Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2015-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-550-303/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
2K-550-303/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00173-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Aidukas (pirm.), Audronė Kartanienė (pran.), Vladislovas Ranonis
Kaltinamasis
S. S.
Civilinis ieškovas
AB „SEB lizingas“
Nuteistasis
S. S.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Baudžiamoji byla Nr. 2K-550-303/2015 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00173-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2. 1.2.18.10. 1.2.29.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislavo Ranonio ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Evaldui Rapolui,išteisintajam S. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. S. ir Ž. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo AB „SEB lizingas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:

Žemesnės instancijos teismas

S. S. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL (32 500 Lt) (9412 Eur) bauda, pagal 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) (3765 Eur) bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) (2259 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 250 MGL (32 500 Lt) (9412 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 290 MGL (37 700 Lt) (10 918 Eur) bauda.

Ž. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt) (7530 Eur) bauda, pagal 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) (3012 Eur) bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) (1506 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) (7530 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Ž. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 230 MGL (29 900 Lt) (8659 Eur) bauda.

Iš S. S. ir Ž. K. civilinio ieškovo AB „SEB lizingas“ solidariai priteista 96 611,74 Lt (27 980,69 Eur).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. pirmosios instancijos teismo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas dėl kaltinimų:

kad būdamas UAB „T. t.“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. 300556021, buveinės adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), akcininko UAB „T. G.“, turinčios 80 proc. Bendrovės akcijų, atstovas (toliau – ir Akcininko atstovas), veikdamas bendrininkų grupe su Bendrovės direktoriumi Ž. K., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė tariamą Bendrovės akcijų, turto ir dokumentų perleidimo naujam savininkui ir direktoriui planą. Realizuodamas šį planą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare Kauno mieste, Šv. Gertrūdos g., surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. Šiam sutikus, S. S. 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterine įranga atspausdino 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino ir savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Akcininko atstovas S. S. ir Bendrovės akcininkas, turintis 20 proc. akcijų, P. A. Č. parduoda, o G. M. perka Bendrovės akcijas, nors G. M. akcijų nepirko. Nurodė Bendrovės administratorei N. G., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, parengti: 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, kuriame per asmenį, kuris nėra kaltas (N. G.), įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Bendrovės akcijos yra parduodamos, Bendrovės direktorius Ž. K. nuo 2009 m. spalio 28 d. atleidžiamas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, o Bendrovės direktoriumi skiriamas G. M. ir šiuos žinomai netikrus duomenis patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti L. Ž. ir P. A. Č., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, nors žinojo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko ir nevyks, G. M. direktoriumi netaps; 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, kuriuose per asmenį, kuris nėra kaltas (N. G.), įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Bendrovės direktorius Ž. K. pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima Bendrovės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, Bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Škoda Octavia Combi Ambiente“ 2.0 TDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I Linea Sol 4AT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors žinojo, kad G. M. turto neperims, o Ž. K. jo neperduos. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis gavo Bendrovės perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą su Bendrovės dokumentų sąrašu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), paliko Ž. K. pasirašyti 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, Bendrovės perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą. Ž. K. juose savo parašu patvirtinus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, S. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šiuos netikrus dokumentus, išskyrus 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – G. M., kuris juos 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje už 900 Lt atlygį patvirtino savo parašu ir grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – S. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), pateikė apie daromą nusikaltimą nežinojusiam Bendrovės akcininkui P. A. Č. pasirašyti netikrą 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pastarajam ją pasirašius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė netikrus dokumentus: 2009 m. spalio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2009 m. lapkričio 4 d. kartu su G. M. Juridinių asmenų registro Kauno filiale, E. O. g. 12, šių netikrų dokumentų pagrindu įregistravo žinomai netikrus duomenis apie Bendrovės akcininko ir direktoriaus pasikeitimą. Tokiais bendrais su Bendrovės direktoriumi Ž. K., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais pats pagamino netikrus dokumentus, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą;

kad būdamas Bendrovės, įm. k. 300556021, buveinės adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), akcininko UAB „T. G.“, turinčios 80 proc. Bendrovės akcijų, atstovu, 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ar sunaikinimo planą, pagal kurį jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare Kaune, Šv. Gertrūdos g., surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. G. M., nežinojusiam apie daromą nusikaltimą, sutikus, S. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir Bendrovės direktoriumi Ž. K., kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 2 punktą atsako už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis gavo Bendrovės perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą su Bendrovės dokumentų sąrašu, kurį paliko Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), pasirašyti Bendrovės vadovui Ž. K.. Šiam 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, kuri nurodo, kad „Juridinio asmens organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, Bendrovės įstatų 27 punkto, BAĮ 19 straipsnio 8 punkto, kurie nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, BAĮ 19 straipsnio 1 dalies, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, BAĮ 19 straipsnio 4 dalies, kuri nurodo, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuris nurodo, kad „Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, reikalavimus, šiame lape savo parašu patvirtinęs žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovės dokumentus perduoda G. M., nors jam dokumentų neperdavė, S. S. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti G. M.. Tokiais bendrais su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais sudarė tariamai teisėtą Bendrovės dokumentų perleidimo tariamam naujam direktoriui G. M. įvaizdį. Po to jis 2009 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis paslėpė arba sunaikino Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai negalima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

