai darbo nėr, vis byra.

2016 m. gegužės 9 d. 14.25 val. R. M. rašė: na, nors po biški, yra iš ko Sodrą man lopyt.

2016 m. gegužės 9 d. 17.14–17.15 val. pokalbis tarp R. M. ir E. B.:

E. B.: nu, žodžiu, viskas gerai, tiktai tas šūdas, tas pranešimas netoks, neteisingas. Ten reikia pakeisti apačioj, turi būti lietuviškas, išvertė ten.

R. M.: ai, kad vienoj pusėj jis, o kitoj pusėj turėjo pasirašyti lietuvė.

E. B.: tai tada tuščią atsiųskit ir mes tada užpildysim teisingai.

R. M.: gerai, gerai, aš grįšiu, tau įmesiu.

E. B.: mes dabar norim iš karto padaryti ir nuskanuoti, ir ją išsiųsti.

R. M.: nu, kaip aš tau padarysiu, jei mano kompas (duomenys neskelbtini). Tai man iki (duomenys neskelbtini) piškom kokias 3 val. gi važiuot.

E. B.: o, kur jūs tą popierį? O tai gal buhalterė gali kažką?

R. M.: ne, ne. Niekas neprieina, jis yra tik pas mane ir jis yra faile įdėtas. Jis yra faile, kad į paštą įjungsiu, aš jo pašte neturiu. Negaliu persiųst aš.

E. B.: gerai, sugalvosim tada.

R. M.: jo, tai sakau, paprašyk, parašą iš jo paimk ir viskas.

E. B.: jo.

R. M.: išsiaiškink, kaip tiksliai reikia ir paskambinsi man, susakysi, aš žiūrėdamas į tą lapą susižymėsiu, kur kas.

E. B.: nu, jo. Gerai.

2016 m. gegužės 9 d. 17.43 val. I. P. rašė: ok, ryt pasakysiu... Tai jau gavot kapeikas?

2016 m. gegužės 9 d. 19.03 val. I. P. rašė: tai jau visas įmones pateikė bankui?

2016 m. gegužės 9 d. 19.04 val. R. M. rašė: paskutinė kabo ir press, ji turbūt negaus.

2016 m. gegužės 9 d. 19.06 val. R. M. rašė: (duomenys neskelbtini) išvis dar nepateikta yra.

2016 m. gegužės 9 d. 19.30 val. I. P. rašė: o, ko press kliūna negausi.

2016 m. gegužės 9 d. 19.31 val. R. M. rašė: nžn, biški mažai pelno, bet didesnis būtų atrodęs dirbtinas.

2016 m. gegužės 9 d. 19.35 val. I. P. rašė: tai taip...

2016 m. gegužės 9 d. 19.37 val. R. M. rašė: sumažins prašomą sumą ir prastums, tegu nenori gaut visad daug.

2016 m. gegužės 9 d. 19.40 val. I. P. rašė: jei galima taip, kodėl gi ne. Tai dar trys įm... Tai šią sav dar gal vieną palaimins.

2016 m. gegužės 9 d. 19.43 val. R. M. rašė: kodėl trys, dvi, SPV ir Algo. Press, įtariu, kad biški užsiliks vėlesniam laikui. Kol prastums.

2016 m. gegužės 9 d. 19.49 val. I. P. rašė: tai ir sakau, dar trys laukia su press...

2016 m. gegužės 10 d. 13.37 val. R. M. rašė: (duomenys neskelbtini)viskas ok, V. tiko.

2016 m. gegužės 10 d. 13.38 val. E. B. rašė: super.

2016 m. gegužės 10 d. 13.39 val. R. M. rašė: laukiu ats spv ir teikiu al į citadelę.

2016 m. gegužės 10 d. 13.42–13.43 val. pokalbis telefonu tarp R. M. ir E. B.:

2016 m. gegužės 11 d. 11.51 val. E. B. rašė R. M.: ponas, kur dingote? Reik žinot, ką daryt su cit sp, pinigai ben turi jau būt ir kitos įmonės laukia.

85. Nurodytas susižinojimo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, betarpiškai patvirtina E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) dalyvavimą panaudojus apgaulę ir tokiu būdu įgijus UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą. Kad tai padaryta apgaule pirmiausia rodo byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, jog nuteistieji (I. P. tik UAB „(duomenys neskelbtini)atveju) savo neteisėtų veiksmų atlikimui, siekdami nebūti surasti, pasitelkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriomis jie buvo formaliai nesusiję, taip pat šių įmonių direktoriaus pareigas ėjusius A. E. ir A. S., kurie gyvena užsienyje – Latvijoje ir Baltarusijoje. Tai neabejotinai apsunkino UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ galimybes nustatyti ir surasti nuteistuosius (I. P. UAB „(duomenys neskelbtini)atveju) bei savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka. Be to, minėta, jog lizingo bendrovei buvo pateikti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymai, kurie turėjo pagrįsti pradinio įnašo sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be šių dokumentų pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, lizingas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų suteiktas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta ir tai, kad lizinguojamas turtas nebuvo grąžintas teisėtai šio turto savininkei UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo surasti taip pat nepavyko (35 t., b. l. 122–123), o sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos, niekas jo realiai ir nematė. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo lizinguojamas nesamas turtas. Tuo tarpu R. M., kaip minėta, pasirūpino šio turto draudimu, ką betarpiškai patvirtina byloje esantys turto draudimo liudijimai (35 t., b. l. 37, 133), ir visa tai sudarė lizingo teisinių santykių regimybę, nors nuteistieji iš anksto žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir lizingo įmokų pagal sudarytas sutartis UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ nemokės.

86. Nuteistųjų veiksmų neteisėtumą patvirtina ir apžiūros protokoluose (40 t., b. l. 180–186; 44 t., b. l. 188–191, 193–194; 45 t., b. l. 39–48) nustatyti duomenys, pagal kuriuos, R. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kodų generatoriai ir kortelė. Be to, R. M. bankomatų kamerų buvo užfiksuotas gryninantis pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (37 t., b. l. 62–68) patvirtina, kad R. M. atsiskaitė už dujų įrangos montavimą į automobilį, atlikdamas pavedimą vėlgi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, dujų įrangos montavimą į automobilį atlikusios įmonės atstovams prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad būtent R. M., bet ne įmonės oficialus direktorius, kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas ir jose esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo savo nuožiūra. Nors A. S. teigė, kad jis buvo perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę R. M. tam, kad šis galėtų padėti sutvarkyti tam tikrus su įmone susijusius reikalus, tačiau, įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo panaudotos ir neteisėtų veiksmų atlikimui, apie kuriuos A. S. nieko nežinojo, nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus sandorius ar išsamiau apibūdinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos negalėjo, šie A. S. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, jog, bylos duomenimis, R. M. kontroliavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įsigytas lazerinis odos sukirpimo įrenginys „HAND TAUR/XD2“, banko sąskaitas (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“).

87. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini) atveju) apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą: E. B. ir R. M. 47 135,55 Eur ir 76 675 Eur, iš viso – 123 810,55 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejais), I. P. – 47 135,55 Eur (tik UAB „(duomenys neskelbtini) atveju).

88. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad pirmiau aprašytais nuteistųjų veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą jie apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai, tačiau su tokia apygardos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ji visiškai nemotyvuota. Iš E. B. ir R. M. susižinojimo turinio analizės galima būtų manyti, kad omenyje turimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėję A. E. ir A. S., tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie asmenys dėl padarytų nusikaltimų nėra kalti, apie nusikalstamą veikimą jų valdomų įmonių vardu jiems nebuvo žinoma. Tokiu būdu, nesant jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai, ši aplinkybė iš įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių šalintina.

89. Pagrindo abejoti, kad pirmiau aprašytus veiksmus nuteistieji atliko veikdami organizuotoje grupėje, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Kaip nustatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Taip pat atsižvelgtina į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. Būtina įvertinti ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-41-648/2022).

90. Pirmiau aptarti bylos duomenys betarpiškai patvirtina, kad nuteistieji buvo pasiskirstę užduotimis: E. B. surasdavo įmones, kurių direktorius galima pasitelkti, I. P. ar nenustatytas asmuo joms pagamindavo netikrus finansinės atskaitomybės dokumentus, R. M. rūpindavosi kitų sąlygų lizingui gauti įgyvendinimu. Kryptingi nuteistųjų bei nenustatyto asmens veiksmai rodo, kad svarbiausi bendrų nusikaltimų momentai buvo iš anksto jų aptarti ir suderinti: jie iš anksto žinojo, kaip apgaule gauti lizingą ir kartu likti nenustatytiems. E. B., R. M. ir I. P. ryšys nebuvo atsitiktinis ar trumpalaikis. Priešingai, nuteistųjų susižinojimas apie kitas įmones teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie jų turėtus atitinkamus ateities planus. Nėra pagrindo abejoti, kad E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini) atveju) suvokė priklausantys organizuotai grupei, turinčiai tikslą daryti atitinkamus nusikaltimus. Nors E. B. akcentavo, kad asmeniškai nepažinojo I. P., tačiau tai nėra teisinė kliūtis pripažinti jo dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-511/2022). Nėra pagrindo abejoti, kad E. B. iš pokalbių su R. M. turinio suprato, jog netikrus finansinės atskaitomybės dokumentus jo surastoms įmonėms gamina R. M. žmogus. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad nuteistųjų vykdomų nusikalstamų veikų mechanizmas buvo sudėtingas, reikalaujantis kitų įmonių ir jų direktorių pasitelkimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir kitų veiksmų atlikimo, kas betarpiškai patvirtina didesnį nuteistųjų organizuotumo lygį.

91. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklai, tačiau to niekaip nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. M. I. P. nurodė E. B. surastai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminti netikrus finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau tai nulemta tik to, kad I. P. dirbo buhaltere R. M. vadovaujamose įmonėse. Jokio pagrindo spręsti, kad E. B. ir I. P. pastangos be R. M. organizavimo apskritai negalėtų būti ar būtų sunkiai įgyvendinamos, nėra. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (10 t., b. l. 78–117, 120–160, 169–190) užfiksuotas E. B. ir R. M. pokalbių turinys niekaip neišskiria R. M., kaip E. B. vadovo. Nors ir stebima tam tikra R. M. iniciatyva, tačiau E. B. pastangos nereikalavo didesnio koordinavimo, todėl juos galima laikyti lygiaverčiais bendrininkais. Esant šiems duomenims, aplinkybė, kad R. M. veikė organizatoriaus vaidmenyje iš įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių šalintina. Tačiau vien tik ši aplinkybė, įvertinus net ir vienodą E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini) atveju), kaip nusikalstamų veikų vykdytojų, vaidmenį, nepaneigia organizuotos grupės buvimo nagrinėjamoje situacijoje.

92. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B., R. M., I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini) atveju) ir nenustatytas asmuo (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju), atitinkamai, netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus pagamino ir UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo veikdami organizuota grupe.

93. Nagrinėjamos situacijos kontekste paminėtina ir tai, kad žinomai netikrų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų panaudojimas sukčiaujant, remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, jei šie dokumentai panaudoti kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji – E. B., R. M. ir I. P. (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) bei nenustatytas asmuo (tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) ne tik panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kaip priemonę pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą, pateikiant juos bankui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet ir patys bendrininkaudami pagamino šiuos netikrus dokumentus ir juos pateikę kaip apgaulės priemonę įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą, konstatuotina, kad jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 ir 300 straipsnių sutaptį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-719/2022).

94. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus. Bylos duomenys betarpiškai patvirtina, kad E. B., R. M. bei I. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) ir nenustatytas asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju) netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus pagaminimo, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo tapačiais veiksmais, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka tų pačių BK 300 ir 182 straipsniuose nurodytų nusikaltimų objektyviuosius požymius, tačiau juos visus jungė vieninga tyčia – įgyti kuo daugiau lizingo lėšų. Paminėtina ir tai, kad turtas apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, kas iš esmės patvirtina, kad E. B. ir R. M. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

95. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 182 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujojoje BK 182 straipsnio redakcijoje E. B., I. P. ir R. M. veiksmai, atlikti veikiant organizuotoje grupėje, buvo perkelti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyvia bausme – bauda, pagrįstai spręstina, kad naujoji BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija nuteistųjų atžvilgiu yra švelnesnė, todėl E. B., I. P. ir R. M. veikų atžvilgiu taikoma naujoji BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija.

96. Šių duomenų visumoje įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. B. ir R. M. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, I. P. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Visa tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

97. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M., veikdamas bendrai su I. P., pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus – 2015 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą bei balansą, juose įrašant išgalvotus, žinomai melagingus (padidintus) duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus.

98. Kaip nustatyta R. M. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų visuma, E. B. paprašytas jis sutikdavo padėti ir patikrinti tam tikrų E. B. dominančių įmonių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentų teisingumą, ką padaryti jis pavesdavo buhalterei I. P.. Jos pastabas jis perduodavo E. B., tačiau jokių įmonių finansinių dokumentų jie neklastojo (65 t., b. l. 90–94). Tuo tarpu kaip matyti iš I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumos, ji pripažino, kad R. M. jai pateikė pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių 2014–2015 metų balansus. I. P. teigimu, siųsdamas balansus, R. M. jos prašė padėti paruošti 2015 metų finansines atskaitomybes, reikalingas VĮ „Registrų centras“. Jis jai visada pasakydavo kokios daugmaž yra įmonių pajamos ir išlaidos ir pagal jo pateiktus duomenis bei pirminius įmonių balansus ji parašydavo finansines atskaitomybes. Ruošdama jas, ji jokių pirminių įmonių dokumentų neturėjo ir realios įmonių finansinės padėties nežinojo. Visų įmonių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, finansines atskaitomybes ji parengė į dokumentus įrašydama tokius duomenis, kokių pageidavo R. M. (52 t., b. l. 42–44). Taigi I. P. iš esmės pripažino R. M. nurodymu pagaminusi netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi šie dokumentai, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, sprendžiant iš jos parodymų visumos, buvo pagaminti tik iš R. M. žodžių, neturint jokių pirminių įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, ką I. P., būdama buhalterė ir turėdama ilgametę darbo patirtį, neabejotinai žinojo ir suprato.

99. Šios išvados kontekste įvertintinas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose esančių duomenų turinys (10 t., b. l. 78–117, 120–160, 169–190). Juose užfiksuotas, be kita ko, ir 2016 m. gegužės 7 d. vykęs susirašinėjimas tarp R. M. ir I. P., iš kurio turinio analizės galima matyti, kokiu būdu buvo pagaminti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kad juos pagaminti I. P. nurodė būtent R. M., o juos parengė I. P. tik iš R. M. žodžių, neturėdama jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ realią finansinę padėtį atskleidžiančių duomenų:

2016 m. gegužės 7 d. 13.55 val. R. M. rašė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-28, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sukurt nuo nulio reikia šitą. Šiuo metu apyvarta į mėnesį 80 e turi. Tai, kuriam, kad būtų graži, darbinga :)

2016 m. gegužės 7 d. 14.01 val. I. P. rašė: aišku, kai būsiu namie, pažiūrėsiu. Kas iš turto pas ją?

2016 m. gegužės 7 d. 14.01 val. R. M. rašė: 0, suburkit nedidelį.

2016 m. gegužės 7 d. 14.01 val. I. P. rašė: ok.

2016 m. gegužės 7 d. 14.03 val. R. M. rašė: 2014 metais biški turto, 2015 metais – dar biški.

2016 m. gegužės 7 d. 15.54 val. R. M. rašė: už press (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“) darytą 2, 3 kartus padidinkit ir pažiūrim, kas bus.

2016 m. gegužės 7 d. 15.55 val. I. P. rašė: tai, pasakykit, jai kiek kas metus...

2016 m. gegužės 7 d. 15.55 val. R. M. rašė: arba palaipsniui didinkit nuo 2014 – 15%, 2015 – 22%.

2016 m. gegužės 7 d. 15.56 val. I. P. rašė: o 2016 metais kiek?

2016 m. gegužės 7 d. 15.57 val. R. M. rašė: 2015 metus padalinus į ketvirčius + 5-7%, manau ir turėtų užtekt.

2016 m. gegužės 7 d. 15.58 val. I. P. rašė: o tai rašėt apyvarta 80 į mėnesį.

2016 m. gegužės 7 d. 15.58 val. R. M. rašė: 80 000 Eur, ar čia pagal tą sumą daryta?

2016 m. gegužės 7 d. 15.59 val. I. P. rašė: jūs parašėte 80 tik... Tuoj koreguosim.

2016 m. gegužės 7 d. 16.07 val. R. M. rašė: kažko iškelt neišeis, sukelsim turtą.

100. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad 2016 m. gegužės 12 d. apžiūrėjus I. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 200, iš telefone rastų SMS pranešimų matoma, kad 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. I. P. susirašinėjo su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinio mokėjimo kortelė, naudotojas nenustatytas) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų surašymo ir pateikimo (44 t. b. l. 65–84). Be to, 2018 m. vasario 5 d. apžiūrėjus kratos metu R. M. gyvenamojoje vietoje rastame kompiuteryje „ACER Aspire S3“ esančią informaciją, nustatyta, kad kompiuteryje be kitų duomenų buvo: 2015 m. lapkričio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad įmonės akcininkas yra S. G.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 31 d. balansas bei 2014–2016 metų finansinės atskaitomybės; 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, iš kurio matyti, kad įmonės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų šiais finansiniais metais yra už 14 001 Eur; 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, iš kurio matyti, kad bendrovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų šiais finansiniais metais yra už 20 009 Eur; 2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, iš kurio matyti, kad įmonės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų šiais finansiniais metais yra už 26 432 Eur (47 t., b. l. 18–131).

101. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, spręstina, kad R. M. parodymai apie savo ir I. P. ryšį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų tvarkymu, taip pat jų susirašinėjimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų pagaminimą ir šių dokumentų ruošinių radimas pas R. M. patvirtina, kad I. P., R. M. nurodymu, pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą, juose nurodydama melagingus padidintus duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo sustiprina ir I. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu netrukus po jos sulaikymo, kai ji dar negalėjo suderinti savo pozicijos su R. M.. R. M. ir I. P. susitarimas tarpusavyje, nusikaltimo sudėties realizavimas abipusėmis pastangomis, pasireiškęs tuo, kad I. P., R. M. nurodymu, pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tai suvokdama, patvirtina ir jų bendrininkavimą, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. M. ir I. P. veiksmų atitikties BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, atlikus šiuos veiksmus bendrininkų grupe, nėra pagrindo. Jų veiksmų teisinis vertinimas dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimo yra teisingas.

102. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad R. M. ir I. P. panaudojo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių seka, kad šiuos dokumentus VĮ „Registrų centras“ pateikė ne R. M. ir/ar I. P., bet nenustatytas asmuo. R. M. ir I. P. bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatytas, ši aplinkybė R. M. ir I. P. nebuvo inkriminuojama ir kaltinamuoju aktu, todėl aplinkybė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų dokumentų panaudojimo, iš įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių šalintina, nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimo nekeičiant.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

103. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino E. B. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai su I. Z., pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 2016 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko I. Z. sprendimą, jame nurodydamas melagingus duomenis, kad S. J. atleidžiamas iš bendrovės direktoriaus pareigų ir į šias pareigas skiriamas I. Z. (31 t., b. l. 35); 2016 m. liepos 1 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre, formas JAR-1, JAR-VO-V ir JAR-AF, jame nurodydamas melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra I. Z. (31 t., b. l. 25–32), ir juos panaudojo, pateikdamas VĮ „Registrų centras“.

104. Be to, E. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo ir nepateikė nei vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumento, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

105. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 223 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujoji BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį – numato alternatyvų padarinių požymį (didelę žalą), spręstina, kad E. B. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

106. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, sprendžia, kad pripažindamas E. B. kaltu, apygardos teismas pernelyg sureikšmino itin prieštaringus I. Z. parodymus bei jo atžvilgiu priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio E. B. atžvilgiu priėmimą šioje dalyje.

107. Kaip nustatyta liudytojo S. J. parodymais, 2014 metais jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokios veiklos nevykdė, įmonę pardavė E. B.. Liudytojo teigimu, internete jis rado skelbimą, jog asmuo (pastaba – tai buvo E. B.) superka uždarąsias akcines bendroves. Su E. B. jis susitiko (duomenys neskelbtini) ir perdavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Pardavė akcijas galimai už 500 Eur. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis paruošė E. B.. Jis įsitikino, kad būtent E. B. parduoda akcijas. Jam perdavė ir įmonės antspaudą (58 t., b. l. 120–126).

108. Tai, kad E. B. iš S. J. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, neneigė ir E. B.. Jo teigimu, 2016 metais jis užsiiminėjo tarpininkavimu perkant ir parduodant įmones, taip pat užsiėmė teisine pagalba atidarant banko sąskaitas pagal įgaliojimą, buhalterinės apskaitos tarpininkavimu ir teikė panašias paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo ketindamas ją perparduoti, nes įmonė turėjo transporto licenciją. Tačiau, kol ieškojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo, transporto licencija pasinaikino ir įmonė tapo bevertė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir nedidelių skolų (59 t., b. l. 48–60).

109. Šiuos E. B. ir S. J. parodymus betarpiškai patvirtina 2017 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokole nustatyti duomenys, pagal kuriuos S. J. pateiktose 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. sutartyse nurodyta, jog S. J. parduoda 20 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 100 Eur E. B.; S. J. ir E. B. sutartis patvirtina jų parašais (31 t., b. l. 83–89). Analogiški dokumentai, kaip, beje, ir pilkos/žalios spalvos segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo, akcijų pardavimo dokumentais (viso 35 lapai), buvo rasti ir kratos, atliktos E. B. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu (31 t., b. l. 90–100).

110. Tačiau remiantis E. B. parodymais jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nevykdė, ją pardavė I. Z.. E. B. teigimu, su I. Z. ir kažkokiais su juo atvykusiais žmonėmis jie susitiko jo (E. B.) biure ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kaina buvo simbolinė, kadangi parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nedidelių skolų. Kam I. Z. buvo reikalinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, tačiau vėliau sužinojo kad I. Z. yra daugelio kitų įmonių, be kita ko, nesiejamų su juo (E. B.), direktorius. Galėjo su I. Z. lankytis VĮ „Registrų centras“, kadangi I. Z. privalėjo save įregistruoti nauju direktoriumi. I. Z. jam nekėlė įtarimų, neatrodė išgėręs ar asocialus (59 t., b. l. 48–60). Iš esmės analogiškos pozicijos E. B. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (52 t. b. l. 12-13, 15–17).

111. Tuo tarpu, remiantis I. Z. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, E. B. jam girdėtas (liudytojas nurodo į E. B.), tačiau nežino kokie reikalai su juo siejo. Kažką kažkam reikėjo perduoti, kažką nunešti, kažką parnešti. Jis tuo metu vartojo labai daug alkoholio ir nelabai ką atsimena. Tiksliai nežino, ar buvo prašymas jo vardu nupirkti kokią nors įmonę, tačiau kažką pasirašinėjo. Gal ir sumokėdavo už parašą. E. B. jo prašė pasirašyti, tačiau kokius dokumentus pasirašinėjo, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena (58 t., b. l. 43–44).

112. Atsižvelgiant į itin neinformatyvius I. Z. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tuo metu I. Z. teigė, kad 2016 metų vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko E. B., kuris jam pasiūlė už 50 Eur atlygį pasirašyti kažkokius dokumentus. E. B. jam sakė, kad tai pirkimo-pardavimo sutartys, smulkiau neaiškino. Po kiek laiko vėl susitiko su E. B. ir jie nuvyko pas notarą, kur pasirašė dokumentus. Važiuodamas pas notarą jis kramtė kramtomąją gumą, kad nuo jo nesklistų alkoholio kvapas. Nesuprato, kad tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimas-pardavimas. E. B. sumokėjo jam pinigus ir jie išsiskyrė. Taip pat jis su E. B. buvo nuėjęs į VĮ „Registrų centras“, kur jis taip pat pasirašė kažkokius dokumentus. Be to, jis du kartus su E. B. buvo nuėjęs į banką, kur atliko du pinigų pavedimus. Pinigus mokėjo E. B., jis tik pasirašinėjo. Kam buvo skirti pinigai, nežino. Kokiam banke buvo, nežino (6 t., b. l. 122–124). Teisiamojo posėdžio metu I. Z. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad tuo metu visas aplinkybes prisiminė geriau (58 t., b. l. 43–44).

113. Ir vis tik, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos I. Z. parodymus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu įvertinusi itin prieštaringą I. Z. asmenybę, jam pačiam pripažįstant, jog tuo metu vartojo itin daug alkoholio, todėl neabejotinai tam tikrų vertinamo įvykio aplinkybių galėjo ir neprisiminti, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien jo parodymai analizuojamu atveju negali nulemti E. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

114. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu I. Z. nieko konkretaus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodyti negalėjo, teigdamas, kad nieko nepamena dėl tuo metu itin intensyviai vartoto alkoholio. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nepaisant to paties itin intensyvaus alkoholio vartojimo, I. Z. nuosekliai dėstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo aplinkybes, nurodė tikslias jo susitikimo su E. B. detales, įvardindamas ir tikslią jų susitikimo vietą konkrečioje (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje, galėjo tiksliai nurodyti kiek kartų ir kur vyko su E. B., be kita ko, atsimindamas ir tai, kad vykdamas pas notarą, jis tvirtai stovėjo ant žemės ir kramtė kramtomąją gumą, kad notarui nekeltų įtarimo (58 t., b. l. 43–44). Toks itin nuoseklus, E. B. pareikštą kaltinimą iš esmės atitinkantis I. Z. pasakojimas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme negalint nurodyti net menkiausių vertinamo įvykio aplinkybių, I. Z. pripažįstant alkoholio vartojimo problemas dėl turimos priklausomybės, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių I. Z. parodymų patikimumu ir neleidžia remtis vien tik jais, sprendžiant E. B. kaltės klausimą. Juo labiau, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių I. Z. versiją, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, nors I. Z. teigė, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis neturėjo, jie visi buvo E. B. žinioje, tačiau kratos metu pas E. B. buvo rasti tik tie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo susiję su E. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimu iš S. J.. Jokie kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kaip, be kita ko, ir įmonės antspaudas pas E. B. rasti nebuvo (31 t., b. l. 90–100).

115. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į E. B. nurodytą aplinkybę, kad į jo biurą sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties I. Z. atvyko ne vienas, bet su kitais asmenimis. Ši E. B. versija jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta, todėl išlieka galimybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. galėjo įsigyti ir kitų asmenų prašomas. Juo labiau, jog pats I. Z. pripažino, kad tuo metu vartojo daug alkoholio, kas neabejotinai galėjo sumenkinti jo galimybes tiek suvokti tam tikras įvykių aplinkybes (pavyzdžiui, dėl E. B. veiksmų), tiek ir jas prisiminti.

116. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. buvo kaltinamas, be kita ko, ir tuo, kad, būdamas faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikdamas bendrai su statytiniu bendrovės direktoriumi I. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)s“ direktoriumi T. K., suklastojo 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą KET Nr. 3284, į ją įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)s“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ frezavimo stakles už 23 100 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu I. Z. teigė, kad aptariamą PVM sąskaitą faktūrą jis pasirašė E. B. nurodymu, jie kartu vyko į banką, kur I. Z. pasirašė reikiamus dokumentus, o E. B., pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą KET Nr. 3284 atliko mokėjimo pavedimus (6 t., b. l. 122–124). Ir nors būtent šios PVM sąskaitos faktūros suklastojimas galėtų paaiškinti, kodėl E. B. buvo reikalingas statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. buvo išteisintas, jo veiksmuose nenustačius jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiu, o būtent, kad E. B. būtų suklastojęs paminėtą PVM sąskaitą faktūrą. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė E. B. dėl to išteisinti (61 t., b. l. 102) ir apeliacinio skundo dėl to nepateikė, kas leidžia spręsti, kad I. Z. parodymų patikimumu vertinamu atveju suabejojo ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir kaltinimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras. Ir vis tik, nepaisydamas šios aplinkybės, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, viena vertus pirmosios instancijos teismas I. Z. parodymus vertino kaip nepatikimus (dėl E. B. kaltės suklastojus PVM sąskaitą faktūrą), kita vertus juos pripažino patikimu E. B. kaltės įrodymu (dėl E. B. kaltės suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus). Toks dviprasmiškas to paties asmens parodymų vertinimas negali būti pripažįstamas tinkamu.

117. Teisėjų kolegijai kylant abejonių dėl I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo, vien I. Z. nuteisimo ir T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (6 t., b. l. 127–131, 155–161), UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo, akcijų pirkimo-pardavimo dokumentų radimo kratos E. B. vadovaujamos UAB „F. E.“ patalpose metu (31 t., b. l. 92), teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. kaltei pagrįsti nepakanka. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

118. Įvertinusi visa tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. B. nuteisė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų suklastojimą ir panaudojimą. Atitinkamai, nepasitvirtinus, kad E. B. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, jis negali būti pripažintas kaltu ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, nes pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tai sudaro pagrindą E. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „R. L.“

119. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, atsižvelgdama į R. M. apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagrindo abejoti R. M. veiksmų teisiniu vertinimu šioje dalyje nėra.

120. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, spręstina, kad R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

121. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), buhalterinė apskaita apibrėžta kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Tuo tarpu apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-648/2022).

122. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu už tai, kad, būdamas UAB „R. L.“ faktinis vadovas, UAB „R. L.“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ (15 PVM sąskaitų faktūrų) (27 t., b. l. 106–107, 120, 133–134, 137, 147–148, 150, 152–155, 157–158) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (41 PVM sąskaita faktūra) (27 t., b. l. 108–119, 121–132A, 135–136, 138–147, 149, 151, 156, 159, 161), jis fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – tariamą UAB „R. L.“ prekių ir paslaugų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „R. L.“ buhalterinę apskaitą. Pagrindo abejoti šia apygardos teismo išvada, teisėjų kolegija neįžvelgia.

