Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-296-886/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: e2A-296-886/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03086-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: J. B.
Ieškovas: I. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-296-886/2025Teisminio proceso Nr.

2-69-3-03086-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.4.1.2; 3.3.1.19.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo J. B. patikslintą priešieškinį ieškovei I. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-04-07 DOK-44262) prašė: 1) panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) I. B. ir atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl sutuoktinio J. B. kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. B. išlaikymą 539 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; 7) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. B. išlaikymą 495 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; 8) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. B. išlaikymo įsiskolinimą 3 737 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos; 9) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. B. išlaikymo įsiskolinimą 3 385 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos; 10) pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), su 8 proc. statybos baigtumo gyvenamojo namo pamatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), pripažįstant ieškovei ir atsakovui teisę kiekvienam į ½ (vieną antrąją) dalį šio turto; 11) bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą šalims padalinti tokiu būdu:

a) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo; kilnojamuosius daiktus (5 700 Eur vertės): valgomojo sofa – kampas (kaina 200 Eur), terasos baldai (kaina 150 Eur), džiovyklė (kaina 550 Eur), televizorius (kaina 600 Eur), garso aparatūra (kaina 150 Eur), dulkių siurblys (kaina 500 Eur), valgomojo stalas su kėdėmis (kaina 500 Eur), kaitlentė (kaina 500 Eur), miegamojo spinta su stumdomomis durimis (kaina 500 Eur), skalbimo mašina (kaina 400 Eur), vonios veidrodis (kaina 200 Eur), valgomojo užuolaidos (kaina 200 Eur), vaikų kambario sieninės spintos 2 vnt. (kaina 1 000 Eur), veidrodinė vonios komoda (kaina 250 Eur);

b) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo; kilnojamuosius daiktus (5 800 Eur vertės): virtuvės baldai kaina (2 700 Eur), orkaitė (kaina 650 Eur), šaldytuvas (kaina 500 Eur), miegamojo lova su čiužiniu (kaina 500 Eur), koridoriaus sieninė spinta (kaina 500 Eur), žaidimų aikštelė lauke (kaina 950 Eur);

c) arba visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 89 700 Eur kompensaciją už atsakovui tekantį didesnės vertės turtą; kompensacijos išieškojimo užtikrinimui atsakovo turtui taikyti priverstinę hipoteką 89 700 Eur sumai; turtines teises pagal 2019 m. liepos 3 d. panaudos sutartį, sudarytą su V. K., dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta, priėmus ieškovės pareiškimą dėl šio reikalavimo atsisakymo.

12) Ieškovei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovas priešieškiniu (2023-05-10 DOK-58589) prašė: 1) panaikinti šalių bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškove tvarką; 4) priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovą; 5) nustatyti sąlygą, kuomet ieškovė turi teisę nepervesti mėnesinę vaikų išlaikymo sumą į atsakovo banko sąskaitą: tik tuomet, jei motina su vaikais bendrauja per visą laiką, numatytą nepilnamečių vaikų bendravimo su motina tvarkoje; 6) pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, atsakovo asmenine nuosavybe; 7) tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies (dėl kilnojamųjų daiktų): iš kilnojamojo dalintino turto išskirti vaikų poreikių tenkinimui skirtus daiktus (vaikų kambario sieninės spintos 2 vnt. ir žaidimų aikštelė lauke), o likusį kilnojamąjį turtą natūra padalinti tarp šalių ieškovės pasiūlytu būdu; 8) likusią ieškinio dalį atmesti; 9) atsakovui priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

4. Išvadą duodanti institucija išvadoje (2023-05-11 DOK-59598) nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Vaikams paaugus, tikslinga būtų ilginti vaikų gyvenimo su kiekvienu iš tėvų laiką, kad vaikai turėtų galimybę būti auklėjami ir prižiūrimi abiejų tėvų. Kadangi vaikai beveik vienodą laikotarpį praleidžia su kiekvienu iš tėvų, siekiant išvengti nesutarimų tarp šalių ir užtikrinti lėšas vaikų poreikiams patenkinti, tikslinga iš kiekvieno tėvų priteisti išlaikymą vaikams už laikotarpį, kai vaikai svečiuojasi pas kitą iš tėvų.

5. Nepilnamečio vaiko D. B. nuomonė išklausyta 2023 m. gegužės 8 d. VTAT specialistės, taip pat teisme, dalyvaujant teismo psichologei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate tarp I. B. ir J. B., apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovui paliko prigimtinę pavardę – „B.”, ieškovei paliko santuokinę pavardę „B.”; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui ir nepilnametei dukrai išlaikymą, kiekvienam po 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę; 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui ir nepilnametei dukrai po 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; 6) pripažino bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 8 proc. statybos baigtumo gyvenamojo namo pamatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei ir atsakovui teisę kiekvienam į ½ (vieną antrąją) dalį šio turto; 7) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo; 8) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamuosius daiktus (4 700 Eur vertės): valgomojo sofa – kampas (kaina 200 Eur), terasos baldai (kaina 150 Eur), džiovyklė (kaina 550 Eur), televizorius (kaina 600 Eur), garso aparatūra (kaina 150 Eur), dulkių siurblys (kaina 500 Eur), valgomojo stalas su kėdėmis (kaina 500 Eur), kaitlentė (kaina 500 Eur), miegamojo spinta su stumdomomis durimis (kaina 500 Eur), skalbimo mašina (kaina 400 Eur), vonios veidrodis (kaina 200 Eur), valgomojo užuolaidos (kaina 200 Eur), veidrodinė vonios komoda (kaina 250 Eur); 9) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo; 10) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamuosius daiktus (4 850 Eur vertės): virtuvės baldai (kaina 2 700 Eur), orkaitė (kaina 650 Eur), šaldytuvas (kaina 500 Eur), miegamojo lova su čiužiniu (kaina 500 Eur), koridoriaus sieninė spinta (kaina 500 Eur); 11) priteisė ieškovei iš atsakovo 150 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnės vertės kilnojamojo turto dalį; 12) atmetė likusius ieškovės ir atsakovo reikalavimus; 13) priteisė ieškovei iš atsakovo 2 367,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 3 078,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; 14) priteisė valstybei iš ieškovės 935,27 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį, o iš atsakovo 519,73 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį.

7. Teismas, pasisakydamas dėl santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus (pateiktus vaizdo įrašus), sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Teismas vertino kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad atsakovas turi priklausomybę nesaikingam alkoholio vartojimui, linkęs smurtauti. Teismo vertinimu, byloje esančios aplinkybės nėra pakankamos, kad dėl santuokos iširimo kaltu būtų pripažintas tik atsakovas. Byloje nėra akivaizdžių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo neištikimybę. Teismas santuokos apskaitos įrašą panaikino dėl abiejų šalių kaltės.

8. Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9. Nesant ginčo, teismas po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui paliko prigimtinę pavardę – „B.”, ieškovei paliko santuokinę pavardę „B.“.

10. Teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinęs šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgęs į išvadą duodančios institucijos išvadą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atkreipė dėmesį, kad pateiktas šalių susirašinėjimas, kiti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtino, kad dėl vaikų savijautos, saugumo vežant automobiliu, sūnaus pamokų padarymu, jo ugdymosi kontrolės, apmokėjimo už vaikams suteiktas paslaugas, daugiau rūpinasi ieškovė. Teismas vertino, jog tai patvirtina, kad nuo pat vaikų gimimo, ieškovė daugiau rūpinosi vaikų poreikių tenkinimu, labiau juos supranta ir atliepia.

11. Teismas dėl išlaikymo priteisimo vertino, kad ieškovė neįrodė didesnių vaikų poreikių. Teismas vertino, jog tai, kad ieškovė apmoka vaikų draudimus, būrelius, nesudaro pagrindo priteisti didesnį išlaikymą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas prisideda prie kasdieninių poreikių tenkinimo. Teismas atsižvelgęs į atsakovo pripažįstamą nepilnamečių vaikų poreikiams būtiną išlaikymo sumą (kiekvienam vaikui po 640 Eur/mėn.), į šalių sutartą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (vaikai bendrauja po lygiai su kiekvienu iš tėvų), į tai, kad kiekviena šalis atitinkamai tą savaitę rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais (perka vaikams reikalingus rūbus, avalynę, higienos priemones, veda pas daktarus ir apmoka išlaidas ir kt.), įvertinęs tai, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi, kad šalys susitarę, jog už vieno vaiko gimtadienį apmoka ieškovė, atsakovas – už kito vaiko, kad ieškovė moka už nepilnamečių vaikų draudimus, už lankomus būrelius ir jiems reikalingas priemones, specialius rūbus (sūnus – buvo dailė, krepšinis, bylos išnagrinėjimo metu Muay Thai, dukra – buvo gimnastika, bylos išnagrinėjimo metu – šokiai), kad ieškovė gauna iš savivaldybės išmokas už vaikus („vaikų pinigus“), sprendė, kad kiekvienam nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistina po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nustatė, kad iki ieškinio pateikimo ieškovė iš atsakovo gavo pinigines lėšas; atsakovas nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. pabaigos turėjo kitų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu. Teismas vertino, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2022 m. spalio mėnesio nebuvo nusišalinęs nuo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kad šiuo laikotarpiu vaikų poreikius (įskaitant ir paruošimą ugdymo įstaigoms) tenkino ieškovė, kad šalys bendravo su vaikais keisdamiesi kas dvi dienas, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies ir priteisė nepilnamečiams vaikams po 320 Eur (160 Eur x 2 mėn.) kiekvienam išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.

13. Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo dalių nustatymo ir padalinimo. Teismas, spręsdamas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atkreipė dėmesį į tai, kad šalys pradėjo draugauti, kai ieškovė dar mokėsi mokykloje. Abi šalys neginčijo, kad jau 2013 m. gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) m. šalims gimė sūnus. Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad šalys pinigus laikydavo atskirai nereiškia, jog šalys nevedė bendro ūkio. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė dirbo nuo pat pirmo vaiko gimimo, yra deklaravusi savo pajamas už 2015 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., atsakovas deklaravo pajamas už 2015 m. ir 2018 m., 2016–2017 m. atsakovas nedeklaravo pajamų. Teismas vertino, jog atsakovo pozicija byloje nevienareikšmė: viena vertus, atsakovas buvo nurodęs, jog turtą pirko iš asmeninių lėšų, pardavus žemės sklypus (pateikta už 2018 m. deklaracija patvirtina, kad atsakovas pardavinėjo tiek nekilnojamąjį turtą, tiek ir kilnojamąjį). Kita vertus, atsakovas pateikė į bylą duomenis apie 2018 m. sausio–vasario mėn. pervestus atsakovo motinos pinigus. Teismas, atsižvelgęs į liudytojos R. B. 2024 m. kovo 4 d. paaiškinimą teismo posėdyje, kad paėmusi paskolą, pervedė pinigus atsakovo verslo reikalams, negalėjo konstatuoti, jog pinigai buvo panaudoti būtent turto pirkimui 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, ieškovės deklaracijoje už 2019 m. taip pat nurodyta, kad parduotas nekilnojamasis turtas. Teismas vertino, jog tai, kad vieną nekilnojamąjį turtą šalys įsigijo iki santuokos sudarymo, o kitą jau esant sudarytai santuokai, tik patvirtina, kad iki susituokiant šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turtą įsigijo iš bendrų lėšų.

14. Teismas, vertindamas, kokiam tikslui buvo pirktas turtas, ar tarp šalių buvo susitarimas jį pirkti, atkreipė dėmesį į tai, kad šalys iki turto įsigijimo savo nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos neturėjo. Turtas įsigytas likus kelioms dienoms iki santuokos sudarymo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, šalių susirašinėjimą, liudytojų parodymus, atsižvelgęs į faktines aplinkybes dėl bendro šalių gyvenimo kartu iki santuokos sudarymo ir po jo, sprendė, kad šalys siekė įsigyti turtą, kuriame galėtų kartu gyventi. Todėl tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe žemės sklypą su 8 proc. statybos baigtumo gyvenamojo namo pamatais, adresu (duomenys neskelbtini).

15. Teismas vertino, jog sprendžiant klausimą dėl įsigyto turto dalių, svarbu ir tai, kad didžioji dalis namo įrengimo darbų buvo atlikta jau santuokos metu. Nors šalys ginčijosi, kokio baigtumo gyvenamąjį namą – 8 proc. (kaip įregistruota nekilnojamojo turto registre) ar 50 proc. (kaip nurodyta atliktame vertinime) – įsigijo, tačiau ir ieškovės, ir atsakovo liudytojai patvirtino, kad dalis išorės ir visi vidaus įrengimo darbai vyko santuokos metu. Liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai, patvirtino, kad ir pačios šalys, ir jų giminaičiai padėjo šalims įsigijus turtą, jį pritaikyti susitvarkyti, įsirengti ir pritaikyti šeimos gyvenimui. Teismas sprendė, kad šalys turtą įsigijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

16. Teismas, spręsdamas, kokiu būdu padalinti tarp šalių nekilnojamąjį turtą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje nurodė, jog neturi pinigų išmokėti ieškovei kompensacijos. Nors šalys pripažino, kad gyvenamasis namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, tačiau teismas atsižvelgė ir į ieškovės atstovės paaiškinimus, kad šiuo metu ieškovė turi savo atskirą gyvenamąją vietą, teismui nusprendus padalinti turtą natūra, ateityje bus sprendžiamas klausimas dėl turto likimo jį parduodant ar sutariant dėl kitokio naudojimo būdo. Atsižvelgiant į tai, teismas padalino turtą natūra.

17. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo. Šalys iš esmės byloje sutarė dėl kilnojamojo turto (išskyrus dėl vaikų kambario sieninės spintos 2 vnt. ir žaidimų aikštelės lauke) padalinimo. Ieškovė 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdyje neginčijo aplinkybių, kad prašomos padalinti dvi spintos ir žaidimų aikštelė yra vaikų poreikiams tenkinti skirti daiktai. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad į kilnojamojo turto balansą reikėtų neįtraukti vaikų poreikiams skirtų daiktų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų teismas tenkino iš dalies.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė laimėjo bylą 40 proc., o atsakovas – 60 proc. atitinkamai paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Atsakovas apeliaciniu skundu (2024-11-25 DOK-139102) prašo:

19.1 . Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; 2) priteista iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės; 3) priteista iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; 4) pripažinta bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 8 proc. statybos baigtumo gyvenamojo namo pamatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei ir atsakovui teisę kiekvienam į ½ dalį šio turto; 5) ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteista po ½ dalį žemės sklypo, ir po ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

19.2 . Priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovą; 3) nustatyti sąlygą, kuomet ieškovė turi teisę nepervesti mėnesinę vaikų išlaikymo sumą į atsakovo banko sąskaitą: tik tuomet, jei motina su vaikais bendrauja per visą laiką, numatytą 2024 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartyje dėl vaikų bendravimo grafiko; 4) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe; 5) priteisti pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Dėl vaikų gyvenamosios vietos. Teismas neužtikrino atsakovui teisės į teisingą teismą, rungimosi teisės, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, pažeidė CPK 185 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, ko pasekoje laikinai nustatyta vaikų gyvenamoji vieta tapo pastovia.

Teismas neatsižvelgė į teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paties teismo nustatytą aplinkybę, kad sūnus turi stipresnį ryšį su atsakovu, nei su ieškove. Sūnus praleidžia daugiau laiko su atsakovu, nei su ieškove. Dukra taip pat stipriai prisirišusi prie atsakovo. Ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje duktė draugų nesusirado, todėl laikas su atsakovu ir jo artimaisiais yra ne tik svarbus emociniu, bet ir socialiniu aspektu. Tai leidžia dukrai jaustis pilnaverte šeimos dalimi bei stiprina jos ryšį su šeimos nariais.

Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė siekė, kad abu tėvai turėtų galimybę vienodą laiką bendrauti su vaikais, kad šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis iš esmės atitinka atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl vaikų lankymo ir bendravimo su vaikais nurodytą grafiką.

Ieškovė aktyviai trukdė atsakovui bendrauti su vaikais, ir šis trukdymas baigėsi tik po to, kai atsakovas kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT). Ieškovė sistemingai bandė nuteikti vaikus prieš jų artimus giminaičius, įskaitant senelius iš atsakovo pusės. Ieškovė melavo vaikams apie tai, kad tėvas neva nebendrauja su jais, nes yra išvykęs į Vokietiją, toks elgesys rodo jos siekį manipuliuoti vaikais ir formuoti jų neigiamą nuomonę apie atsakovą. Teismas šių ieškovės veiksmų tinkamai nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kuris gerbia šeimos gyvenimą. Ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo bendru sutarimu nusprendė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) taps vaikų gyvenamąja vieta. Teismas nenurodė, dėl kokių ypatingai svarbių priežasčių ir kokiais vaikų interesais buvo būtina įsikišti į šeimos gyvenimą ir pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, kur vaikai gyveno nuo savo sąmoningo gyvenimo pradžios. Teismas nepagrindė, kokiu būdu ieškovės gyvenamoji vieta, kurioje ieškovė gyvena vos daugiau nei pusę metų – tapo vaikų pastovia gyvenamąja vieta. Ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio pradėjusi gyventi atskirai nuo atsakovo, gyvena jau trečioje vietoje. Atsakovo žiniomis, dabartinė gyvenamoji vieta nėra ta vieta, kurioje ieškovė ruošiasi gyventi ilgą laiką. Teismas neišsiaiškino, ar dabartinė ieškovės gyvenamoji vieta yra pastovi, kiek laiko ji ten gyvens. Teismas neargumentavo, kaip dažnas ieškovės gyvenamosios vietos keitimas tarnauja vaikų poreikiui turėti saugią ir stabilią gyvenamąją vietą.