kad būdamas Bendrovės, įm. k. 300556021, buveinės adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), akcininko UAB „T. G.“, turinčios 80 proc. Bendrovės akcijų, atstovu, žinodamas, kad UAB „T. t.“ direktorius Ž. K. 2008 m. vasario 27 d. sudarė ilgalaikę išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020571 (toliau – Sutartis) su AB „SEB lizingas“ (toliau – ir Bankas) dėl automobilio „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo ir šis automobilis yra jo žinioje dėl užimamų pareigų, parengė šio automobilio iššvaistymo planą, pagal kurį jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare Kaune, Šv. Gertrūdos g., surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. G. M., nežinojusiam apie daromą nusikaltimą, sutikus, S. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir Bendrovės direktoriumi Ž. K., 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per N. G., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, kuriame įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovės direktorius Ž. K. pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima automobilį „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį paliko Bendrovės patalpose adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), pasirašyti Bendrovės vadovui Ž. K.. Šiam 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), žinant, kad pagal Sutarties 12.1 punktą automobilis yra Banko nuosavybė iki visiško atsiskaitymo su Banku, pagal Sutarties 19.1 punktą „Klientas privalo grąžinti Bankui automobilį per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos“, pažeidžiant CK 2.87 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, CK 6.38 punktą, kuris nurodo, kad „Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais“, Bendrovės įstatų 27 punktą, kuris nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, Sutarties 8.1.3 punktas, kuris nurodo, kad „Klientas privalo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, laiku mokėti numatytus mokėjimus“, Sutarties 8.1.4 punktas, kuris nurodo, kad „Klientas įsipareigoja be raštiško Banko sutikimo neperleisti turto tretiesiems asmenims bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų Banko nuosavybės teisės į turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės“, 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo – priėmimo akte Nr. 3 savo parašu patvirtinus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilį „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė naujam direktoriui G. M., nors automobilio G. M. neperdavė, o paliko trečiajam asmeniui S. S., jis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti G. M.. Tokiais bendrais su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais sudarė tariamai teisėtą automobilio perdavimo tariamam naujam Bendrovės direktoriui G. M. įvaizdį. Po to jis 2009 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl to Bankas nuo 2009 m. spalio 11 d. įmokų už automobilį negavo. 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukus sutartį, iki šiol neatgavo automobilio, ir jo buvimo vieta nežinoma. Taip kartu su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais iššvaistė jo žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį didelės vertės turtą – Bankui priklausantį automobilį “Volvo XC70” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 81 780,12 Lt (23 685,16 Eur) vertės, taip padarydamas Bankui didelę 81 780,12 Lt (23 685,16 Eur) turtinę žalą.

Ž. K. pirmosios instancijos teismo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas dėl kaltinimų:

kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d., būdamas UAB „T. t.“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. 300556021, buveinės adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su Bendrovės akcininko UAB „T. G.“, turinčio 80 proc. akcijų, atstovu S. S., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare Kaune, Šv. Gertrūdos g., suradus G. M. ir įkalbėjus jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus bei šiam sutikus, Ž. K. 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), S. S. pateiktuose 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo akte Nr. 4, Perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lape savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima Bendrovės dokumentus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, Bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Škoda Octavia Combi Ambiente“ 2.0 TDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I Linea Sol 4AT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors G. M. šių dokumentų ir turto neperdavė. Po to S. S. šiuos netikrus dokumentus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – G. M., kuris juos pasirašė. Tokiais bendrais su S. S., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais pagamino netikrus dokumentus;

kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d. būdamas Bendrovės, įm. k. 300556021, buveinės adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 2 punktą būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdamas bendrininkų grupe su Bendrovės akcininko UAB „T. G.“, turinčio 80 proc. akcijų, atstovu S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kartu su S. S. pažeidė 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnį, kuris nurodo, kad „Akcijas ketinantis parduoti akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 d. ir ilgesnis kaip 21 d. nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 d. nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Tik tuomet, kai per šiame straipsnyje nustatytus terminus bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti“, ABĮ 37 straipsnio 5 dalį, kuri nurodo, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai“, nes įstatyme nurodytų procedūrų neatliko. Po to Ž. K. 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Bendrovės vadovu, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies, kuri nurodo, kad „Juridinio asmens organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, Bendrovės įstatų 27 punkto, BAĮ 19 straipsnio 8 punkto, kurie nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, BAĮ 19 straipsnio 1 dalies, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, BAĮ 19 straipsnio 4 dalies, kuri nurodo, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuris nurodo, kad „Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, reikalavimus, S. S. paliktame Bendrovės dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų), 9 lape, kurio turinys ir forma neatitinka elementarių Bendrovės dokumentų perdavimo – priėmimo įforminimui keliamų reikalavimų, savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovės dokumentus perduoda G. M., nors jam dokumentų neperdavė, jų esama ir tolesne buvimo vieta nesidomėjo. Taip sąmoningai nesiimdamas priemonių užtikrinti Bendrovės dokumentų saugumą ir tinkamą perdavimą, sudarydamas tariamai teisėtą Bendrovės dokumentų perdavimo tariamam naujam direktoriui G. M. įvaizdį, realiai jų niekam neperduodamas, o leisdamas S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims su Bendrovės dokumentais elgtis savo nuožiūra, suvokė ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų Bendrovės dokumentai gali būti paslėpti ar sunaikinti, o jų nesant bus neįmanoma nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Bendrovės dokumentus paslėpti ar sunaikinti, dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d. būdamas Bendrovės, įm. k. 300556021, buveinės adresas: Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal ABĮ Nr. VIII-1835 37 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pagal 2006 m. kovo 31 d. Bendrovės įstatų 47 punktą būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, pagal Bendrovės įstatų 51 punktą turėdamas teisę vienasmeniškai sudaryti sandorius Bendrovės vardu, 2008 m. vasario 27 d. sudarė ilgalaikę išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020571 (toliau – ir Sutartis) su Banku dėl automobilio „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo. Po to veikdamas bendrininkų grupe su Bendrovės akcininko UAB „T. G.“, turinčio 80 proc. akcijų, atstovu S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kartu su S. S. pažeidė ABĮ 47 straipsnį, kuris nurodo, kad „Akcijas ketinantis parduoti akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 d. ir ilgesnis kaip 21 d. nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 d. nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Tik tuomet, kai per šiame straipsnyje nustatytus terminus bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti“, ABĮ 37 straipsnio 5 dalį, kuri nurodo, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai“, nes įstatyme nurodytų procedūrų neatliko. Po to 2009 m. spalio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Bendrovės vadovu, Bendrovės patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad pagal Sutarties 12.1 punktą automobilis yra Banko nuosavybė iki visiško atsiskaitymo su Banku, pagal Sutarties 19.1 punktą „Klientas privalo grąžinti Bankui automobilį per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos“, pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad „Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, CK 6.38 punktą, kuris nurodo, kad „Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais“, Bendrovės įstatų 27 punktą, kuris nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, Sutarties 8.1.3 punktą, kuris nurodo, kad „Klientas privalo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, laiku mokėti numatytus mokėjimus“, Sutarties 8.1.4 punktą, kuris nurodo, kad „Klientas įsipareigoja be raštiško Banko sutikimo neperleisti turto tretiesiems asmenims bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų Banko nuosavybės teisės į turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės“, S. S. paliktame 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilį „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė naujam direktoriui G. M., nors automobilio G. M. neperdavė, o paliko trečiajam asmeniui S. S.. Taip sąmoningai sudarė tariamai teisėtą automobilio perdavimo tariamam naujam Bendrovės direktoriui G. M. įvaizdį, nors realiai automobilį be raštiško Banko sutikimo perleido S. S., o šis – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl to Bankas nuo 2009 m. spalio 11 d. įmokų už automobilį negavo. 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukus sutartį, iki šiol neatgavo automobilio ir jo buvimo vieta nežinoma. Taip Ž. K. kartu su S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais iššvaistė jo žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį didelės vertės svetimą turtą – Bankui priklausantį 81 780,12 Lt (23 685,16 Eur) vertės automobilį „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir padarė Bankui didelę – 81 780,12 Lt (23 685,16 Eur) – turtinę žalą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Šalies argumentai