123. Kaip nustatyta juridinio asmens duomenimis, nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB „R. L.“ direktoriaus pareigas nuo 2013 m. spalio 21 d. ėjo A. J. (26 t., b. l. 40–43), kuris su R. M. siejamas artimais giminystės ryšiais – jie yra broliai. Vėliau šį įmonė buvo parduota D. G.. Iš UAB „R. L.“ direktoriaus A. J. įgaliojimo matyti, kad R. M. buvo suteiktos plačios teisės atstovauti įmonę, be kita ko, pasirašyti dokumentus, valdyti sąskaitas banke ir kt. (26 t., b. l. 153), būdingos vadovaujančias pareigas einantiems asmenims. Įgaliojimo ir juridinio asmens duomenų (26 t., b. l. 40–43, 153) sugretinimas rodo, kad tokios teisės R. M. buvo suteiktos vos tik A. J. tapus UAB „R. L.“ direktoriumi, t. y. 2013 m. spalio 21 d.

124. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. J. atsisakė duoti parodymus, tačiau, kaip nustatyta jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apie metus laiko jis buvo UAB „R. L.“ direktorius, tačiau pats jokių šios įmonės dokumentų nerengė, tik pasirašydavo R. M. jam paduotus ir jau parengtus dokumentus. UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų neturėjo. Galimai, dėl šios įmonės jis buvo VĮ „Registrų centras“ paimti pažymos, patvirtinančios, jog būtent jis yra šios įmonės direktorius. Kas iš jo nupirko UAB „R. L.“ akcijas, nežino, D. G. nepažįsta (52 t., b. l. 99–102). Remiantis D. G., disponavusio UAB „R. L.“ akcijomis po A. J., pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, UAB „R. L.“ akcijas jis įsigijo pagal I. B. rekomendacijas. Tiek šią, tiek kitas įmones jis pirko ketindamas jas perparduoti. Jokios veiklos UAB „R. L.“ nevykdė (57 t., b. l. 96–106).

125. Iš šių asmenų parodymų seka, kad R. M. pagal jam suteiktą UAB „R. L.“ įgaliojimą turėjo itin plačius įgaliojimus, kai, tuo tarpu, A. J. teigimu, jokių su UAB „R. L.“ valdymu ar įmonės realia veikla susijusių veiksmų jis neatliko, viską darė R. M. nurodymu, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju ne A. J., bet R. M. buvo faktinis UAB „R. L.“ direktorius. Šią išvadą sustiprina ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenis, pagal kuriuos R. M. kompiuteryje buvo rasta 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra ROUND Nr. 00056, išrašyta A. J. vardu, bet nepasirašyta (47 t., b. l. 18–22, 124). Tuo tarpu priešpriešinio patikrinimo metu gauta analogiška PVM sąskaita faktūra, tačiau jau patvirtinta A. J. parašu (26 t., b. l. 119; 27 t., b. l. 137), kas rastąją R. M. kompiuteryje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai vertinti kaip ruošinį.

126. Atsižvelgiant į šių duomenų, betarpiškai patvirtinančių, kad būtent R. M. buvo faktinis UAB „R. L.“ direktorius, visumą, įvertinus ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) numatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, spręstina, kad būtent R. M. nagrinėjamu atveju buvo atsakingas už UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos organizavimą.

127. Priešingai nei teigia R. M., byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „R. L.“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „R. L.“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas ūkines operacijas, dėl to negalima įsitikinti jų tikrumu, t. y. patikrinti, ar įmonė turėjo tas prekes, kurias tiekė, ar galėjo suteikti paslaugas ir pan. Duomenų, patvirtinančių, kad A. J. disponavo šiais dokumentais ir juos perdavė naujajam UAB „R. L.“ direktoriui D. G., byloje taip pat nėra. Priešingai, remiantis A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jokių su UAB „R. L.“ siejamų dokumentų, tame tarpe ir šios įmonės buhalterinės apskaitos, jis nevedė ir ja nedisponavo. Tai, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuotas ūkines operacijas, rodo R. M. siekį nuslėpti apgaulingą UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir padėti jos statytiniui direktoriui A. J., be kita ko, R. M. broliui, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

128. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, kad UAB „R. L.“ PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojamas prekių ir paslaugų teikimas už 1 202 203 Lt su PVM. Tuo tarpu „Sodros“ duomenimis, UAB „R. L.“ dirbo vos du asmenys: A. J. (nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d.) ir R. M. (nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. vasario 14 d.) (26 t., b. l. 144). Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų bylos aplinkybių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. UAB „R. L.“ iš viso išrašė 56 PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ (15 PVM sąskaitų faktūrų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (41 PVM sąskaita faktūra). 55 PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „R. L.“ dirbant vienam darbuotojui, t. y. šios įmonės statytiniui direktoriui A. J., kuris patvirtino jokios realios veiklos UAB „R. L.“ nevykdęs, tik pasirašinėjęs R. M. jam pateikiamus dokumentus. Tuo tarpu 1 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta tuo metu, kai UAB „R. L.“ nebuvo nei vieno darbuotojo, t. y. 2014 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualiu laikotarpiu UAB „R. L.“ neturėjo žmogiškųjų išteklių, todėl niekaip negalėjo generuoti prekių bei paslaugų tiekimo net už 1 202 203 Lt su PVM.

129. Be to, įvertintina ir tai, kad pagal faktų fiksavimo pažymoje nustatytus duomenis, 2015 m. kovo 9 d. operatyvaus patikrinimo metu UAB „R. L.“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti dviejų aukštų mūriniai garažai, kurių vartai buvo uždaryti; įmonės iškabos, atsakingų asmenų, darbuotojų ir vykdomos veiklos požymiai nenustatyti (26 t., b. l. 59–60). Nors R. M. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „R. L.“ veiklą vykdė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš UAB „R. L.“ PVM sąskaitų faktūrų turinio, jose nurodytas UAB „R. L.“ adresas sutampa su faktų fiksavimo pažymoje nurodytu ir patikrinimo metu tikrintu UAB „R. L.“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „R. L.“ neturėjo ne tik žmogiškųjų išteklių, būtinų įmonės veiklai vykdyti, bet ir veiklos vykdymo vietos.

130. Aktualu ir tai, kad priešpriešinio patikrinimo metu jokių įrodymų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą pagal PVM sąskaitas faktūras, nebuvo rasta. Tuo tarpu įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nesutapo su jos 2014 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderių Nr. 22 ir 30 duomenimis (26 t., b. l. 121–124; 27 t., b. l. 88, 92, 101–105). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė atitinkamų kasos išlaidų orderių ir UAB „R. L.“ 2014 m. rugsėjo 17 d. bei 2014 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderiams Nr. 14-9 ir 14-10 (20 t., b. l. 5). Tuo tarpu nesant UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima įsitikinti atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas faktūras tikrumu, t. y. patikrinti, ar pinigai buvo faktiškai sumokėti, jeigu taip, kur jie buvo panaudoti ir pan.

131. Be to, mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atskaitą įtraukė pirkimo PVM, be kita ko, pagal UAB „R. L.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, ir apskaičiavus papildomai į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose atitinkama suma sumažino pirkimo PVM ir padidino į biudžetą mokėtiną PVM (26 t., b. l. 171–184), kas dar kartą patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Juo labiau, jog didžioji dalis PVM sąskaitų faktūrų nepasirašyta; kai kuriose iš jų nenurodytas asmuo, išrašęs PVM sąskaitą faktūrą; dalyje PVM sąskaitų faktūrų nurodyta, kad jos išrašytos 2013 m. sausio, balandžio–liepos mėnesiais, nors UAB „R. L.“ PVM mokėtoja tapo tik 2013 m. lapkričio 4 d. (26 t., b. l. 143); daliai PVM sąskaitų faktūrų numeris priskirtas ne eilės tvarka, pvz., 2014 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0028, nors prieš tai, t. y. 2014 m. kovo 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros numeris buvo 0035; dalies PVM sąskaitų faktūrų numeriai kartojasi, pvz., 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitoms faktūroms suteiktas toks pat Nr. 0035.

132. Visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad UAB „R. L.“ nevykdė veiklos, todėl jos PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir jas fiksavo ne kas kitas, o R. M.. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Be to, R. M. pažeidė ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), pagal kurį privalomiems apskaitos dokumentų rekvizitams priskiriamas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, t. y. reikalavimą, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys atitiktų tikrovę.

133. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai apgaulingas apskaitos tvarkymas sukelia šiame straipsnyje nurodytus padarinius – dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021).

134. Pirmiau aptartais duomenimis betarpiškai nustatyta, kad UAB „R. L.“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti analizuojant jos buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai patvirtina BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių kilimą. Būtent tokia išvada konstatuota ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/51 dėl UAB „R. L.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo. Šios išvados duomenimis, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „R. L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (26 t., b. l. 107–135).

135. Atsižvelgdama į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, bei įvertinusi faktą, jog vertinamu atveju buvo suklastota keliasdešimt PVM sąskaitų faktūrų, neabejotinai įžvelgdama ir neteisėtos mokestinės naudos siekį pasinaudoti PVM atskaita, teisėjų kolegija sprendžia, kad kilę padariniai yra pakankamai pavojingi, jog nuteistajam R. M. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ką visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

136. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-648/2022). Pirmiau aptartų įrodymų analizė betarpiškai patvirtina, kad R. M. žinodamas, jog buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, sąmoningai UAB „R. L.“ PVM sąskaitose faktūrose fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, numatė, kad dėl to bus negalima bent iš dalies nustatyti UAB „R. L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

137. Tokiu būdu, pagrindo abejoti, kad R. M. apgaulingai tvarkė UAB „R. L.“ buhalterinę apskaitą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nėra.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

138. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tęstinė veika) už tai, kad jis suklastojo ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (13 PVM sąskaitų faktūrų) (1 t., b. l. 130) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (16 PVM sąskaitų faktūrų) (23 t., b. l. 11–26), jose nurodydamas melagingus duomenis apie prekių ir paslaugų teikimą, PVM sąskaitas faktūras įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; veikdamas bendrai su K. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, suklastojo ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą (23 t., b. l. 8) ir kasos pajamų orderio kvitus (23 t., b. l. 9, 10), išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

139. Vertinant šių R. M. veiksmų atitiktį BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, visų pirma pažymėtina, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimus ir „Sodra“ duomenis, laikotarpiu, kuriuo datuojamos tiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo: I. K. (nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. vasario 10 d.) ir I. B. (nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d.) (22 t., b. l. 119, 120, 122, 126).

140. Kaip nustatyta liudytojos I. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, 2013 metais ji turėjo savo krovinių pervežimo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės direktorė buvo ji, o jos sesuo S. M. užėmė buhalterės pareigas. Ji iš esmės buvo faktinis įmonės vadovas. Įmonės veikla nepavyko, todėl ją pardavė I. B.. Jam perdavė ir visus įmonės buhalterinius dokumentus bei antspaudą. Jokio turto įmonė neturėjo (57 t., b. l. 99–100). Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojos S. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Jos teigimu, su I. K. pardavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, visą dokumentaciją atidavė naujajam įmonės savininkui I. B.. Jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, šios įmonės jai negirdėtos (57 t., b. l. 100–102).

141. Iš esmės analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojas I. B.. Jis patvirtino įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš I. K. perpardavimo tikslais ir jokios veiklos šioje įmonėje nevykdęs. Liudytojo teigimu, įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo norėjo R. M.. Jie buvo susitikę ir sutarė, kad jis pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl persiuntė R. M. visus turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir antspaudą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sandoris su R. M. neįvyko, R. M. neatsiskaitė, todėl pareikalavo, kad būtų grąžinti visi įmonės dokumentai, kuriuos R. M. apie rugsėjo mėnesį jam grąžino, patikinęs, kad jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Dokumentai jam buvo grąžinti per autobusų siuntas, juos atsiėmė jo mama A. B.. Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė D. G.. I. B. parodžius tiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, jis patvirtino, kad PVM sąskaitose faktūrose yra ne jo parašai, pažymėdamas, jog apie šiuos sandorius jis nieko pasakyti negali, juose nedalyvavo, kas galėjo surašyti šiuos dokumentus, nežino (57 t., b. l. 179–182; 64 t., b. l. 131–133). Šiuos liudytojo I. B. parodymus teisiamojo posėdžio metu iš dalies patvirtino jo mama A. B. (57 t., b. l. 178–179), jie atitinka ir UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pateiktus siuntų duomenis, pagrindžiančius, kad siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš (duomenys neskelbtini)miesto, kuriame, bylos duomenimis, gyveno R. M., autobusų stoties siuntų skyriaus gavėjai A. B. atsiuntė iki 5 kg siuntą, kuri atsiimta tą pačią dieną (7 t., b. l. 80–81).

142. Visa tai patvirtina, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai kontroliavo R. M.. Nors R. M. apeliaciniame skunde bandoma sukelti abejonių I. B. ir A. B. parodymų teisingumu, tačiau konkrečių tai patvirtinančių argumentų nepateikta. Tuo tarpu I. B. ir A. B. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir atitinka nurodytus bylos duomenis, todėl abejonių jų patikimumu ir pagrįstumu teisėjų kolegijai nekyla.

143. Kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, visų pirma pažymėtina, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės bei patikslintos PVM deklaracijos už 2014 m. spalio–gruodžio mėnesius duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintose PVM deklaracijose deklaravo ženkliai didesnes pardavimo PVM sumas (211 935 ir 213 891 Lt), lyginant su pirminėmis PVM deklaracijomis (8 984 ir 7 396 Lt) (pirminė PVM deklaracija už 2014 m. gruodžio mėnesį nebuvo tikslinama). UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo ruožtu, patikslintose PVM deklaracijose deklaravo ženkliai didesnes pirkimo PVM sumas (iki 249 723 Lt ir 260 475 Lt), lyginant su pirminėmis PVM deklaracijomis (30 051 ir 58 203 Lt) (pirkimo PVM suma pirminėje PVM deklaracijoje už 2014 m. spalio mėnesį padidinta nežymiai) (20 t., b. l. 175–197; 22 t., b. l. 166–168, 175–176). UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintos PVM deklaracijos mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2015 m. birželio 17 d., kai įmonę, sprendžiant iš pirmiau aptartų įrodymų visumos, faktiškai kontroliavo R. M..

144. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų sugretinimas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos, surašytos I. B. vardu, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. birželio 8 d., mokesčių administratoriui buvo teikiamos iš IP adreso, susieto su prieiga, įrengta (duomenys neskelbtini), pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą interneto paslaugų teikimo sutartį, o 2015 m. birželio 17 d. – iš IP adreso, paskirto išoriniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo tinklo vartotojų grupei, naudojančiai vidinę IP adresų sritį (49 t., b. l. 151, 177–186). Liudytojas I. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo kategoriškas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nesijungė prie Elektroninio deklaravimo sistemos ir jokių deklaracijų mokesčių administratoriui neteikė. Visa tai PVM deklaracijų teikimą mokesčių administratoriui teisėjų kolegijai vėlgi leidžia sieti su R. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), faktiškai kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“).

145. Atsižvelgiant į tokią R. M. padėtį (vienu metu kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu metu būdamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. birželio 28 d., t. y. po patikslintų PVM deklaracijų pateikimo (2015 m. birželio 17 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateikė prašymą grąžinti PVM permoką (skirtumą) už 2014 m. spalio–gruodžio mėnesių mokestinį laikotarpį. PVM atskaita pagrįsta, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 128–131), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos siekiant R. M. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurti mokestinę naudą. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta ir tai, kad mokesčių administratorius 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 612 017,32 Lt pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras. Netrukus po to, 2015 m. rugpjūčio 20/24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2014 m. spalio–gruodžio mėnesius, kuriose deklaravo ženkliai mažesnes pirkimo PVM sumas (1 340, 1 913 ir 1 509 Lt). Tai rodo, kad nepavykus susigrąžinti PVM permokos (skirtumo), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė nuslėpti sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2016 m. gegužės 11 d. kratų, atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje ir jos vyriausiosios buhalterės I. P. gyvenamojoje vietoje (44 t., b. l. 48–52; 46 t., b. l. 162–169), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros nebuvo surastos, be to, jos nebuvo registruotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale (20 t., b. l. 171–174). Tai dar kartą patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

146. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiksuotos ūkinės operacijos iš viso už 3 499 389,32 Lt su PVM, nors „Sodra“ duomenimis, jų išrašymo laikotarpiu, be direktorės I. K. ir buhalterės S. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik du asmenys: T. J. ir A. K. (28 t., b. l. 126). Ir vis tik, apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu S. M. patvirtino, jog tuo metu, kai ji su sese valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokie sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekami nebuvo. Tuo tarpu laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo fiksuojamos ūkinės operacijos už 1 021 923,65 Eur su PVM, „Sodra“ duomenimis, be direktoriaus I. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik D. G. – nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. Tačiau ir vėlgi, teisiamojo posėdžio metu apklausti I. B. ir D. G. patvirtino jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdę ir jokių sandorių šios įmonės vardu nesudarinėję. Įvertinus šių duomenų visumą, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmogiškųjų išteklių tokio masto ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Juo labiau, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose 2014–2015 metais piniginių lėšų gavimas nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo fiksuotas (22 t., b. l. 136–145, 146–156).

147. Iš esmės analogiška išvada darytina ir dėl suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės ir patikslintos PVM deklaracijų už 2015 m. gegužės mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminėje PVM deklaracijoje deklaravo didesnę pirkimo PVM sumą (5 954 Eur), lyginant su patikslinta PVM deklaracija (2 207 Eur) (16 t., b. l. 116–117). Suma (3 747 Eur), kuria sumažintas patikslintoje PVM deklaracijoje deklaruotas pirkimo PVM, atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės mėnesį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pirkimo PVM sumą (3 746 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminė PVM deklaracija pateikta 2015 m. birželio 20 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai kontroliavo R. M.. Kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo dokumentų segtuvuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros nebuvo rastos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų apskaitos registre jos taip pat neregistruotos (23 t., b. l. 27–30).

148. Tuo tarpu su PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderio kvitais, išrašytais UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. sieja tai, kad kratos R. M. faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos vykdymo vietoje metu buvo rastas segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, kuriame be kitų dokumentų buvo ir PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderio kvitai, išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie apskritai neturi jokio ryšio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (46 t., b. l. 162–169). Šių duomenų kontekste svarbu ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu (7 t., b. l. 28–53) nustatyta, jog K. Š. (tiriamu aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apgaulingai tvarkė jos buhalterinę apskaitą, į ją įtraukdamas su R. M. suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitus. Analogiškos sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai buvo įtraukti ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“).

149. Visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus nagrinėjamu atveju suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai kontroliavęs nuteistasis R. M.. Abejonių jų panaudojimu, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Kaip nustatyta operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą buvo įtraukusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 128–131). Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendyje nustatyta, kad K. Š. į vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus (7 t., b. l. 28–53), šie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukti ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad R. M. panaudojo žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas įtraukdamas į savo paties vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinę apskaitą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitus, išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“, juos perduodamas K. Š. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

150. Teisėjų kolegija neabejoja, kad atlikdamas šiuos veiksmus R. M. suvokė, jog, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus jis įtraukia melagingus duomenis apie prekių ir paslaugų teikimą bei atsiskaitymą už juos, suprato, kad šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudoja apskaitydamas ir perduodamas apskaityti įmonių buhalterinėje apskaitoje ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

151. Tačiau šioje vietoje aktualu tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko ir už tai, kad jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įtrauktos tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą). Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014 ir kt.).

152. Tai sudaro pagrindą R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitų, kas teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

153. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadoms dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, jose nurodant melagingus duomenis apie tai, kad A. M. pardavė Z. D. 40 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų (25 t., b. l. 112–115); 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininkės raštiško sprendimo, jame nurodant melagingus duomenis, kad A. M. atleidžiamas iš bendrovės direktoriaus pareigų ir į šias pareigas skiriama Z. D. (45 t., b. l. 27); 2015 m. gruodžio 1 d. darbo sutarties, joje nurodant melagingus duomenis apie tai, kad Z. D. priimama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas (26 t., b. l. 6–8); ir 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo-priėmimo akto, jame nurodant melagingus duomenis apie tai, kad A. M. perdavė Z. D. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (45 t., b. l. 28), pagaminimo. R. M. veiksmų teisinis vertinimas dėl pirmiau paminėtų netikrų dokumentų pagaminimo teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Dėl analogiškų neteisėtų veiksmų padarymo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir A. M., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo gauti. Ir vis tik, įvertinus tai, kad A. M. neteisėti veiksmai buvo betarpiškai susiję su R. M. neteisėtu veikimu šioje dalyje, sprendžiant R. M. kaltės klausimą, pasisakytina ir dėl A. M. neteisėtų veiksmų.

154. Sprendžiant iš pirmiau paminėtų netikrų dokumentų (25 t., b. l. 112–115; 26 t., b. l. 6–8; 45 t., b. l. 27, 28) turinio, A. M. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas Z. D., kuri atleido A. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir save paskyrė šios įmonės direktore, o A. M. perdavė Z. D. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta Z. D. šias aplinkybes iš esmės paneigė, nurodydama, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. ji niekur nedirba, nes namuose augina dukrą su negalia. Jokios įmonės savo vardu niekada neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta, apie šią įmonę ji nieko nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai tapo žinoma tik po jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Teisiamojo posėdžio metu parodžius Z. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus su jos parašais, liudytoja patvirtino, kad dokumentuose esantys parašai yra ne jos (58 t., b. l. 122–124).

155. Tai, kad paminėtuose ir teisiamojo posėdžio metu Z. D. parodytuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose yra ne jos parašas, patvirtina ir 2017 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-290 (17) konstatuotos aplinkybės. Jų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus pakeitimo ir bendrovės dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, pasirašė ne Z. D. (25 t. b. l. 76–79). Šioje vietoje būtina pažymėti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. darbo sutartis, kurioje nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad Z. D. priimama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas (26 t., b. l. 6–8), 2017 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-290 (17) nepaminėta, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog, priešingai nei kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ši darbo sutartis specialisto nebuvo įvertinta. Tačiau nustačius, kad vienintelio akcininko sprendime dėl Z. D. skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore yra ne jos parašas, akivaizdu, kad ir sutartis dėl jos įdarbinimo į šias pareigas yra netikra.

156. Esant šių duomenų visumai, abejoti tuo, kad paminėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai yra netikri, juose fiksuojant faktiškai neįvykusius įvykius, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl asmenų, pagaminusių šiuos netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, atkreiptinas dėmesys į A. M. paaiškinimus. Nors duoti parodymus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė, tačiau 2018 m. gegužės 16 d. A. M. pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kurių duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrus su finansiniais sunkumais ir įmonei nebegeneruojant norimo pelno, jis kreipėsi į R. M., kuris surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėją – Z. D. (52 t., b. l. 150–151). Svarbu tai, kad būtent R. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas dėl jos direktoriaus pakeitimo ir bendrovės dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, taip pat kiti dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartys dėl likusių 60 vnt. paprastųjų vardinių jos akcijų pardavimo Z. D. ir perdavimo-priėmimo aktas dėl visų įmonės akcijų perdavimo Z. D. (45 t., b. l. 22–25, 26–34). Įvertinus šių duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu iš tiesų rūpinosi R. M., o įmonės dokumentų radimas būtent jo gyvenamojoje vietoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai R. M. sieti su šių netikrų dokumentų pagaminimu.

157. Pagrindo abejoti, kad su netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimu yra susijęs ne tik R. M., bet ir A. M., kas pagrįstai nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad visi pirmiau paminėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikri dokumentai buvo patvirtinti ne tik Z. D., bet ir A. M. parašais. Savo rašytiniuose paaiškinimuose A. M. neneigė pasirašęs paminėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau tvirtino nežinojęs, jog šie dokumentai yra netikri. Jo teigimu, R. M. jam padėjo surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėją. Šis susiskambino su pirkėju, sutarė, už kokią kainą nupirks įmonės akcijas. Dokumentus paruošė pirkėjas. Juos po kelių dienų jis (A. M.) gavo įmonės elektroniniu paštu. Dokumentai buvo pasirašyti Z. D.. Taip pat buvo pridėta paso kopija dėl jos įdarbinimo į direktorės pareigas ir darbo sutartis, kuri buvo užpildyta ir pasirašyta Z. D.. Jis tik pasirašė visus dokumentus ir kai R. M. vyko su reikalais į (duomenys neskelbtini) miestą, paprašė jo nuvežti ir perduoti dokumentus, užklijuotus voke. R. M. parvežė dokumentus su Z. D. parašais taip pat užklijuotame voke (52 t., b. l. 150–151). Svarbu ir tai, kad tuose pačiuose rašytiniuose paaiškinimuose A. M. kategoriškai neigė buvęs statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau šie jo teiginiai buvo paneigti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visuma.

158. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos Z. B. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo R. M.. Analogišką R. M. vaidmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskleidė ir liudytoja R. N.. Jos teigimu, R. M. ji pažinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo apie 7 mėnesius, galimai 2015–2016 metais, direktorių. Į darbą ją priėmė R. M., atlyginimą jai taip pat mokėjo jis. Liudytojos D. S. teigimu, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų šių įmonių vadovai buvo arba A. M., arba R. M.. Tai iš esmės ta pati įmonė, keitėsi tik jos pavadinimas. Parengtas darbo sutartis dėl įmonės pavadinimo keitimo, kurias reikėjo tik pasirašyti, darbuotojams visada atnešdavo R. M. (57 t., b. l. 49–50). Šių liudytojų parodymus apie jas įdarbinusį ir joms vadovavusį R. M. patvirtina ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Kaip nustatyta S. P. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytomis aplinkybėmis, A. M. joms, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusioms siuvėjoms, paskirstydavo medžiagas, reikalingas darbui, o dėl padaryto darbo jos privalėdavo atsiskaityti savo meistrei, kuri rezultatus perduodavo R. M., išmokančiam darbuotojams atlyginimus. Jos teigimu, R. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (4 t., b. l. 63–64). Remiantis liudytojos A. B. parodymais, į darbą tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją priėmė R. M.. Jis buvo abiejų įmonių direktorius. Būtent taip R. M. vaidmenį tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato visi šiose įmonėse dirbę asmenys. R. M., kaip direktorius, kalbėdavo ir per darbuotojų susirinkimus (4 t., b. l. 69–70). Liudytoja S. D. taip pat teigė, jog į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją priėmė R. M., o A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančioms siuvėjoms tik nurodydavo būtinus atlikti darbus. Liudytojos supratimu, A. M. buvo R. M. pavaduotojas. R. M. ją ir atleido iš darbo. Tuo tarpu Z. D. jai negirdėta (4 t., b. l. 72–73).

159. Pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia. Visų jų parodymai dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl asmens, vadovavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutapo iš esmės. Z. B., R. N., D. S., S. D., A. B., S. P. suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, galinčio turėti įtakos liudytojų parodymų patikimumui ir objektyvumui, teisėjų kolegija neįžvelgia. Visi paminėti liudytojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neilgą laikotarpį, jokių konfliktų nei su R. M., nei su A. M. neturėjo, todėl pagrindo melagingai juos apkalbėti, neturėjo.

160. Aptartų faktinių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog, priešingai nei savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė A. M., būtent R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Sprendžiant iš aptartų liudytojų parodymų, akivaizdu, kad R. M. buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, jis mokėjo darbuotojams atlyginimus, teikdavo jiems pasirašyti su darbo santykiais susijusius dokumentus, vadovavo darbuotojų susirinkimams, kas iš esmės atitinka faktinio įmonės direktoriaus pareigas. Tuo tarpu A. M. vaidmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendžiant iš paminėtų liudytojų parodymų visumos, apsiribojo darbo užduočių paskirstymu darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja A. M. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktai įvykių versijai, jog į R. M. jis kreipėsi tik tada, kai įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebeuždirbo pakankamai pajamų, dėl ko, R. M. surado šios įmonės pirkėją – Z. D., o kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais rūpinosi tik jis (A. M.) (52 t., b. l. 150–151). Šie A. M. paaiškinimai iš esmės prieštarauja pirmiau aptartų liudytojų parodymams, todėl šia A. M. rašytinių paaiškinimų dalimi teisėjų kolegija netiki ir atmeta ją kaip nepagrįstą.

161. Paneigus šią A. M. rašytinių paaiškinimų dalį, nėra pagrindo tikėti ir jo teiginiais, jog jis nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentai, R. M. pateikti jam pasirašyti, yra netikri. Įvertinus A. M., kaip statytinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vaidmenį, atsižvelgiant ir į itin artimus R. M. ir A. M. tarpusavio santykius, bei įvertinus kitus A. M. veiksmus, pasireiškusius kitose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. M. priskiriamose įmonėse, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išadai, kad netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagamino R. M., o A. M., žinodamas, jog dokumentai netikri, juos patvirtino savo parašu.

162. R. M. ir A. M. susitarimas, pasireiškęs tuo, kad A. M., kaip statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (R. M. pageidavimu), žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų neatlieka, jas eina R. M., pasirašydavo R. M. nurodytus dokumentus, bei nusikaltimo sudėties realizavimas abipusėmis pastangomis visiškai tai suvokiant, betarpiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jie pagamino veikdami bendrininkų grupėje. R. M. suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodo melagingus duomenis apie įmonės akcijų pardavimą, direktoriaus pakeitimą ir įdarbinimą, buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų perdavimą, taip pat, kad šiuose dokumentuose yra suklastotas Z. D. parašas, o A. M., kaip statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. M. nurodymu patvirtino atitinkamus dokumentus savo parašu ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

163. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M. už netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimą skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagrįstai. Jo veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisingas.