Atsakovas du kartus teismo prašė įpareigoti VTAT pateikti išvadą pagal CK 3.178 straipsnio 2 dalies nuostatas ir reikalavimus. Rašytinį prašymą teismas atmetė, o teismo posėdyje nurodė, kad teisės aktai nenumato, kokia forma VTAT šią išvadą turi pateikti ir įpareigojo VTAT išvadą pateikti žodžiu baigiamosiose kalbose. Teismų įstatymo 18 straipsnis nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką, o į Teisėjų Senato aprobuotus teismų sprendimus turi atsižvelgti teismai, taikydami tuos pačius įstatymus. 2002 m. birželio 21 d. LAT Teisėjų Senato nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 24 punktas nurodo, kad „tarnyba, pateikdama išvadą dėl ginčo, turi ištirti abiejų ginčo šalių šeimos aplinkos sąlygas ir pateikti teismui išvadą dėl abiejų ginčo šalių. /.../ Tarnybos išvada turi būti pasirašyta jos vadovo“. Akivaizdu, kad tokiu atveju VTAT teikiama teismui išvada turi būti rašytinės formos. VTAT savo išvadą žodžiu pateikė per 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdį. Teikiant šią išvadą VTAT nesivadovavo reikalavimais ir apsiribojo tik buities sąlygų apibūdinimu.

Tiek VTAT, tiek teismo argumentai apie tai, kad mažamečiams vaikams motinos globa yra labiau reikalinga, akivaizdžiai prieštarauja teisės aktams ir yra diskriminuojantys, bei nepaaiškina, kodėl tariamas motinos globos reikalingumas tampa aktualus tik tuomet, kai kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

VTAT dalyvavimas byloje buvo formalus. Teismas neįpareigojo VTAT pateikti tikrai kokybišką ataskaitą, įpareigoti realiai susipažinti su šeimos gyvenimo visomis sąlygomis, o ne vien tik su gyvenamąja patalpa. VTAT, išsamiai neištyrusi visų šeimos gyvenimo aplinkybių, turint žinias tik apie šalių būsto sąlygas, išvadose naudoja neteisėtus argumentus, tokius, kaip privilegijų teikimą dėl lyties. Teismas nevertino fakto, kad VTAT savo dokumentuose ir žodinėje išvadoje 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, net ir klausiama atsakovo, kas buvo kaltas dėl to, kad VTAT fiksavo „nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus“ (teismo posėdžio įrašo 51:01 min.) vengė tiesaus atsakymo, nors VTAT byloje pateikė duomenis apie tai, kad atvejo vadyba buvo pradėta todėl, kad į tarnybą kreipėsi tėvas.

2019 m. liepos 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) buvo išnagrinėta byla „Širvinskas prieš Lietuvą” (peticijos Nr. 21243/17). Jos pagrindu LAT savo nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (LAT 2020-01-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113-378/2020). Susipažinus su minėtų bylų sprendimais galima teigti, kad minėtų bylų aplinkybės ne tik panašios, bet beveik tapačios su šios bylos aplinkybėmis.

Ieškovė nepagrįstai apšmeižė atsakovą dėl alkoholio vartojimo.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo dalių nustatymo ir padalinimo. Teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų (VMI pateiktų gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų, banko išrašų), o pirmenybę teikė ieškovės paaiškinimams ir tokiu byloje esančių įrodymų vertinimu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

20.2.1. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau vien pats gyvenimo kartu ir ūkio tvarkymo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (LAT 2020- 04-22 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas). Nors šalys kartu gyveno iki santuokos, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygių dalių prezumpciją, kurią taikė teismas. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima buvo daryti išvadą, kad buvo susitarimas pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

20.2.2. Teismo sakinio formuluotė, kad „iki susituokiant šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turtą įsigijo iš bendrų lėšų”, leidžia teigti, kad teismas sugyventinių turimoms lėšoms taikė sutuoktinių turtui taikomą teisinį režimą (CK 3.87 straipsnis). Tačiau toks sugyventinių turto traktavimas yra teisiškai neteisingas ir tokia teismo motyvacija prieštarauja įstatymo reikalavimams. Kiekvieno sugyventinio lėšos yra jo asmeninė nuosavybė. Sugyventinių asmeninės lėšos tampa bendru turtu tik tuomet, kai jis įnešamas į jungtinę veiklą.

Šalies argumentai

20.2.3. Remiantis liudytojo L. M. liudijimu, ieškovė nedalyvavo nei turtą apžiūrint, nei notaro biure pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 metais buvo pirktas sklypas su pamatais, tačiau atsakovas pateikė dar 2009 metais atlikto turto vertinimą su nuotraukomis, kur aiškiai matyti, kad jau 2009 metais namas turėjo stogą, langus ir buvo apšiltintas, ir buvo nurodytas namo baigtumas – 50 proc. Ši aplinkybė nepaneigiamai įrodo, kad ieškovė iki santuokos prie bendro turto sukūrimo nei darbu, nei kitais būdais neprisidėjo, net nežinojo, kokios būklės buvo nupirktas ginčo nekilnojamasis turtas. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant nesusituokus, ieškovė kada nors būtų buvusi namų šeimininke. Ieškovė ir ieškinyje ir savo paaiškinimuose teismui teigė, kad daug dirbo. Tokiu atveju teismas privalėjo tirti, ar ieškovė prie įsigyjamo turto prisidėjo piniginiu įnašu.

20.2.4. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė privalėjo įrodyti, kad buvo bendro gyvenimo metu įgytas turtas sukurtas ir ieškovės lėšomis, bet to ieškovė nepadarė. Ieškovės pateiktų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų duomenys įrodo, kad ieškovė niekaip neprisidėjo prie bendro gyvenimo metu atsakovo įgyto turto, taigi neįgijo ir jokių teisių į šį turtą. Be to, atsakovas sklypą ir namą su 50 proc. baigtumu, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir į 90 proc. baigtumo namą sutuoktiniai įsikraustė gyventi 2019 m. ankstyvą pavasarį, kai tuo tarpu kitą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai pardavė 2019 m. liepos 17 d., kuris buvo įsigytas 2019 m. birželio 10 d., todėl gautais pinigais iš šio nekilnojamojo turto pardavimo objektyviai negalėjo būti finansuojamos namo statybos adresu (duomenys neskelbtini).

20.2.5. Santuokos metu žemės sklype jokių esminių pagerinimų nebuvo padaryta, buvo tik užbaigtas namas iki 90 proc. baigtumo, tačiau tinkamas gyventi. Reiškia – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio dabartinė rinkos vertė yra 33 000 Eur - yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti traukiama į sutuoktinių dalintino turto vertę. Ginčo objektu galėjo būti tik namo vertės dalis, sukurta šalims gyvenant santuokoje (CK 3.88 str. 2 dalis), kuri santuokos metu padidėjo nuo 50 proc. iki 90 proc.

20.2.6. Tam, kad įrodyti, jog santuokos metu namo pagerinimas buvo išskirtinai atliktas atsakovo asmeninėmis lėšomis, atsakovas į bylą pateikė UAB „Calaber“ sudarytą vidaus darbų sąmatą 2018 metų kainomis (2 t. 115 l.), iš jos matyti, kad statybos darbai 2018 metais kainavo 17 050,35 Eur. Šios sąmatos ieškovė neginčijo. Ieškovė savo lėšomis neprisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo.

20.3. Dėl išlaikymo priteisimo. Ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir turi būti pakeista.

20.3.1. Teismas mini vaikų draudimą, tačiau byloje esantys įrodymai (1 t. 118 l.) įrodo, kad ieškovė apmoka ne paprastą vaikų gyvybės draudimą, tačiau investicinį gyvybės draudimą. Atsakovas sutinka, kad vaikai būtų apdrausti paprastu gyvybės draudimu, kurių metinė įmoka yra apie 50 Eur, tačiau nesutinka, kad turto kaupimo pretekstu atsakovui būtų nustatomos didesnės išlaikymo sumos.

20.3.2. Teismas, nurodė, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pastaroji patiria didesnę dalį nekasdienių išlaidų, tokių, kaip dukros šokių užsiėmimų apmokėjimas, tačiau šokių užsiėmimų apmokėjimu rūpinasi atsakovas, kuris jau po paskutinio teismo posėdžio sudarė sutartį su šokių studija ir tai reiškia, kad už šiuos užsiėmimus mokės atsakovas. Prie apeliacinio skundo pridedama sutarties kopija, kurios dar nebuvo 2024 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu.

