Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė teismui 2025-10-29 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1J25-19380, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl 2022-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-39-547/2026 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (byla yra nevieša). Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis ir išieškotojo K. L. bei jo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad teismas minėtoje civilinėje byloje 2025-03-03 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje ieškovo K. L. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarką. Laikinąja tėvo K. L. bendravimo su sūnumi M. L. tvarka nėra pakeičiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatyta K. L. bendravimo su vaiku M. L. tvarka ir nėra stabdomas jos vykdymas. Dėl tėvo bendravimo su dukra C. L. galioja bendravimo tvarka, nustatyta 2022-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi. Teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos I. K. taip pat nevykdo.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atvejo vadyba vaikų tėvams pradėta taikyti nuo 2020-09-18. Atvejo vadyba taikyta Lazdijų rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, o nuo 2024-10-04 Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre. Teikiamos socialinės paslaugos.

Sprendžiant dėl baudos skyrimo pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Suinteresuotas asmuo I. K. yra susipažinusi su 2022-06-08 teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta jos ir vaikų tėvo sudaryta taikos sutartis. Jai buvo žinoma, kad ji privalo vykdyti šią teismo nutartį, kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis. Jai buvo išsiųstas pakartotinis patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal galiojančia Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtintos suinteresuotų asmenų taikos sutarties 3.1. ir 3.3. punktus, K. L. turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje pasirinktinai su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. arba 19.00 val. priklausomai nuo to, kas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą bei telefonu ir /ar vaizdo pokalbiais kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis ne trumpiau nei 10 min. Šalių susitarimu skambinama nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą ir gebant naudotis kitomis IT priemonėmis, tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgdamas į jų dienos režimą. Taip pat numatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka poriniais ir neporiniais metais per šventes ir atostogų metu (Taikos sutarties 3.8 - 3.14 punktai). Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 3.5 punktą, jei tėvo ir vaikų susitikimai neįvyksta dėl vaiko ar tėvo ligos, tėvas su vaikais susitinka sekantį savaitgalį po neįvykusio susitikimo, jei dėl tėvo ar vaiko ligos Tėvas su vaikais negali bendrauti. Vaikams sergant įprastinėmis peršalimo ligomis tėvui pageidaujant bendravimo su vaikais grafikas nekeičiamas.

Antstolis 2025-10-29 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S1J25-19380, kuriame nurodė, jog 2025-10-28 antstolio kontoroje buvo gautas K. L. 2025-10-27 pranešimas apie tai, kad skolininkė I. K. nevykdo 2022-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-l998-867/2022 reikalavimų. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad K. L. pranešė antstoliui, jog I. K. ir toliau nevykdo 2022-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo patvirtintos nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Vaikai nebuvo perduoti šiomis, pagal grafiką numatytomis dienomis: nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, 3 dienos, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, 10 dienų, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, 20 dienų, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, 3 dienos, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, 3 dienos, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, 3 dienos, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26, 3 dienos. Iš viso abu vaikai nebuvo perduoti 45 dienas, o neperdavimo priežastys - tai tariamos vaikų ligos ar nenoras bendrauti su tėčiu. Dienos, kada vaikai nebuvo perduoti, nebuvo kompensuotos kitu laiku, be to, nė karto nebuvo sudaryta galimybė pabendrauti su vaikais telefonu ar per programėles.

Vykdomosios bylos medžiagos bei išvadą teikiančios institucijos išvados duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo I. K. nurodo, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvas su vaikais nesusitiko, yra vaikų kategoriškas nesutikimas pasimatyti su tėvu ir vaikų ligos. Ši aplinkybė patvirtina, kad skolininkė nesiekė kooperuotis užtikrindama skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais. Suinteresuotas asmuo I. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo dėl antstolio prašomo spręsti klausimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie vaikų nenorą ir nesutikimą bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti su vaikais. Tėvui, gyvenančiam su vaikais, tenka pareiga imtis maksimalių priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų, mama turėtų skatinti vaikus susitikti ir pasimatyti su tėvu. Teismo vertinimu, vien vaikų motinos nurodymas, kad vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu, nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaikų motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų. Jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog šalių vaikams su tėvu nesaugu, nėra. Duomenų, kad K. L. būtų paskirtos kardomosios priemonės, ribojančios bendravimą su vaikais, taip pat nėra. Šalių vaikai, turėdami ypatingą ryšį su mama, ja besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo I. K., turėdama savo subjektyvią baimę dėl nesaugumo su vaikų tėčiu, šią baimę nepagrįstai perduoda ir savo nepilnamečiams vaikams. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo I. K. neužtikrina tinkamo ir nepertraukiamo vaikų bendravimo su tėvu nuo pat vykdomosios bylos užvedimo (2022-09-14), jai pirmą kartą skirta bauda už nutarties nevykdymą 2022-11-24 ir nuo to laiko nuolat skiriamos baudos už nutarties nevykdymą, todėl natūralu, kad nevykstant reguliariam tėvo ir mažamečių vaikų bendravimui pakankamai ilgą laiką, tėvo ir vaikų tarpusavio emocinis ryšys yra susilpnėjęs. Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Teismo vertinimu, vien vaikų nenoras praleisti ilgesnį laiką su tėvu nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaiko motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, suinteresuoto asmens K. L. ir jo atstovės bei išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus, tai, jog suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo I. K. tinkamai nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos laikotarpiu nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu K. L.. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

I. K. už analogišką elgesį baudžiama nebe pirmą kartą. Teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nėra vykdoma ilgą laiką, t. y. nuo 2022 metų iki dabar, I. K. paskirtų baudų suma siekia 10600 Eur, tačiau rezultatas iki šiol nėra pasiektas, nes I. K. ir toliau įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo nevykdo. I. K. veiksmai pažeidžia vaikų teises į šeimos ryšius. Mažamečiai vaikai dėl I. K. kaltų veiksmų praranda ryšį su savo tėvu. Besikartojantys bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė I. K., rodo, kad jai paskirtos baudos nebuvo efektyvios.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidimai yra pasikartojantys bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti I. K. 4500 Eur dydžio baudą (po 100 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną, iš viso už 45 dienas). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

Pažymėtina, jog nors suinteresuotas asmuo K. L. į bylą pateikė duomenis, jog I. K. nevykdė teismo nutarties ir laikotarpiu nuo 2025-04-18 iki 2025-06-01 (K. L. 2025-05-26, 2025-06-10 pranešimai), tačiau duomenų apie nutarties nevykdymą šiuo laikotarpiu vykdomojoje byloje nėra, antstolio surašytame 2025-10-29 sprendimo neįvykdymo akte apie tai taip pat nėra nurodyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 konstatuota, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Įvertinus paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, klausimas dėl baudos skyrimo už nutarties nevykdymą laikotarpiu nuo 2025-04-18 iki 2025-06-01 nespręstinas.

Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teismų praktikoje pateiktu vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką jį aiškinant, atsižvelgiant į priešingus suinteresuotų asmenų interesus, taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, suinteresuotam asmeniui K. L. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimą. Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos priteistinos jam iš suinteresuoto asmens I. K..

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (šiuo atveju nutartį dėl nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos) (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. 4500 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.

Priteisti suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.