164. Ir vis tik sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent R. M., pagaminęs netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, juose suklastojo ir Z. D. parašą, nėra pagrindo. Jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys šios išvados nepatvirtina, jokių objektyvių šią išvadą pagrindžiančių duomenų teisėjų kolegija neįžvelgia ir skundžiamame nuosprendyje. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiu būdu, aplinkybė, kad R. M., pagaminęs netikrus UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ dokumentus, juose suklastojo ir Z. D. parašą, iš įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių šalintina.

165. Analogiška išvada darytina ir dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, kad R. M. pirmiau aptartus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik pagamino, bet ir panaudojo, 2015 m. gruodžio 9 d. juos pateikdamas VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini)filialui. Kokiais duomenimis remiantis buvo sprendžiama, kad šiuos veiksmus atliko būtent R. M., nėra aišku. Šios išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiame prašyme registruoti Juridinių asmenų registre bei šį prašymą lydinčiuose dokumentuose pateikta informacija (24 t., b. l. 144–151), kadangi šiuos dokumentus VĮ „Registrų centras“ pateikęs asmuo juose neužfiksuotas. Tuo tarpu, sprendžiant iš byloje nustatytų duomenų visumos, šiuos dokumentus VĮ „Registrų centras“ galėjo pateikti tiek R. M., tiek A. M., tiek ir kiti R. M. nurodymus vykdę asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, kad R. M. panaudojo žinomai netikrus dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pakeitimo, juos pateikdamas VĮ „Registrų centras“, iš įrodytomis pripažintų aplinkybių šalintina.

Apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymas

166. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2015 metus.

167. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, pagrįstai spręstina, kad R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

168. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. M. veiksmų teisinio vertinimo šioje dalyje, visų pirma pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/58 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, nustatyta, jog tyrimui buvo pateikti ne visi būtini UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Tyrimui nepateikti: 2015 metų įmonės ūkines finansines operacijas bei vykdytą veiklą pagrindžiantys dokumentai – direktoriaus įsakymai, veiklos ir paslaugų sutartys su užsakovais, turto, atsargų, paslaugų savikainos apskaita, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, žaliavų, medžiagų, atsargų ir prekių pirkimo pirminiai dokumentai bei apskaita; įmonės siuvimo paslaugų veiklą pagrindžiantys apskaitos dokumentai; 2015 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose būtų apskaitytas turtas, piniginės lėšos, įsipareigojimai bei skolos, veiklos pajamos, patirtos sąnaudos, apmokestinamosios pajamos, neapskaičiuoti metiniai 2015 metų finansiniai rezultatai; 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos sudaro balansas, veiklos rezultatų Pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas. Tyrimą atlikusi specialistė sprendė, kad nesant paminėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti įmonės veiklos sąnaudų, finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo už 2015 metus (25 t., b. l. 84–99). Šią išvadą apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistė D. K., parodžiusi, kad tyrimui nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, dėl to nebuvo galimybės nustatyti įsiskolinimų dydžio ir struktūros, turto, nuosavo kapitalo, įmonės veiklos ir finansinių rezultatų už 2015 metus (60 t., b. l. 4–19).

169. Kaip nustatyta pirmiau aptartais duomenimis, būtent R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl būtent jam kilo pareiga tinkamai rūpintis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu ir šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimu. Šioje vietoje svarbu tai, kad R. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. M., suklastojo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, bet ir 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo-priėmimo aktą, kurio duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. perduoda: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d.; dirbančių ir atleistų darbuotojų darbo sutartis; darbo apskaitos žiniaraščius ir kitus įmonės dokumentus, direktorei Z. D. (45 t., b. l. 28). Tačiau minėta, kad Z. D., apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kategoriškai paneigė bet kokius savo veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigdama, kad niekada nebuvo įsigijusi šios įmonės ir nieko bendro su ja neturi. Šie Z. D. parodymai, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų A. M., būdamas tik statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, niekam neperdavė, todėl, akivaizdu, jog tokiu būdu, t. y. klastojant šių dokumentų perdavimą naujajam direktoriui, apskritai nieko nežinančiam apie įmonės įsigijimą, buvo siekiama šiuos dokumentus paslėpti, kas ir nustatyta nagrinėjamu atveju.

170. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2015 m. kovo 10 d. Pirmoji šios įmonės direktorė buvo M. J., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo iki 2015 m. kovo 23 d. (25 t., b. l. 84-99). Jokių duomenų apie M. J. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą sekančiam įmonės direktoriui – A. M., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad M. J. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpis apėmė vos 12 dienų; jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kokią nors ūkinę veiklą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl tvirtinti, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas, kas sąlygojo tai, jog tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų dydžio ir struktūros, turto, nuosavo kapitalo, įmonės veiklos ir finansinių rezultatų už 2015 metus, buvo susijęs su M. J. veiksmais, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. iš esmės visą tyrimo metu tikrintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos laikotarpį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. M., kol 2015 m. gruodžio 14 d. R. M. ir A. M. tyčiniais veiksmais suklastotų dokumentų pagrindu šias pareigas neva perėmė Z. D..

171. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, jų kontekste įvertinus R. M., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vaidmenį, atsižvelgiant ir į tai, kad fiktyviai parduodant įmonės akcijas Z. D., jai neva buvo perduoti ir visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra pagrindo abejoti, kad tokiais savo veiksmais būtent R. M. siekė nuslėpti tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei tokiu būdu, t. y. neva perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus Z. D., nieko nežinančiai nei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei apie šios įmonės įsigijimą savo vardu, paslėpė būtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių nebuvimas neleidžia nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2015 metus. Visa tai betarpiškai patvirtina BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių kilimą, kurie yra pakankamai pavojingi, kad nuteistajam R. M. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Pirmiau aptartų įrodymų analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. M. žinojo, jog, būdamas faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, numatė, kad neišsaugojus šių dokumentų nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

172. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. M. pirmiau aprašytų veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų paslėpimo yra teisingas.

Dėl UAB „H. G.“

173. R. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad būdamas faktinis UAB „H. G.“ direktorius, veikdamas už akcininkę ir formalią įmonės direktorę J. J. (Č.), suklastojo 16 UAB „H. G.“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (29 t., b. l. 1–16), ir 9 UAB „H. G.“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (28 t., b. l. 185–193), jose nurodydamas melagingus duomenis apie prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, jas išrašiusius asmenis, taip pat kai kurias iš šių PVM sąskaitų faktūrų patvirtindamas parašu, kaip jas priėmęs asmuo ir šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras panaudojo, įtraukdamas jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tokius jo veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

174. Kaip nustatyta juridinio asmens duomenimis ir UAB „H. G.“ vienintelio akcininko sprendimais, laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 9 d., UAB „H. G.“ direktoriaus pareigas ėjo J. J. (Č.) (nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.), P. B. (nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 16 d.) ir A. R. (nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo 2014 m. birželio 27 d.) (28 t., b. l. 10–14, 19, 27, 114). Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu paminėti, kad J. J. (Č.) tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu vedė bendrą ūkį su R. M. broliu A. J., kuris, bylos duomenimis, buvo statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kai faktiškai šias pareigas įmonėje ėjo vėlgi R. M. (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“).

175. J. J. (Č.) duoti parodymus ir atsakyti į proceso dalyvių klausimus pirmosios instancijos teisme atsisakė, tačiau, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ji paaiškino, kad tapusi UAB „H. G.“ direktore, ji R. M. pagal įgaliojimą suteikė plačias teises atstovauti įmonę, perdavė jos antspaudą, sąskaitų banke kodus ir korteles. Pasak liudytojos, R. M. rūpinosi ir UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos organizavimu, o ji pati įmonėje dirbo siuvimo ceche kaip paprasta darbuotoja (28 t., b. l. 70–72). Pagrindo netikėti šiais J. J. (Č.) parodymais, kuriais ji iš esmės pripažino, kad faktinis UAB „H. G.“ direktorius, nepaisant dokumentuose nurodytojo, buvo R. M., nėra. Šiuos J. J. (Č.) parodymus iš esmės patvirtino ir UAB „H. G.“ darbuotojai.

176. Remiantis liudytojo V. I. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, UAB „H. G.“ direktoriumi visi vadino R. M.. Atlyginimą jam mokėjo arba R. M., arba A. J. – darbų vadovas (56 t., b. l. 196–197). Tai, kad UAB „H. G.“ direktorius buvo R. M., bet ne moteris, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja D. S., pradžioje dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to – UAB „H. G.“ (57 t., b. l. 49). Analogišką poziciją dėl R. M., kaip UAB „H. G.“ direktoriaus, apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, išdėstė ir tam tikru laikotarpiu UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. N. (56 t., b. l. 197–198), iš kurios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be kita ko, matyti, kad J. J. (Č.) pas juos ateidavo tik su R. M., kuris pasakydavo jai, kur pasirašyti (4 t., b. l. 1–2). Iš aptartų liudytojų parodymų seka, kad nei vienas jų, nors jie visi dirbo toje pačioje įmonėje – UAB „H. G.“, kuriai skirtingais laikotarpiais vadovavo J. J. (Č.), P. B. ir A. R., jokio kito UAB „H. G.“ direktoriaus nei R. M., nenurodė.

177. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad R. M. buvo UAB „H. G.“ faktinis vadovas, sustiprina ir A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jų duomenimis, UAB „H. G.“ jis dirbo staliumi, po to – gamybos vadovu. Įmonės direktorius buvo R. M., būtent jis tvarkė visus būtinus su įmonės veikla susijusius dokumentus. A. J. papildomai pažymėjo ir tai, kad J. J. (Č.) jam buvo sakiusi, jog R. M. jos klausė, ar gali „užrašyti“ ją UAB „H. G.“ direktore, ji sutiko, nors faktiškai dirbo sukirpėja (52 t., b. l. 99–102). Nors duodamas šiuos parodymus A. J. vedė bendrą ūkį su J. J. (Č.), kas neabejotinai galėjo sąlygoti jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, tačiau, netikėti šia A. J. parodymų dalimi, įvertinus tai, kad juos patvirtina ne tik pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, bet ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, nėra pagrindo. 2016 m. gegužės 12 d. apžiūrėjus A. J. mobiliojo ryšio telefoną jame buvo užfiksuotas J. J. (Č.) A. J. siųstas tekstinis pranešimas: „Ir del to (duomenys neskelbtini)tai jei bus taip kad as kalta, nu tycinis vadina sant manes uzeis antstoliai ir as nieko negaliu tureti ant saves <...> man pridirbo, „uzrase“, o dabar kentek, net aciu nepasake (46 t., b. l. 73–75, 76, 116), kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ne tik pirmiau paminėtus A. J. parodymus, bet ir leidžia pagrįstai spręsti, kad J. J. (Č.) buvo tik statytinė UAB „H. G.“ direktorė, kai tuo tarpu faktiškai šias pareigas ėjo R. M..

178. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad P. B., UAB „H. G.“ direktoriaus pareigas ėjęs po J. J. (Č.), apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neigė vadovavęs UAB „H. G.“, paaiškino, kad kiti asmenys jam duodavo pasirašyti tuščius lapus, kuriuos jis pasirašydavo už pinigus, o paskui jie tais tuščiais, tačiau jau pasirašytais lapais, pasinaudojo (58 t., b. l. 98–100). Šiuos P. B. parodymus iš dalies patvirtina 2018 m. vasario 5 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš jų matyti, kad R. M. kompiuteryje buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir (ar) jos direktoriumi įvardinto P. B. parašu patvirtinti dokumentai dėl UAB „H. G.“ kreditorinių įsipareigojimų, įgaliojimo atsiimti šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus iš UAB „S. V.“ ir jų perdavimo (47 t., b. l. 18–22, 23–24, 29). Tai R. M. sieja su fiktyviu P. B. paskyrimu UAB „H. G.“ direktoriumi. Negalima nepastebėti ir to, kad P. B. UAB „H. G.“ direktoriaus pareigas ėjo trumpą laiką, t. y. nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. Kaip pagrįstai nurodyta UAB „H. G.“ bankroto administratoriaus pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo apribota P. B. teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas (28 t., b. l. 58–65). Būtent tai, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškina A. R. fiktyvų paskyrimą UAB „H. G.“ direktoriumi 2014 m. gegužės 16 d.

179. Tai, kad ir A. R. buvo fiktyvus UAB „H. G.“ direktorius, betarpiškai patvirtina ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu pagal BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles duoti parodymai. A. R. kategoriškai neigė vadovavęs UAB „H. G.“. Jo teigimu, P. B. išviliojo jo asmens duomenis ir pasinaudodamas jais, jam (A. R.) nieko nežinant, paskyrė jį UAB „H. G.“ direktoriumi. Liudytojas patvirtino ir tai, kad UAB „H. G.“ dokumentuose yra ne jo parašas (4 t., b. l. 154–155). Apklausti šį liudytoją pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės – liudytojas mirė (57 t., b. l. 131), todėl teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teisėjų kolegija remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys.

180. Tiek P. B., tiek ir A. R. parodymus iš dalies patvirtina „Sodra“ duomenys, pagal kuriuos, nei vienas jų UAB „H. G.“ oficialiai įdarbinti nebuvo. Be to, remiantis tais pačiais „Sodra“ duomenimis, V. I., įvardinęs vienintelį UAB „H. G.“ direktorių R. M., UAB „H. G.“ dirbo visų statytinių direktorių – J. J. (Č.), P. B. ir A. R., tariamo vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. (28 t., b. l. 15–16).

181. Visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad UAB „H. G.“ faktiškai vadovavo ir šios įmonės direktoriaus pareigas ėjo R. M., kai tuo tarpu J. J. (Č.), P. B. ir A. R. buvo viso labo statytiniai šios įmonės direktoriai, reikalingi nuslėpti tikrąjį jos vadovą bei perkelti jiems visą su nusikalstamu veikimu įmonėje susijusią riziką.

182. Analizuojant R. M., kaip faktiniam UAB „H. G.“ direktoriui, inkriminuojamus veiksmus, t. y. UAB „H. G.“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojimą, visų pirma pažymėtina, kad, bylos duomenimis, UAB „H. G.“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas ūkines operacijas. Aptariamose PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas prekių ir paslaugų teikimas už 222 678,11 Eur (768 862,96 Lt) su PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „H. G.“ vykdomi pardavimai tik didėjo. Tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio matyti, kad R. M. ir J. J. (Č.) dar 2014 metų vasario mėnesį buvo pasirašytinai įspėti dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „H. G.“ (28 t., b. l. 66, 67–69). Apie prastą UAB „H. G.“ finansinę padėtį galima spręsti ir iš J. J. (Č.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumos. Ji patikino, kad jai einant direktorės pareigas, UAB „H. G.“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, jai buvo aišku, kad įmonės ateitis bloga (28 t., b. l. 70–72). Tai, kad įmonė neturėjo pakankamų finansinių išteklių prekių ir paslaugų teikimui už 222 678,11 Eur (768 862,96 Lt) su PVM, iš dalies patvirtina ir šios įmonės buhalterinę apskaitą kurį laiką vedusios UAB „S. V.“ direktorės J. N. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Jos teigimu, tvarkydama UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą, ji matė, kad įmonė neturi pinigų, todėl, kai R. M. nesiteikė su ja atsiskaityti už UAB „H. G.“ suteiktas paslaugas, paaiškinęs, kad neturi pinigų, jai tai įtarimų nesukėlė (56 t., b. l. 197–198). Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „H. G.“ (28 t., b. l. 75–76), o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi šios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu (28 t., b. l. 40). Esant šių duomenų visumai, neabejotina, kad UAB „H. G.“ negalėjo vykdyti tokio masto ūkinės komercinės veiklos, kuri užfiksuota tiriamose PVM sąskaitose faktūrose.

183. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad pagal 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/42 nustatytas aplinkybes, UAB „H. G.“ sąskaitose banke atsiskaitymai nebuvo vykdomi (28 t., b. l. 83–107). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „H. G.“ kasos pajamų orderių kvitai, kuriuose fiksuotas pinigų priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, datuojami laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. liepos 9 d., buvo išrašyti tik pagal paskutiniąsias PVM sąskaitas faktūras, datuojamas nuo 2014 m. birželio 16 d., nors, kaip minėta, 2014 m. birželio 27 d. UAB „H. G.“ buvo iškelta bankroto byla (29 t., b. l. 17–20, 27). Dar daugiau, 2014 m. birželio 19 d. ir 2014 m. birželio 20 d. kasos pajamų orderių kvitais (duomenys neskelbtini) Nr. 00068 ir 00069 buvo fiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas pagal 2014 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00742, kurioje nurodyta, kad ją išrašė direktorė J. J. (Č.). Tačiau UAB „H. G.“ direktoriaus pareigas nuo 2014 m. gegužės 16 d. ėjo A. R., o J. J. (Č.) nuo 2014 m. balandžio 22 d. UAB „H. G.“ nebedirbo. Be to, 2014 m. birželio 27 d. kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00076 nenurodytas asmuo, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sumokėjo pinigus, kas iš esmės paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo tikrumą.

184. Šių duomenų visumoje pastebėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pagal visas PVM sąskaitas faktūras (28 t., b. l. 164–177). Tačiau net 61 109,82 Eur (211 000 Lt) grynųjų pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą užpajamuota sudarius paskolos sutartis su R. M., V. J., A. J., J. J. (Č.) ir N. O., kai tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. M., be kita ko, buvo nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrai su N. O., pagamino netikrą dokumentą – paskolos sutartį dėl N. O. suteiktos 11 584,80 Eur (40 000 Lt) paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo (apie tai pasisakyta nuosprendžio dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“). Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad R. M., V. J., A. J. ir J. J. (Č.) yra giminystės ryšiais susiję asmenys, kas neabejotinai menkina ir kitų paskolos sutarčių, kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo, patikimumą.

185. Be to, kaip matyti iš 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje nustatytų duomenų, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „H. G.“ PVM nepriemoka 2014 m. spalio 17 d. sudarė 53 343,61 Eur (184 184,83 Lt); UAB „H. G.“ 2014 m. sausio–birželio mėnesiais nemokėjo deklaruoto PVM į biudžetą (28 t., b. l. 95). Mokestinio patikrinimo metu nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atskaitą įtraukė pirkimo PVM, be kita ko, pagal UAB „H. G.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir apskaičiavus papildomai į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose atitinkama suma sumažino pirkimo PVM ir padidino į biudžetą mokėtiną PVM (26 t., b. l. 171–184). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartą patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko.

186. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tarp R. M. vadovaujamų įmonių. Siekiant sudaryti jose fiksuotų ūkinių operacijų tikrumo įvaizdį, UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo R. M. statytiniai asmenys. Didžioji dalis PVM sąskaitų faktūrų nepasirašyta. Daliai PVM sąskaitų faktūrų numeris priskirtas ne eilės tvarka, pvz. 2014 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitai faktūrai suteiktas Nr. 00719, nors prieš tai buvo išrašyta 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurios Nr. 00720. Paminėtina ir tai, kad R. M. buvo UAB „H. G.“ faktinis vadovas, tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros išrašytos formalių bendrovės direktorių J. J. (Č.), P. B. ir A. R. vardu, tam tikrais atvejais jiems jau neužimant šių pareigų – pvz. 2014 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. 00709 buvo išrašyta J. J. (Č.) vardu, nors tuo metu UAB „H. G.“ direktoriaus pareigas jau ėjo P. B..

187. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad UAB „H. G.“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo suklastotos, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Pagrindo abejoti, kad jas suklastojo faktinis UAB „H. G.“ direktorius R. M. ir tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, įvertinus pirmiau aptartų įrodymų analizę, taip pat nėra.

188. Tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko ir už tai, kad jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „H. G.“. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką spręstina, kad R. M. veiksmai, klastojant UAB „H. G.“ PVM sąskaitas faktūras ir jas panaudojant įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kai už tapačių veiksmų atlikimą R. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), papildomai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini. Todėl R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šių veiksmų išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

189. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. suklastojo ne tik paminėtas UAB „H. G.“ PVM sąskaitas faktūras, bet ir UAB „H. G.“ vienintelės akcininkės J. J. (Č.) 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą (28 t., b. l. 110), jame nurodydamas melagingus duomenis apie įmonės akcijų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo aktą (28 t., b. l. 142), jame nurodydamas melagingus duomenis, kad J. J. (Č.) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „H. G.“ dokumentus, apvalų antspaudą ir turtą, pasirašydamas P. B. vardu; bei 2014 m. gegužės 14 d. UAB „H. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo aktą (28 t., b. l. 48–49), ir tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, nėra.

190. Pirmiau aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad R. M. buvo faktinis UAB „H. G.“ direktorius, o J. J. (Č.) – jo statytinė įmonės direktorė, nuosekliai vykdžiusi visus R. M. jai duodamus nurodymus, tačiau realiai jokių įmonės direktorei priskiriamų pareigų neatlikusi. Neabejojant tuo, kad R. M. suklastojo UAB „H. G.“ PVM sąskaitas faktūras, darytina pagrįsta išvada, kad siekdamas nuslėpti apgaulingą UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtent R. M. turėjo motyvą fiktyviai parduoti UAB „H. G.“ akcijas ir imituoti jos buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą naujajam direktoriui – P. B..

191. Kaip nustatyta liudytojo P. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, jis neigė, jog jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „H. G.“ akcijas, nesutikdamas ir su tuo, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, perėmė UAB „H. G.“ dokumentus, apvalų antspaudą bei turtą. P. B. paaiškino, kad kitų žmonių paprašytas jis tik pasirašė ant įmonės pirkimo-pardavimo dokumentų, už ką jam buvo sumokėti pinigai. Tokiu būdu, jis ir tapo UAB „H. G.“ direktoriumi. Nei J. J. (Č.), nei R. M. jam nežinomi (58 t., b. l. 98–100). Minėta, jog pagrindo netikėti šiais P. B. parodymais, nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad analogišku būdu jis tapo ne tik UAB „H. G.“, bet ir kitų įmonių direktoriumi, dėl ko, buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, kas betarpiškai patvirtina jo teiginius, jog iš esmės būtent ši veikla – paprašytas pasirašydavo reikiamus dokumentus, už ką jam būdavo sumokama, buvo tapusi vieninteliu jo pragyvenimo šaltiniu.

192. Pastebėtina ir tai, kad iš UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo akto matyti, jog J. J. (Č.) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. B., be kita ko, ir UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. (28 t., b. l. 142). Tačiau, remiantis UAB „H. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo aktais, 2011–2012 m. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus jos buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė J. J. (Č.) perdavė gerokai vėliau, t. y. 2014 m. gegužės 14 d. (28 t., b. l. 48–49, 50). Be to, kaip matyti iš 2014 m. gegužės 14 d. UAB „H. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo akto, J. J. (Č.) pasirašė jį, kaip įmonės direktorė (28 t., b. l. 48–49), nors UAB „H. G.“ vienintelio akcininko sprendimas patvirtina priešingai, t. y. kad įmonės direktoriumi nuo 2014 m. balandžio 10 d. buvo P. B. (28 t., b. l. 19). Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo aktas yra suklastotas, kas iš esmės atitinka ir liudytojo P. B. parodymus. Šis faktas, įvertinus jį tiek P. B., tiek J. J. (Č.) parodymų visumoje, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad ir kiti UAB „H. G.“ dokumentai buvo suklastoti.

193. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad nurodytus dokumentus suklastojo būtent R. M., sustiprina liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad UAB „H. G.“ akcijų pardavimu rūpinosi R. M., ji nei įmonės akcijų, nei turto perdavime nedalyvavo, tik pasirašė R. M. jai pateiktus dokumentus (28 t., b. l. 70–72). Iš esmės analogiškai J. J. (Č.) vaidmenį UAB „H. G.“, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės direktorė J. N., nurodžiusi, kad J. J. (Č.) pas juos ateidavo tik su R. M., kuris pasakydavo jai, kur pasirašyti (4 t., b. l. 1–2), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių įmonės dokumentų pati J. J. (Č.) pagaminti negalėjo. Tam ji neabejotinai neturėjo ir pakankamai žinių, kuriomis vertinamu atveju generavo būtent R. M..

194. Esant šių duomenų visumai, įvertinus tai, kad būtent R. M., kaip faktinis UAB „H. G.“ direktorius, buvo suinteresuotas nuslėpti tikrąją UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą dėl suklastotų šios įmonės PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant ir į P. B. parodymus bei tolesnį UAB „H. G.“ perdavimą jam bei A. R., teisėjų kolegija neabejoja, kad būtent R. M. suklastojo UAB „H. G.“ dokumentus, susijusius su įmonės pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visų jos dokumentų perdavimu P. B.. Nuteistasis R. M. suvokė, kad UAB „H. G.“ akcijų pardavimas, dokumentų, apvalaus antspaudo ir turto perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvus, taip pat, kad J. J. (Č.) UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš jos buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės atsiima, kaip bendrovės direktorė, nebūdama tokia, suprato, kad dėl atitinkamų dokumentų suklastojimo bus sudarytos prielaidos nuslėpti apgaulingą UAB „H. G.“ buhalterinės atsakomybės tvarkymą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

195. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. M. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nurodytų UAB „H. G.“ dokumentų suklastojimo.

196. Vis dėlto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo akte P. B. vardu pasirašė R. M.. Juo labiau, jog pats P. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, pripažino pasirašinėjęs tiek jam pateiktus dokumentus, tiek ir tuščius lapus už atlygį. Jokių duomenų, paneigiančių, jog ir UAB „H. G.“ dokumentų perdavimo aktą jis pasirašė analogišku būdu, nėra. Tačiau tai nepaneigia UAB „H. G.“ dokumentų perdavimo akto suklastojimo fakto, nes bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. B. jokios veiklos UAB „H. G.“ nevykdė, o UAB „H. G.“ dokumentų perdavimo aktą pagamino vėlgi R. M.. Visa tai sudaro pagrindą iš įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių pašalinti tai, kad UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo akte P. B. vardu pasirašė R. M..

R. M. bendrininkavimas su J. J. (Č.) klastojant UAB „H. G.“ dokumentus

197. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „H. G.“ dokumentus, t. y. UAB „H. G.“ vienintelės akcininkės J. J. (Č.) 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą (28 t., b. l. 110); UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo aktą (28 t., b. l. 142); 2014 m. gegužės 14 d. UAB „H. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo aktą (28 t., b. l. 48–49), R. M. suklastojo veikdamas bendrininkų grupe su J. J. (Č.), tačiau su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Ši bendrininkavimo forma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pagrįsta. Apygardos teismas, aprašydamas R. M. ir J. J. (Č.), kaip bendrininkų, veiksmus nurodė tik tai, kad jie abu buvo nusikaltimo vykdytojai, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, o nusikalstamos veikos iniciatorius buvo R. M.. J. J. (Č.), šio teismo vertinimu, suprato, jog ji veikia kartu su R. M., todėl turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal jai pareikštus kaltinimus, tačiau, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo padaryta ši pirmosios instancijos teismo išvada, iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku.

198. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada apie bendrininkavimą daroma nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kurie įtvirtinti BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2014, 2K-550-303/2015).

199. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. J. (Č.) buvo R. M. statytinė UAB „H. G.“ direktorė. Ja J. J. (Č.) tapo paprašyta R. M., tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš šio susitarimo ji gavo kokią nors naudą, ar kad šis susitarimas buvo sąlygotas R. M. ir J. J. (Č.) siekiant bendro tikslo, t. y. nuslėpti UAB „H. G.“ PVM sąskaitų faktūrų klastojimą bei apgaulingą šios įmonės buhalterinę apskaitą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad UAB „H. G.“ PVM sąskaitos faktūros, sprendžiant tiek iš pirmiau aptartų duomenų visumos, tiek ir iš skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų faktinių aplinkybių, R. M. klastojo vienas, be kita ko, siekdamas naudos kitoms jo faktiškai valdomoms įmonėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio dalys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tuo tarpu remiantis J. J. (Č.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma, ji tik pasirašinėjo R. M. jai pateiktus dokumentus, dėmesio į tai, kokios jos pareigos užrašytos ant jos pasirašomų dokumentų, neatkreipė (28 t., b. l. 70–72), ką iš esmės patvirtino ir UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės direktorė J. N.. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad J. J. (Č.), tapusi UAB „H. G.“ direktore, oficialiu įgaliojimu R. M. perdavė itin plačius įgaliojimus valdyti UAB „H. G.“, kas ją neabejotinai galėjo suklaidinti dėl jos pačios vaidmens įmonėje. Juo labiau, jog, bylos duomenimis, šioje įmonėje ji buvo įdarbinta, tiesa, kaip sukirpėja (siuvėja), jokios patirties einant direktorės pareigas neturėjo, buvo R. M. brolio – A. J., gyvenimo draugė, todėl neabejotinai pasitikėjo R. M., kaip jai artimu asmeniu.

200. Esant šių duomenų visumai, nesant pagrindo abejoti tuo, kad J. J. (Č.) pasirašė jai R. M. pateiktus suklastotus dokumentus visiškai nesigilindama į jų esmę, nekyla abejonių, kad šiuos dokumentus ji pasirašė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Tuo tarpu nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, be kita ko, pagamina netikrą dokumentą ir taip nori veikti. Tokių aplinkybių J. J. (Č.) veiksmuose nenustatyta.

201. Nors J. J. (Č.) apeliacinio skundo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepateikė, tačiau, kaip nustatyta BPK 320 straipsnio 5 dalyje, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė BPK 24 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad R. M. UAB „H. G.“ dokumentus suklastojo veikdamas bendrininkų grupe su J. J. (Č.), pašalinus šią faktinę aplinkybę iš įrodytomis pripažintų aplinkybių, spręstinas ir apeliacinio skundo nepadavusios J. J. (Č.) baudžiamosios atsakomybės klausimas.