20.3.3. Teismas tik paminėjo išmokas, bet nekasdienius vaikų poreikius nedetalizavo ir jų atskirai nevertino. Todėl taikant kasacinio teismo praktiką, jei 2024 metais vaikams skiriamos išmokos yra 96,25 Eur per mėnesį vaikui, tuomet teismas laikė, kad nekasdieniai vaikų poreikiai yra apytiksliai 256 Eur kiekvienam vaikui. Turint omenyje, kad atsakovas visus vaiko poreikius vertina po 320 Eur kiekvienam iš tėvų, tai teismas laiko, kad vaiko nekasdieniai poreikiai sudaro net 80 proc. bendrų vaiko poreikių, apmokamų kiekvieno iš tėvų. Akivaizdu, kad tokia neproporcingai didelė nekasdienių poreikių dalis bendroje vaiko išlaikymo dalyje įrodo, kad teismas iš viso nevertino konkrečių vaiko poreikių.

20.4. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nepagrįstai, nors ir iš dalies, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą. Ydingas teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, kad 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Vaikai visą tą laiką po pusę laiko praleisdavo su abiem tėvais. Iš pradžių – po 2 dienas, vėliau – po savaitę. Teismas nekėlė klausimo apie tai, kas išlaikė vaikus tuo metu, kai vaikai būdavo pas atsakovą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikams gyvenant pas atsakovą, ieškovė būtų teikusi išlaikymą vaikams. Teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl esant toms pačioms aplinkybėms, išlaikymas vaikams priteisiamas tik iš atsakovo. Šio argumento negalima nuginčyti tuo pagrindu, neva atsakovas neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šeimos bylose aktyvus teismo vaidmuo.

20.5. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nevykdė pareigos užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Teismas sprendime turėjo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino šalių 2024 m. liepos 10 d. pasirašytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Šiuo metu nutartis, kuria patvirtinta minėta, taikos sutartis yra įsigaliojusi, todėl nebelikus bylos nagrinėjimo dalyko, liko neišspręstų procesinių klausimų, kurie yra išvestiniai.

Atsiliepimas

21. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-12-13 DOK-149010) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

21.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamu spendimu teismas diskriminavo jį dėl lyties, netinkamai vertino įrodymus, susijusius su vaikų gyvenamąja vieta ir sąlygomis, nevertino vaikų prisirišimo prie atsakovo ir to pasekoje jų gyvenamąją vietą nustatė su motina.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė apšmeižė jį dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir neva tokios aplinkybės paneigtos liudytojų parodymais. Vaizdo įrašuose užfiksuotas neblaivus atsakovas ir dėl to pasekoje vykę šalių konfliktai. Apie tai, kad ieškovė skundėsi dėl atsakovo per dažno alkoholio vartojimo, liudijo ir ieškovės tėvai V. J. ir R. J.. Šalių nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo metu uždavus klausimą apie atsakovo alkoholio vartojimą, matyti, kad vaikas sutrinka. Vaiko nuomonės išklausymo metu vaikui atsakovas pažadėjo iš karto po apklausos nupirkti šuniuką, tokiu būdu siekdamas manipuliuoti vaiku, kad galimai būtų pateikti jam naudingi atsakymai. Šiuo metu situacija dėl alkoholio vartojimo yra nepasikeitusi. 2024 m. rugsėjo 1 d. atsakovas vaiką į mokyklą atvedė neblaivus, o vakare skambinėjo ieškovei neblaivus ir nepagarbiai kalbėjo. Vaikų buvimo su atsakovu laiku, vaikus prižiūri atsakovo motina.

Atsakovas, nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu nevertinti ar netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, susiję su vaikų gyvenamąja vieta ir sąlygomis, nevertintas vaikų prisirišimas prie atsakovo. Ieškovės indėlis į vaikų priežiūrą yra ženkliai didesnis, nei atsakovo, nes ieškovė nuo vaikų gimimo visą savo laiką skyrė vaikams. Atsakovas negeba užtikrinti vaikams tinkamo ugdymo režimo, nepakankamai rūpinasi higiena, kartais ne laiku atveža vaikus į ugdymo įstaigas, praleidžia būrelius. Veda šalių dukrą į darželį nuo pietų, dėl to ji praleidžia ugdomas veiklas, kurios vyksta rytais, išvažiuojamąsias edukacijas, gimnastikos būrelį. Dažnai atsakovas atveda dukrą į darželį be kepurės, pirštinių, šaliko. Šiuo metu atsakovas praktiškai kas mėnesį keičia partneres, kurios nakvoja pas jį ir tai mato vaikai. Vaikai pasakoja apie kitas moteris, kad tėtis dar nežino, ką myli, renkasi, tai traumuoja vaikus ir iškreipia jų suvokimą apie šeimą.

Su atsakovo reikalaujama bendravimo tvarka ieškovė sutiko ne todėl, kad visi teiginiai, neva pasak atsakovo, nepasitvirtino, o dėl to, kad šalys kuo greičiau rastų bent kokį sprendimą vaikų auginime ir vaikai į procesą nebūtų įtraukiami. Taikos sutartis sudaryta siekiant kuo labiau apsaugoti vaikus nuo proceso daromos žalos.

Net ir šiuo metu vaikams sunku atsiskirti nuo ieškovės, ypatingai dukrai. Šalys stengiasi perduoti vaikus neutraliose zonose iš mokyklos/darželio, nes jeigu ieškovė perduoda vaikus tiesiogiai atsakovui, dukra verkia, nenori važiuoti, reikia įkalbinėti. Kartais dukrai nesutinkant važiuoti su tėčiu, ji lieka su ieškove ir kitą dieną atsakovas pasiima ją iš darželio. Šiuo metu ieškovė su vaikais būna ilgiau, nei atsakovas. Vasarą vaikai tris savaites nepertraukiamai atostogavo su ieškove. Ieškovė abiem šalims sutinkant kartais su vaikais būna ir tomis dienomis, kuriomis pagal grafiką numatytas bendravimas su atsakovu. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis su vaikais praleidžia daugiau laiko, su tokiu teiginiu ieškovė kategoriškai nesutinka.

Atsiliepimas

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra diskriminuojamas dėl lyties ir teismas neturėjo spręsti, jog vaikams labiau reikalinga motinos globa. Faktas, jog vaikams labiau reikalinga ieškovės globa, yra nustatytas ne remiantis argumentais dėl lyties, o byloje pateiktais įrodymais, liudijančiais, jog ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros dalis ir vaikai labiau prisirišę prie mamos. Nuomonės išklausymo metu sūnus nurodė, kad būdama pas tėtį sesė dažnai verkia, todėl tėtis uždaro ją kambaryje. Mergaitė verkia, nes galimai pasiilgsta mamos. Atsakovas nepakankamai rūpinasi vaikų higiena. Ieškovei tenka kontroliuoti sūnaus ugdymo procesą, prižiūrėti, kad vaikas padarytų namų darbus.

Atsakovo argumentai, kad ieškovė gyvena jau trečioje vietoje, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, atsakovas nekonkretizuoja, kokios vietas ar adresus jis turi omenyje. Ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš bendrų namų dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ginčo pradžioje net neįleido ieškovės pasiimti daiktų. Ieškovės ir vaikų nepatogumus, susijusius su tuo, kad jiems reikėjo kraustytis, sukėlė pats atsakovas.

Ieškovė geriau užtikrina vaikų interesus ir sugeba tai padaryti viena. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė 2023 m. gegužės 11 d. išvadą byloje, kurioje nurodė, kad vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Vienas pasirūpinti vaikais atsakovas galimai negebėtų, tai jam atlikti padeda jo mama.

Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog šalių atveju galėtų būti taikomas „50:50 procentų laiko“ vaikų priežiūros modelis. Tokia vaikų priežiūra, kurios siekia atsakovas (praktikoje įvardijama kaip „50:50 procentų laiko“ modelis) galima tik esant labai geriems šalių santykiams ir jų sutarimui, kurio tarp ieškovės ir atsakovo nėra. Taigi šalių atžvilgiu toks modelis negali būti taikomas. Šalių atveju, nekilo sąlygos, sudarančios pagrindą nustatyti taikyti šalių atžvilgiu „50:50 procentų laiko“ vaikų priežiūros modelį, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikams po 160 Eur.

Šalies argumentai

21.2.1 Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismo priteista nekasdieninių poreikių suma atitinka 80 proc. visų poreikių sumos. Bendra vaikų poreikių suma sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovo nurodyta suma nėra pakankama vaikams išlaikyti. Ir ieškovės, ir atsakovo turtinė padėtis leidžia nustatyti maksimaliai vaikų poreikius patenkinantį išlaikymo dydį. Gyvenant santuokoje vaikai buvo aprūpinami maksimaliais poreikiais. Vaikų poreikiai neturi nukentėti dėl tėvų skyrybų. Atsakovas dengia tik tokias išlaidas, kurias vaikai patiria būnant su juo. Visas tokias pačias ir kitas išlaidas – drabužiai, avalynė, ugdymas, būreliai, draudimai, higiena ir kita – dengia ieškovė. Atsakovui nežinomi visi vaikų poreikiai, todėl atsakovas negalėtų sukurti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų.