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, t. y. nepagrįstą atsisakymą kvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumo, vadovavosi išimtinai išteisintųjų S. S. ir Ž. K., kurie yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi ir yra laisvi nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus, parodymais, iš kurių matyti, kad būtent S. S. buvo apgautas nenustatytų asmenų, nes akcijų pirkėjas G. M. ar panašus į jį asmuo dalyvavo sutarties pasirašymo metu. Liudytojo G. M. parodymus teismas vertino selektyviai, dalį jų ignoravo, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl nesiremia liudytojo G. M. parodymais ir abejoja jų patikimumu dėl to, kad jis savo asmens dokumentų niekam nedavė, tyrimo metu nenustatyti asmenys tik pasidarė jo asmens dokumentų kopijas, o pačius dokumentus jam iš karto grąžino, parašai ant bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, turto, nuomojamų automobilių priėmimo–perdavimo aktų, perduodamų dokumentų aprašo yra jo, tačiau jis šiuos dokumentus pasirašė kitomis aplinkybėmis, t. y. ne bendrovės patalpose dalyvaujant S. S. ir P. A. Č. ir šių dokumentų pagrindu bendrovės turto ir dokumentų neįgijo. Teismas pripažinęs nepaneigtais S. S. parodymus, jog akcijų pirkėjas pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir „Sodros“ pažymėjimą, bendrovės dokumentus pasirašė jo akivaizdoje, visiškai nevertino itin reikšmingos aplinkybės, jog tokiu atveju sutartyje, apraše ir aktuose parašas bei įrašai G. M. vardu turėjo būti įrašyti kito asmens. G. M. parodymai laikytini pakankamu įrodymu padaryti vienareikšmiškai išvadai, jog parašai yra jo. Teismas šios aplinkybės niekaip nepaneigė, nenurodė jokių motyvų, kodėl liudytojas G. M. galėjo duoti melagingus ir save apkaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad prieštaravimas tarp S. S. ir liudytojo G. M. parodymų pašalintas liudytojo P. A. Č. parodymais ir akistatų tarp jo ir S. S. bei Ž. K. protokolais, iš kurių matyti, kad sutarties pasirašymo metu S. S. pristatytas bendrovės akcijų pirkėjas buvo padorios išvaizdos, yra nepagrįstas, nes liudytojo P. A. Č. parodymų turinys apie akcijų pasirašymo aplinkybes (jis netikrino akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašiusio asmens tapatybės, akcijų pirkėjas pasirašė ne jo akivaizdoje), tik patvirtino tą aplinkybę, kad S. S. jam pristatė ne G. M., o tyrimo metu nenustatytą asmenį kaip akcijų pirkėją, tačiau jokiu būdu nepaneigė, o priešingai, netiesiogiai patvirtino liudytojo G. M. parodymus, kad jis S. S. nurodytomis aplinkybėmis dokumentų nepasirašė. Teismas kaip viseto nevertino iš įvairių šaltinių gautų išteisintųjų kaltumą ir liudytojo G. M. parodymus netiesiogiai patvirtinančių įrodymų, kad nė vienas bendrovės darbuotojas G. M. niekada nematė; kokiu būdu buvo pasirašyta sutartis, perduotas Bendrovės turtas ir dokumentai, nežino; prekių inventorizacija nebuvo atlikta; perduodamų dokumentų aprašas parengtas kitu laiku ir kitais tikslais; už akcijas nesumokėta; akcijas tariamai įsigijus G. M. bendrovė jokios veiklos – teisėtos ar neteisėtos – nevykdė, t. y. S. S. ir Z. K. nurodyti pirkėjų ketinimai pirkti įmonę turint tikslą mažinti apmokestinamąjį pelną nebuvo vykdomi. Be to, nurodęs, kad liudytojas G. M. iš esmės patvirtino perėmęs bendroves turtą ir dokumentus, teismas taip pat esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes šią išvadą grindė nesamais byloje duomenimis (liudytojas G. M. tokių aplinkybių niekada nenurodė).

Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės visiškai atspindi būtinus inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius, juos apibūdinančius elementus, turinčius reikšmės tiek baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tiek išteisintųjų teisės į gynybą tinkamam įgyvendinimui. Tai, kad dalis faktinių aplinkybių (dėl tikslaus laiko, vietos ar asmenų) byloje nebuvo nustatyta, dar nereiškia, kad atskleistų ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų faktų nepakanka nusikalstamų veikų požymiams konstatuoti, nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai išsamiai ir konkrečiai atskleidžia inkriminuotų nusikaltimų sudėčių turinį, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto tariamo pažeidimo pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsta.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir jos turinys atitiko sutartį pasirašiusių asmenų valią, yra nesuprantama ir nepagrįsta, nes teismas nuosprendyje nurodė, jog minėtas sandoris buvo teismo pripažintas niekiniu. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pripažinta, jog 2009 m. spalio 28 d. UAB „T. t.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinis ir negaliojantis nuo jos sudarymo momento sandoris, kuriuo buvo siekiama sudaryti regimybę, kad akcijos ir bendrovės turtas G. M. perduoti teisėtai. 2012 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. nuteistas už bendrovės dokumentų klastojimą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs ir įvykdytas. Kasatorius teigia, kad iš byloje esančio įkeitimo lakšto matyti, kad parduodant įkeistas bendrovės akcijas buvo būtinas banko sutikimas. AB „Swedbank“ pateikti duomenys, pasak kasatoriaus, byloja apie tai, kad bankas leidimo parduoti bankui įkeistas bendrovės akcijas nedavė ir niekas dėl to nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, anot kasatoriaus, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintųjų veiksmų neteisėtumas bei aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris realiai neįvyko, buvo fiktyvus, G. M. realiai netapo naujuoju bendrovės akcininku ir vadovu, o bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje ir bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 19 įtvirtinti ir parašu patvirtinti žinomai tikrovės neatitinkantys teisiškai reikšmingi juridiniai faktai apie bendrovės vadovo ir akcininko pasikeitimą. Dėl šių dokumentų bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo akte Nr. 4, bendrovės dokumentų apraše įtvirtinti žinomai tikrovės neatitinkantys teisiškai reikšmingi juridiniai faktai apie bendrovės dokumentų ir turto perdavimą naujam direktoriui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokie dokumentai laikomi netikrais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-600/2012, 2K-458/2014, 2K-312-222/2015). Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. ir Ž. K. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad negalimumas visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sietinas išskirtinai su naujojo vadovo G. M. veiksmais, kasatorius mano, jog atsižvelgiant į byloje esančius ir aukščiau skunde nurodytus įrodymus ir išdėstytus argumentus darytina priešinga išvada, kad būtent Ž. K. ir S. S. yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Ž. K. prieš tai, kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, niekam iš bendrovės darbuotojų nedavė nurodymo susisteminti bendrovės dokumentus ir parengti privalomą dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą ir priedus, o tik nedalyvaujant G. M. ar kitam asmeniui, pasirašė kitomis aplinkybėmis ir kitais tikslais rengtame perduodamų dokumentų apraše, kuriuo kaip direktorius tariamai perdavė naujam direktoriui G. M., kurio nepažinojo ir niekada nematė, įmonės dokumentus, o realiai dokumentų niekam neperdavė. Kokiomis aplinkybėmis, kam turėjo būti perduoti dokumentai ir ar iš viso jie buvo kam nors perduoti, nesidomėjo, pasirašė apraše, kurio forma neatitinka elementarių dokumentų perdavimo įforminimui keliamų reikalavimų, nors juo buvo tariamai perduoti ne bet kokie, o visi bendrovės dokumentai. Kasatoriaus nuomone, S. S., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, netikro bendrovės perduodamų dokumentų aprašo pagrindu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino bendrovės dokumentus. Remiantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) dėl kilusių padarinių (specialisto išvadoje konstatuota, kad nesant jokių bendrovės dokumentų negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) atsakingi yra Ž. K. ir S. S.. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. ir Ž. K. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Kasatorius mano, kad šioje byloje būtent tokios faktinės aplinkybės ir buvo nustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė naudojosi automobiliu „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris S. S. ir Ž. K. buvo svetimas, t. y. nuosavybės teise priklausė AB „SEB lizingas“. Pagal lizingo sutarties 8.1.3, 12.1 punktus turtas bendrovei perduotas patikėjimo teise valdyti ir naudotis mokant atitinkamas įmokas tam tikrą laikotarpį, kuriam pasibaigus, įvykdžius visas sutarties sąlygas (sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą), turtas pereina bendrovės kaip lizingo gavėjo nuosavybėn. Iki to momento turto savininkas yra lizingo bendrovė. Pagal 8.1.4 punktą bendrovė neturi teisės be lizingo bendrovės raštiško sutikimo perleisti turto tretiesiems asmenims. Tačiau, pasak kasatoriaus, be lizingo davėjo žinios ir sutikimo svetimas turtas buvo perleistas – išteisintasis Ž. K., 2009 m. spalio 28 d. palikdamas vadovo pareigas, pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo tariamai perdavė naujam direktoriui G. M. įmonės turtą, taip pat automobilį, nors realiai jokio turto neperdavė, o paliko jį trečiajam asmeniui S. S., o šis – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Dėl šių sąmoningų, neteisėtų veiksmų išteisintiesiems svetimas turtas buvo jų prarastas, lizingo sutarties vykdymas ir AB „SEB lizingas“ pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas, išteisintųjų veika peržengė civilinių santykių ribas, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintųjų veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nurodęs, kad nagrinėjamu atveju išteisintųjų veikla neperžengė civilinių santykių ribų ir civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius, netinkamai išaiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 300 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies taikymo S. S.

Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, vadovavosi išimtinai išteisintųjų parodymais, kurie suinteresuoti palankia bylos baigtimi; liudytojo G. M. parodymus vertino selektyviai, dalį jų ignoravo nenurodydamas jokių motyvų; savo išvadas grindė nesamais byloje duomenimis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Įrodymais gali būti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, išsiaiškinti byloje keliamų versijų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad prokuroro kasacinis skundas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo priimant skundžiamą nuosprendį dėl S. S. išteisinimo, yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio teismo nuosprendis surašytas be aiškios loginės minties sekos paneigiant nusikalstamų veikų sudėčių buvimą, pateikiant prieštaringus tarpusavyje teiginius, ignoruojant ne tik pirmosios instancijos teismo šioje byloje, bet ir įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu nustatytas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes; šio teismo išvados padarytos nevertinant proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų visumos, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio. Dėl to skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados (pvz., kad S. S. buvo apgautas G. M. ar juo apsimetusių trečiųjų asmenų; pagamintų dokumentų turinys įtvirtino tikrovę atitinkančią informaciją; bendrovės buhalteriniai dokumentai ir jos turtas, taip pat ir lizingo objektas (automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo perduoti naujajam šios bendrovės akcininkui G. M.; taip pat tai, kad AB „SEB lizingas“ savo teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. kreiptis dėl žalos atlyginimo į naująjį UAB „T. t.“ savininką G. M., nors, viena vertus, sudaryta su G. M. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis 2013 m. sausio 28 d. teismo sprendimu buvo pripažinta apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, kita vertus, tariamas UAB „T. t.“ savininkas G. M. 2014 m. rugsėjo 21 d. mirė ir pan.), lėmusios nepagrįstą S. S. išteisinimą, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, požymių. Iš to, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl S. S. išteisinimo padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį ir dėl to netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą. Priešingai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir, atskleisdamas visus būtinuosius nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį požymius S. S. veiksmuose, padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Šio teismo išvados dėl S. S. kaltumo nagrinėjamoje byloje padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą: liudytojų G. M., L. Ž., N. G., S. R., P. A. Č. ir kt. parodymus, rašytinius bylos duomenis (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. baudžiamąjį įsakymą, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą, specialisto išvadą Nr. 5-2/9, Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020571, 2008 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, turto, dokumentų perdavimo–priėmimo aktus ir kt.), Ž. K., taip pat ir paties S. S. parodymus. Šio teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai argumentuotas.

Byloje nustatyta, kad sandoris, sudarytas tarp UAB ,,T. t.“ akcininkų (UAB „T. G.“, turinčio 80 proc., ir P. A. Č., turinčio 20 proc. šios bendrovės akcijų) įgalioto atstovo S. S. ir G. M. dėl 2009 m. spalio 28 d. įsigytų UAB ,,T. t.“ akcijų pirkimo–pardavimo, buvo fiktyvus, o 2009 m. spalio 28 d. dokumentai – UAB „T. t.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 19 (tai, kad UAB ,,T. t.“akcininkai parduoda 100 proc. šios bendrovės akcijų; nuo 2009 m. spalio 28 d. atleido iš šios bendrovės direktoriaus pareigų Ž. K. ir direktoriumi paskyrė G. M.), UAB ,,T. t.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (tai, kad Bendrovės akcininkai, toliau vadinami pardavėjais, vykdydami visuotiniame akcininkų susirinkime Nr. 19 priimtus sprendimus, parduoda (UAB „T. G.“ 80 proc., o P. A. Č. 20 proc.) jiems nuosavybės teise priklausančias, o G. M., toliau vadinamas pirkėju, perka 100 proc. UAB ,,T. t.“ akcijų, o tai sudaro 100 procentų įstatinio kapitalo), UAB ,,T. t.“ turto, nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktai Nr. 3 ir Nr. 4, Bendrovės perduodamų dokumentų sąrašo (be rekvizitų) 9 lapas (tai, kad G. M., kaip naujasis UAB ,,T. t.“ direktorius, iš buvusio direktoriaus Ž. K. priima ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, taip pat ir automobilį „Volvo XC70“ pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius, taip pat bendrovės dokumentus) – netikri, nes jų turinyje buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, visus šiuos netikrus dokumentus pagamino (akcijų pirkimo–pardavimo sutartį), be to, per nekaltus asmenis organizavo jų pagaminimą (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, turto, nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4), taip pat ir jų panaudojimą (pvz., akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 19 per tyrimo metu nenustatytus asmenis ir G. M. buvo pateikti Juridinių asmenų registro Kauno filialui; jų pagrindu buvo įregistruoti netikri duomenys apie bendrovės akcininko ir direktoriaus pasikeitimą) bendrovės akcininkų įgaliotas atstovas S. S. (taip pat UAB „T. G.“ direktorius) bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir G. M., dėl kurio nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2009 m. spalio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, turto perdavimo–priėmimo aktų Nr. 3, 4 suklastojimo), 2012 m. vasario 6 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir tai, kaip konstatavo teismas, S. S. padarė siekdamas atsikratyti nuostolingai veikiančios bendrovės, išvengti galimos atsakomybės prieš kreditorius ir pan. Paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y., kad G. M. dėl savo socialinio statuso (benamis, piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo) realiai UAB ,,T. t.“ akcijų neįsigijo, šios bendrovės akcininku ir direktoriumi nebuvo, o prieš tai minėti dokumentai, be kita ko, pateikti ir Juridinių asmenų registro Kauno filialui, yra netikri, tai kad buvo paslėpti arba sunaikinti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir dėl to atsirado padariniai – laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai ne buvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, kad buvo iššvaistytas S. S. žinioje buvęs svetimas, AB „SEB lizingas“, didelės 81 780, 12 Lt (23 685,16 Eur) vertės turtas – automobilis „Volvo XC70“ (UAB ,,T. t.“ lizingo objektas), bylos duomenimis negalima, kaip ir to, kad visus šiuos veiksmus S. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Sprendžiant iš bylos duomenų, S. S. suprato, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę dėl UAB ,,T. t.“ akcijų pardavimo, neteisėtai pagamino netikrus dokumentus, per nekaltus asmenis organizavo jų pagaminimą, taip pat šių dokumentų panaudojimą, ir norėjo taip veikti. S. S. argumentai, kad jis pats buvo apgautas ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, iš kurių vienas, pateikęs asmens dokumentus, jam prisistatė kaip G. M., yra neįtikinami ir paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis (UAB ,,T. t.“ G. M. nesilankė, dokumentus ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų prašymu už tam tikrą atlygį, G. M. pasirašė jų automobilyje Savanorių pr., prie „Motinos ir vaiko“ klinikos, „Juzės“ pastato, taip pat ir pas notarę (notarė liudijo jo parašo tikrumą), savo asmens dokumentų (išskyrus kopiją) niekam nedavė, bendrovės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo, kad jis yra UAB ,,T. t.“ akcininkas ir direktorius sužinojo tik tuomet, kai kreipėsi į darbo biržą, ir pan.). Bylos duomenimis, S. S., kaip akcininkų įgaliotas atstovas, prisidengdamas fiktyvia sutartimi dėl akcijų pirkimo–pardavimo, savo žinion perėmė bendrovės turtą, be kita ko ir lizingo objektą (automobilį „Volvo XC70“), buhalterinės apskaitos dokumentus, ir, siekdamas sudaryti regimybę, kad tiek bendrovės turtas, tiek ir buhalterinės apskaitos dokumentai, teisėtai perduodami G. M., buhalterinės apskaitos dokumentus tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino, dėl to, kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „T. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą, kaip pagrįstai konstatavo teismas, atsako šią veiką padaręs asmuo. Taip pat ir AB „SEB lizingas“ priklausantį automobilį Volvo XC70“ S. S., prisidengdamas prieš tai minėtu fiktyviu sandoriu, neteisėtai ir neatlygintinai perdavė tretiesiems asmenims, taip iššvaistydamas didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013). Šioje byloje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatytos visos sąlygos, dėl kurių S. S. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas.

Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingas šioje byloje aplinkybes dėl S. S. nustatė laikydamasis BPK nuostatų, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, ir daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 2 dalis – S. S. nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, išvados grindžiamos įrodymus vertinant atsietai vienus nuo kitų, o ne jų visumą, todėl nuosprendžio dalis dėl S. S. naikintina, paliekant šioje dalyje galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimu.

Dėl Ž. K. išteisinimo

Su kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad Ž. K. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, požymių, nors ir kitame kontekste, nei argumentuota skundžiamame teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija sutinka.

Byloje nustatyta, kad Ž. K., kaip buvęs UAB „T. t.“ direktorius (iš direktoriaus pareigų atleistas nuo 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu), bendrovės patalpose pasirašė tris akcininkų įgalioto atstovo S. S. nurodymu parengtus 2009 m. spalio 28 d. data dokumentus: bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4 ir perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą, iš kurių turinio matyti, kad Ž. K., pasikeitus bendrovės direktoriui (2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės direktoriumi paskirtas G. M.), perduoda, o G. M. priima bendrovės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, be kita ko, ir lizingo objektą – automobilį „Volvo XC70“, – pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos; nuomojamus automobilius iš UAB „Litideal“ bei bendrovės dokumentus, nors faktiškai tai nebuvo daroma. Ž. K. bendrovės patalpose pasirašant minėtus dokumentus G. M. nebuvo ir bendrovės turto bei dokumentų Ž. K. nei tuo metu, nei vėliau jam neperdavė. Byloje nustatyta ir tai, kad pirmiau minėti dokumentai yra netikri, nes juose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. UAB „T. t.“ akcijų pirkimas–pardavimas buvo fiktyvus su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis (G. M. realiai UAB ,,T. t.“ akcijų neįsigijo, šios bendrovės akcininku ir direktoriumi nebuvo, bendrovės turto ir buhalterinių dokumentų neperėmė, buhalteriniai apskaitos dokumentai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis buvo paslėpti ar sunaikinti, o lizingo objektas automobilis „Volvo XC70“ iššvaistytas). Dėl prieš tai aptartų veiksmų – pasirašytų netikrų dokumentų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, kaip S. S. bendrininkas, veikęs su juo bendrininkų grupe. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši bendrininkavimo forma nėra pagrįsta. Teismas, nesusiedamas su faktinėmis aplinkybėmis, Ž. K. ir S. S. kaip bendrininkų veiksmus iš esmės pagrindė tik konstatuodamas, kad jie abu buvo nusikaltimo vykdytojai, nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, o nusikalstamų veikų iniciatorius buvo S. S.. Ž. K., šio teismo vertinimu, suprato, jog veikia kartu su S. S., todėl jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal visus jam pareikštus kaltinimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada apie bendrininkavimą daroma nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kurie įtvirtinti BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328/2014).

Bylos duomenimis, bendrovės „T. t.“, vadovaujamos Ž. K., veikla 2009 m. vasarą tapo nuostolinga, neperspektyvi. S. S., kaip šios bendrovės pagrindinio akcininko atstovas (UAB „T. G.“ turėjo 80 proc. UAB „T. t.“ akcijų) ieškojo strateginių krypčių, kaip sunkmečiu valdyti turimą verslą. 2009 m. vasarą jo ir Ž. K. nuomonės dėl tolesnės veiklos radikaliai išsiskyrė. Dėl kilusio nesutarimo Ž. K. atsisakė dalyvauti S. S. pasiūlytame plane, o 2009 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje pareiškė, kad traukiasi iš bendro verslo. Taigi, 2009 m. rudenį visus sprendimus, taip pat ir dėl UAB „T. t.“ akcijų pardavimo, priėmė šios bendrovės pagrindinio akcininko atstovas S. S., taip pat, kaip įgaliotas UAB „T. t.“ akcininkų (savininkų) atstovas, jis sprendė ir visus kitus klausimus, susijusius su akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymu ir jo įforminimo procedūromis (kaip antai, ieškojo akcijoms pirkėjų, kontaktavo su jais, parengė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, organizavo bendrovės turto, dokumentų perdavimo aktų parengimą ir kt.). Ž. K., kaip UAB „T. t.“ direktorius (nuo 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atleistas iš pareigų), atliekant tai (išskyrus tai, kad pasirašė jam pateiktus aktus Nr. 3 ir 4, perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą) nedalyvavo. Taigi, įvertinus tarp Ž. K. ir S. S. tuometinius tarpusavio santykius, objektyviai pagrįsti, kad Ž. K. žinojo ar turėjo žinoti visas bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes (t. y. šio sandorio fiktyvumą), o juo labiau kad jis su S. S. susitarė dėl fiktyvaus sandorio sudarymo, buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ar sunaikinimo, taip pat ir svetimo turto išsivaistymo, negalima. Priešingai, sprendžiant iš Ž. K. parodymų, o jie nepaneigti, S. S. jį buvo patikinęs, kad viskas tvarkinga (nuostolingai veikianti įmonė parduota G. M., jo dokumentai tvarkingi). Taigi, nenustačius šių asmenų susitarimo, negalima kalbėti ir apie jų veikos bendrumo faktą, subjektyviojo požymio (susitarimo) buvimą, nuo kurio iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas. Todėl, nenustačius, kad Ž. K. su S. S. veikė bendrininkų grupe, negalima teigti, kad ir, kaip nustatyta byloje, netikrus dokumentus (bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuomojamų automobilių perdavimo-priėmimo aktus Nr. 3 bei Nr. 4 ir perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą) Ž. K. pasirašė veikdamas tiesiogine tyčia. Viena vertus, tai buvo įprasta tvarka (pasak liudytojo P. A. Č., jei reikėdavo direktoriaus parašų, dokumentus palikdavo bendrovėje, o šis juos pasirašydavo, vėliau atvykęs), kita vertus, Ž. K. nepasitikėti pasirašyti paliktų dokumentų turiniu taip pat nebuvo pagrindo (liudytoja N. G., parengusi pagal S. S. nurodymą turto priėmimo-perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4, paskambino Ž. K. ir paprašė jo atvažiuoti ir pasirašyti ant šių dokumentų). Taigi, nekyla abejonių, kad Ž. K. jam paliktus dokumentus pasirašė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Tuo tarpu nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, be kita ko, pagamina netikrą dokumentą ir taip nori veikti. Tokių aplinkybių Ž. K. veiksmuose nenustatyta.

Bylos duomenimis, Ž. K., kaip UAB „T. t.“ direktorius, bendrovės akcijų pardavimo procese iš tiesų pažeidė tam tikrus teisės aktus (pvz., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 punktą, 19 straipsnio 4 punktą ir kt.), tačiau dėl tokių jo, kaip direktoriaus, veiksmų, padarinių, kurie užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, nekilo, t. y. jo padaryti veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytais padariniais.

Byloje nustatyta, kad Ž. K. pasirašius bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, taip pat ir automobilio „Volvo XC70“, nuomojamų automobilių iš UAB „Litideal“ perdavimo–priėmimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4, perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą, visas bendrovės turtas ir dokumentai liko šios bendrovės savininko, t. y. akcininkų įgalioto atstovo – S. S. – žinioje (pvz., iš liudytojo P. A. Č. parodymų matyti, kad 2008 m. spalio 28 d., apie 9.00 val., jam pasirašius bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, S. S. nurodymu, jis atnešė automobilio „Volvo XC70“ raktelius ir dokumentus, automobilis stovėjo bendrovės kieme; Ž. K. darbe tuo metu nebuvo; iš liudytojos L. Ž. parodymų matyti, kad kažkuriam iš bendrovės vadovų paprašius paruošti perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, ji juos sudėjo į dėžes ir paliko bendrovės patalpose; po kelių dienų jų nebuvo), ir jis šį faktą pripažįsta (iš S. S. parodymų matyti, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama tvarkingai; po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, šie dokumentai buvo suruošti ir sudėti į maždaug 50 archyvinių dėžių, dokumentai, taip pat ir ilgalaikis bei trumpalaikis turtas, taip pat ir lizinginis, buvo perduoti tretiesiems asmenims per keletą kartų ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti kasacinį skundą ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl Ž. K. išteisinimo, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, požymių, nėra teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti keičiama, pašalinant S. S. bendrininkavimo su Ž. K. aplinkybę. Taip pat turi būti keičiama šio teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalis: iš nuteistojo S. S. civiliniam ieškovui AB „SEB lizingui“ priteisiant 96 611,74 Lt (27 980,69 Eur) turtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto

ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį su pakeitimu: priteisti iš S. S. 96 611,74 Lt (27 980,69 Eur) civiliniam ieškovui AB „SEB lizingui“ turtinei žalai atlyginti; iš nuosprendžio aprašomosios dalies S. S. pašalinti bendrininkavimo su Ž. K. aplinkybę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. K. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras AidukasVladislovas RanonisAudronė Kartanienė