202. Įvertinus pirmiau išdėstytus motyvus, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. J. (Č.) nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinama, šioje dalyje J. J. (Č.) atžvilgiu priimant naują nuosprendį, ją išteisinant, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Visa tai teisėjų kolegijai leidžia iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su J. J. (Č.).

203. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už tai, kad, būdamas UAB „H. G.“ faktinis vadovas, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „H. G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2014 metus.

204. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, pagrįstai spręstina, kad R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

205. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. M. veiksmų teisinio vertinimo šioje dalyje, visų pirma pažymėtina, kad būtent tokia išvada padaryta 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/42 dėl UAB „H. G.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, kurios duomenimis, dėl neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 21 d. dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti UAB „H. G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2014 metus (28 t., b. l. 83–107). Šią išvadą pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino specialistė N. Š.. Jos teigimu, tyrimui nebuvo pateikti UAB „H. G.“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl, remiantis įmonės pateiktomis PVM deklaracijomis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jose nurodytais duomenimis buvo nustatyta, kad įmonė neišsaugojo dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti jos veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros. Tyrimo metu buvo vertinama ikiteisminio tyrimo medžiaga, būtent medžiaga iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, iš priešpriešinių patikrinimų ir remtasi ikiteisminio tyrimo byloje duotais liudytojų parodymais. Tvirtina, kad negalima buvo nustatyti UAB „H. G.“ veiklos už tą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. liepos 21 d. Pagrindinė to priežastis tai faktas, kad nebuvo išsaugoti UAB „H. G.“ dokumentai – formalūs UAB „H. G.“ direktoriai jokių dokumentų neturėjo, atliktų kratų metu jie nebuvo rasti, tačiau papildomai nustatyta ir tai, kad įmonės vardu buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. prekių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (60 t., b. l. 4–19).

206. Pagrindo abejoti, kad R. M. buvo faktinis UAB „H. G.“ direktorius, todėl būtent jam kilo pareiga tinkamai rūpintis UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu ir šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimu, įvertinus pirmiau išdėstytų duomenų visumą, nėra.

207. Vertinant R. M. neteisėtų veiksmų atitiktį BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, visų pirma pažymėtina, kad R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu už tai, kad be kitų UAB „H. G.“ dokumentų jis suklastojo ir 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo aktą, kurio duomenimis, UAB „H. G.“ direktorė J. J. (Č.) naujajam UAB „H. G.“ savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. B. perduoda UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, sandėlyje esančius daiktus ir įrenginius (28 t., b. l. 51). Tačiau minėta, kad P. B., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kategoriškai paneigė šią aplinkybę, nurodydamas, kad jokių UAB „H. G.“ dokumentų jis niekada neturėjo, jie jam niekada nebuvo perduoti. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo akto matyti, jog J. J. (Č.) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. B., be kita ko, UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. (28 t., b. l. 142). Tačiau UAB „H. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo aktai betarpiškai patvirtina, kad 2011–2012 m. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus jos buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė J. J. (Č.) perdavė gerokai vėliau, t. y. 2014 m. gegužės 14 d. (28 t., b. l. 48–49, 50). Be to, iš 2014 m. gegužės 14 d. UAB „H. G.“ bylų (dokumentų) perėmimo akto matyti, kad J. J. (Č.) pasirašė jį, kaip bendrovės direktorė (28 t., b. l. 48–49), nors remiantis UAB „H. G.“ vienintelio akcininko sprendime užfiksuotomis aplinkybėmis, įmonės direktoriumi nuo 2014 m. balandžio 10 d. buvo P. B. (28 t., b. l. 19). Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokių UAB „H. G.“ buhalterinių apskaitos dokumentų J. J. (Č.), būdama tik statytinė UAB „H. G.“ direktorė, niekam neperdavė, P. B. šio fakto niekaip nepatvirtino, UAB „H. G.“ dokumentai nebuvo rasti ir atliktų kratų metu, todėl, akivaizdu, jog tokiu būdu, t. y. klastojant šių dokumentų perdavimą naujajam direktoriui, apskritai nieko nežinančiam apie įmonės įsigijimą, buvo siekiama šiuos dokumentus paslėpti.

208. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, jų kontekste įvertinus R. M., kaip faktinio UAB „H. G.“ direktoriaus, vaidmenį, atsižvelgiant ir į tai, kad fiktyviai parduodant įmonės akcijas P. B., jam neva buvo perduoti ir visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra pagrindo abejoti, kad tokiais savo veiksmais būtent R. M. siekė nuslėpti tikrąją UAB „H. G.“ finansinę padėtį bei tokiu būdu, t. y. neva perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus P. B., paslėpė būtinus UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kas neleidžia nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2014 metus. Visa tai patvirtina BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių kilimą, kurie yra pakankamai pavojingi, kad nuteistajam R. M. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Pirmiau aptartų įrodymų analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. M. žinojo, jog, būdamas faktinis UAB „H. G.“ direktorius, jis yra atsakingas už UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, numatė, kad neišsaugojus šių dokumentų nebus galima nustatyti UAB „H. G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

209. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. M. pirmiau aprašytų veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl UAB „H. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų paslėpimo yra teisingas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

Apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymas

210. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėdamas pareigą tinkamai rūpintis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita, ją tvarkė apgaulingai: 1) netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos ir įvykiai, susiję su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra, susijusius su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams; 2) 2014 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesiais į asmeninę N. O. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)pervedęs 1682,69 Eur (5 810 Lt), nurodant pervedimo tikslą „per avansinę apyskaitą“, tyrimui nepateikė 2014 metų atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, kuriose būtų fiksuotos į asmeninę N. O. sąskaitą pervestos 1682,69 Eur (5 810 Lt) piniginės lėšos; 3) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. paėmė grynais pinigais 112 138 Eur, tačiau tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kur būtų apskaityti iš banko paimti 112 138 Eur ir nurodytas jų panaudojimas, dėl ko negalima nustatyti, kur buvo panaudoti iš banko sąskaitos paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai; 3) suklastojo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „R. L.“ (41 PVM sąskaita faktūra, fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą iš UAB „R. L.“ už 208 604,21 Eur (720 268,6 Lt), UAB „H. G.“ (9 PVM sąskaitos faktūros fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą iš UAB „H. G.“ už 60 643,80 Eur (209 390,92 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (28 PVM sąskaitas faktūras, fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 204 215,48 Eur) ir Jungtinės Karalystės įmonės (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (28 PVM sąskaitos faktūros, fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimus Jungtinės Karalystės įmonės (duomenys neskelbtini) už 1 136 554,30 Eur), kuriose vienas iš įvardintų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitiko tikrovės; 4) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktas suklastotas UAB ,,R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, suklastojo kasos dokumentus ir nuo kasos nurašė 261 829,81 Eur (pinigų išmokėjimas šioms bendrovėms neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai ir nurašyti pinigai), nors realiai minėtos operacijos neįvyko, o pagal Jungtinės Karalystės įmonės (duomenys neskelbtini) suklastotas PVM sąskaitas faktūras, suklastojus kasos pajamų orderius, į kasą įtraukė 3 654,03 Eur (12 616,62 Lt), tokiu būdu į buhalterinę apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB ,,R. L.“, suklastojo ir į įmonės apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 184 396,74 Eur išmokėjimo UAB ,,R. L.“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti kasos išlaidų orderiai ir kasos pajamų orderiai; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo ir į įmonės apskaitą įtraukė kasos dokumentus dėl 16 789,27 Eur (57 970 Lt) išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai; 5) į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą neįtraukė trijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitas faktūrų; 6) 2015 metais išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi PVM sąskaitas faktūras bei 2015 m. gruodžio 8 d. kasos pajamų orderio kvitą, kuriame užfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 162,50 Eur įplaukos už transporto paslaugas, šių buhalterinės apskaitos dokumentų vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo transporto priemonių atlikti transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2015 metus.

211. Šių R. M. veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra teisingas. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, pagrįstai spręstina, kad R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

212. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl R. M. veiksmų vertinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) šioje dalyje, visų pirma pažymėtina, kad R. M. inkriminuoti neteisėti veiksmai, susiję su apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, išsamiai išaiškinant R. M. veikimo pobūdį, buvo aprašyti 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/10 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, ir 16 straipsnio 1-4 dalių (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) reikalavimų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2014 metų ir 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvados duomenimis, ką betarpiškai patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „R. L.“, UAB „H. G.“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, nes visų šių įmonių akcininkais, vadovais ir/ar darbuotojais skirtingais laikotarpiais buvo trys broliai – R. M., A. J., D. J., ir kiti su jais susiję asmenys – A. M., J. J. (Č.) ir D. G.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 41 PVM sąskaitą faktūrą iš UAB ,,R. L.“ 2014 metais pirko prekes, įrengimus ir paslaugas už 17 240,02 Eur (59 526,33 Lt), (pirkimo PVM 36 204,03 Eur (125 005,27 Lt), iš viso – 208 604,19 Eur (720 268,57 Lt)). Remiantis tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,R. L.“ vadovais, akcininkais ir darbuotojais įvairiais laikotarpiais buvo broliai – R. M. ir A. J., o formalus UAB ,,R. L.“ direktorius A. J. jokių prekių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, tik pasirašydavo R. M. paduotus dokumentus, 2014 m. gruodžio 17 d. UAB ,,R. L.“ akcijas nusipirkęs ir tapęs vadovu D. G. veiklos nevykdė ir prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, UAB ,,R. L.“ deklaruotoje vietoje jokia veikla nebuvo vykdoma, UAB ,,R. L.“ neturėjo darbuotojų, buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, darytina išvada, kad prekių pirkimo iš UAB ,,R. L.“ operacijos pagal 41 PVM sąskaitą faktūrą neįvyko, o surašant PVM sąskaitas faktūras buvo siekiama pasinaudoti PVM atskaita. Be to, nustatyta, kad 2014 m. kovo–liepos mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino įvairių prekių, įrengimų ir paslaugų pirkimą iš UAB ,,H. G.“ už 60 643,80 Eur (209 390,92 Lt) (50 118,84 Eur (173 050,34 Lt) prekių vertė ir 10 524,96 Eur (36 340,58 Lt) PVM) pagal 9 PVM sąskaitas faktūras. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos ūkinės operacijos pagal UAB „H. G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos įformintos tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, UAB „H. G.“ akcininkė ir vadovė J. J. (Č.) teisę vadovauti įmonei perdavė R. M., tačiau pati pasirašinėjo dokumentuose, net tada, kai nebevadovavo įmonei, UAB „H. G.“ formalūs vadovai P. B. ir A. R. neigia vadovavę UAB „H. G.“ ir atlikę kokias nors operacijas UAB „H. G.“ vardu, UAB „H. G.“ 2014 m. sausio–birželio mėn. deklaruoto PVM į biudžetą nemokėjo. Ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 643,80 Eur (209 390,92 Lt) (50 118,84 Eur (173 050,34 Lt) prekių vertė ir 10 524,96 Eur (36 340,58 Lt) PVM) prekių ir paslaugų pirkimai 2014 m. yra įforminti UAB „H. G.“ vardu išrašytomis 9 PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau šiose PVM sąskaitose faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tomis sąlygomis, kokios nurodytos šiose PVM sąskaitose faktūrose. Be to, nustatyta, kad 2014–2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino įvairių prekių, įrengimų ir paslaugų pirkimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 188 270,43 Eur (155 595,40 Eur prekių vertė ir 32675,03 Eur PVM) pagal 28 PVM sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos ūkinės operacijos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įrengimų, kurie nurodyti kaip parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „H. G.“ ir UAB „R. L.“ neįvyko, o buvo tik įforminti apskaitos dokumentai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmoniškųjų išteklių operacijoms vykdyti (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais dirbo tik direktorius ir buhalterė po 0,2 etato, stalius priimtas 2014 m. lapkričio mėn. 0,75 etato) ir abi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, nes skirtingu laiku įmonės akcininkais ir vadovais buvo A. M. ir trys broliai – R. M., D. J., A. J.. Be to nustatyta, kad šių įmonių veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)(19 t., b. l. 8–45).

213. Analogiškos faktinės aplinkybės, jas kiek papildant, buvo konstatuotos ir 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/101 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo ūkinės finansinės veiklos patikrinimo. Šioje išvadoje papildomai konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais buvo deklaravusi prekių tiekimus Europos Sąjungos PVM mokėtojui (duomenys neskelbtini) už 254 214,55 Eur (877 752 Lt), tačiau operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, patvirtinančių šių prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos. Todėl (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimą Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) apmokestino standartiniu tarifu ir už 2014 metus priskaičiavo 53 384,79 Eur (184 327 Lt) pardavimo PVM. Po 2015 m. rugpjūčio 6 d. atlikto (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose jau nedeklaravo tiekimų Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte Nr.(13.2) FR0680-623 nurodyta, kad Jungtinės Karalystės įmonė (duomenys neskelbtini) neturi nuolatinės buveinės Jungtinėje Karalystėje, įmonę ketinama išregistruoti, todėl Jungtinės Karalystės administracija negali patikrinti įmonės (duomenys neskelbtini) ir pateikti informacijos apie (duomenys neskelbtini) prekių įsigijimą iš Lietuvos įmonių. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagal (duomenys neskelbtini) registravimo dokumentus nustatė, kad įmonės akcininkė ir įmonės direktorė yra R. Š., kuri pagal Lietuvos gyventojų registro duomenis nuo 2007 m. sausio 17 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tyrimui pateiktas R. Š. 2016 m. rugsėjo 27 d. apklausos protokolas, kuriame ji parodė, kad jai nežinoma Jungtinės Karalystės įmonė (duomenys neskelbtini), ji jos nesteigė ir nėra jos vadovė. R. Š. mano, kad įmonę jos vardu galėjo įsteigti R. M. ir jo brolis D. J., su kuriuo ji gyveno. Jų prašymu ji pasirašinėjo dokumentus dėl siuntų į užsienį, kadangi tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus pasirašinėjo, nes pasitikėjo D. J.. Pasirašinėjo ir tuščiuose popieriaus lapuose, kai kada rašydavo ir vardą bei pavardę (4 t., b. l. 85–87). Įvertinus visus išdėstytus faktus ir aplinkybes, nustatyta, kad ūkinės operacijos, kurios buvo įformintos PVM sąskaitomis faktūromis Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, o, vengdama mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, neteisingai įformino tiekimus Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), kurių vėliau nedeklaravo. Be to, pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes/paslaugas (įvairią baldų furnitūrą, transporto paslaugas) iš viso už 4 207,16 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose yra 13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, o priešpriešinio tyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu nustatytos dar 3 PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas prekių/paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, iš viso už 12 313,72 Eur. Priešpriešinio patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu nustatyti 3 kasos pajamų orderių kvitai, kuriuose nurodytas pinigų gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurių nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga ir kasos dokumentai tyrimui nepateikti. Pagal pateiktų dokumentų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą (Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą) neįtraukė trijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų bei 3 kasos pajamų orderių. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pateikti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. Š. apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo R. M., su kuriuo jis derino visus reikalus ir iš jo gaudavo dokumentus. Dėl suteiktų transporto paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veždavo krovinius tiek jiems iš tiekėjų, tiek ir iš jų klientams, tačiau kokiu transportu buvo vežama ir kas vairuodavo pasakyti negali ir neatsimena, ar tai buvo lengvieji automobiliai, ar mikroautobusai ar sunkvežimiai. Tyrimo metu nustatyta, kad 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje fiksuotos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotas transporto paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra 1 kasos pajamų orderio kvitas, kuriame užfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukos už transporto paslaugas. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 PVM sąskaitas faktūras, kurių vertė 4162,50 Eur ir kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo transporto priemonių atlikti transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (20 t., b. l. 111–150).

214. Tiek pirminę, tiek ir papildomą specialistų išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino specialistė I. K., nurodydama, kad specialistų išvadose konstatuotos aplinkybes ir jose nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai yra pagrįsti (60 t., b. l. 44–54).

215. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nevyko, tačiau jas patvirtinantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu iškraipant tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį.

216. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų ir mokesčių administratoriaus operatyvaus patikrinimo pažymos sugretinimas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 19 d. PVM deklaracijose už 2014 m. spalio–gruodžio mėnesius deklaravo prekių tiekimą (duomenys neskelbtini) už 254 214,55 Eur (877 752 Lt), 2015 m. birželio 28 d. pateikė mokesčių administratoriui prašymą grąžinti 100 000 Eur PVM permoką (skirtumą) (1 t., b. l. 128–131; 20 t., b. l. 175, 181, 182, 186, 191, 195; 21 t., b. l. 51–54). Tačiau mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad prekės iš tiesų buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos (iš tarptautinio krovinio vežimo keliais važtaraščių buvo negalima nustatyti vežėjo, transporto priemonės markės, valstybinio numerio ir kt.) į (duomenys neskelbtini) rezidavimo valstybę, todėl mokesčių administratorius 2015 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekimą (duomenys neskelbtini) apmokestino standartiniu tarifu ir priskaičiavo 53 384,79 Eur (184 327 Lt) pardavimo PVM. Užuot deklaravusi pardavimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikslino PVM deklaracijas, kuriose iš viso nebedeklaravo prekių tiekimo (duomenys neskelbtini).

217. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. M. paaiškino šios deklaracijos patikslinimo priežastis, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) bandė gaminti čiužinių apvalkalus ir iš tiesų dirbo, tačiau pasirodė, kad jų audiniai neatitiko Jungtinėje Karalystėje audiniams taikomų reikalavimų, todėl buvo grąžinti. Kai audiniai buvo grąžinti, jie patikslino deklaracijas ir visa tai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma (65 t., b. l. 90–107). Tačiau įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, pasikliauti tokia R. M. versija nėra pagrindo. Jokių duomenų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) prekių grąžinimą į Lietuvos Respubliką – krovinio vežimo važtaraščių, grąžinimo aktų ir pan., kaip ir jų išvežimą į Jungtinę Karalystę, įmonės apskaitoje nėra. Svarbu ir tai, kad deklaracija buvo patikslinta tik po to, kai mokesčių administratorius, negavęs pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog prekės iš tiesų buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini) rezidavimo valstybę, 2015 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekimą (duomenys neskelbtini) apmokestino standartiniu tarifu ir priskaičiavo 53 384,79 Eur (184 327 Lt) pardavimo PVM. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. atitinkamai patikslino PVM deklaraciją už 2015 m. sausio mėnesį, kai tuo tarpu PVM deklaracijose už 2015 m. vasario ir kovo mėnesius prekių tiekimo (duomenys neskelbtini) apskritai nedeklaravo, o tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio–gruodžio mėnesių PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų (duomenys neskelbtini), yra tik 2014 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Eus Nr. 00165, taip pat dešimt PVM sąskaitų faktūrų, perbrauktų, kaip sugadintų (21 t., b. l. 1, 3–12). Perbrauktų PVM sąskaitų faktūrų sumos ženkliai mažesnės, lyginant su analogiškomis R. M. teiktomis mokesčių administratoriui (21 t., b. l. 18–28). Pastarųjų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra, kas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių jų realumu. Negana to, 2016 m. gegužės 11 d. atliktos kratos pas I. P. metu paimtame kompiuteryje esančiame išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre jokie pardavimai (pardavimo PVM sąskaitos faktūros) (duomenys neskelbtini) nebuvo fiksuoti (21 t., b. l. 76–83). Tai rodo, kad po mokestinio patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė nuslėpti deklaruotus sandorius su (duomenys neskelbtini), kas iš esmės paneigia R. M. apeliacinės instancijos teisme išdėstytą poziciją.

218. Motyvuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo privati ribotos atsakomybės akcinė bendrovė, kurios prašymas įregistruoti Jungtinėje Karalystėje buvo gautas elektroniniu būdu 2014 m. birželio 30 d.; nurodytos veiklos sritys – didmeninė prekyba baldais, kilimais ir apšvietimo įrenginiais, didmeninė prekyba biuro baldais; 2016 m. birželio 20 d. teismo sprendimu ši įmonė Jungtinėje Karalystėje buvo likviduota, vadovaujantis 1896 m. Nemokumo įstatymu; įmonė teisme nedalyvavo ir savo atstovo neatsiuntė; įmonės direktorė – R. Š. (8 t., b. l. 1–35). (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė R. Š. pagal Lietuvos gyventojų registro duomenis yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai nežinoma. Mano, kad (duomenys neskelbtini) jos vardu galėjo įsteigti R. M. ir D. J., su kuriuo ji gyveno. Jų prašymu ji pasirašydavo dokumentus dėl siuntų į užsienį, nes pasitikėjo D. J.. Pasirašinėjo ir tuščiuose popieriaus lapuose, kai kada rašydavo ir savo vardą su pavarde (4 t., b. l. 85–57). Aptartų R. Š. parodymų visumoje įvertintinus dar ir tai, kad jokių duomenų apie realią (duomenys neskelbtini) vykdytą veiklą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jokios finansinės operacijos su šia įmone nebuvo atliekamos, ji buvo įsteigta siekiant per (duomenys neskelbtini) pasisavinti valstybės lėšas, fiksuojant neįvykusias finansines operacijas su šia įmone ir deklaruojant jas mokesčių administratoriui dėl PVM susigrąžinimo, ką iš esmės visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

219. Tuo tarpu UAB „R. L.“, kaip nustatyta šiame nuosprendyje (nuosprendžio dalis dėl UAB „R. L.“) jokios ūkinės finansinės veiklos apskritai nevykdė, todėl ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos finansinės operacijos, fiksuotos PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų ir pajamų orderiuose, neabejotinai nevyko, šiuos pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukiant nesant tam jokio teisėto pagrindo.

220. Iš esmės analogiškai vertinamos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos finansinės operacijos su UAB „H. G.“. Minėta, jog R. M. ir J. J. (Č.) dar 2014 metų vasario mėnesį buvo pasirašytinai įspėti dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „H. G.“ (28 t., b. l. 66, 67–69). Tuo tarpu visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės operacijos su UAB „H. G.“ buvo atliktos laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. liepos 10 d. (9 PVM sąskaitos faktūros, 22 kasos išlaidų orderiai). Apie prastą tuo laikotarpiu buvusią UAB „H. G.“ finansinę padėtį galima spręsti ir iš J. J. (Č.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumos. Ji patikino, kad jai einant direktorės pareigas, UAB „H. G.“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, jai buvo aišku, kad įmonės ateitis bloga (28 t., b. l. 70–72). Tai, kad įmonė neturėjo pakankamų finansinių išteklių nei prekių teikimui, nei jų įsigijimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies patvirtina ir UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą kurį laiką vedusios UAB „S. V.“ direktorės J. N. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Jos teigimu, tvarkydama UAB „H. G.“ buhalterinę apskaitą, ji matė, kad įmonė neturi pinigų, todėl, kai R. M. nesiteikė su ja atsiskaityti už UAB „H. G.“ suteiktas paslaugas, paaiškinęs, kad neturi pinigų, jai tai įtarimų nesukėlė (56 t., b. l. 197–198). Tokiu būdu, nėra pagrindo abejoti, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos išlaidų orderiuose užfiksuotos finansinės operacijos su UAB „H. G.“ faktiškai nevyko, todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jos buvo įtrauktos nepagrįstai.

221. Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, neva patvirtinančių finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinį, visų pirma pažymėtina, kad 2014–2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino įrengimų, prekių ir paslaugų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 28 PVM sąskaitas faktūras už 168 773,12 Eur ir 35 442,36 Eur PVM, iš viso 204 215,48 Eur. Iš PVM sąskaitų faktūrų turinio matyti, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias prekes pardavė UAB „H. G.“ ir UAB „R. L.“. Tačiau, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „H. G.“ ir UAB „R. L.“ vardu išrašytose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko, nes jose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės (apie tai išsamiau pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „H. G.“ ir UAB „R. L.“ neįvyko, o buvo tik įforminti apskaitos dokumentai, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai negalėjo parduoti prekių ir įrengimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jų tiesiog neturėjo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais dirbo tik direktorius ir buhalterė po 0,2 etato, stalius buvo priimtas tik 2014 m. lapkričio mėn. 0,75 etato, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir žmogiškųjų išteklių atlikti tokio mąsto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Svarbu ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susijusios, nes įmonėse įvairiu metu akcininkais ir vadovais buvo A. M. ir trys broliai – R. M., D. J., A. J., o savo veiklą abi įmonės vykdė tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apibendrinus surinktą informaciją, faktus bei aplinkybes nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos pardavimo operacijos neįvyko.

222. Tuo tarpu vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, paminėtina tai, kad jose buvo fiksuojamas transporto paslaugų teikimas. Tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šios paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų buvo suteiktos (sutarčių, krovinio vežimo važtaraščių ir pan.). Kaip nustatyta VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių transporto priemonių neturėjo (21 t., b. l. 192), todėl vykdyti krovinių pervežimų savarankiškai neabejotinai negalėjo. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad konkrečioms transporto priemonių paslaugoms atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi transporto priemones iš kitų juridinių/fizinių asmenų, ar jomis būtų disponavusi panaudos sutarčių pagrindu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Nors, remiantis liudytojo R. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusio vairuotoju, parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuosavu automobiliu, tačiau, jo teigimu, krovinį jis vežė tik iš (duomenys neskelbtini)į Kauną ir jokių kitų vežimo paslaugų neteikė. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad kitų krovininių automobilių UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo žiniomis, neturėjo (4 t., b. l. 46–47; 56 t., b. l. 199).

223. Nagrinėjamos situacijos kontekste aktualu ir tai, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (21 t., b. l. 165–179) nebuvo rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 26 d. PLT Nr. 0002666, 2015 m. balandžio 2 d. PLT Nr. 0002674 bei 2015 m. balandžio 22 d. PLT Nr. 0002710 PVM sąskaitos faktūros, jos nefiksuotos ir „gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre“ (19 t., b. l. 56–75). Nors priešpriešinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos 22 d. Eus Nr. 007, 2014 m. gruodžio 9 d. Eus Nr. 14 ir 2015 m. gruodžio 8 d. Eus Nr. 125 kasos pajamų orderio kvitai (21 t., b. l. 189–191), kuriuose nurodytas pinigų gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga ir kasos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti (20 t., b. l. 111–150), todėl patikrinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų gavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokios objektyvios galimybės. Šioje vietoje aktualu ir tai, kad, kaip jau buvo paminėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant į apskaitą žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dėl transporto paslaugų pardavimo ir kasos pajamų orderių kvitus dėl atsiskaitymo už jas (7 t., b. l. 28–53). Ir nors šis teismo procesinis sprendimas prejudicinės galios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neturi, tačiau teismo vidinį įsitikinimą dėl R. M. kaltės šioje dalyje, neabejotinai sustiprina. Išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai, konstatuota ir 2016 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/57 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo (7 t., b. l. 1–2)

224. Įvertinus pirmiau paminėtų duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti ir kitais R. M. inkriminuotais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimais, o būtent tuo, kad jis netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos ir įvykiai, susiję su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra, susijusius su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams, nėra. Be to, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. grynais pinigais buvo paimta 112 138 Eur, tačiau tyrimui nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos registrai, kur būtų apskaityti iš banko paimti 112 138 Eur ir nurodytas jų panaudojimas, dėl ko negalima nustatyti, kur buvo panaudoti iš banko sąskaitos paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Tai neginčytinai nustatyta tiek pirmiau aptartomis specialisto išvadomis, tiek ir aptartais įrodymais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuotų neįvykusių finansinių operacijų su kitomis įmonėmis – UAB „R. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini).

225. Abejonių pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesiais į asmeninę N. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedęs 1682,69 Eur (5 810 Lt), nurodant pervedimo tikslą „per avansinę apyskaitą“, nebuvo pateiktos 2014 metų atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, kuriose būtų fiksuotos į asmeninę N. O. sąskaitą pervestos 1682,69 Eur (5 810 Lt) piniginės lėšos, taip pat nėra. Tai betarpiškai nustatyta pirmiau aptartomis specialisto išvadomis, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Be to, apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu N. O. paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo siuvėja, po to tapo technologe. Kokiu pagrindu į jos asmeninę banko sąskaitą buvo pervedamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, paaiškinti negalėjo. Teigė, kad R. M. iš jos pirko siuvimo mašiną (57 t., b. l. 64–70). tačiau, įvertinus tai, kad į jos asmeninę banko sąskaitą pinigai buvo pervedami kelis kartus, jokių dokumentų, patvirtinančių siuvimo mašinų įsigijimą iš N. O. ji pateikti negalėjo, jie nebuvo rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokia N. O. versija atmestina kaip nepagrįsta. Abejonių N. O. parodymais kelia ir tai, kad N. O., R. M. prašymu, buvo pasirašiusi paskolos raštelį, kuriuo neva paskolino 11 584,80 Eur (40 000 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš tiesų jokių pinigų nei R. M. asmeniškai, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji iš tiesų neskolino. Už šiuos savo veiksmus N. O. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

226. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad nuteistasis R. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tačiau, minėta, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 222 straipsnį, vien tik šių duomenų nepakanka. Būtina nustatyti ir dėl tokių asmens veiksmų kilusius padarinius, kurie skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu vėlgi nustatyti pagrįstai. Iš 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadų Nr. 5-5/10 ir 55/101 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad dėl nurodytų ir pirmiau aptartų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2015 metus (19 t., b. l. 8–45; 20 t., b. l. 111–150). Atsižvelgdama į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kilę padariniai yra pakankamai pavojingi, kad nuteistajam R. M. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Jis, žinodamas buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, nurodytomis veikomis sąmoningai juos pažeidė, numatė, kad dėl to bus negalima bent iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

227. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. M. nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Teisės į grąžintino iš biudžeto PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

228. R. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri dėl šios veikos nėra kalta, suklastotų UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą ir jas pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 254 473 Eur grąžintino iš biudžeto PVM.