21.2.2 Ieškovė neskundė teismo sprendimo, kuriuo vaikams iš atsakovo priteista išlaikymo po 160 Eur, tačiau, ieškovės manymu, jis turėjo būti didesnis. Apeliaciniam teismui sutinkant su ieškovės argumentais, kad priteistas išlaikymas, siekiant užtikrinti ne kasdieninius vaikų poreikius, yra per mažas, CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21.3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra padengęs tik dalį vaikų poreikių. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Įrodymų nepateikta, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikams šiuo laikotarpiu. Vien faktas, jog atsakovas praleido dalį laiko su vaikais, nesudaro pagrindo išvadai, kad tuo laiku atsakovas padengdavo visus vaikų poreikius. Minėtą faktą patvirtina ieškovės teismui pateikti kvitai ir sąskaitos.

Žemesnės instancijos teismas

21.4. Teismas sprendimu pagrįstai pripažino bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe žemės sklypą su 8 proc. statybos baigtumo gyvenamojo namo pamatais.

21.4.1 Faktą, jog šalys vedė bendrą ūkį iki santuokos ir turėjo bendrą tikslą įsigyti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, patvirtina šie byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai. Žemės sklypas su 9 proc. baigtumo statiniu buvo įgyti šalims vedant bendrą ūkį iš bendrų lėšų ir esant bendram sutarimui įgyti bendrą būstą. Šalys įrenginėjo būstą, jo nepardavė, o jame apsigyveno.

Atsiliepimas

21.4.2 Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė buvus namų šeimininke ir tuo prisidėjus prie bendro turto sukūrimo, nes daug dirbo, todėl neva negali pagrįsti savo indėlio į bendro turto sukūrimą vaiko auginimu. Ieškovė gimus vaikui dirbo, tačiau tai nereiškia, kad ji neaugino vaiko ar nedalyvavo šeimos buities kūrime. Abiejų šalių mamos, liudytoja R. J. ir R. B., nurodė, kad pasikeisdamos padėjo jaunai šeimai auginti vaiką, nes ieškovei ir atsakovui reikėjo dirbti. Tačiau visas lėšas iš darbinės veiklos ieškovė naudojo šeimos, įskaitant ir šalių vaiką, išlaikymui ir turto įsigijimui. Atsakovo pozicija nenuosekli: jis nurodo, kad pinigų turėjo ir šeimai išlaikyti ir namui statyti, tačiau net keletą kartų pabrėžė, kad, jo nuomone, ieškovė skiriasi su atsakovu dėl to, kad jis per mažai uždirbo pinigų. Tas partneris, kuris riboja save ir savo poreikius dėl bendro tikslo laikomas ne mažiau prisidėjęs prie bendro turto sukūrimo.

21.4.3 Atsakovo argumentai, kad jis 2015-2018 m. turėjo pajamų tiek, kad išlaikytų save, vaiką, vykdytų statybas ir dar įgytų 16 8000 Eur vertės turtą vienas, yra nelogiški ir nepagrįsti. Atsakovas iki 2018 m. neuždirbo net minimalios mėnesinės algos.

21.4.4 Atsakovas melagingai nurodo, kad ieškovė visiškai neprisidėjo prie turto įgijimo nei materialine, nei kitokia prasme. Ieškovė kartu su atsakovu rūpinosi namo įsigijimu, įrengimu, priėmė bendrus sprendimus, rinko medžiagas ir baldus, skolinosi pinigus iš brolio M. J.; ieškovei žinoma, kas atliko statybos darbus, kokie konkrečiai darbai atlikti. Dalį darbų atlikti padėjo ir ieškovės tėvas su kaimynu, kurie klojo apšiltinimo medžiagą grindims, remontavo stogą. Ieškovės motina R. J. liudijo, jog virtuvės komplekto įsigijimui davė šalims apie 3 000 Eur. Ieškovės brolis M. J. skolino 10 000 Eur pečiaus įsigijimui, šio fakto atsakovas neneigė.

21.4.5 Esminė turto vertė buvo sukurta šalims esant santuokoje. Įgytą statinį (net ir esamas konstrukcijas) teko remontuoti – tvarkyti stogą, naujai šiltinti, keisti duris, tuo tarpu viduje niekas nebuvo įrengta, grindų vietoje smėlis, jokių inžinerinių sistemų nei apdailos nebuvo. Faktą, jog įgyto statinio dalies būklė buvo prasta, jis buvo ilgai nenaudotas, neužbaigtas statyti, todėl sugedo namo apšiltinimas, kurį reikėjo keisti, liudijo ir atsakovo tėvas, L. M., ieškovės tėvas. Šį faktą patvirtina ir ieškovės pateiktos nuotraukos, jog namo apšiltinimas buvo pakeistas. Faktą, jog buvo remontuojamas stogas, patvirtino ieškovės tėvas ir liudytojas M. R.. Faktą, jog viduje namas nebuvo įrengtas, patvirtino apklausti liudytojai: ieškovės ir atsakovo tėvai, M. R., L. M.. Gyvenamasis namas su žemės sklypu įgytas už 16 000 Eur, o santuokoje namą pilnai pastačius ir įrengus kartu su žemės sklypu jo vertė sudaro 168 000 Eur, t. y. turto vertė padidėjo daugiau nei 10 kartų. Santuokos metu įgytos turto dalies vertė 152 000 Eur.

21.4.6 Ieškovės teismui pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos apie statybų procesą patvirtina, jog sūnus jau paaugęs bėgioja po namą, kuris yra visiškai neįrengtas (tik dalinė apdaila). Iš 2024 m. vasario 15 d. pateiktų nuotraukų matyti, jog namo statyba vyko šalių santuokos metu. Namo apšiltinimo darbus atliko E. M., kuris dirbo įmonėje UAB „Statobilis“.

Šalies argumentai

21.4.7 Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog žemės sklypas ir namas buvo įgytas už dovanotas ir asmenines atsakovo lėšas. Atsakovas pateikė motinos banko sąskaitos išrašus apie pavedimus, tačiau nepateikė įrodymų, jog būtent tais pinigais buvo atsiskaityta už turtą. Teismo posėdyje apklausta R. B. nurodė, kad 10 000 Eur sūnui pervedė ne namui, o verslui, tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti, kur pinigus atsakovas panaudojo. Pinigai pervesti sausio ir vasario mėnesiais, o turtas įgytas rugpjūčio mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų. Iš pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkto matyti, kad už turtą atsiskaityta grynais pinigais, o ne pavedimu. Apie iš atsakovo motinos gautas lėšas ir jų panaudojimo paskirtį ieškovė nežino.

Atsiliepimas

21.4.8 Atsakovas nepagrįstai teigia, kad iki santuokos įgyto statinio baigtumas buvo ne 9 proc., o 50 proc. ir remiasi vertinimo išvada, atlikta 2009 m. NTR registro išraše nurodyta, kad namas pirkimo metu yra 9 proc. baigtumo. NTR registro išrašas yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl turi didesnę įrodomąją galią, nei atsakovo nurodyta vertinimo ataskaita. Sprendimu tinkamai įvertinti liudytojų parodymai ir pagrįstai padaryta išvada, kad dalis namo objektų (sienos, stogas) buvo remontuojami, o kai kurie statybos darbai perdaryti (keistas šiltinimas, kuris buvo sugedęs).

21.4.9 Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad 2018 m. į namo statybą buvo investuota 17 050,35 Eur ir neva tai patvirtina paties atsakovo sudaryta sąmata. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė atsakovo sudarytos sąmatos neginčijo. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad namas buvo pastatytas 2018 m. iki 90 proc. baigtumo. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad namo statybos vyko jau šalims esant santuokoje. Iki santuokos sudarymo buvo nupirktas tik žemės sklypas su 9 proc. baigtumo statiniu už 16 000 Eur, visa kita, t. y. esamo statinio remontas, statyba, namo įrengimas vyko šalims esant santuokoje. Su jokiais atsakovo vienašališkai atliktais paskaičiavimais ar sąmatomis ieškovė nesutiko. Namas buvo įrenginėjamas keletą metų, net šalims apsigyvenus name, jis dar nebuvo pilnai įrengtas.

21.5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevykdė pareigos užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas, t. y. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteista ½ dalis nekilnojamojo turto, kuriam taikytas areštas. Sprendimas šiai dienai yra neįsigaliojęs ir neįvykdytas, todėl teismas pagrįstai nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimai gali būti sprendžiami pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstus prašymus nutartimis. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių klausimais nesudaro pagrindo ginčyti skundžiamą sprendimą ir/ar jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

23. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė sutartį su šokių studija, kuria įrodinėja aplinkybę, kad už dukters šokių užsiėmimus mokės atsakovas.

24. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė įrodymus: 1) dukters auklėtojos žinutę apie tai, kad dukra į ugdymo įstaigą vedama nereguliariai ir ne laiku; 2) kelionės su vaikais rezervacijos patvirtinimą 2024 m. spalio 24-30 d.; ieškovės skrydžių bilietus 2024 m. birželio 14-19 d., 2024 m. liepos 18-25 d., 2024 m. liepos 11-28 d. elektroninį bilietą. Ieškovė pateiktais kelionių bilietais siekia paneigti atsakovo argumentus, kad jis daugiau laiko praleidžia su vaikais, ir įrodinėja priešingas aplinkybes, kad būtent ieškovė daugiau laiko praleidžia su vaikais: vaikai vasarą tris savaites atostogavo su ieškove ir vyko atostogų spalio mėnesį.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima atsakovo pateiktą 2024-2025 m. neformaliojo vaikų švietimo sutartį, ieškovės pateiktą žinutę apie tai, kad dukra į ugdymo įstaigą vedama nereguliariai ir ne laiku, ir ieškovės pateiktus kelionių bilietus.

Dėl ginčo esmės

27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas vaikams ir išlaikymo įsiskolinimas bei nustatyta, kad šalys nekilnojamąjį turtą įsigijo lygiomis dalimis, ir jis padalintas po ½ dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

28. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 11 l.). Vedybų sutarties nėra sudarę (1 t. 176 l.). Šalys turi du nepilnamečius vaikus: D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t. 9-10 l.).

29. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo UAB „Kauno valda“ (atstovaujamo atsakovo tėvo D. B.), už 16 000 Eur įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) ir gyvenamąjį namą (toliau – kartu ginčo turtas) (2 t. 150-159 l.). Už ginčo turtą atsiskaityta grynais pinigais (Sutarties 4.1 punktas). NTR duomenimis ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, 8 proc.baigtumo, statybos pradžios ir pabaigos metai 2007 m., nuosavybės teise įregistruotas atsakovo vardu 2018 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t. 18-19 l.).

30. Šalys nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gyvena skyrium.

Žemesnės instancijos teismas

31. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai vienodą laiko tarpą, t.y. po kalendorinę savaitę, bendraus ir su tėvu, ir su mama („50:50 procentų laiko“ modelis); vaikų gimtadienių, mokyklinių atostogų, švenčių, įsimintinų dienų metu bendravimo tvarką nustatys bendru sutarimu; vasaros atostogų metu vaikai po vieną mėnesį praleis su kiekvienu iš tėvų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

32. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir prašo priimti naują sprendimą šioje dalyje – vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

33. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

34. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jei tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

35. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

36. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

38. Atsakovas, grįsdamas apeliacinio skundo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su sūnumi praleidžia daugiau laiko, nei ieškovė; neatsižvelgė į dukters prisirišimą prie tėvo; kad būtent atsakovas siekė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad abu tėvai turėtų lygias galimybes vienodą laiką bendrauti su vaikais; kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su vaikais, bandė vaikus nuteikti prieš senelius (atsakovo tėvus). Teismas nepagrindė, kodėl pakeitė vaikų gyvenamąją vietą name, kur vaikai gyveno nuo jų sąmoningo gyvenimo pradžios, ir kokiu būdu ieškovės gyvenamoji vieta, kurioje ji gyvena tik pusmetį, tapo vaikų pastovia gyvenamąja vieta, be to, tai trečia ieškovės gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kai ji pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo. Teismas nesiaiškino, ar dabartinė ieškovės gyvenamoji vieta yra pastovi, ir neargumentavo, kaip dažnas ieškovės gyvenamosios vietos keitimas paveiks vaikų poreikį turėti saugią ir stabilią gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

39. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. liepos 10 d. sudarė taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią nepilnamečiai vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrauja lygų laiko tarpą – po vieną savaitę (7 t. 13-14 l.). Ši taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2024 m. rupgjūčio 30 d. nutartimi. Taigi, pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką abu tėvai bendrauja su vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Apeliantas, prašydamas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, įrodinėja, kad jis rūpinasi vaikų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu ne mažiau, nei vaikų motina. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžios lygybė reiškia, jog tėvo ir motinos pareigos vaikams yra lygios, nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų (CK 3. 156 straipsnis). Todėl abu tėvai turi pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Apelianto argumentai, kad sūnus daugiau laiko praleidžia su tėvu, atmetami, nes lygiai tiek pat laiko su sūnumi praleidžia ir ieškovė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kiekvienas iš tėvų turi stiprų ryšį su vaikais, tačiau vertindamas šalių susirašinėjimus (2 t. 32 l, 4 t, 9-13, 16-21, 24, 28-29, 31, 5 t. 68-68, 78 l.) ir paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad ieškovė labiau rūpinasi dėl vaikų savijautos, saugumo vežant automobiliu, sūnaus D. pamokų padarymu, jo ugdymosi kontrolės, apmokėjimo už vaikams suteiktas paslaugas. Apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovė daugiau rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu ir labiau juos supranta bei atliepia.

40. 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. balandžio 28 d. atlikti vaikų situacijos vertinimai (1 t. 144-165 l., 3 t. 48-59 l.). 2023 m. balandžio 11 d. taikyta atvejo vadyba ieškovės šeimai (2 t. 61-65 l.). 2023 m. gegužės 8 d. atliktas ieškovės šeimos sąlygų tyrimas nuomojame būste, (duomenys neskelbtini) (3 t. 5-8 l.). VTAT 2023 m. gegužės 11 d. pateiktoje išvadoje siūloma vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (DOK-2023-05-11, 3 t. 1-4 l.), buvo išklausyta nepilnamečio D. nuomonė: jam patinka gyventi pas abu tėvus, abu tėvai pagamina valgyti, nuveža į pamokas ir parveža iš mokyklos, abu tėvai dalyvauja susirinkimuose, nori gyventi ir pas mamą, ir pas tėtį; dukters I. nuomonė nebuvo išklausyta dėl mergaitės amžiaus. Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėti atsakovo pateikti video įrašai, kuriuose užfiksuoti atsakovo bendravimo su su sūnumi D. ir dukra I. epizodai: šie įrašai patvirtina atsakovo ir nepilnamečių vaikų glaudų ryšį, šiltą santykį, tačiau nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė kad ieškovė daugiau rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu ir labiau juos supranta bei atliepia.

41. 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. sausio 11 d. atlikti šeimos aplinkos sąlygų vertinimai ieškovės naujojoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai) (6 t. 2-4 l.) ir atsakovo gyvenamojoje vietoje (6 t. 5-7 l.). Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose (6 t. 2-4, 5-7 l.) nurodyta, kad šalims nuo 2023 m. kovo 27 d. buvo taikytas atvejo vadybos procesas, J. B. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., o I. B. iki 2023 m. spalio 27 d.; vaikai sveiki, specialių poreikių neturi; abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra visi komunaliniai patogumai, namų aplinka tvarkinga, vaikai turi po atskirą kambarį, yra visi vaikams reikalingti namų apyvokos daiktai; J. B. nurodė (6 t. 6 l.), kad nėra pastebėjęs, kad motina netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų poreikių, tačiau palaiko reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo.

42. Apelianto argumentai, susiję su atsakovės trečią kartą pakeista gyvenamąja vieta, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nepaisant to, kurioje vietoje gyvena atsakovė, abu tėvai vienodą laiko tarpą (po savaitę) bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Taigi, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nedaro jokios įtakos atsakovui bendrauti su vaikais pagal jų taikos sutartimi susitartas sąlygas, taikant „50:50 procentų laiko“ modelį. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, jų poreikiais, ugdymu ir priežiūra, pažeistų jų teises ir neužtikrintų jų teisėtų interesų. Atsakovas tokių duomenų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu. Pats atsakovas pripažino, kad nėra pastebėjęs, jog motina netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų poreikių (tai nurodyta Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte, 6 t. 6 l.).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vaikai nuo jų gimimo gyveno ir su ieškove, ir su atsakovu. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė nuo pat gimimo kasdien vaikus prižiūri, gamina valgyti, skalbia drabužius, perka būtinus daiktus, vežioja į ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes ieškovė daugiau rūpinasi vaikų savijauta, jų poreikių tenkinimu, ir labiau juos supranta bei atliepia, labiau rūpinasi sūnaus pamokų padarymu, jo ugdymosi kontrole, apmokėjimu už vaikams suteiktas paslaugas. Tokiu būdu vaikų gyvenime yra užtikrinamas stabilumas, saugumas. Apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina.

44. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

45. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, ir priteista po 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 320 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, atsakovą paskiriant piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 2) nustatyti sąlygą, kad ieškovė turi teisę nepervesti atsakovui mėnesinės vaikų išlaikymo sumos tik tuo atveju, jeigu ji su vaikais bendrauja per visą laiką, numatytą 2024 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartyje dėl vaikų bendravimo.

46. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

47. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

49. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, patvirtinta 2025 metais minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur (2024 m. MMA – 924 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 708,42 Eur) Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2025 m. turėtų būti pusė šios sumos – 388,70 Eur (777,39:2=388,70). Vadovaujantis nutarties 48 punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018).

51. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytai atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Kadangi vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės yra vienodas, tėvų kasdienės išlaidos vaikų išlaikymui taip pat yra vienodos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

52. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys viso proceso metu nesutarė dėl vaikų poreikių ir išlaidų vaikų poreikiams paskirstymo. Atsakovas siekia, kad teismo sprendimu būtų nustatytos tik tokios išlaidos, kurias vaikai patiria būnant su juo: maisto, komunalinių paslaugų, transporto, laisvalaikio. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ji dengia visas tokias pat ir kitas išlaidas – drabužiai, avalynė, ugdymas, būreliai, draudimai, higiena ir kita. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nesutaria dėl išlaidų sričių ir dydžio, skiriasi jų nuomonės dėl vaikų poreikių. Atsakovo teigimu, ieškovė išlaidauja vaikų poreikiams, o ieškovė teigia, kad atsakovas nedengia didžiosios dalies vaikų poreikių. Atsakovo siekis, kad išlaikymas vaikams nebūtų faktiškai mokamas, o dengiamas to iš tėvų, su kuriuo yra vaikai pagal nustatytą bendravimo tvarką, esant esminiam šalių nesutarimui dėl visų poreikių sričių, prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, nes vaikams nebūtų užtikrintas reikiamo dydžio išlaikymas. Atsakovui būtų sudaryta galimybė jo buvimo su vaikais metu vaikų poreikius užtikrinti minimaliai, o ieškovei tektų didesnė našta, nes ji privalėtų vaikams nupirkti tinkamus sezoną atitinkančius drabužius, užtikrinti vaikų ugdymą, higieną ir kokybiškas gyvenimo sąlygas, ir tai ateityje sukeltų naujus šalių ginčus bei neužtikrintų vaikų poreikių.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esant nustatytai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkai, pagal kurią vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, įvertinus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš atsakovo J. B. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams po 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

55. Skunžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už 2022 metų du mėnesius – rugpjūtį ir rugsėjį, iš viso kiekvienam vaikui po 320 Eur (po 160 Eur/mėn.). Atsakovas šią sprendimo dalį prašo panaikinti ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Atsakovas nurodo, kad vaikai visą tą laiką po pusę laiko praleisdavo su abiem tėvais, iš pradžių – po 2 dienas, vėliau – po savaitę. Atsakovas laiko nepagrįstu teismo motyvą, kad byloje nėra duomenų, kad 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikams. Teismas nekėlė klausimo apie tai, kas išlaikė vaikus tuo metu, kai vaikai būdavo pas atsakovą; byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikams gyvenant pas atsakovą, ieškovė būtų teikusi išlaikymą vaikams; teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl esant toms pačioms aplinkybėms, išlaikymas vaikams priteisiamas tik iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

56. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų (kvitų ir sąskaitų), kad šiuo laikotarpiu vaikų poreikius, įskaitant ir paruošimą ugdymo įstaigoms, tenkino ieškovė. Vien faktas, jog atsakovas praleido dalį laiko su vaikais, nesudaro pagrindo išvadai, kad tuo laiku atsakovas padengdavo visus vaikų poreikius, t.y. ne tik maisto ir komunalinių paslaugų išlaidas, bet ir drabužių, higienos, sveikatos, laisvalaikio, ugdymo bei kitas išlaidas, kurias didžiąją dalimi dengė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliantas jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikams nurodytu laikotarpiu.

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo dalių nustatymo ir padalinimo

57. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria: 1) pripažinta bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 8 proc. statybos baigtumo gyvenamojo namo pamatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei ir atsakovui teisę kiekvienam į ½ dalį šio turto; 2) ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteista po ½ dalį žemės sklypo, ir po ½ dalį gyvenamojo namo. Atsakovas prašo minėtą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe.

58. Šalys neginčijo, kad jau 2013 m. gyveno kartu (teismo nustatyta aplinkybė, kurios apeliantas apeliaciniame skunde neginčija), jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D., santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (1 t. 11 l.). Ginčo turtas įgytas J. B. vardu (duomenys neskelbtini), likus savaitei iki santuokos sudarymo.

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėms lėšoms ir bendru jų pačiu darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010, 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001, 2008 m.balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

60. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, ne tik turtas, vieno iš sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, tačiau ir priešingai, sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Toks atvejis yra aptartas CK 3.90 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje galimybė vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra siejama su tokio turto esminiu pagerinimu šalims esant santuokoje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).

61. Laikotarpiu nuo 2013 m. (bendro gyvenimo pradžia) iki (duomenys neskelbtini) (sudaryta santuoka) tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

62. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei paminėtos kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, kt.).

63. Atsakovas pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Kauno valda“, atstovaujamos atsakovo tėvo D. B., už 16 000 Eur nusipirko žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą (2 t. 150-159 l.). Nekilnojamojo turto registre šis turtas atsakovo vardu įregistruotas 2018 m. rugpjūčio 16 d., NTR duomenimis (2023-03-14) ginčo gyvenamojo namo būklė – nebaigtas statyti, 8 proc. baigtumo, statybos pradžios ir pabaigos metai 2007 m. (1 t. 18-19 l.). UAB „Verslavita“ 2009 m. vasario 2 d. atliktame turto vertės nustatyme gyvenamojo namo baigtumas 8 proc., pagal faktą fiksuotas baigtumas – 50 proc., žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė – 345 000 Lt (2 t. 160-165 l.). Ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ 2023 m. kovo 21 d. konsultacinėje išvadoje ginčo namo baigtumas nurodomas 100 proc., žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos kaina 2023 m. kovo mėn. apie 168 000 Eur (1 t. 27-30 l.), t. y. turto vertė padidėjo daugiau nei 10 kartų, lyginant su 2018 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta įsigijimo kaina. Atsakovo užsakymu UAB „Latmas“ 2023 m. balandžio 19 d. konsultacinėje pažymoje nurodyta žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo kaina rinkoje – 132 000 Eur (2 t. 129-133 l.). Atsakovo užsakymu UAB „Calaben“ 2023 m. balandžio 24 d. apskaičiavo gyvenamojo namo baigiamųjų apdailos darbų vertę 2018 m. kainomis, statant ūkio būdu – 17 050,35 Eur (2 t. 115 l.).

64. Tarp šalių kilo ginčas, kokio baigtumo gyvenamąjį namą įsigijo: 8 proc. (kaip įregistruota NTR) ar 50 proc. (kaip nurodyta UAB „Verslavita“ 2009 m. atliktame vertinime). Atsakovas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, 50 proc. baigtumo, remiasi 2009 metais atliktu turto vertinimu su nuotraukomis, namo statybos metai 2007, 2009 metais namas turėjo stogą, langus ir buvo apšiltintas. Ieškovės teigimu – 8 proc. (kaip įregistruota nekilnojamojo turto registre).

65. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2018 metais, t. y. praėjus 11 metų nuo statybos (2007 m.). Taigi, net ir laikant, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo įsigytas 50 proc. (pagal faktą) baigtumo namas, kaip nurodyta 2009 m. vasario 2 d. vertinime, tačiau apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad įgytą statinį teko remontuoti, pvz. apšildyti, keisti langus, duris (2024-02-15 DOK-20782 priedais). Faktą, jog įgyto statinio dalies būklė nebuvo gera, jis buvo ilgai nenaudotas, apšiltinimas nekokybiškas, kurį reikėjo keisti, liudijo atsakovo tėvas D. B. (2023-04-24 teismo posėdžio garso įrašas), L. M. (apelianto kaimynas, UAB „Kauno valda“ buvęs buhalteris) (2023-03-04 teismo posėdžio garso įrašas), ieškovės tėvas (2023-04-24 teismo posėdžio garso įrašas). Taip pat šį faktą patvirtino ir ieškovės pateiktos nuotraukos, jog namo apšiltinimas buvo pakeistas. Faktą, jog buvo remontuojamas stogas (buvo skylė) patvirtino ieškovės tėvas ir liudytojas M. R. (ieškovės kaimynas) (2023-04-24 teismo posėdžio garso įrašas). Faktą, jog viduje namas nebuvo įrengtas, patvirtino byloje apklausti liudytojai M. R. (2023-04-24 teismo posėdžio garso įrašas), L. M. (2023-03-04 teismo posėdžio garso įrašas), ieškovės ir atsakovo tėvai (2023-04-24 teismo posėdžio garso įrašas). Taigi, esminė turto vertė buvo sukurta šalims esant santuokoje. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovės pusės liudytojai, tiek atsakovo pusės liudytojai patvirtino, kad dalis išorės ir visi vidaus įrengimo darbai vyko santuokos metu; liudytojų parodymai ir pačių šalių paaiškinimai patvirtino, kad tiek pačios šalys, tiek jų giminaičiai padėjo šalims įsigijus turtą, jį pritaikyti susitvarkyti, įsirengti ir pritaikyti šeimos gyvenimui.