229. Vertinant šiuos R. M. veiksmus visų pirma pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-151-697/2020).

230. Kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo srityje taip pat gali būti pripažinti sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-151-697/2020). Tokia veika, pagal teismų praktiką, paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką, būtent į galimybę suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu įgyti fiktyvią teisę į PVM atskaitą, taip faktiškai susigrąžinti realiai nesumokėtą mokestį (tiesiogiai ar įskaitos būdu). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos, todėl šių nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020).

231. Įvertinus R. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį šioje dalyje inkriminuotus veiksmus, vertinant jų teisėtumą/neteisėtumą, aktualios ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1318 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XII-1122 redakcija) nuostatos. Kaip numatyta šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą; turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai); jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. Tuo tarpu pagal komentuojamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta: 1) PVM sąskaitos faktūros išrašymo data; 2) PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą; 3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; 4) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas; Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais; 5) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); 6) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; 7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis; 8) prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita-faktūra įforminamas avanso gavimas, – avanso gavimo diena, kai ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; 10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; 11) PVM tarifas (tarifai); 12) PVM suma Eur.

232. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, kurių pagrindu buvo pildomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos, buvo fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Tokiais veiksmais buvo iš esmės pažeistos pirmiau aptartos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1318 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XII-1122 redakcija) nuostatos, pagal kurias, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuri privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, atspindinčius realiai įvykusias ūkines operacijas. Esant šiems duomenims, be kita ko, patvirtintiems ir 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/10 (19 t., b. l. 8–45) bei 2017 m. lapkričio 23 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-5/101 (20 t., b. l. 111–150), pagrindo abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų balandžio–gruodžio ir 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo tvarkos, todėl neteisingai apskaičiavo bei deklaravo pirkimo PVM, dėl tokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM, nagrinėjamu atveju nėra. Akivaizdu, kad PVM sąskaitose faktūrose fiksuojant neįvykusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimą, vėlesnis šių prekių pardavimas negalėjo būti vykdomas, todėl, įvertinus ir mokėtino/grąžintino iš valstybės biudžeto PVM apskaičiavimo formulę (pardavimo PVM – pirkimo PVM = mokėtinas/grąžintinas PVM), pagrįstai spręstina, kad pirkimo PVM, nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2014 metų balandžio–gruodžio mėnesius ir 2015 metų sausio–gegužės mėnesius, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai sutapatintas su grąžintinu iš valstybės biudžeto PVM.

233. Tačiau, analizuojant specialistų išvadose nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad pagal 2017 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 5-5/10 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenis, po operatyvaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo šios įmonės PVM deklaracijos dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikslinamos, sumažinant atskaitomą PVM, todėl vietoje deklaruoto grąžintino PVM šioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo jau mokėtiną į valstybės biudžetą PVM (20 t., b. l. 111–150). Šią išvadą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (40.1)-6K-2053 konstatuotos aplinkybės, pagal kurias, po operatyvaus patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose 195 267,32 Eur (674 219 Lt) sumažino atskaitomą PVM pagal UAB „R. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, todėl vietoje deklaruoto grąžintino PVM deklaravo mokėtiną PVM (19 t., b. l. 8–45; 20 t., b. l. 111–150). Analogiškai šias aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu aiškino ir specialistė I. K., nurodydama, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintinas PVM nebuvo paskaičiuotas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo anuliuoti, deklaracijos pateiktos jau nebefiksuojant sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (60 t., b. l. 44–54).

234. Įvertinus šių duomenų visumą, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (40.1)-6K-2053 nurodyta sumažinto atskaitomo PVM pagal UAB „R. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras suma, atitinkanti 195 267,32 Eur (674 219 Lt), išskaičiuotina iš skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyto grąžintino iš valstybės biudžeto PVM, nurodant, kad pirmiau aprašytais veiksmais R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 59 205,68 Eur grąžintino iš valstybės biudžeto PVM.

235. Atsižvelgiant į tai, kad po mokestinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo šios įmonės PVM deklaracijos buvo tikslinamos, jose nebenurodant sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už 2014 metų balandžio–gruodžio mėnesius ir 2015 metų sausio–gegužės mėnesius buvo pateiktos ir pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, iš įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių pašalinama.

236. Ir vis tik, šis skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimas, t. y. pakeičiant grąžintino iš biudžeto PVM sumą iš 254 473 Eur į 59 205,68 Eur, niekaip nepaneigia, kad R. M. apgaule, t. y. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų UAB „R. L.“, UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, t. y. grąžintiną iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto PVM, atitinkantį 59 205,68 Eur. Nuteistasis R. M. suvokė sukūręs valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai jis veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to ji įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to norėjo, todėl pagrįstai spręstina, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, R. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

237. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamos tiek BK 190 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“), tiek BK 182 straipsnio („Sukčiavimas“) nuostatos. Kaip nustatyta nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lyginamoji naujosios ir iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos analizė rodo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje atsirado naujasis baudžiamojon atsakomybėn už XXVIII skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą traukiamų asmenų veiksmus kvalifikuojantis požymis – labai didelės vertės turtas, viršijantis 900 MGL. Tuo tarpu iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje visas turtas, viršijantis 250 MGL, buvo traktuojamas kaip didelis.

238. Šioje vietoje aktualu ir tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl visais atvejais taikomas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu. Įvertinus tai, kad visos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., sprendžiant R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas 37,66 Eur MGL dydis, galiojęs iki 2018 m. sausio 1 d.

239. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija turėjo įtakos ir BK 182 straipsniui, kurio 3 dalis buvo pakeista, nustatant baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės arba ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, šio straipsnio sankcijoje numatant baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal savo turinį šioje BK 182 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatytas labai didelės vertės požymis atitinka ankstesnėje BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didelės vertės požymį tais atvejais, kai pasisavinto turto vertė viršijo 900 MGL, kadangi pagal ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją buvo laikoma, kad turtas yra didelės vertės, jei ji viršija 250 MGL, nenustatant maksimalios ribos. Šioje vietoje aktualu ir tai, kad ankstesnėje BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, kai tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atitinkanti R. M. veiksmus nagrinėjamu atveju, numato ir alternatyvią bausmę – baudą, kas neabejotinai švelnina kaltininko teisinę padėtį. Tokiu būdu, įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 182 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos situacijos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 59 205,68 Eur, viršijančio 900 MGL sumą, grąžintino iš valstybės biudžeto PVM, šiems R. M. veiksmams taikytina švelnesnė nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija, perkvalifikuojant šiuos R. M. veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą išvengimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

240. R. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, suklastotų UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2014 metus į sąnaudas jis įtraukė 137 955,79 Eur (476 333,76 Lt) ir šią pelno (nuostolio) ataskaitą pateikė mokesčių administratoriui, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 20 693 Eur (71 450 Lt) pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą. Nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, todėl toks apygardos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

241. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais įformino iš viso 137 955,79 Eur (476 333,76 Lt) medžiagų, prekių ir žaliavų pirkimą iš UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, kaip nustatyta pirmiau aptartais duomenimis, šie pirkimai nurodytomis sąlygomis neįvyko, finansinės operacijos su UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomos. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės sąnaudos pagal faktiškai neįvykusius sandorius su UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 329 650,43 Eur (1 138 217 Lt) (228 078 Lt + 910 139 Lt).

242. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-661 redakcija), išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.

243. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, medžiagų ir žaliavų pirkimas iš UAB „R. L.“, UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų nebuvo vykdomas, įrašant neteisingus duomenis į PVM sąskaitas faktūras, darytina abejonių nekelianti išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-661 redakcija), padidino 2014 metų sąnaudas pagal juridinės galios neturinčias UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras 137 955,79 Eur (476 333,76 Lt) sumai. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais nuo 137 955,79 Eur (476 333,76 Lt) sumažinto apmokestinamojo pelno nesumokėjo 20 693 Eur (71 450 Lt) pelno mokesčio.

244. Esant pirmiau paminėtiems duomenims, akivaizdu, kad R. M. nurodymu neteisingi duomenys į pelno mokesčių deklaracijas buvo įrašyti siekiant išvengti mokėtino pelno mokesčio, t. y. padidinus įmonės sąnaudas (fiktyvių sutarčių sudarymo pagrindu) ir sumažinant įmonės mokėtiną pelno mokestį.

245. Tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304976/2016, 2K-363-746/2016, 2K-151-697/2020). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos padidintos tų pačių suklastotų UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pagal kurias buvo įvykdytas PVM sukčiavimas, todėl laikytina, kad nauda, gauta nesumokant pelno mokesčio, sudaro to paties sukčiavimo dalyką.

246. Esant šių duomenų visumai, R. M. veiksmai apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijus teisę į 59 205,68 Eur grąžintino iš biudžeto PVM ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengus 20 693 Eur (71 450 Lt) pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą vertinami kaip viena nusikalstama veika, atitinkanti BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą išvengimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

247. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl R. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, veiksmų teisinio vertinimo matyti, kad šioje dalyje jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad suklastotų Jungtinės Karalystės įmonės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų, datuojamų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2015 m. sausio 28 d., pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pardavimo PVM sumą ir šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 98 987 Eur PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, su pirmiau paminėtų R. M. veiksmų – apgaule išvengus 98 987 Eur PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, teisiniu vertinimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) teisėjų kolegija nesutinka.

248. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Tokia išvada konstatuota ir 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/101 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, nurodant, kad ūkinės operacijos, kurios buvo įformintos PVM sąskaitomis faktūromis Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, o, vengdama sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, neteisingai įformino tiekimus Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), kurių vėliau nedeklaravo (20 t., b. l. 111–150). Pagal dalį šių PVM sąskaitų faktūrų, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM deklaracijas įtraukė iš viso 471 369 Eur (101 497 Lt + 101 497 Lt + 674 758 Lt + 217 154 Eur) Europos Sąjungos PVM mokėtojams patiektų prekių, apmokestinamų 0 procentų PVM tarifu (20 t., b. l. 181, 186, 195; 21 t., b. l. 51).

249. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1318 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XII-1122 redakcija) 56 straipsnį, <...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį (Prekės, tiekiamos į kitą valstybę narę), privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą 53 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais, privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius prekių pateikimą saugoti muitinės prižiūrimoje laikino prekių saugojimo vietoje, įvežimą į laisvąją zoną, padėjimą į laisvąjį sandėlį ar atitinkamų muitinės procedūrų įforminimą (1 ir 2 dalys). Tuo tarpu aptariamo įstatymo 4 dalyje numatyta, kad kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

250. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą matyti, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM deklaracijas įtraukė iš viso 471 369 Eur (101 497 Lt + 101 497 Lt + 674 758 Lt + 217 154 Eur) Europos Sąjungos PVM mokėtojams patiektų prekių, apmokestinamų 0 procentų PVM tarifu, tačiau operatyvaus patikrinimo metu įmonė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių šių prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų tarptautinių krovinio gabenimo važtaraščių (CMR) nebuvo galima identifikuoti krovinio vežėjo, transporto priemonės markės, valstybinio numerio ir pan. Todėl, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekimas Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) buvo apmokestintas taikant standartinį PVM tarifą (20 t., b. l. 111–150). Būtent taip nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuota R. M. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengta sumokėti į biudžetą PVM suma – 98 987 Eur (471 369 Eur × 21 procentas). Tačiau nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) vis tik netiekė, PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos dėl 0 PVM taikymo, susijusios su fiktyviu prekių tiekimu Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo koreguojamos, sumažinant deklaruotus pardavimus.

251. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) iš tiesų nevyko, ši įmonė, bylos duomenimis, jokios realios ūkinės veiklos nevykdė (apie ką jau buvo pasisakyta šiame nuosprendyje), darytina abejonių nekelianti išvada, kad ir pareiga mokėti pardavimo PVM, jeigu pridėtinė vertė realia ūkine veikla apskritai nebuvo sukurta, negali kilti. Todėl ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1318 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XII-1122 redakcija) 56 straipsnio 4 dalies taikymui ir išvadai apie PVM, kurį sudaro apmokestintas nesuteiktų prekių tiekimas, sumokėjimo į biudžetą išvengimą. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą R. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

252. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai su N. O., pagamino netikrą dokumentą – paskolos sutartį (43 t., b. l. 184), joje nurodydamas melagingus duomenis apie N. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintus 11 584,80 Eur (40 000 Lt) ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pagrindo abejoti šių R. M. veiksmų teisiniu vertinimu, nėra. Jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šioje dalyje yra teisinga.

253. Iš vertinamos paskolos sutarties turinio matyti, kad ji patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. M. ir N. O. parašais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu (43 t., b. l. 184). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojos N. O. parodymais, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, vėliau – technologe. Vieną dieną pas ją atėjo R. M. ir paprašė pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią ji paskolina 40 000 Lt. Jokio pasikalbėjimo ir aptarimo dėl šios sutarties su R. M. nebuvo. Jis tik atnešė parengtą popieriaus lapą ir paprašė pasirašyti. Jokių pinigų R. M. nedavė (57 t., b. l. 67–69). Analogišką įvykių versiją N. O. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad paskolos sutartis jai buvo pateikta jau sudaryta ir R. M. pasirašyta (6 t., b. l. 83–84). Pagrindo netikėti šiais N. O. parodymais, teisėjų kolegija neįžvelgia. Šioje dalyje jos išdėstytos faktinės aplinkybės buvo nuoseklios, sutapo tarpusavyje, atitiko ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytus duomenis. N. O. suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, perduodant įtariamąją N. O. asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą dėl būtent šios netikros paskolos sutarties pagaminimo (6 t., b. l. 88–90), todėl pagrindo melagingai apkalbėti R. M., N. O. neturėjo. Juo labiau, jog apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino jokio pykčio, galinčio sąlygoti jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, R. M. ji nejaučianti.

254. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje įvertintina ir tai, kad N. O., bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo siuvėjos, vėliau – technologės pareigas. Duomenų apie jos turėtas santaupas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kas N. O. galimybes paskolinti menkai pažįstamam asmeniui – savo darbdaviui pakankamai didelę pinigų sumą, atitinkančią 11 584,80 Eur (40 000 Lt), daro sunkiai įtikinamas. Juo labiau, jog pinigų paskolinimo faktą neigia ir pati N. O..

255. Tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad R. M. pagamino netikrą paskolos sutartį. Būtent jis atnešė ją pasirašyti N. O. jau pagamintą ir jo paties pasirašytą, būtent jis turėjo motyvą slėpti tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, prisidengiant fiktyviomis paskolos sutartimis. Tuo tarpu, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto (28 t., b. l. 164–177), pagal komentuojamą paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo apskaityti pinigai, kas sudaro pagrindą išvadai, kad R. M. ne tik pagamino netikrą dokumentą, bet ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, jį įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Neabejotina, kad R. M. suvokė, jog sutartyje nurodo melagingus duomenis apie paskolą, nors ši nebuvo suteikta, ją įtraukia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

256. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. M. nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikros paskolos sutarties pagaminimą ir panaudojimą.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

257. R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai su S. R., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo – surašė ir sukurstė S. R. palenkdamas jį už piniginį atlygį pasirašyti: 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kad S. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (6 t., b. l. 109); 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko S. R. sprendimą, kad D. V. atleidžiamas iš bendrovės direktoriaus pareigų ir į šias pareigas skiriamas S. R. (34 t., b. l. 45); 2015 m. lapkričio 18 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, formas JAR-1, JAR-VO-V ir JAR-AF (34 t., b. l. 27–33), juose nurodydamas melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra S. R., ir juos panaudojo pateikdamas VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) padaliniui; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko čekius: 2015 m. gruodžio 24 d. Nr. 0294401, 2016 m. sausio 7 d. Nr. 0294403, 2016 m. gegužės 9 d. Nr. 0294404, juose nurodydamas melagingus duomenis, kad S. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš jos banko sąskaitos paima pinigus (41 t., b. l. 106).

258. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. M. neigė savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo, padarymo, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei atsižvelgdama į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje neturi.

259. Kaip nustatyta liudytojo S. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, jis pažįsta R. M., su kuriuo jį supažindino I. M., užsiimantis įmonių prekyba. Jis (S. R.) sutiko su R. M. pasiūlymu laikinai tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi už 200–300 Eur atlygį. Jam sakė, kad nieko nereikės daryti, tik tam tikrais atvejais pasirašyti R. M. atvežtus dokumentus. Nunešė dokumentus į VĮ „Registrų centras“ ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, R. M. nurodymu, atidarė banko sąskaitą. Jam teko porą kartų iš UAB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išimti pinigus. Tam buvo būtina čekių knygelė, kurią pildydavo jis, tačiau knygelė būdavo pas R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu disponavo taip pat R. M.. Paskutinį kartą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos jis išėmė 25 000 Eur, juos perdavė R. M.. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturėjo, viskas buvo pas R. M.. Nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašinėjo kokias nors PVM sąskaitas faktūras, gali būti, kad pasirašė (58 t., b. l. 42–43). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. R. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodydamas, kad tapo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet ir akcininku ir kad R. M. davė jam pasirašyti užpildytus dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo bei direktoriaus pakeitimo ir dokumentus, skirtus VĮ „Registrų centras“ (6 t., b. l. 105–106).

260. Sprendžiant šių liudytojo S. R. parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad juos tam tikra dalimi patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. M., nurodęs, kad 2015 metų rudenį į jį kreipėsi R. M., norėdamas įsigyti įmonę. Pasiūlė R. M. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po kelių dienų R. M. pateikė dokumentus, kurių duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo S. R., paskirtas ir šios įmonės direktoriumi. Taip pat matė S. R. pasirašytus prašymus VĮ „Registrų centras“ dėl įmonės duomenų pasikeitimo. Po kiek laiko kalbėjo su S. R., kuris nurodė, kad R. M. jo paprašė laikinai pabūti įmonės direktoriumi, kol jis susiras kitą žmogų (4 t., b. l. 21–22).

261. Pirmiau aptarti liudytojo S. R. parodymai atitiko ir kitus objektyvius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Tai, kad S. R. kelis kartus už piniginį atlygį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgrynino pinigus, paskutinį kartą – 25 000 Eur, kuriuos atidavė R. M. (pastaba – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis konkrečiai nurodė ir pinigų išgryninimo sumas – 9500 Eur, 9500 Eur ir 25 000 Eur), visiškai sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 24 d., 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. banko čekiuose užfiksuotais pinigų, t. y. 9500 Eur, 9500 Eur ir 25 000 Eur, išgryninimo atvejais (41 t., b. l. 102–106). Be to, 2016 m. gegužės 11 d. atlikus kratą R. M. gyvenamojoje vietoje, joje buvo rasti ir paimti: 25 000 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ DNB banko generatorius; vokas su slaptažodžiais dėl „Visa Electron“ verslo kortelės (adresuotas S. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“); DNB banko „Visa Electron“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, DNB banko čekių knygelė, lapelis su rankraštiniai įrašais „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)E-mail (duomenys neskelbtini) SLAPTAŽODIS: (duomenys neskelbtini)” bei kiti dokumentai (44 t, b. l. 89–102, 45 t., b. l. 39–48), kurių suradimas R. M. gyvenamojoje vietoje, įvertinus ir kitų pirmiau aprašytų įrodymų visumą, pagrindo abejoti nuosekliais ir detaliais S. R. parodymais nesudaro. Juo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu S. R. jau buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, veikiant bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas – R. M. (6 t., b. l. 110–114).

262. Atsižvelgdama į išdėstytų duomenų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku S. R. tapo bei dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė ne savo iniciatyva, bet R. M. paprašytas. Šie S. R. teiginiai atitiko liudytojo I. M. parodymus, sutapo ir su kitais objektyviais bylos duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymui būtini rekvizitai (DNB banko generatorius, banko kortelė, įmonės antspaudas ir kt.) buvo rasti būtent R. M. gyvenamojoje vietoje. Visa tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl R. M. kaltės suklastojus ir panaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, todėl jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra teisingas.

263. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia R. M. ir S. R. bendrininkavimo forma buvo įgyvendintas komentuojamas nusikaltimas. Viena vertus, teismas konstatavo, kad R. M. veikė „bendrai“ su S. R., kita vertus, jog R. M. sukurstė S. R. pasirašyti R. M. jam pateiktus dokumentus, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje į BK 24 straipsnio 5 dalį („Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką“) nenukreipdamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta iš esmės vien tik R. M. interesais – būtent jis surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei S. R., būtent jo sprendimas lėmė S. R. skyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, kai tuo tarpu S. R. už savo neteisėtų veiksmų atlikimą – R. M. jam pateiktų dokumentų pasirašymą, gavo iš anksto aptartą piniginį atlygį. Esant šiems duomenims, spręstina, kad šiuo atveju R. M. ir S. R. veikė vykdytojų vaidmenyse ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Tačiau nesant prokuroro apeliacinio skundo, todėl negalint bloginti nuteistojo R. M. teisinės padėties šioje dalyje, R. M. vaidmuo kaip vykdytojo negali būti konstatuojamas, nes jis, lyginant su kurstytojo yra pavojingesnis, kaip ir atitinkamai negali būti konstatuojamas veikimas bendrininkų grupe su S. R., Tai pasunkintų jo teisinę padėtį, kas betarpiškai prieštarautų BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, apibrėžiančiam apeliacinės instancijos teismo ribas. Tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje yra nurodytina į BK 24 straipsnio 5 dalį.

Neteisėta juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla

264. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. M. kaltės vadovavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

265. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 203 straipsnis. Įvertinus tai, kad naujoji BK 203 straipsnio 2 dalies redakcija be seniau galiojusių alternatyvių bausmių – baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų, pasipildė dar keliomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais (švelnesnio pobūdžio bausmė už ankstesnėje redakcijoje buvusią švelniausią bausmę – baudą) ir laisvės apribojimu, spręstina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 203 straipsnio 2 dalies redakcija švelnina R. M. teisinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju jo veikos atžvilgiu taikytina BK 203 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

266. BK 203 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti, ar įsteigtas juridinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Galimos tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo. Tokiu atveju pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsakys faktinis juridinio asmens vadovas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir norėti tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022).

267. Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo. Tokiu atveju pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsakys faktinis juridinio asmens vadovas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir norėti tai daryti. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės, esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir juridinio asmens vadovas tai suvokė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018).

268. Pagrindo abejoti, kad būtent R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia. Juridinio asmens duomenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo (6 t., b. l. 108, 34 t., b. l. 20) sugretinimas rodo, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gegužės 12 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo S. R.. Nustatyta, kad R. M. ir S. R. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą dėl S. R. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi žinodami, kad jis šias pareigas užims tik formaliai. Liudytojas S. R. patvirtino buvęs R. M. statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažymėdamas ir tai, kad visi įmonės dokumentai ir turtas buvo pas R. M.. S. R. teigimu, jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų jis pats neišrašė, iš įmonės banko sąskaitos išgrynintus pinigus jis atiduodavo R. M. (58 t., b. l. 42–43). Nors nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde bandoma sukelti abejonių S. R. parodymų patikimumu, tačiau konkrečių tai pagrindžiančių argumentų nenurodyta. Tuo tarpu S. R. parodymų patikimumą įrodo tai, kad jie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs (6 t., b. l. 95–97, 99–101, 105–106; 34 t., b. l. 9–10), atitiko ir kitus pirmiau aptartus baudžiamosios bylos duomenis.

269. Neabejojant R. M., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vaidmeniu, įvertintina ir tai, kad R. M. formaliai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis ar valdymo organų narys, taip pat nedirbo įmonėje (34 t., b. l. 20–22, 180), tačiau, apžiūrėjus jo kompiuteryje esančią informaciją joje buvo rasta ir daugiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų: komerciniai pasiūlymai, prekių perdavimo-priėmimo aktai, pirkimo-pardavimo sutartis, kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderis, PVM sąskaitos faktūros, S. R. asmens tapatybės kortelės kopija ir kt. (47 t., b. l. 18–22, 25–26, 27–28, 36–37, 76–79, 88–90, 91, 92–93, 99, 115, 116, 117, 126, 127). Be to, R. M. faktiškai valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (apie tai pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) patalpose atliktos kratos metu buvo rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, išrašyti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini), bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ (34 t., b. l. 75). Nors R. M. iš esmės teigia, jog veikė tik kaip tarpininkas, tačiau, įvertinus pirmiau išdėstytų duomenų visumą, šie apelianto teiginiai neatlaiko kritikos. Juos iš esmės paneigė S. R., buvęs vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, akcininkas ir darbuotojas, nurodydamas, kad jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nevykdė ir šios įmonės vardu neveikė, tik pasirašinėjo R. M. jam pateiktus dokumentus.

270. Pagrindo abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios realios veiklos nevykdė, taip pat nėra. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais specialistės D. K. paaiškinimais, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nebuvo rasta nei jos būstinė, nei gamybinė bazė, įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas – S. R., patvirtinęs, jog realiai jokio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinėjo. Būtent tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ situacija aprašyta ir 2017 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/22 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, be kita ko, pažymint, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015–2016 metais išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas medžiagų, ruošinių ir pramoninių siuvimo medžiagų pardavimas už 428 466,54 Eur iš jų 74 361,96 Eur PVM. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas tik vienas darbuotojas – S. R., kuris parodė, kad jokios ūkinės finansinės veiklos įmonės vardu nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas direktorius A. J. teigė, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. R. nėra žinomi, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. 27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos – medžio drožlių plokščių, nepoligrafinio kartono, faneros ir pramoninių siuvimo mašinų pardavimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai, siekiant pasinaudoti PVM atskaita (34 t., b. l. 73–193; 35 t. b. l. 1–57).

271. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. M. surado fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. R., kuris vykdė R. M. nurodymus už piniginį atlygį. Reikiamos kompetencijos eiti vadovaujamas pareigas S. R., turėdamas vos 9 klasių išsilavinimą ir neturėdamas jokios vadovaujamos patirties, neturėjo. S. R., R. M. nurodymu, perdavė šiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos dokumentus, antspaudą bei valdymo instrumentus, tokiu būdu sudarydamas sąlygas R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta teisė pasinaudoti 74 361,96 Eur dydžio PVM atskaita (apie tai pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Juo labiau, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesti pinigai, kaip atsiskaitymas pagal šias PVM sąskaitas faktūras, ir pagal suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitus jie buvo išimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, iš viso 121 219 Eur (apie tai pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Be to, iš esmės analogišku būdu, t. y. klastojant PVM sąskaitas faktūras, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo siekiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas (nuosprendžio dalys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).

272. Visa tai patvirtina, kad siekdamas nuslėpti neteisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, R. M. panaudojo savo paties realiai valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijęs šios įmonės registracijos dokumentus, antspaudą ir valdymo instrumentus, jais disponavo savo nuožiūra. Įvertinus neteisėtą veiklą, kuri buvo vykdoma pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio dalys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), neabejotina, kad R. M. suvokė steigiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, vadovavo tokiam juridiniam asmeniui ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia. Visa tai iš esmės atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymas

273. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai R. M. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, apgaulingai tvarkė jos buhalterinę apskaitą. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis, tačiau įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina nuteistojo teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, pagrįstai spręstina, kad R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

274. Priešingai, negu nurodyta nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas ūkines operacijas, dėl to negalima įsitikinti jų tikrumu, t. y. patikrinti, ar įmonė turėjo prekes, kurias tiekė, ar galėjo suteikti paslaugas ir kt. PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už 578 021,33 Eur su PVM. Tuo tarpu „Sodra“ duomenimis, nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik du asmenys: M. M. (nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.) ir S. R. (nuo 2015 m. gruodžio 17 d.) (34 t., b. l. 180). Atlikus PVM sąskaitų faktūrų analizę, tampa aišku, kad net 24 iš 36 PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbant vieninteliam R. M. statytiniui direktoriui S. R., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (58 t., b. l. 42–43) parodė, kad įmonėje jokios veiklos nevykdė. Iš aptartų duomenų seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo žmogiškųjų išteklių vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Juo labiau, jog pagal operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotus duomenis, 2016 m. birželio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotoje veiklos vykdymo vietoje nebuvo rasta (34 t., b. l. 7–8).

275. Įvertintina ir tai, kad būtent šios PVM sąskaitos faktūros sudarė prielaidas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, taip pat apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ finansavimą (nuosprendžio dalys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).

276. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše užfiksuotus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 184 074,79 Eur, iš kurių 171 810 Eur buvo paimti iš bankomatų ir pagal banko čekių knygelę (34 t., b. l. 110–124). Be to, kasos pajamų orderių kvituose fiksuotas 45 499 Eur, paimtų iš kasos, gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tai, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, tam neturėjo nei būtinų žmogiškųjų išteklių, nei realios veiklos vykdymo vietos, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad pinigai, kuriuos už tariamai suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti už realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas.

277. Šios išvados kontekste nemažiau svarbu ir tai, kad iš tiriamų PVM sąskaitų faktūrų turinio analizės matyti, jog dalis PVM sąskaitų faktūrų nepasirašytos; dalies jų numeriai kartojosi, pvz., 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 00123; daliai PVM sąskaitų faktūrų numeris buvo priskirtas ne eilės tvarka, pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitai faktūrai Nr. 00121, nes prieš tai išrašyta 2015 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00123.

278. Visa tai, kas išdėstyta teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos, todėl jos PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“, fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko.

279. Šios išvados kontekste neabejotina ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai, kuriuose fiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas pagal šias PVM sąskaitas faktūras, taip pat yra suklastoti. Kaip jau minėta, S. R. buvo R. M. statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius; R. M. kompiuteryje buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai; kratos R. M. faktiškai valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentas, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus išrašė būtent R. M.. Taip R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija).

280. Kaip nustatyta 2017 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/22, dėl padarytų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (34 t., b. l. 73–101). Atsižvelgdama į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos bei kad buvo suklastota keliasdešimt PVM sąskaitų faktūrų, teisėjų kolegija sprendžia, jog kilę padariniai yra pakankamai pavojingi, kad R. M. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Jis, žinodamas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, sąmoningai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, taip pat išrašė kasos pajamų orderių kvitus, numatė, kad dėl to bus negalima bent iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

281. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tų pačių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Tačiau, PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių suklastojimas, tuo labiau jų panaudojimas įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą, yra apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos būdas ir papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2014). Tai sudaro pagrindą R. M. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“

Apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymas

282. Kaip nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, o I. P. – bendrovės buhalterė, veikdami kartu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje: 1) R. M. nurodymu, I. P. netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, kuriuose apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir nepateikė tyrimui tokių apskaitos registrų; 2) R. M. nurodymu, I. P. tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų ir dokumentų, pateisinančių į A. J. ir jos sąskaitas banke pervestų pinigų panaudojimą; 3) R. M. nurodymu I. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nefiksavo pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninimo, neišrašė kasos pajamų orderių ir jų panaudojimą pateisinančių dokumentų; 4) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė 24 PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „R. L.“, 16 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „H. G.“, 16 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 28 PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) UAB „(duomenys neskelbtini)PVM sąskaitose faktūrose fiksavo neįvykusias operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (28 PVM sąskaitos faktūros) (15 t., b. l. 50–52, 54–71, 73–77; 20 t., b. l. 33, 40), (duomenys neskelbtini) (23 PVM sąskaitos faktūros) (14 t., b. l. 188–193; 15 t., b. l. 33–49), 6) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose fiksuotas atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas faktūras už faktiškai neįvykusias ūkines operacijas su UAB „H. G.“ (12 kasos pajamų orderių) (14 t., b. l. 177–187), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 kasos pajamų orderiai) (15 t., b. l. 126–130): 7) neišrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 kasos išlaidų orderis) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 (kasos išlaidų orderiai); 8) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė iš (duomenys neskelbtini) įsigytų pramoninių siuvimo mašinų ir už jas sumokėtų pinigų; dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2015 metus ir 2016 m. sausio–gegužės mėnesius.

283. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis, tačiau įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina nuteistojo teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, pagrįstai spręstina, kad R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

284. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio bei pateiktų R. M. ir I. P. apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nuteistas pagrįstai.

285. Kaip nustatyta juridinio asmens duomenimis, nusikaltimo padarymo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2016 m. birželio 1 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo: D. J. (nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. spalio 23 d.), A. M. (nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) ir A. J. (nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.) (12 t., b. l. 36–42).

286. D. J. ir A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė. A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis yra galimai nuo 2014 m. gruodžio 10 d. Įmonės jis nesteigė, tačiau vienu metu turėjo 100 procentų įmonės akcijų. Iš ko jas pirko, nepamena. Žino tik tiek, kad R. M. jam padavė pasirašyti kažkokį dokumentą, kurį pasirašius, liepė vykti į VĮ „Registrų centras“ ir nuvežti pasirašytą dokumentą, ką jis ir padarė. Po kiek laiko R. M. atnešė pasirašyti dokumentą, kurio duomenimis, jis (A. J.) pardavė dalį akcijų moteriai, vardu (duomenys neskelbtini). Jei neklysta, ji buvusi R. M. sutuoktinė. Pasirašęs šį dokumentą, atidavė jį R. M.. R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje jį įdarbino gamybos vadovu, o maždaug prieš metus jis tapo šios įmonės direktoriumi. Jį paskyrė direktoriumi R. M., kuris pažadėjo duoti didesnę algą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai visada vadovavo R. M., turėjęs įmonės antspaudą, banko korteles ir viską, kas susiję su įmone. Maždaug 1–3 kartus per savaitę R. M. jam paduodavo po 7–8 nežinomus dokumentus ir parodydavo, kur pasirašyti. Jam pasirašius, dokumentus pasiimdavo R. M.. A. M. pažįsta maždaug porą metų. Jį įdarbino R. M.. A. M. kontroliuodavo, kaip atliekamas minkštų baldų apmušalų siuvimas. Žino, kad I. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, tačiau ją matė tik vieną kartą (52 t., b. l. 99–102).

287. Pagrindo netikėti šiais A. J. parodymus, įvertinus tai, kad juos patvirtina ir kiti objektyvūs nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, teisėjų kolegija neįžvelgia. Kaip nustatyta liudytojos S. P., dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo daugiau nei vienerius metus. Įmonei visada vadovavo R. M., dėl darbo šioje įmonėje ji taip pat tarėsi su R. M. (57 t., b. l. 64–70). Liudytojos S. P. parodymus atitinka ir liudytojos A. B., dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, parodymai. Jos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. M.. A. M. taip pat dirbo įmonėje, tačiau jis tik paskirstydavo darbus siuvėjoms (57 t., b. l. 64–70). I. P. – vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais ji bendraudavo tik su R. M., o ne įmonės direktoriaus pareigas ėjusiais D. J., A. M. ir A. J. (52 t., b. l. 42–44).

288. Be to, kaip nustatyta apžiūros protokole, R. M. kompiuteryje buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai, sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinė, mokėjimo nurodymas, krovinio važtaraštis dėl prekių siuntimo (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartys su priedais, prekių perdavimo–priėmimo aktai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitas dėl pinigų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (47 t., b. l. 18–22, 25–26, 36–37, 76–79, 88–93, 95, 98–99, 106–108, 116–122, 124–126, 130–131). Šioje vietoje būtina pažymėti, kad R. M., sprendžiant iš byloje nustatytų duomenų visumos, niekada nebuvo oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jokių kitų pareigų šioje įmonėje neturėjo, todėl disponuoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine finansine veikla susijusiais dokumentais jis negalėjo. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis veikė viso labo kaip tarpininkas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Priešingai, tai, kad būtent su R. M. asmenys kalbėdavosi dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems patvirtinus ir tai, kad šiai įmonei jų darbo metu vadovavo būtent R. M., teisėjų kolegijos vertinimu, betarpiškai paneigia jo, kaip tarpininko, vaidmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir leidžia pagrįstai spręsti, jog būtent jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

289. Įvertinus tai, kad R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neabejotina, kad būtent jam nagrinėjamu atveju kilo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) įtvirtinta pareiga tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau, kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, tyrimui nebuvo pateikti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams. Savo veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 12 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), 16 straipsnio 1–4 dalių (2012 m. balandžio 24 d įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) reikalavimus (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16).

290. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje nėra pagrindo abejoti, kad R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „R. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Junginės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini), UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

291. Darant šią išvadą visų pirma paminėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu UAB „R. L.“ direktorius D. G. apskritai neigė įmonėje vykdęs kokią nors veiklą (57 t., b. l. 104–105). Tuo tarpu „Sodra“ duomenimis, D. G. UAB „R. L.“ įdarbintas nebuvo (26 t., b. l. 44). D. G. vadovavimo UAB „R. L.“ laikotarpiu, šios įmonės deklaracijos mokesčių administratoriui ir toliau buvo teikiamos A. J. vardu iš IP adreso, susieto su prieiga, įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (1 t., b. l. 165–166; 26 t., b. l. 42; 49 t., b. l. 151, 173–175). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sprendžiant iš pirmiau aptartų duomenų visumos (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), buvo R. M.. Be to, kaip nustatyta pirmiau aptartais duomenimis (nuosprendžio dalis dėl UAB „R. L.“), tyrimui nebuvo pateikti UAB „R. L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys jose fiksuotas ūkines operacijas, dėl to negalima įsitikinti jų tikrumu. Galiausiai, UAB „R. L.“ neturėjo žmogiškųjų išteklių vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nes PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu įmonėje niekas nedirbo. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti, kad jokios ūkinės finansinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „R. L.“ tiriamu laikotarpiu nevyko, neabejotina, kad šias fiktyvias PVM sąskaitas faktūras įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija).

292. Analogiška išvada, nepaisant R. M. apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, darytina ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nustatyta 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis, dėl nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiektas prekes. Iš 2014 metų PVM sąskaitų faktūrų pagal pavadinimą galima spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jose nurodytas prekes įsigijo iš UAB „R. L.“ ir UAB „H. G.“. Tačiau nustatyta, kad šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo jose nurodytų prekių perparduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16). Įvertintina ir tai, kad 2014 metais išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojami pardavimai net už 126 459,90 Eur su PVM. Tačiau „Sodra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais dirbo penki asmenys: D. J. (iki 2014 m. spalio 20 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d.), A. J. (nuo 2014 m. gruodžio 10 d.), E. J. (nuo 2014 m. lapkričio 5 d.), A. M. (nuo 2014 m. spalio 21 d.) ir I. P. (buhalterė). 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo pažymėta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (D. J. ir A. M., bylos duomenimis, buvę statytiniai įmonės direktoriai) ir buhalterė (I. P.) buvo įdarbinti vos po 0,2 etato, o stalius (E. J.) – 0,75 etato (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16), kas iš esmės suponuoja pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais neturėjo žmogiškųjų išteklių vykdyti tokio masto ūkinę komercinę veiklą.

293. Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio finansines operacijas, svarbu paminėti ir tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, mokestinio patikrinimo metu nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2014 metų PVM sąskaitose faktūrose įformintų, tačiau faktiškai neįvykusių ūkinių operacijų su, be kita ko, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į valstybės biudžetą turi sumokėti pirkimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose atitinkamai sumažino pirkimo PVM ir padidino į valstybės biudžetą mokėtiną PVM (1 t., b. l. 151–164), kas tik dar kartą patvirtina, kad aptariamose PVM sąskaitose faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Juo labiau, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tarp R. M. vadovaujamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o, siekiant sudaryti jose fiksuotų ūkinių operacijų tikrumo įvaizdį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo R. M. statytiniai asmenys.

294. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad jokios finansinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Jungtinės Karalystės įmonės (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo vykdomos. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad, kaip nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. paaiškinimu, medžiagas (duomenys neskelbtini), skirtas čiužinių gamybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių įsigydavo iš UAB „R. L.“ (12 t., b. l. 133–147). Tačiau bylos duomenimis, UAB „R. L.“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko, jokia veikla UAB „R. L.“ nebuvo vykdoma. Be to, kaip nustatyta 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. 5-5/20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 95, išrašytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuotas medžiagų tiekimas ir transportavimo paslaugų teikimas, tačiau (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo šių ūkinių operacijų. Be to, (duomenys neskelbtini) patvirtino akivaizdžiai klaidingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (15 t., b. l. 7–8), pripažindama ženkliai didesnį savo įsiskolinimą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidingai pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą apskaičiavo litais, o ne eurais. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose (duomenys neskelbtini), nenurodytas (duomenys neskelbtini) atstovas ir nėra jo parašo. Tuo tarpu tarptautinio krovinių vežimo važtaraščiai (15 t., b. l. 1–6), pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabeno prekes (duomenys neskelbtini), nėra pilnai ir išsamiai užpildyti: be datos ir numerio, nenurodyti automobilių, kuriais gabentos prekės, markės ir valstybiniai numeriai, nenurodyti vežėjo vairuotojai ir krovinio pristatymo sąlygos, nenurodytos krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos, nėra jokių duomenų apie prekių gavimą, nenurodyta prekių gavimo data, nėra pavardžių, parašų ir spaudų, patvirtinančių prekių gavimą. Dar daugiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderyje 15-1-26 Nr. 15-1-26 (15 t., b. l. 13) fiksuotas 10 000 Eur gavimas iš (duomenys neskelbtini). Pinigus mokėjęs asmuo nenurodytas, yra tik parašas. A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pinigus grynaisiais sumokėjo (duomenys neskelbtini) atstovas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu specialisto išvados duomenimis, mokesčių administratoriaus atstovams susisiekus su (duomenys neskelbtini), kuri yra moteris, pastaroji paaiškino, kad į Lietuvą nebuvo atvykusi, apie (duomenys neskelbtini) nieko nežino (13 t., b. l. 162–200, 14 t., b. l. 1–16).

295. Svarbu ir tai, kad, kaip jau buvo paminėta, (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje neturi nuolatinės buveinės, įmonė išregistruota, Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius negalėjo patikrinti (duomenys neskelbtini) ir pateikti informacijos apie jos prekių įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, minėta, kad (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė R. Š. pagal Lietuvos gyventojų registro duomenis yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai nežinoma, tačiau mano, kad šią įmonę jos vardu galėjo įsteigti R. M. ir D. J., su kuriuo ji gyveno. Jų prašymu ji pasirašydavo dokumentus dėl siuntų į užsienį, nes pasitikėjo D. J.. Pasirašinėjo ir tuščiuose popieriaus lapuose, kai kada rašydavo ir vardą bei pavardę (4 t., b. l. 85–57).

296. Be to, pagal 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo nustatytas faktines aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. sausio, vasario, kovo ir birželio mėnesius pateiktose pirminėse PVM deklaracijose deklaravo Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams patiektų prekių apmokestinamąją vertę. Tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriuose nedeklaravo prekių tiekimų Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams (13 t., b. l. 162–200, 14 t., b. l. 1–16). Nors nuteistasis R. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad tai padaryta dėl (duomenys neskelbtini) pateiktų prekių neatitikimo, kurios buvo grąžintos, tačiau specialisto išvadoje pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos buvo patikslintos tada, kai buvo pratęstas mokestinis patikrinimas iki 2015 m. rugsėjo 8 d., kas paminėtus R. M. teiginius teisėjų kolegijai leidžia atmesti kaip nepagrįstus. Juo labiau, jog specialistė I. K. teismo posėdžio metu pabrėžė, jog tyrimui nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys prekių grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (60 t., b. l. 46–54).

297. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini), faktiškai neįvykusias ūkines operacijas fiksavo būtent R. M., tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija).

298. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuotos ūkinės operacijos vėlgi faktiškai neįvyko (nuosprendžio dalis dėl UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atitinkamai, R. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose fiksuotas atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas faktūras už faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Kaip nustatyta UAB „H. G.“ 2014 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) Nr. 00093, 2014 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) Nr. 00094, 2014 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) Nr. 00095, 2014 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) Nr. 00096 kasos pajamų orderių kvitais, juos išrašė ir pinigus gavo direktorius P. B., kas patvirtinta ir jo parašu. Tačiau nuo 2014 m. gegužės 16 d. UAB „H. G.“ direktoriaus pareigas ėjo ne P. B., o A. R., apie įmonės veiklą, be kita ko, nieko nežinojęs (nuosprendžio dalis dėl UAB „H. G.“). Tuo tarpu P. B. kasos pajamų orderių kvitų išrašymo datomis UAB „H. G.“ net nebuvo įdarbintas, todėl pasirašyti jų neturėjo jokio teisinio pagrindo. Nemažiau svarbu ir tai, kad P. B. kategoriškai neigė vykdęs bet kokią ūkinę finansinę veiklą UAB „H. G.“. Šių duomenų kontekste negalima nepastebėti ir to, kad UAB „H. G.“ 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. liepos 8 d. ir 2014 m. liepos 9 d. kasos pajamų orderių kvitams numeriai 00093, 00094, 00095, 00096, 00086 priskirti ne eilės tvarka, nes prieš tai buvo išrašytas 2014 m. liepos 2 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 00102. Įvertinus tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukdamas UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija).

299. Vertinant R. M. veiksmus dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pastebėtina ir tai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos lapus, vertintus ir specialisto išvadose dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 157 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 10 215,89 Eur; 2015 m. gegužės 21 d. kasos išlaidų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. 146 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 12 245,20 Eur; 2015 m. gegužės 29 d. kasos išlaidų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. 145 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 9 341,20 Eur. Tačiau šių kasos išlaidų orderių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra (15 t., b. l. 31–32; 16 t., b. l. 77–78), kas sudaro pagrindą išvadai, kad realiai šie kasos išlaidų orderiai nebuvo išrašyti, kas betarpiškai patvirtina ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) pažeidimą R. M. veiksmuose.

300. Be to, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke išrašo ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos (15 t., b. l. 136–137, 138), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 26 d. pervedė 9 050 JAV dolerių (duomenys neskelbtini) už pramonines siuvimo mašinas. Pakavimo lapas ir konosamentas (15 t., b. l. 139, 140–141) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pramonines siuvimo mašinas. Tačiau 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš (duomenys neskelbtini) pirktų pramoninių siuvimo mašinų ir už jas sumokėtų pinigų (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16). Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija).

301. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tačiau, minėta, jog vien tik šių duomenų, nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nepakanka. Būtina nustatyti, jog dėl jo neteisėtų veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyti padariniai. Kaip nustatyta specialisto išvadų (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16; 16 t., b. l. 23–42) duomenimis, dėl nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimų, kurie aptarti ir šiame nuosprendyje, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2015 metus ir 2016 m. sausio–gegužės mėnesius. Atsižvelgdama į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kilę padariniai yra pakankamai pavojingi, kad nuteistajam R. M. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Jis, neabejotinai žinodamas buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, nurodytomis veikomis sąmoningai juos pažeidė, numatė, kad dėl to bus negalima bent iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

302. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. M. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), jo veiksmų teisinis vertinimas teisingas.

303. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir nepasirašytų lapų, įvardintų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pateikimas apeliacinės instancijos teismui. Bylos duomenimis nustatyta, kad analogiški buhalterinės apskaitos dokumentai nuteistojo R. M. gynėjo buvo teikiami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau, apygardos teismas prijungti šiuos dokumentus prie baudžiamosios bylos medžiagos atsisakė, nes jie nepasirašyti (59 t., b. l. 100; 60 t., b. l. 18).

304. Kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija) pagrindu visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai, be kita ko, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.

305. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. M. gynėjo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia jos ryšio su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Juo labiau, jog, jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši taip vadinama kasos knyga buvo gauta įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija R. M. gynėjo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą pripažįsta įrodymu ir ją vertina, spręsdamas R. M. kaltės klausimą. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, pripažinti šį dokumentą patikimu įrodymu, paneigiančiu R. M. atsakomybę, kaip tai bandoma pateikti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

306. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą R. M. pirmą kartą užsiminė tik įpusėjus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme 2020 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio metu, nors pripažino ją gavęs dar 2018 metų pabaigoje. Logiškai paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių R. M. negalėjo, nurodydamas, kad kasos knygą pateikė tik per specialisto apklausą, nes jam turėjo susijusių klausimų. Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas tvirtino, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga buvo po tyrimo grąžintame I. P. kompiuteryje, kurio negalėjo pateikti apžiūrai. Tačiau nuteistoji I. P. patvirtino, kad kasos knyga buvo kompiuterio, kuris buvo paimtas tyrimo metu, apskaitos programoje. Kratos, atliktos I. P. gyvenamojoje vietoje, metu paimti kompiuteriai buvo apžiūrėti. Viename iš jų esančioje buhalterinėje programoje „Centas 600+4(6)“ suformuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių ataskaitos „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras“, „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras“, „Prekių pirkimų–pardavimų suvestinė“, „Didžioji knyga“, kurios, kartu su „doc“, „xls“ ir „pdf“ formato dokumentais, nukopijuotos (44 t., b. l. 48–52; 87–88). Tačiau tarp šių dokumentų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos tik už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. (14 t., b. l. 43–59). Jokių duomenų, teisėjų kolegijai leidžiančių abejoti dar ikiteisminio tyrimo metu atliktos I. P. kompiuterio apžiūros tinkamumu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir R. M..

307. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad R. M. gynėjo pateiktoje kasos knygoje neužfiksuoti jokie duomenys, patvirtinantys grynųjų pinigų išėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, nors, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. (laikotarpis, atsispindintis ir pateiktoje kasos knygoje) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)Bank“ buvo iš viso išgryninti 192 254 Eur. Jokie kasos išlaidų orderiai, kuriuose būtų užfiksuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninami pinigai, R. M. gynėjo pateiktoje kasos knygoje neatsispindi. Nors apeliacinės instancijos teisme R. M. teigė, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, pvz. darbuotojų darbo užmokesčiams apmokėti, tačiau iš R. M. gynėjo pateiktoje kasos knygoje užfiksuotų duomenų visumos matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio darbuotojų užmokesčiui buvo išleista viso labo 19 822,90 Eur, kas sudaro vos po 550,67 Eur per mėnesį, nors, bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai veikianti įmonė, kurioje dirbo ne vienas asmuo. Tuo tarpu visos kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje užfiksuotos išlaidos buvo susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamais atsiskaitymais pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas būtent nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų įmonių – UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) ir pan. Tačiau jau aptartų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad tokios finansinės operacijos su minėtomis įmonėmis nevyko. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog R. M. gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga nelaikytina patikimu įrodymu, ir teismas ja nesivadovauja.

308. Nors nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčijami, apklausiamas teismo posėdžio metu jis nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovų buvo didelės Lietuvos įmonės, su kuriomis vykdyti sandoriai nebuvo tiriami, tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl sandoriai su kitomis nuteistojo R. M. nurodytomis įmonėmis patenka už šio nagrinėjimo teisme ribų ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nevertinami.

R. M. bendrininkavimas su I. P. apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą

309. Nesant pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų neabejotinai patvirtinančių, kad R. M. nurodymu I. P. netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nefiksavo pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninimo, neišrašė kasos pajamų orderių ir jų panaudojimą pateisinančių dokumentų. Iš I. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai R. M. pateiktus apskaitos dokumentus (52 t., b. l. 42–44). Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, kiti apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo atvejai siejami išimtinai tik su R. M. neteisėtais veiksmais, o mokestinių sukčiavimų atveju R. M. buvo nuteistas dėl to, jog pasitelkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri, tiek apygardos teismo, tiek ir prokuroro vertinimu, apie mokestinių sukčiavimų vykdymą nieko nežinojo, dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgrynintų pinigų pasisavinimo taip pat nuteistas tik R. M..

310. Atsižvelgdama į šių duomenų visumą, įvertinus tiek kaltinamojo akto, tiek ir skundžiamo nuosprendžio trūkumus šioje dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. M. nurodymu I. P. netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, kasos knygoje nefiksavo pinigų iš įmonės banko sąskaitų išgryninimo, neišrašė kasos pajamų orderių ir jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų. Tai sudaro pagrindą I. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai, iš įrodytomis pripažintų šalintina faktinė aplinkybė, kad šioje dalyje R. M. veikė kartu su I. P..

Teisės į grąžintino iš biudžeto PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

311. Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį šioje dalyje matyti, kad R. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius, buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri dėl šios veikos nėra kalta, I. P. suklastotų UAB „R. L.“, UAB „H. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą ir šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 90 096 Eur grąžintino iš biudžeto PVM.

312. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri dėl šios veikos nėra kalta, I. P. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą ir šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 74 361 Eur grąžintino iš biudžeto PVM.

313. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įvertinusi aktualią šiuo klausimų teismų praktiką, vis tik sprendžia, kad šiuos R. M. neteisėtus veiksmus apygardos teismas nepagrįstai vertino kaip atskirus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, išskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose neteisingos pirkimo PVM sumos nurodymą, vienu atveju, suklastotų UAB „R. L.“, UAB „H. G.“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kitu – suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Akivaizdu, kad šios veikos padarytos tapačiais R. M. veiksmais, kuriuos jungia bendra tyčia įgyti turtinę teisę į grąžintiną iš biudžeto PVM, kas sudaro teisėtą pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir R. M. veiksmus kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą.

314. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad, kaip jau buvo paminėta, UAB „R. L.“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų (13 t., b. l. 17–28; 16 t., b. l. 1–16) sugretinimas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu į PVM deklaracijas neteisėtai įtraukė 164 457 Eur pirkimo PVM. Šie skaičiavimai atsispindi specialisto išvadoje pateiktoje lentelėje (15 t., b. l. 185), jiems, įvertinusi PVM sąskaitose faktūrose ir PVM deklaracijose nurodytas pinigų sumas, pritaria ir teisėjų kolegija. Atsižvelgdama į šių duomenų visumą, įvertinusi ir bendrą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateikiant PVM deklaracijas, parengtas suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidino mokesčių administratorių dėl teisės į PVM atskaitą apimties.

315. Pagrindo abejoti tuo, kad PVM deklaracijos suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu buvo parengtos R. M. nurodymu, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais I. P. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė ir duomenis į jos PVM deklaracijas rašė pagal jai pateiktus dokumentus. I. P. teigimu, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų ji bendravo tik su R. M., kuris ir pateikdavo jai visus būtinus dokumentus, tame tarpe ir tinkamam PVM deklaracijų pateikimui būtinas PVM sąskaitas faktūras (52 t., b. l. 42–44). Šiais I. P. parodymais, įvertinus tai, kad būtent R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir tik jis turėjo realią galimybę I. P., tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateikti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, teisėjų kolegija tiki ir jų visumoje daro pagrįstą išvadą, kad komentuojamos suklastotos PVM sąskaitos faktūros į PVM deklaracijas buvo įtrauktos R. M. nurodymu, I. P. apie jų fiktyvų pobūdį nieko nežinant.

316. Visa tai patvirtina, kad R. M. PVM deklaracijų suklastojimui ir pateikimui mokesčių administratoriui pasitelkė I. P., kuri dėl šios nusikalstamos veikos nėra kalta, savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1318, 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XII-1122 redakcija), pagal kurią pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, kuri privalo atitikti šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, bei 80 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1318, 2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XII-1122 redakcija), kurioje reglamentuojami PVM sąskaitos faktūros rekvizitai, privalantys atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas.

317. Tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagal 2017 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/106 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomos ūkinės finansinės veiklos patikrinimo nustatytas faktines aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į pirminę 2015 m. gegužės mėnesio PVM atskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2015 m. gegužės mėnesį išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 3 746 Eur pirkimo PVM, tačiau patikslintoje PVM deklaracijoje ta pačia suma sumažino pirkimo PVM, todėl šios pirkimo PVM sumos neįtraukė į PVM atskaitą ir nedeklaravo PVM deklaracijoje. Atsižvelgdamas į tai, specialistas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įtakos pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui (16 t., b. l. 23– 42).

318. Tai sudaro pagrindą 3 746 Eur sumažinti R. M. neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyto grąžintino iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sumą, nurodant, kad R. M. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 160 711 Eur (90 096 Eur + 74 361 Eur – 3 746 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM. Dėl išdėstytų aplinkybių, iš įrodytomis pripažintų pašalintina faktinė aplinkybė dėl į PVM deklaraciją už 2015 metų gegužės mėnesį neteisėtai įtraukto 3 746 Eur pirkimo PVM, kuris, bylos duomenimis, buvo susijęs tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

319. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu ir tai, kad kvalifikuojant tokius R. M. veiksmus kaip sukčiavimą, būtina nustatyti jo tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia tuo, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020).

320. Įvertinusi tiek pirmiau aptartų duomenų visumą, tiek ir bendrą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą bei joje pasireiškusius R. M. veiksmus, teisėjų kolegija neabejoja, kad R. M. suvokė, jog teikdamas suklastotas PVM deklaracijas jis sukūrė valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai jis veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to ji įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

321. Nors nuteistojo R. M. gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad tokie R. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip sukčiavimas, o kaip neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas, tačiau su šiais nuteistojo gynėjo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Jie akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

322. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-648/2019). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014 ir kt.). Ši praktika patvirtinta ir išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normą. Pavyzdžiui, kad kai kurios veikos pateikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui dėl specifinio mokestinių santykių reguliavimo ir galimybės tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto gali būti vertinamos kaip sukčiavimas (PVM deklaracijų pagrindu įgyjamos fiktyvios teisės į PVM atskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami melagingi duomenys apie pajamas, sukuriant fiktyvią teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą). Tokių veiksmų teisinį vertinimą iš esmės lemia aplinkybė, jog veiksmai su mokesčių deklaracijomis ar kitais dokumentais atliekami taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti atitinkamą prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-788/2017, 2K-7-648/2019).

323. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamą situaciją pažymėtina, kad, priešingai nei teigia nuteistojo R. M. gynėjas, PVM sukčiavimo mechanizmas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras ir jų pagrindu pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas, taip įgyjant teisę į grąžintiną iš biudžeto PVM, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas. Tokiais veiksmais buvo kėsinamasi į valstybės turtą, kam prielaidas sudarė PVM mokesčio reglamentavimo specifika, panaudota apgaule buvo siekiama suklaidinti mokesčių administratorių dėl teisės į PVM atskaitą apimties, taip padidinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą, kurią buvo siekiama pagrobti. Esant šiems duomenims, abejoti pirmiau aptartų R. M. veiksmų teisiniu vertinimu nėra pagrindo.

324. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamos tiek BK 190 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“), tiek BK 182 straipsnio („Sukčiavimas“) nuostatos. Įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 182 ir 190 straipsnių pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad R. M., remiantis šiame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 160 711 Eur grąžintino iš biudžeto PVM, kas viršija 900 MGL ir pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją atitinka labai didelės vertės turtinės teisės sąvoką, pagrįstai spręstina, kad taikant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 ir 190 straipsnių pakeitimus, šie R. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kaip labai didelės vertės svetimos turtinės teisės išvengimas apgaule, kas, įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 182 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą, neabejotinai švelnina R. M. teisinę padėtį, todėl šiems R. M. veiksmams taikytina švelnesnė nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, kvalifikuojant R. M. veiksmus įgijus teisę į 160 711 Eur grąžintino iš biudžeto PVM apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Teisės į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM iš valstybės biudžeto įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

325. Skundžiamu nuosprendžiu R. M. buvo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, veikdamas bendrininkų grupe su A. J., pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri dėl šios veikos nėra kalta, I. P. suklastotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį neteisėtai įtraukiant 18 847,50 Eur pirkimo PVM ir šią PVM deklaraciją pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM iš valstybės biudžeto.

326. Tačiau, už šiuos veiksmus tuo pačiu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas ir už PVM sukčiavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, be kita ko, ir už tai, kad į PVM deklaraciją už tą patį 2016 m. balandžio mėnesį įtraukė 20 105 Eur pirkimo PVM, iš jų – 18 847,50 Eur pagal suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 26 d. (turėtų būti – 2016 m. balandžio 26 d.) PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00188 (13 t., b. l. 185–186; 15 t., b. l. 185).

327. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus tai, kad pagal BK 2 straipsnio 6 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, R. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytą teisę į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM iš valstybės biudžeto pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

328. Analogiški A. J. veiksmai, padaryti veikiant bendrininkų grupe su R. M. ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusį BK 182 straipsnio teisinį reguliavimą, švelninantį nuteistųjų teisinę padėtį, perkvalifikuotini pagal naująją šio straipsnio redakciją į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad A. J. veikė bendrininkų grupe su R. M..

Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

329. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri dėl šios veikos nėra kalta, I. P. suklastotų UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2015 metus į sąnaudas neteisėtai įtraukiant 36 034,39 Eur ir šią pelno (nuostolio) ataskaitą pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 5 405 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą.

330. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių šioje dalyje, vis tik sprendžia, kad pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengto 5 405 Eur pelno mokesčio, pirmosios instancijos teismas, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kas lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą šioje dalyje.

331. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose 2015 m. Pelno (nuostolio) ataskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 246 174 Eur pardavimo pajamas, 90 272 Eur pardavimo savikainą, 107 822 Eur veiklos sąnaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas prieš apmokestinimą buvo 48 405 Eur, priskaičiuota 7 261 Eur pelno mokesčio. Kaip matyti iš į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais UAB „R. L.“ vardu buvo apskaityta žaliavų, medžiagų ir įrengimų už 61 140 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu – už 41 707,39 Eur. Iš viso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais iš UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo įrenginių, žaliavų ir medžiagų už 102 847,39 Eur (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių finansinių operacijų su UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, PVM sąskaitose faktūrose fiksuojant faktiškai neįvykusias operacijas. Tuo tarpu kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-661 redakcija), išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais.

332. Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidino 2015 metų sąnaudas pagal juridinės galios neturinčias UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 36 034,39 Eur (102 847,39 Eur (pagal UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras įsigytų įrenginių, medžiagų ir žaliavų suma) – 66 813 (2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyta suma) sumai (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16). Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-661 redakcija), Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų Pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo 48 405 Eur. Nustatyta, kad šis pelno dydis buvo sumažintas 36 034,39 Eur, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo padarytai išvadai (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais nuo 36 034,39 Eur sumažinto apmokestinamojo pelno nesumokėjo 5 405 Eur (36 034,39 x 15 procentų) pelno mokesčio

333. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad nuteistasis R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 5 405 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą. Tačiau, kaip aptarta aprašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejį, tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos buvo padidintos tų pačių suklastotų UAB „R. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pagal kurias įvykdytas PVM sukčiavimas, todėl laikytina, kad nauda, gauta nesumokant pelno mokesčio, sudaro to paties sukčiavimo dalyką.

334. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. M. veiksmai apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijus teisę į 160 711 Eur grąžintino iš biudžeto PVM ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengus 5 405 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą vertinami kaip viena nusikalstama veika, atitinkanti BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos požymius.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų suklastojimas (siuvimo mašinos)

335. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, kiek jis susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, matyti, kad šioje dalyje R. M. buvo nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. J., organizavo (duomenys neskelbtini) pažymos (sąskaitos faktūros) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų siuvimo mašinų suklastojimą ir panaudojimą, ją suklastojo nurodydamas, kad siuvimo mašinų vertė sudaro ne 9 050, o 2 250 JAV dolerių ir panaudojo, R. M. nurodymu, A. J. šią žinomai suklastotą pažymą pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmuitinimo procedūrai atlikti. Nesutikti su šių R. M. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje yra teisėtos ir pagrįstos.

336. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 25 vnt. siuvimo mašinų už 2250 JAV dolerių (37 t., b. l. 134–140). Tačiau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne 2 250, bet 9 050 JAV dolerių, mokėjimo paskirtyje nurodant „571906944132403“ (15 t., b. l. 136–137). Remiantis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos A. K., atliekančios muitinės tarpininkavimo paslaugas, parodymais, įmonė, kurioje ji dirbo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašiusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl muitinės tarpininkavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo krovinį – siuvimo mašiną iš Kinijos. Kroviniui atvykus, elektroniniu laišku su ja susisiekė krovinio vežėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. S., kuri atsiuntė užsakymą išmuitinti krovinį. Ji užpildė importo deklaracijos dokumentą pagal pateiktus dokumentus: krovinio sąskaitą faktūrą, krovinio vežimo dokumentą, sąskaitą išrašytą krovinį gabenusiai įmonei bei pavedimo kopiją muitinei krovinio vertei pagrįsti (58 t., b. l. 95–100). Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojos J. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma. J. S. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, gabenančioje krovinius, kurioje ji tuo metu dirbo, buvo užsakiusi krovinio – 50 pakuočių pusantros tonos pramoninių siuvimo mašinų, vežimo paslaugą iš Kinijos į Šiaulius. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu kalbėjo tik telefonu, jis prisistatė A. vardu. Dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo nurodytas A. J.. Krovinio išmuitinimą, jos užsakymu, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. K. (58 t., b. l. 97–98), kuriai, sprendžiant tiek iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, tiek iš pačios A. K. parodymų, buvo pateikti išmuitinimo procedūroms būtini dokumentai, tame tarpe ir suklastota sąskaita faktūra, kurioje nurodyta siuvimo mašinų įsigijimo kaina neatitiko tikrosios.

337. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų siuvimo mašinų gabenimą iš Kinijos Liaudies Respublikos, pateiktų dokumentų turinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje siuvimo mašinų vertė nurodyta 2 250 JAV dolerių. Tačiau, mokėjimo paskirtyje nurodytas tas pats numeris „571906944132403“ (37 t., b. l. 157–158), kuris matomas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše, pagal kurį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne 2 250, bet 9 050 JAV dolerių (15 t., b. l. 136–137).

338. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sąskaitoje faktūroje, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyti duomenys neatitiko tikrųjų siuvimo mašinų pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybių, t. y. prekių iš Kinijos įsigijimo kaina nurodyta mažesnė, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų sumokėjo (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje svarbu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, nepaisant statytinių šios įmonės direktorių, bylos duomenimis, buvo R. M., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tik jis buvo suinteresuotas veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išvengti didesnių muito ir importo mokesčių, kas neabejotinai ir sąlygojo jo priešingą teisei elgesį, suklastojant ir pateikiant žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindo daryti priešingą išvadą, įvertinus tiek nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, tiek ir kitus R. M. neteisėtus veiksmus, jų pobūdį bei veikimo mechanizmą, nėra.

339. Nors liudytoja J. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio parodė, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, bendravo su A. J., prisistačiusiu jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad siuvimo mašinų krovinio gabenimo bei išmuitinimo procedūromis rūpinosi ne A. J., bet R. M.. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad jūriniame konosamente siuvimo mašinų gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovas, vardu R. (15 t., b. l. 140). Tuo tarpu kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, telefono numeris, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove (J. S. šį telefono numerį nurodė jos apklausos pirmosios instancijos teisme metu), priklausė R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei būtent jis atsiliepė A. vardu (9 t., b. l. 140–141, 151; 10 t., b. l. 54–55, 59–60, 61–63, 69–71). Be to, vieno iš pokalbių metu R. M. nurodė, kad už siuvimo mašinas sumokėjo dešimt tūkstančių, tuo tarpu kinai sąskaitoje faktūroje nurodė du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt, todėl jie pateiks pavedimo kopiją tai sumai ir tuo užsiims buhalterė (9 t., b. l. 140–141, 151; 10 t., b. l. 54–55, 59–60, 61–63, 69–71). Tačiau, jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. M. kaip nors bandė susisiekti su Kinijos įmone, pardavusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinas, ir išspręsti susiklosčiusį nesklandumą, nuo kurio priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotinas muito mokesčio dydis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu įvertinus R. M. veiksmų pobūdį, neabejotina, kad tokiais savo teiginiais jis tik siekė paaiškinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedime ir sąskaitoje faktūroje atsiradusius neatitikimus, tačiau niekaip nepaneigia jo kaltės suklastojus bei panaudojus aptariamą sąskaitą faktūrą.

340. Visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. M. suklastojo aptariamą sąskaitą faktūrą ir šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją panaudodamas. Jis neabejotinai suvokė, kad pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. M. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl sąskaitos faktūros suklastojimo ir panaudojimo šioje dalyje.

R. M. bendrininkavimas su A. J. klastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (siuvimo mašinos)

341. Nors skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmiau aptartus sąskaitos faktūros suklastojimo ir panaudojimo veiksmus R. M. atliko bendrininkaudamas su A. J., tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. A. J. dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme iš esmės buvo grindžiamas vien tik liudytojos J. S. parodymais, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų duomenų, betarpiškai patvirtinančių, kad ji bendravo ne su A. J., bet R. M., prisistatančiu A. J. vardu, visumą, įvertinus tai, kad J. S., remiantis jos pačios parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, prisistatančio A. J., niekada nematė ir su juo betarpiškai nebendravo, pagrįstai spręstina, kad šie duomenys A. J. dalyvavimo komentuojamos nusikalstamos veikos padaryme niekaip nepatvirtina.

342. A. J. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo šioje dalyje, padarymo. Tačiau, kaip nustatyta BPK 320 straipsnio 5 dalyje, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ir A. J. bendrininkavimas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo nustatytas nepagrįstai, jokie objektyvūs bylos duomenys to nepatvirtina, A. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinant tai, kad R. M. veikė bendrininkų grupe su A. J..

Muito ir importo PVM mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą išvengimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

343. Atsižvelgdamas į R. M. veiksmus suklastojant ir panaudojant (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų siuvimo mašinų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, veikdamas bendrininkų grupe su A. J., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčių sumokėjimo į biudžetą, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina.

344. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad R. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotą (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų siuvimo mašinų vertė sudaro ne 9 050, o 2 250 JAV dolerių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų skyriaus vadybininkė liudytoja J. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų tarpininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko paslaugas (58 t., b. l. 97–98). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos muitinės deklaracijos matyti, kad mokesčiai paskaičiuoti nuo 2 250 JAV dolerių (2 204,14 Eur) prekių vertės, t. y. pagal suklastotą sąskaitą faktūrą (15 t., b. l. 147, 149–150). (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priskaičiuota ir įregistruota mokestinė prievolė: 225 Eur muito mokesčio ir 1 325 Eur importo PVM, viso 1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčių (37 t., b. l. 144).

345. Minėta, jog, sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą bei tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, 2K-151-697/2020).

346. Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus nagrinėjamą situaciją, matyti, kad suklastotos sąskaitos faktūros pagrindu sumažindama mokesčio bazę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų sumažino į biudžetą mokėtinus muito ir importo PVM mokesčius. Tačiau, remiantis pateiktos teismų praktikos apžvalga, akivaizdu, kad tokie R. M. veiksmai nors ir prieštarauja valstybės biudžeto formavimo tvarkai, tačiau neturi grobimo požymių, todėl vertinamu atveju jie galėtų būti kvalifikuojami ne kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Tai sudaro pagrindą R. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčių sumokėjimo į biudžetą išvengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

347. R. M. veika taip pat negali būti perkvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi išvengtų mokesčių suma (1 550 Eur) nei pagal seną BK redakciją (100 MGL), nei pagal R. M. taikytiną naują jo teisinę padėtį švelninančią šio straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925), numatytos baudžiamosios atsakomybės ribos – 400 MGL.

348. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos veiksmus R. M. atliko veikdamas bendrininkų grupe su A. J., pastarojo atžvilgiu priimamas analogiškas procesinis sprendimas ir jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčių sumokėjimo į biudžetą išvengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

349. Be pirmiau aptartų nusikalstamų veikų, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), o būtent dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, 1) pasisavino jam patikėtus ir jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 192 254 Eur, paimdamas juos iš bankomatų ir nepateisindamas šių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms; 2) pasisavino jam patikėtus ir jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 121 219 Eur, pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras pervesdamas juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir paimdamas iš bankomatų, taip pat paimdamas šiuos pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitus; 3) veikdamas bendrininkų grupe su A. J. pasisavino jam patikėtus ir jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 20 165 Eur, pervesdamas juos į A. J., kaip atskaitingo asmens, sąskaitą banke, pastarajam nepateisinant šių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms.

350. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, už didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas, neteisėtai disponuodamas juridinio asmens turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-489/2022).

351. Sprendžiant kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimo bylas esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (esančiu jo žinioje) juridinio asmens turtu ar jį paimdamas: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti juridinio asmens interesais. Jeigu juridinio asmens vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti juridinio asmens poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą juridinio asmens vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to juridiniam asmeniui buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-489/2022).

352. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą abejonių tuo, kad R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir būtent tokia jo padėtis įmonėje suteikė jam teisiškai apibrėžtus įgaliojimus netrukdomai disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu, tame tarpe ir įmonei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, teisėjų kolegijai nekyla. Apie R. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio direktoriaus, padėtį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisakyta nagrinėjant jo neteisėtų veiksmų atitiktį BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, todėl pakartotinai apie tai nepasisakytina.

353. Pagrindo abejoti, jog būtent R. M. disponavo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, tiek ir šios įmonės prisijungimo prie banko sistemos duomenimis, todėl būtent jis turėjo galimybę atlikti pinigines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Kaip nustatyta A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžioje R. M. jį įdarbino gamybos vadovu, vėliau jis tapo šios įmonės direktoriumi, kuriuo jį paskyrė R. M.. Tačiau realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nevadovavo. Šiuos veiksmus atliko R. M., kuris turėjo įmonės antspaudą, banko korteles ir viską, kas susiję su įmone. Jis klausydavo R. M., nes manė, kad šis jam padeda kaip brolis. Būdamas gamybos vadovu ir vėliau direktoriumi, jis faktiškai tik kontroliuodavo baldų rėmų gamybą, prižiūrėdavo, kad jie būtų laiku išvežami užsakovams. 3–5 kartus jam R. M. buvo padavęs banko kortelę ir šios kortelės PIN kodą bei nurodė išgryninti banko kortelėje esančius pinigus. R. M. nurodydavo konkrečią pinigų sumą, kurią jis turėdavo išgryninti. Pinigus nuiminėjo maždaug 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje, tiksliau nepamena. Važiuojant paimti pinigų dažniausia būdavo tik su R. M., kartais dar būdavo A. M.. R. M. banko kortelę ir PIN kodą duodavo ir A. M.. Šis taip pat turėdavo išgryninti pinigus iš banko kortelės (52 t., b. l. 99–102). Pagrindo netikėti šia A. J. parodymų dalimi teisėjų kolegija neįžvelgia. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs nagrinėjamos baudžiamosios bylos įrodymai.

354. Kratos, atliktos R. M. gyvenamojoje vietoje, metu buvo paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo prie interneto banko kortelė (44 t., b. l. 92–102; 50 t., b. l. 10), kas patvirtina A. J. teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko duomenimis disponavo R. M.. Be to, pagal 2016 m. birželio 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos kompiuterinės laikmenos apžiūros protokole nustatytas aplinkybes, laikmenoje užfiksuotos grynųjų pinigų paėmimo operacijos, kurias didelėmis pinigų sumomis atlieka statytiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai – A. J., A. M. bei faktinis šios įmonės direktorius R. M.; atskirais atvejais jie užfiksuoti kartu (41 t., b. l. 127–152), kas patvirtina A. J. parodymus dėl pinigų išgryninimo iš bankomatų R. M. nurodymu. Svarbu ir tai, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal R. M. jai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė įmonės buhalterė I. P.. Duoti parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji atsisakė, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino prieigos prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų valdymo neturėjusi ir jokių operacijų su pinigais neatlikinėjusi. I. P. teigimu, jai nėra žinoma, kas pervesdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)banko sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, ji nieko nežinojo ir apie pinigų išgryninimo operacijas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų (52 t., b. l. 42–44).

355. Iš aptartų duomenų visumos seka, kad nei A. J. – formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nei I. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų valdymo įrankių bei banko kortelės neturėjo, todėl piniginių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti negalėjo. Šias operacijas, be kita ko, įvertinus ir R. M. gyvenamojoje vietoje rastus prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos galėjo vykdyti tik R. M., kas pagrįstai nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

356. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bankomatų pagalba buvo išgryninta 192 254 Eur; į A. J. banko sąskaitą buvo pervesta 20 165 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – per avansinę apyskaitą (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 87–88, 92–100); remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervesta 75 820 Eur (34 t., b. l. 110–124); tuo tarpu suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvituose fiksuotas 45 499 Eur gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

357. Kaip nustatyta 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis, iš AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)bankas“ ir AB „(duomenys neskelbtini) Bank“ esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų banko sąskaitų A. J. per 2015, 2016 m. sausio–gegužės mėnesius buvo pervesta 20 165 Eur, paskirtyje nurodant „per avansinę apyskaitą“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)bankas“ ir AB „(duomenys neskelbtini)Bank“, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. gegužės mėnesio, buvo paimta grynais pinigais 192 254 Eur. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur buvo panaudoti iš bankų sąskaitų paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, nes tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, kur būtų apskaityti iš banko paimti 192 254 Eur ir nurodytas jų panaudojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nebuvo užpajamuoti tuo metu iš banko sąskaitų nuimti pinigai. Taigi pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje – kasos knygoje nefiksavo iš banko sąskaitų paimtų 192 254 Eur, neišrašė kasos pajamų orderių, šie pinigai buvo panaudoti be buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. įformino 45 499 Eur pinigų išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 5 kasos pajamų orderių kvitus ir pervedė 757 20 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bako sąskaitą (kuriuos vėliau R. M. su A. J. paėmė iš bankomatų) už neįvykusias ūkines operacijas, kurios nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Kadangi nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas 28 PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės, pinigų išmokėjimas šiai įmonei neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai ir nurašyti pinigai, kurie tiesiogiai susiję su įmonės turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu bei struktūra (13 t., b. l. 162–200).

358. Pagrindo abejoti aptartoje specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis nėra. Jos buvo patvirtintos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės I. K. paaiškinimais. Jos teigimu, tyrimui buvo pateikti ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. ir 2016 m. įformino pinigų išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos pajamų orderių kvitus ir pavedimus per banką už neįvykusias ūkines operacijas, todėl ir pinigų išmokėjimas šioms įmonėms neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai ir nurašyti pinigai, kurie tiesiogiai susiję su įmonės turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu bei struktūra. Taip pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus banko sąskaitų išrašus buvo nustatyta, kad iš banko sąskaitų buvo nuimamos piniginės lėšos – 192 254 Eur, tačiau pateiktuose dokumentuose nefiksuotas tų pinigų užpajamavimas į kasą ir nesurašyti dokumentai, patvirtinantys šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Taip pat iš banko sąskaitos į direktoriaus A. J. asmeninę banko sąskaitą buvo išmokamos piniginės lėšos „per avansinę apyskaitą“, tačiau tyrimui nepateiktos avanso apyskaitos ir negalima buvo nustatyti, kad šie pinigai buvo panaudoti, ar jie buvo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje (60 t., b. l. 44–54).

359. Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino specialistė I. K., jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgryninti bei A. J. į asmeninę banko sąskaitą pervesti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistė I. K., kad tyrimui buvo pateikti tik 8 segtuvai, kurie buvo paimti kratos metu pas buhalterę I. P., ir 14 segtuvų, 2016 m. gegužės 11 d. paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, atskaitingų asmenų dokumentai, kasos pajamų išlaidų orderiai, išrašai. Taip pat du kartus buvo kreiptasis dėl papildomų dokumentų pateikimo ir papildomai buvo atlikta kompiuterių analizė, kurių metu buvo paimti 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos lapai už 2015 metų sausio–rugpjūčio mėnesius, dalis išrašomų PVM sąskaitų registrų. Ir vis tik, dėl nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiųjų knygų, išsamių apskaitos registrų, pirkimo-pardavimo dokumentų, atsiskaitymų su tiekėjais, nebuvo galima nustatyti, kur buvo panaudoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninti ir į A. J. asmeninę banko sąskaitą pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pinigai (13 t., b. l. 162–200).

360. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. M. teigė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninti pinigai buvo įnešti į įmonės kasą ir panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti, medžiagoms pirkti ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau jokių objektyvių šiuos nuteistojo teiginius patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, rastos kratos metu paimtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės I. P. kompiuteryje, iš įmonės banko sąskaitų paimti pinigai nebuvo užpajamuoti (14 t., b. l. 43–59). Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R. M. gynėjas pateikė atspausdintus lapus, įvardintus, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, tačiau ir juose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninami pinigai neatspindėjo. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pinigų įnešimą į įmonės kasą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu vien tik kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-511/2020).

361. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, R. M. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pagal šias PVM sąskaitas faktūras į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervesti 184 074,79 Eur, iš kurių 75 720 Eur pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Net 171 810 Eur iš paminėtų 184 074,79 Eur buvo paimti pagal banko čekių knygelę bei išgryninti bankomatuose. Analizuojant paminėtų banko čekių turinį matyti, kad pinigus paėmė R. M. statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. (41 t., b. l. 166), tačiau, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis patikino, jog visus, R. M. nurodymu, iš banko sąskaitų, išgrynintus pinigus jis atidavė R. M. (58 t., b. l. 42–43). Pagrindo netikėti šiais S. R. teiginiais, įvertinus tiek nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, tiek ir S. R., kaip statytinio įvairių R. M. priskirtų įmonių direktoriaus, veiksmus, nėra. Neabejotina, jog visus veiksmus jis atliko tik R. M. nurodymu ir jo naudai. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad pagal 2016 m. birželio 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos kompiuterinės laikmenos apžiūros protokole nustatytas aplinkybes, laikmenoje užfiksuotos grynųjų pinigų paėmimo operacijos, kurias didelėmis pinigų sumomis atlieka statytiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai – A. J., A. M., faktinis šios įmonės direktorius R. M. ir S. R.; atskirais atvejais jie užfiksuoti kartu (41 t., b. l. 127–152). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė, kad tiek banko kortelę, tiek prisijungimo prie jos PIN kodą jiems duodavo R. M. (52 t., b. l. 99–102). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir S. R., nurodydamas, kad porą kartų jam teko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgryninti kažkokias pinigų sumas; paskutinį kartą, R. M. nurodymu, jis išgrynino 7240,50 Eur (25 000 Lt) ir gautus pinigus perdavė R. M., banko kortelę ir PIN kodą gavo iš R. M. (58 t., b. l. 42–43).

362. Aptartų duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys į aktualią šiuo klausimu teismų praktiką, pagal kurią, turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie įmonės vadovo veiksmai, kai šis savo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių ar fizinių asmenų sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne savo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-489/2021). Būtent tokia situacija, sprendžiant iš pirmiau išdėstytų duomenų visumos, susiklostė ir nagrinėjamu atveju.

363. Nors R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip ir liko nenustatyta aplinkybė, kur buvo panaudoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų paimti pinigai, tačiau tai neturi reikšmės R. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-511/2020). Nesutiktina ir su R. M. gynėjo pastebėjimu, kad apgaule įmonės naudai įgytas svetimas turtas negali būti pasisavintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos lėšos buvo apgaule gautos juridinio asmens naudai ir paskui juridinio asmens vadovo ar kito įgalioto darbuotojo, turinčio teisę disponuoti juridinio asmens turtu (ar jų bendrininkų) buvo pasisavintos ar iššvaistytos, esant visiems būtiniems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, tokios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip sutaptis – pagal BK 207 ir 183 ar 184 straipsnių atitinkamas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, tiek R. M. apeliaciniame skunde, tiek ir jo gynėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iškeltos versijos atmestinos kaip nepagrįstos.

364. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad nuteistasis R. M. pasisavino jam patikėtus ir jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 333 638 Eur (192 254 Eur + 121 219 Eur + 20 165 Eur): 1) išgrynindamas juos bankomatuose, 2) pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras pervesdamas pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir juos išgrynindamas, taip pat paimdamas pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitus, 3) pervesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 20 165 Eur į A. J., kaip atskaitingo asmens, asmeninę banko sąskaitą, – ir nepateisindamas šių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms.

365. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-489/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis R. M. suvokė, kad nurodytu būdu neteisėtai disponuodamas faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, jis juos paverčia savo turtu, numatė, kad dėl to įmonė jų neteks ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

366. Apibendrinusi pirmiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, atlikusi išsamią jų analizę, jų kontekste įvertinusi ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo abejoti R. M. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, nėra. Ir vis tik, kvalifikuoti šiuos R. M. veiksmus kaip tris atskirus nusikaltimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Nors pasikartojantys R. M. veiksmai nebuvo visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais buvo įgyvendinamas tas pats pasisavinimo veikos požymis ir visi R. M. veiksmai buvo jungiami bendros tyčios praturtėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir R. M. veiksmus kvalifikuoti, kaip vieną nusikaltimą, konstatuojant, kad R. M. pasisavino jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 333 638 Eur.

367. Minėta, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamos tiek BK 190 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“), tiek BK 183 straipsnio („Turto pasisavinimas“) nuostatos. Kaip nustatyta nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lyginamoji naujosios ir iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos analizė rodo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje atsirado naujasis baudžiamojon atsakomybėn už XXVIII skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą traukiamų asmenų veiksmus kvalifikuojantis požymis – labai didelės vertės turtas, viršijantis 900 MGL. Tuo tarpu iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje visas turtas, viršijantis 250 MGL, buvo traktuojamas kaip didelis.

368. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija turėjo įtakos ir BK 183 straipsniui, kurio 3 dalis buvo pakeista, nustatant baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės arba ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, šio straipsnio sankcijoje numatant baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal savo turinį šioje BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatytas labai didelės vertės požymis atitinka ankstesnėje BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didelės vertės požymį tais atvejais, kai pasisavinto turto vertė viršijo 900 MGL, kadangi pagal ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją buvo laikoma, kad turtas yra didelės vertės, jei ji viršija 250 MGL, nenustatant maksimalios ribos. Šioje vietoje aktualu ir tai, kad ankstesnėje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, kai tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atitinkanti R. M. veiksmus nagrinėjamu atveju, numato ir alternatyvią bausmę – baudą, kas švelnina kaltininko teisinę padėtį.

369. Įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 183 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos situacijos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju R. M. pasisavino jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 333 638 Eur, kas viršija 900 MGL sumą, šiems R. M. veiksmams taikytina švelnesnė nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija, R. M. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

R. M. bendrininkavimas su A. J. pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 20 165 Eur

370. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 20 165 Eur pinigų pasisavinimą, pervedant šiuos pinigus į asmeninę A. J. banko sąskaitą, R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. J., tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, nesutiktina. Kaip nustatyta A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma, visus veiksmus jis atliko R. M. nurodymu, visus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgrynintus pinigus jis perdavė R. M. (52 t., b. l. 99–102). Šiuos jo parodymus, kaip nustatyta pirmiau aprašytais duomenimis, patvirtino ir kiti baudžiamosios bylos įrodymai, todėl pagrindo jais netikėti, nėra. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl tyčinių A. J. veiksmų šioje dalyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kas sudaro pagrindą iš įrodytomis pripažintų pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad 20 165 Eur pinigų pasisavinimą R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. J..

371. A. J. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo. Tačiau, kaip nustatyta BPK 320 straipsnio 5 dalyje, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

372. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ir A. J. bendrininkavimas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo nustatytas nepagrįstai, jokie objektyvūs bylos duomenys to nepatvirtina, A. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl I. P. atsakomybės pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą

373. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį I. P. buvo nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė pasisavino jos žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 7 040,74 Eur, nepateisindama šių į jos banko sąskaitą, kaip atskaitingam asmeniui, pervestų pinigų panaudojimo įmonės reikmėms.

374. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų, kurių duomenys apibendrinti specialisto parengtoje lentelėje, matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į I. P. asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta: 5 701,09 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – per avansinę apyskaitą; 289,62 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – papildymas; ir 1 050 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – paskolos dengimas (14 t., b. l. 89–91). Kaip nustatyta 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. 5-5/80 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis, tyrimui nebuvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir jas pateisinantys dokumentai (13 t., b. l. 162–200; 14 t., b. l. 1–16). Tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. P. pati sau persivedė šiuos pinigus ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. P. neigė turėjusi prieigą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, patvirtindama, jog jokių piniginių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis ji nevykdė (52 t., b. l. 42–44). Iš esmės analogiškai disponavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir A. J., nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis ir visais prisijungimo prie jų duomenimis disponavo tik R. M. (52 t., b. l. 99–102), ką iš esmės patvirtina tai, kad kratos, atliktos R. M. gyvenamojoje vietoje, metu buvo paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo prie interneto banko kortelė (44 t., b. l. 92–102; 50 t., b. l. 10).

375. Esant šių duomenų visumai, neabejotina, kad vien tik į I. P. banko sąskaitą pervestų pinigų negrąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų panaudojimo nepateisinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, I. P. neturint jokios realios galimybės disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis ir atlikti pinigines operacijas iš jos, I. P. negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – 7 040,74 Eur, pasisavinimą. Tai sudaro pagrindą I. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“

Apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymas

376. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų bei atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus šioje dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai K. B. ir N. B. pripažino kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (K. B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (N. B.) buhalterinės apskaitos tvarkymą.

377. K. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apgaulingai tvarkė jos buhalterinę apskaitą, į ją įtraukdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras (6 PVM sąskaitos faktūros), kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, jos nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2015 metus.

378. Tuo tarpu N. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuteistas už tai, kad būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius, apgaulingai tvarkė jos buhalterinę apskaitą, į ją įtraukdamas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 PVM sąskaita faktūra), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 PVM sąskaitos faktūros (32 t., b. l. 177–178)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 PVM sąskaitos faktūros) (32 t., b. l. 201–202), bei kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose fiksuotas atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas faktūras už faktiškai neįvykusias ūkines operacijas: 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitas (32 t., b. l. 196), 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai (32 t., b. l. 210–211), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015–2016 metus.

379. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, griežtina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisinę padėtį, vertinant K. B. ir N. B. veiksmų atitiktį BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija.

380. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam neturėjo pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, veiklos realiai nevykdė, apie ką plačiau pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tos pačios aplinkybės šioje nuosprendžio dalyje nekartotinos.

381. Tuo tarpu vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų turinį bei jose įrašytų duomenų pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad N. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jas pateikė R. M. (59 t., b. l. 55–57). Analogiškas aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (64 t., b. l. 131–137). Tačiau, kaip nustatyta juridinio asmens duomenimis, 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra EUS Nr. 00359 buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas einant D. G. (1 t., b. l. 165–168), tačiau jo parašo paminėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis įsigijo perpardavimo tikslu ir jokios veiklos šioje įmonėje nevykdė (57 t., b. l. 104–105). Pagrindo netikėti šiais D. G. parodymais, įvertinus tai, kad visus veiksmus, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos konteksto, jis atlikinėjo R. M. nurodymu, teisėjų kolegija neįžvelgia.

382. Šių duomenų kontekste pastebėtina ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų už 2015 m. gruodžio mėnesį, užpildytų 2016 m. sausio 21 d., matyti, jog įmonė nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių ir nuo jų apskaičiuoto PVM (32 t., b. l. 197–198). Tuo tarpu Centrinės (duomenys neskelbtini)duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų už 2016 m. sausio mėnesį, kai buvo išrašyta 2016 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra EUS Nr. 00359, nepateikė (32 t., b. l. 199–200), kas visumoje patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo. Šioje vietoje dar kartą paminėtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad R. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, be kita ko, jos PVM sąskaitose faktūrose fiksuodamas faktiškai neįvykusias ūkines operacijas su kitomis įmonėmis (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad ir šiuo atveju PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

383. Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų turinį matyti, kad jos, kaip beje ir kitos, buvo išrašytos tuo metu, kai įmonės direktorius I. B., remiantis jo paties paaiškinimais, jokios veiklos įmonėje nevykdė, ją buvo įsigijęs perpardavimo tikslais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu kontroliavo R. M., kurio, be kita ko, joks formalus ryšys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo. Šį faktą I. B. patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (64 t., b. l. 131–137). Bylos duomenimis betarpiškai nustatyta ir tai, kad R. M. suklastojo ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, jose nurodydamas melagingus duomenis apie prekių ir paslaugų teikimą (nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“). Be to, 2016 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/57 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, be kita ko, pastebėta, kad PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesio laikotarpį, kuriuo buvo išrašytos analizuojamos PVM sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik 2016 m. kovo 12 d. (22 t., b. l. 91–200). Įvertinus tai, kad I. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, akivaizdu, kad ir PVM deklaracijų mokesčių administratoriui jis neteikė. Šiuos veiksmus, tiriamu laikotarpiu faktiškai kontroliavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai atliko R. M.. Esant šių duomenų visumai, darytina pagrįsta išvada, kad ir šiuo atveju PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo fiksuojamos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

384. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti, kad jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės operacijos pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras nebuvo vykdomos, darytina abejonių nekelianti išvada, kad atitinkamai spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvituose buvo fiksuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas faktūras už faktiškai neįvykusias ūkines operacijas.

385. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje paminėtina ir tai, kad nei K. B., nei N. B. ar jų gynėjas apeliaciniame skunde neneigia, kad nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus K. B. ir N. B. pateikė būtent R. M., ir kad šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinę savo parašais, jie įtraukė į savo vadovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą. Tačiau, apeliantų teigimu, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, todėl neįrodyta jų tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

386. K. B. ir N. B. apeliaciniame skunde teigia, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, pateikdami, jų vertinimu, tai patvirtinančius dokumentus bei nuotraukas (64 t., b. l. 29–37, 140, 144–192). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija neabejoja, jog paslaugos dėl įmonių patalpų remonto jiems iš tiesų buvo suteiktos, ką betarpiškai patvirtina ir apeliantų pateikti duomenys. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jos buvo suteiktos tomis aplinkybėmis ir tomis sąlygomis, kokios buvo įtvirtintos aptariamose PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. ir N. B. buvo nuteisti ne už tai, kad prekės ir paslaugos, kurių suteikimą jie įrodinėja pateiktais dokumentais ir nuotraukomis (64 t., b. l. 29–37, 140, 144–192), jiems nebuvo suteiktos, o už tai, kad tai padarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie tai žinojo. Būtent tokia išvada darytina įvertinus ir specialistų išvadose nustatytas faktines aplinkybes, kurių duomenimis, tiriamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko pagal jose nurodytas aplinkybes; ūkinės operacijos realiai įvyko ne tarp apskaitos dokumentuose nurodytų ūkio subjektų (32 t., b. l. 130–147; 33 t., b. l. 93–105). Daryti priešingą išvadą K. B. ir N. B. pateikti dokumentai ir nuotraukos teisėjų kolegijai neleidžia. Jos niekaip nepatvirtina, kad prekes ir paslaugas, sąlygojusias nuotraukose užfiksuotus patalpų pasikeitimus, jiems suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

387. Tuo tarpu tai, kad K. B. ir N. B. buvo žinoma, jog PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos finansinės operacijos nebuvo vykdomos jose užfiksuotomis sąlygomis ir aplinkybėmis, teisėjų kolegijai leidžia spręsti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys (9 t., b. l. 88–154), kurių analizė patvirtina, jog tuo laikotarpiu, kai buvo išrašyta dalis PVM sąskaitų faktūrų, tarp K. B. ir R. M. bei N. B. ir R. M., buvo vykdomi su šiais veiksmais susiję telefoniniai pokalbiai ir tarpusavio susirašinėjimai.

388. Kaip nustatyta paminėtais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, 2015 m. gruodžio 28 d. R. M. nurodo „tai atsiųsk mintį, sumą ir dirbsim“; 2016 m. sausio 5 d. fiksuojamas R. M. ir K. B. pokalbis, kurio metu R. M. nurodo „tikiuosi, į ST (pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“) pravedei, ne (duomenys neskelbtini)i. Nes kitaip kapais pakvips“; K. B. – „Ne, ne, ne... Žodžiu, aš atsiskaičiau. Tavo problemos pagal tą zoną, kur yra statybų pusė...“ Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną atliko 16 328,95 Eur mokėjimo pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant – pagal PVM sąskaitas faktūras STZ Nr. 00109, 00123, 00131 ir 00133 (33 t., b. l. 156–157, 158–159). Toliau analizuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus duomenis matyti, kad 2016 m. sausio 7 d. R. M. bendrauja su K. B. ir pokalbio metu R. M. nurodo „atsiųsk procentinę paslaugos sumą, mano kuri būtų“, K. B. – „809,70 plius banko“, R. M. – „tai grįžta tau 15 405. B 115 + 809 aš“. Pastebėtina, kad nurodytų skaitmenų suma – 16 329 (15 405 + 115 + 809), iš esmės atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mokėjimo pavedimo sumą (16 328,95 Eur). Šioje vietoje aptartinas ir po to tą pačią dieną vykęs pokalbis tarp R. M. ir A. M.: A. M. – „tu gal namuose jau?“, R. M. – „dabar namuose, bet atvažiuoja tas K.. O kas yra?“, A. M. – „ką tas K. pas tave veiks?“, R. M. – „pinigų atvažiuoja pasiimti“, A. M. – „tai va, prasiskolinęs?“, R. M. – „Tai čia jo ir yra, tai ne mano“. Primintina, kad pagal PVM sąskaitas faktūras, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke pervesti pinigai buvo išgryninti ir neapskaityti jos buhalterinėje apskaitoje. Nurodyti pokalbiai patvirtina K. B. ir R. M. susitarimą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėti pinigai tarp jų buvo pasidalinami.

389. Analogiškas susitarimas nustatytas ir tarp N. B. bei R. M.. Nurodytame elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (9 t., b. l. 88–154) užfiksuotas 2016 m. vasario 1 d. R. M. ir N. B. pokalbis: N. B. – „a (duomenys neskelbtini), a jau išlėkęs?“, R. M. – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, N. B. – „sakau, galvoju, jeigu aš tau dabar du padaryčiau, vieną...“, R. M. – „geriau nedaryk, nes aš neišbūsiu iki tol, kol ateis, iki kokių penkių. Nes čia jie neperkrenta taip greitai. Nebent, jeigu DNB banke sėdit, tada ateis“, N. B. – „ne, neperkris, kvailai ten dabar krenta“, R. M. –„ir palikim, tada penktadienį vėl aš būsiu“. Toliau seka 2016 m. vasario 4 d. (ketvirtadienis) R. M. ir N. B. pokalbis, kurio metu N. B. klausia „rytoj važiuojat, ane, į (duomenys neskelbtini)?“, R. M. – „jo, jo, nuo pat ryto iki devynių būsiu (duomenys neskelbtini)“, N. B. – „o kada grįši, ponas, čia?“, R. M. – „o paskui į Kauną, tai apie... į darbo pabaigą turėčiau būt“, N. B. – „nu, supratau. Tai gerai“, R. M. – „ir tuo pačiu dar paduosiu tą, tą sąskaitą, kur nešiojuos su savim“, N. B. – „tai tada aš šiandien padarau viską ir...“, R. M. –„nu jo, jo, nes jeigu rytą padarysi, tai man teks miegot ten...“, N. B. – „ne, ne, aš šiandien padarau“, R. M. – „gerai“, N. B. – „dabar formuoju pavedimą, bet kažkaip, kur bankas, toj vietoj – tuščia eilutė, tai nežinau, kam. Labai sunku, nežinant sąskaitos numerio“, R. M. – „(duomenys neskelbtini)(pastaba – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos numeris). Šioje vietoje pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną atliko 2 764,85 Eur mokėjimo pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant – STZ 00127 (PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį) (34 t., b. l. 110–116). Šių duomenų įvertinimas R. M. ir N. B. telefoninių pokalbių kontekste teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad aptartų veiksmų atlikimas – N. B. pinigų pavedimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, ketvirtadienį (penktadienį R. M. vykstant į (duomenys neskelbtini)) R. M. buvo būtinas, kad jis galėtų kitą dieną juos išgryninti bei, kaip ir K. B. atveju, pasidalinti pinigus su N. B..

390. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad nuteistieji K. ir N. B. žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos (t. y. kad šios įmonės nepateikė/nesuteikė jose nurodytų prekių ir paslaugų) ir, atitinkamai, jog jų kasos pajamų orderio kvituose pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra fiksuotas atsiskaitymas už faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Tokiu būdu, K. B. ir N. B. žinodami, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, sąmoningai pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) reikalavimus, į jų vadovaujamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė šiuos suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima bent iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir (ar) struktūros, ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

391. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai K. ir N. B. pripažino kaltais už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jų veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) yra teisingas.

Teisės į grąžintino iš biudžeto PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

392. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. B. ir R. M. veikdami bendrininkų grupe, K. B. kartu su R. M. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu K. B. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą, šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, jie apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 5 001 Eur grąžintino iš biudžeto PVM.

393. Šie K. B. ir R. M. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija jokios reikšmės kaltininkų atsakomybei neturi, vertinant K. B. ir R. M. veiksmų atitiktį BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

394. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras PVM deklaracijose padidino pirkimo PVM – 2015 metų lapkričio mėnesio deklaracijoje nurodė, jog turėjo pirkimo PVM 6 254 Eur sumai, nors realiai turėjo 4 087 Eur pirkimo PVM; 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje nurodė, kad turėjo pirkimo PVM 14 424 Eur sumai, nors realiai turėjo 11 590 Eur pirkimo PVM, tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę į grąžintiną 5 001 Eur PVM iš valstybės biudžeto ( 33 t., b. l. 93–105). Analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo pateikusi specialistė D. K., nurodžiusi, kad pagal jai pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš valstybės biudžeto neteisingai ir nepagrįstai atskaitė 5 001 Eur (60 t., b. l. 4–19).

395. Minėta, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-151-697/2020). Tokia veika, pagal teismų praktiką, paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką, būtent į galimybę suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu įgyti fiktyvią teisę į PVM atskaitą, taip faktiškai susigrąžinti realiai nesumokėtą mokestį (tiesiogiai ar įskaitos būdu). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos, todėl šių nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020).

396. Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus pirmiau paminėtus baudžiamosios bylos įrodymus, neabejotina, kad K. B. ir R. M. veiksmai – apgaule, t. y. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijus turtinę teisę į svetimą turtą, t. y. grąžintiną iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 5 001 Eur PVM, atitinka sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), sudėties požymius. Nuteistieji suvokė sukūrę valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai šiuo atveju jie veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to ji įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to norėjo, todėl pagrįstai spręstina, kad jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką K. B. ir R. M. padarė veikdami tiesiogine tyčia. Abejonių tuo, jog vertinamu atveju jie veikė bendrininkų grupe, įvertinus pirmiau aprašytų jų telefoninių pokalbių analizę, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Tokiu būdu, K. B. ir R. M. veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra teisingas.

Teisės į grąžintino iš biudžeto PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

397. Analogiška išvada darytina ir dėl N. B. bei R. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

398. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio analizės, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) N. B. ir R. M. buvo nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, N. B. kartu su R. M. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu N. B. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą, šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, jie apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 7 235 Eur grąžintino iš biudžeto PVM.

399. Kaip nustatyta 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 5-5/20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukė 5 (penkiose) PVM sąskaitose faktūrose, kuriose įformintos ūkinės operacijos neįvyko dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, išskirtą 7 234,61 Eur pirkimo PVM. Tokiais savo veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą; turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). Įstatymo 64 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Dėl padarytų pažeidimų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės – gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie 7 235 Eur PVM atskaitą ir neteisingai apskaičiuotas grąžintinas iš valstybės biudžeto PVM (32 t., b. l. 130–147).

400. Tai betarpiškai patvirtina, kad N. B. ir R. M., panaudodami suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM. Tokie N. B. ir R. M. veiksmai, kaip ir K. B. atveju, atitinka sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), sudėties požymius bei neprieštarauja vieningai šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Nuteistieji suvokė sukūrę valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai šiuo atveju jie veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to ji įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to norėjo, todėl pagrįstai spręstina, kad jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką N. B. ir R. M. padarė veikdami tiesiogine tyčia. Abejonių tuo, jog vertinamu atveju jie veikė bendrininkų grupe, įvertinus pirmiau aprašytų jų telefoninių pokalbių analizę, teisėjų kolegijai taip pat nekyla.

401. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad N. B. ir R. M. veiksmų teisinis vertinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas.

Dėl bausmių

402. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 ir 183 straipsnių pakeitimus, kuriais už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo įtvirtintos ir laisvės atėmimui alternatyvios bausmės, iš naujo spręstinas apeliacinius skundus pateikusiems asmenims skirtinų bausmių klausimas.

403. Šioje vietoje visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos yra siejamos su 2014–2015 metų laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) teismui baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota 2018 m. rugsėjo 17 d., baigta nagrinėti – 2021 m. gegužės 7 d. Bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme dėl didelio nagrinėtinų nusikalstamų veikų skaičiaus, nekokybiškai surašyto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir jame nustatytų faktinių aplinkybių bei nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo taip pat užtruko, t. y. nuo 2021 m. birželio 8 d. Visa tai pagrindė ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant bausmes nuteistiesiems. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pagal kurią, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-54-788/2019), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltininkams skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, būtina įvertinti ir ilgą baudžiamojo proceso trukmę.

404. Pagal BK 54 straipsnį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

405. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, buvo paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius jo atžvilgiu BK 75 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nuostatas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas atidėjo 3 (trejiems) metams. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, apygardos teismas įvertino ilgą baudžiamojo proceso trukmę, E. B. atsakomybę sunkinančių ir švelninančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du sunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas nebuvo.

406. Iš naujo sprendžiant E. B. skirtinų bausmių klausimą, įvertintina tai, kad šiuo nuosprendžiu jis išteisinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), o jo neteisėti veiksmai, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuoti kaip keturi atskiri nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) kvalifikuojami kaip du tęstiniai nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Taigi nagrinėjamu atveju E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Vertinant E. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurių skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas net nepaminėjo, įvertintina tai, kad jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir gauna oficialias pajamas, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teistas praeityje E. B. nebuvo, administracine tvarka baustas vieną kartą, be kita ko, už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą (ANK 187 straipsnis) (52, b. l. 27–28), tačiau šis administracinis nusižengimas buvo padarytas jau po E. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus šių duomenų, iš esmės teigiamai charakterizuojančių E. B. visumą, E. B. už visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos švelnesnės rūšies ir pobūdžio bausmės – baudos.

407. Skirdamas bausmę I. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), pirmosios instancijos teismas įvertino ilgą baudžiamojo proceso trukmę, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną sunkų, vieną apysunkį ir tris nesunkius nusikaltimus, praeityje teista nebuvo ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskyrė jai galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), atidėdamas 3 (trejiems) metams.

408. Iš naujo sprendžiant I. P. skirtinų bausmių klausimą, įvertintina tai, kad šiuo nuosprendžiu ji išteisinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo. Todėl vertinamu atveju ji padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant I. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ko skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vėlgi nepadarė, įvertintina tai, kad ji yra įgijusį aukštąjį išsilavinimą, yra ištekėjusi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir gauna oficialias pajamas, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąją. Praeityje ji neteista, nebausta ir administracine tvarka. Įvertinus šių duomenų, I. P. charakterizuojančių iš esmės teigiamai, visumą, I. P. už visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos švelnesnės rūšies ir pobūdžio bausmės – baudos.

409. Skirdamas bausmę A. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. L.“), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinų pardavimo), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“1 550 Eur mokesčio vengimo), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės įgijimo į 18 847 Eur PVM), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su JK (duomenys neskelbtini)), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“), pirmosios instancijos teismas įvertino ilgą baudžiamojo proceso trukmę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du sunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus, ankščiau teistas nebuvo ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskyrė jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nuostatas, atidėdamas 2 (dvejiems) metams.

410. Iš naujo sprendžiant A. J. skirtinų bausmių klausimą, įvertintina tai, kad šiuo nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinų), BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimo ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčių sumokėjimo į biudžetą išvengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Be to, jo veiksmai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), šiuo nuosprendžiu buvo perkvalifikuoti pagal švelnesnę BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). A. J. padarė tris nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. A. J. yra vedęs, su sutuoktine augina ketverių metų dukterį, praeityje nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, dirba ir gauna oficialias pajamas, tokiu būdu išlaikydamas savo šeimą. Įvertinus šių duomenų visumą, A. J. už visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos švelnesnės rūšies ir pobūdžio bausmės – baudos.

411. Skirdamas bausmę N. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas įvertino ilgą baudžiamojo proceso trukmę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, ankščiau teistas nebuvo ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskyrė jam galutinę subendrintą 160 MGL (6 025,6 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vertinti šią bausmę kaip per griežtą ar neproporcingą jo atliktiems neteisėtiems veiksmams, nėra pagrindo. Taip pat ir įvertinus N. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, už kurį gauna oficialias pajamas pragyvenimui, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, spęstina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant N. B. skirtą bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtos ir įvertintos tinkamai.

412. Analogiška išvada motyvais darytina įvertinus ir K. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę K. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas įvertino ilgą baudžiamojo proceso trukmę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, ankščiau teistas nebuvo ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskyrė jam galutinę subendrintą 160 MGL (6 025,6 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ši bausmė ir įvertinus K. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, už kurį gauna oficialias pajamas pragyvenimui, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, atitinka bausmės skyrimo reikalavimus, nėra per griežta ar neproporcinga.

413. Skirdamas bausmę R. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį bei pavojingumą, įvertino jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei praeityje jo buvusį teistumą (2013 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baustas bauda pagal BK 151¹ straipsnį), konstatuodamas, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną R. M. jau laikomas neteistu, atsižvelgė ir į R. M. vaidmenį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Įvertinęs šių duomenų visumą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pirmosios instancijos teismas R. M. skyrė galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

414. Skiriant naują bausmę R. M. įvertintina tai, kad šiame nuosprendyje skundžiama (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžio dalis didele apimtimi buvo naikinama, R. M. dėl kai kurių nusikalstamų veikų išteisinant ar nutraukiant baudžiamąjį procesą, arba keičiama. Taip pat atsižvelgtina ir į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 ir 183 straipsnių pakeitimus, įtvirtinusius alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą. Vertinant R. M. veiksmus pastebėtina, kad jie buvo sistemingi, mokestinėmis veikomis, sukčiavimu UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ atžvilgiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimu buvo siekiama padaryti arba padaryta ir didelė žala. R. M. yra išsituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastebėtina, kad po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo R. M. vėl nusikalto: 2022 m ir 2023 m. du kartus nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais dėl panašių nusikalstamų veikų padarymo realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau minėta aplinkybė sprendžiant konkrečią bylą negali sunkinti R. M. teisinės padėties, kadangi skundžiamu teismo nuosprendžiu jis yra laikomas teisiamu pirmą kartą. Įvertinusi pastarąją aplinkybę bei ilgą proceso trukmę, teisėjų kolegija vertina, kad R. M. už jo nusikalstamas veikas skirtinos švelnesnės bausmės – baudos, tačiau jų dydis turi atspindėti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

415. Nuteistiesiems skiriant bausmes – pinigines baudas, jų dydis parenkamas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatytus baudos dydžius, taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur.

Dėl K. B. ir N. B. pareikštų civilinių ieškinių

416. K. B. ir N. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl iš jų priteistų civilinių ieškinių, nurodant, kad civilinės atsakomybės subjektas dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal Mokesčių administravimo įstatymą kyla pareiga mokėti mokesčius. Pasak apeliantų, už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

417. Vertinant šiuos apeliacinio skundo motyvus, jų kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą matyti, kad (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje yra pareiškusi 8 573 Eur civilinį ieškinį dėl K. B. neteisėtų veiksmų – jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, į Lietuvos Respublikos biudžetą nebuvo sumokėta 5 001 Eur PVM ir 3 572 Eur pelno mokesčio (3 t., b. l. 155); bei 9 858 Eur civilinį ieškinį dėl N. B. neteisėtų veiksmų – jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, į Lietuvos Respublikos biudžetą nebuvo sumokėta 7 235 Eur PVM ir 2 623 Eur pelno mokesčio (3 t., b. l. 163). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. B. ir N. B. pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą, konstatavo, kad jie yra pagrįsti ir įrodyti, todėl skundžiamu nuosprendžiu iš K. B. valstybės naudai priteisė 8 573 Eur, iš N. B. – 9 858 Eur.

418. Nesant pagrindo abejoti skundžiamu nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, vis tik spręstina, kad nesumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių priteisimas iš šių įmonių direktorių – K. B. ir N. B., šiuo atveju buvo nepagrįstas.

419. Mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai įvykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

420. Vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai), fizinio asmens turtinė atsakomybė atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) neteisėti veiksmai, esant kaltei. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės.

421. Iš aptartų CK nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens teisinį savarankiškumą ir atsakomybės prisiėmimą pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), seka, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pirmiausia juridinis asmuo, o juridinių asmenų vadovų civilinė atsakomybė pagal šias prievoles galima tik išskirtiniais atvejais.

422. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014) atkreipiamas dėmesys į du įmonės vadovo civilinę atsakomybę ribojančius aspektus: pirma, bendrovės vadovo civilinė atsakomybė prieš kreditorius yra subsidiaraus pobūdžio ir atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų (bankrotas ir pan.); antra, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, todėl prieš kreditorius atsako tik savo bendrovei padarytos žalos ribose. Be to, civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievolė.

423. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta šiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, taigi bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, taigi tokia prievolė nelaikoma bendrovei padaryta žala. Todėl pareiga atlyginti valstybei juridinio asmens nesumokėtų mokesčių sumą iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-624/2013, 3K-3-54-701/2017).

424. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinius ieškovus juridinių asmenų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriams – K. B. ir N. B., prašymo pakeisti civilinius atsakovus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepateikė, taip pat tai, kad juridinio asmens vadovo atsakomybė prieš kreditorius yra subsidiaraus pobūdžio, kas reiškia, kad jam reikia atlyginti tik tą žalos kreditoriams dalį, kurios negali atlyginti pats juridinis asmuo, byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali įvykdyti savo mokestinės pareigos, spręstina, kad (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio ieškinys pareiškimas įmonės vadovams šiame procese negali būti tenkinamas, nes subsidiarios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodytos. Todėl teismas (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštus civilinius ieškinius dėl 9 858 Eur ir 8 573 Eur palieka nenagrinėtus, kas (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai palieka galimybę nesumokėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius susigrąžinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ar civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. (E. B.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 223 straipsnio 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šioje dalyje priimti naują nuosprendį ir E. B. (E. B.) dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. (E. B.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir E. B. (E. B.) paskirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. (E. B.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir E. B. (E. B.) skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. (E. B.) paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. B. (E. B.) šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant jam galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymo E. B. (E. B.) atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad E. B. (E. B.) UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: I. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: I. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šiuos I. P. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti I. P. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl I. P. paskirtų bausmių pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei jų subendrinimo ir I. P.

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skirti 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, I. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti I. P. subendrintą bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su I. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, ir I. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 115 MGL (4 330,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į I. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad I. P. neatliktos bausmės dalis yra 113 MGL, t. y. 4 255,58 Eur.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymo I. P. atžvilgiu.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad I. P. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad I. P. panaudojo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinos), 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 550 Eur importo ir muito PVM išvengimas), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimas), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. J. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į 18 847 Eur PVM įgijimo), ir šiuos A. J. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir A. J. skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl A. J. paskirtų bausmių ir A. J.

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „R. L.“) paskirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ su JK (duomenys neskelbtini)) paskirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, subendrinti šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į A. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad A. J. neatliktos bausmės dalis yra 128 MGL, t. y. 4 820,48 Eur.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymo A. J. atžvilgiu.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad A. J., įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į 18 847 Eur PVM, veikė bendrininkų grupe su R. M..

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. (Č.) buvo pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: J. J. (Č.) dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „H. G.“ PVM sąskaitos faktūros), 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (turtinės prievolės išvengimas 98 987 Eur PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčio išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: R. M. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), ir R. M. baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir skirti R. M. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir skirti R. M. 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 59 205,68 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (20 693 Eur pelno mokesčio išvengimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti R. M. 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 90 096 Eur grąžintino PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į 74 361,96 Eur grąžintino PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 405 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (teisės į 160 711 Eur grąžintino PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) ir skirti R. M. 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 192 254 Eur pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 165 Eur pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 121 219 Eur pasisavinimas), šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 333 638 Eur pasisavinimas), ir skirti R. M. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), šiuos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti R. M. 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtų bausmių ir:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „R. L.“) R. M. skirti 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „H. G.“) R. M. skirti 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „H. G.“) R. M. skirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (paskolos sutarties suklastojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) R. M. skirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) R. M. skirti 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinos) R. M. skirti 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (teisės į 5 001 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) R. M. skirti 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (teisės į 7 235 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) R. M. skirti 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio baudą;

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant R. M. subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant R. M. subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „H. G.“) ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „H. G.“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant R. M. subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suklastojimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant R. M. subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant R. M. subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinos) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant R. M. subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 075 MGL (40 484,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į R. M. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. (125 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, sprendžiant, kad R. M. neatliktos bausmės dalis yra 825 MGL, t. y. 31 069,50 Eur.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini) F. L.“ turtą apgaule įgijo ir kitų fizinių asmenų naudai.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad R. M. panaudojo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose suklastojo Z. D. parašą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad R. M. panaudojo žinomai netikrus dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pakeitimo, juos pateikdamas VĮ „Registrų centras“.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad UAB „H. G.“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo akte P. B. vardu pasirašė R. M..

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (UAB „H. G.“) R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su J. J. (Č.).

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už 2014 metų balandžio–gruodžio mėnesius ir 2015 metų sausio–gegužės mėnesius buvo pateiktos pagal suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytos teisės į grąžintino iš valstybės biudžeto PVM, grąžintino iš valstybės biudžeto PVM nurodytą sumą iš 254 473 Eur pakeisti į 59 205,68 Eur.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), padarė veikdamas bendrininkų grupe su I. P..

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2015 metų gegužės mėnesį buvo neteisėtai įtrauktas 3 746 Eur pirkimo PVM.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad R. M., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo mašinos), veikė bendrininkų grupe su A. J..

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, ir iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių 20 165 Eur pasisavinimą R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. J..

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl iš N. B. ir K. B. valstybės naudai priteistų civilinių ieškinių atitinkamai 9 858 Eur ir 8 573 Eur, ir (duomenys neskelbtini)apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius, pareikštus N. B. ir K. B., palikti nenagrinėtus.

Likusią Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.