66. Į namą sutuoktiniai įsikraustė gyventi 2019 m. ankstyvą pavasarį. Tą patvirtina ir apeliantas priešieškinyje, nurodęs, kad 2019 m. balandžio mėn. šeima pradėjo gyventi name (duomenys neskelbtini).

67. Ieškovė deklaravo pajamas už 2015 m. – 300 Eur, 2017 m. – 1 540 Eur apmokestinamų pajamų; 2018 m. – 2 700 Eur; 2019 m. – 41 192,23 Eur (6 t. 106-117 l.). Ieškovė už 2022 m. yra deklaravusi iš viso 42 210,34 Eur pajamų (1 t. 86-88 l.). Ieškovės deklaracijoje už 2019 m. taip pat nurodyta, kad 2019 m. liepos 17 d. parduotas nekilnojamasis turtas, pajamų suma 31 050Eur. Minėtą aplinkybę patvirtina NTR duomenys, pagal kuriuos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytas 2018 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas registruotas J. B. vardu, pastatas I. B. ir J. B. vardu. Žemės sklypas ir pastatas parduoti 2019 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

68. Ieškovės motina R. J. paliudijo, jog virtuvės komplekto įsigijimui davė šalims apie 3 000 Eur(2023-04-24 teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovės brolis M. J. paliudijo, kad skolino 10 000 Eur pečiaus įsigijimui (2024-06-11 teismo posėdžio garso įrašas). Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė. Liudytoja R. B. paaiškino, kad ieškovė anksti (praėjus pusmečiui po vaiko gimimo) pradėjo dirbti, klientes priimdavo ir namuose; ilgai ir daug dirbdavo (2024-03-04 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 8 min.).

69. Apeliantui VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. vasario 24 d. sprendimu skirta tėvystės pašalpa nuo 2015 m. vasario 17 d. iki (duomenys neskelbtini), po 765,45 Eur/mėn. (2 t. 100 l.).

70. Atsakovo deklaruotos pajamos už 2015 metus – 9 125,92 (6 t. 89-93 l.); už 2018 metus – 19 348,71 Eur, 24 500 Eur (ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos), 11 500 Eur (ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos), 6 700 Eur (ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos) pajamos (7 t. 4-12 l.); už 2022 metus – 32 082,76 Eur (2 t. 134-136 l.).

71. Ieškovas 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. kovo 1 d., ir 2018 balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė keturis žemės sklypus (7 t. 23-66 l.), kurių bendra pardavimo kaina sudarė 24 500 Eur. Atsakovo mama R. B. 2018 m. sausio 25 d. pervedė atsakovui 5 000 Eur, 2018 m. vasario 7 d. – 4 000 Eur, 2018 m. vasario 8 d. – 1 000 Eur (2 t. 120 l.). Liudytoja R. B. 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad paėmusi paskolą, pervedė pinigus atsakovo verslo reikalams; negalėjo tiksliai paaiškinti, kur atsakovas panaudojo pinigus; nežinojo, kad jis ketino pirkti namą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 4 min. 14 s.). Pinigai pervesti 2018 metų sausio ir vasario mėnesiais, o turtas įgytas rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų. Iš pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkto matyti, kad už turtą atsiskaityta grynais pinigais, o ne pavedimu. Apeliantas nepateikė duomenų apie minėtų pinigų panaudojimą. Liudytoja R. B. 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad apeliantas dirbo UAB „Kauno valda“, po to pradėjo užsiimti automobilių verslu, nes galėjo dirbti iš namų. Liudytojas M. J. (ieškovės brolis) 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas investuodavo į mašinų pirkimą.

72. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad santuokos metu namo pagerinimas buvo išskirtinai atliktas atsakovo asmeninėmis lėšomis, pateikė UAB „Calaber“ sudarytą vidaus darbų sąmatą 2018 metų kainomis (2 t. 115 l.), kurioje nurodyta, kad statybos darbai 2018 metais kainavo 17 050,35 Eur, tačiau sąmata nepatvirtina aplinkybės, kad darbams atlikti buvo naudojamos apelianto asmeninės lėšos. Apeliantas teigė, kad prie namo įsigijimo, užbaigimo ieškovė neprisidėjo nei finansiškai, nei darbu, nepateikė šioms aplinkybėms pagrįsti jokių rašytinių įrodymų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai identifikuoti jo asmeninių lėšų naudojimą žemės sklypo, statinio įsigijimui, statinio pagerinimo darbams. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad ieškovės pajamos buvo naudojamos tik jos asmeninių poreikių tenkinimui.

73. Pateiktame šalių susirašinėjime apeliantas nurodė: „sėdžiu, žiūriu į grindis ir prisimenu kaip abu dėjom iki nakties, svajojom kaip viskas bus“ (4 t. 53 l.). Iš šių duomenų galima spręsti, kad apeliantas pripažino, siekęs kartu su atsakove įsirengti gyvenamąjį namą šeimos poreikiams.

74. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019, 19 ir 20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.

75. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir aplinkybė, kad šalys nuo 2013 metų gyveno kartu laikinai pas atsakovo senelį, nes būsto įsigijimo metu šalys nuosavo gyvenamojo ploto neturėjo, 2015 m. susilaukė sūnaus, o vėliau (2019 m.) ir dukters, labiau patvirtina nei paneigia aplinkybę, kad žemės sklypas ir statinys buvo įgyti šalims vedant bendrą ūkį iš bendrų lėšų ir esant bendram sutarimui įgyti bendrą būstą, o esminė turto vertė buvo sukurta šalims esant santuokoje iš bendrų lėšų.

76. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iki susituokiant šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turtą įsigijo iš bendrų lėšų; liudytojų parodymai ir pačių šalių paaiškinimai, patvirtina, kad tiek pačios šalys, tiek jų giminaičiai padėjo šalims įsigijus turtą, jį susitvarkyti, įsirengti ir pritaikyti šeimos gyvenimui.

77. Apeliantas nurodo, kad santuokos metu žemės sklype jokių esminių pagerinimų nebuvo padaryta, buvo tik užbaigtas namas iki 90 proc. baigtumo, tačiau tinkamas gyventi. Tai reiškia, kad žemės sklypas, kurio dabartinė rinkos vertė yra 33 000 Eur, yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti traukiama į sutuoktinių dalintino turto vertę. Ginčo objektu galėjo būti tik namo vertės dalis, sukurta šalims gyvenant santuokoje (CK 3.88 str. 2 dalis), kuri santuokos metu padidėjo nuo 50 proc. iki 90 proc.

78. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas). Vis dėlto net ir šios nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą. Nutraukus santuoką ir tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnis).

79. Apeliantui neįrodžius, kad žemės sklypas su statiniu buvo įsigyti išimtini tik iš jo asmeninių lėšų, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad žemės sklypas yra asmeninė apelianto nuosavybė.

Dėl įrodymų vertinimo

80. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, prioritetą teikdamas ieškovės pateiktiems įrodymams, pažeidė rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principus.

81. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

82. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones

83. Apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarčiai, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su vaikais („50:50 procentų laiko“ modelis), teismas privalėjo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes nebelikus bylos nagrinėjimo dalyko, liktų neišspręstų procesinių klausimų, kurie yra išvestiniai.

84. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovui perleisti nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kitas laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies tenkinęs ieškovės prašymą, Kauno apylinkės teismas taikė 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi iki teismo galutinio teismo sprendimo priėmimo: 1) laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečių sūnaus ir dukters išlaikymui); 3) nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad minėta nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas buvo nustatytas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Kauno apylinkės teismui 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus bylos dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl šios ginčo dalies taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Bylos dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo išnagrinėta Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas apeliacines tvarka yra išnagrinėtas šia nutartimi; laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo atsakovui perleisti ½ dalį nekilnojamojo turto galioja iki sprendimo įvykdymo. Sprendimo dalis dėl ½ dalies nekilnojamojo turto priteisimo yra neįvykdyta. CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio šią bylą, nutartimi. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo priteisimu, yra nustojusios galioti, teismui priėmus atitinkamus galutinius procesinius sprendimus, o sprendimo dalis dėl ½ dalies nekilnojamojo turto priteisimo neįvykdyta, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

86. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas bei pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas) ir šis turtas padalintas, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

87. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

88. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines konsultacijas ir apeliacinio skundo surašymą, išlaidoms pagrįsti pateikta 2024-12-09 sąskaita už teisinę pagalbą ir 2024-12-09 pinigų priėmimo kvitas 1800 Eur sumai (2024-01-21 DOK-1825, 7 t. 182-184 l.). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

89. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (DOK-149010, 7 t. 144-160 l.). Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikta 2024-12-06 PVM sąskaita faktūra ir 2024-12-13 ataskaita apie suteiktas paslaugas 2420 Eur sumai, 2024-12-12 ir 2025-02-06 SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 1500 Eur ir 1000 Eur sumai (7 t. 173-176 l.; 2025-02-12 DOK-3941, 7 t. 185-186 l.). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2420 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo J. B. 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Laima KriaučiūnaitėEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė