- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-296-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11026-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., K. L.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. S. prašė spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo.
2. Pateiktame 2025 m. spalio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. vykdomasis raštas Nr. e2-l998-867/2022.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys I. K. ir K. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą (dėl akto) nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nuspręs, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimai nėra vykdomi be pateisinamos priežasties, išvadą teikianti institucija tam neprieštaraus, kadangi nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškimą tenkino, skyrė suinteresuotam asmeniui I. K. 4500 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai, priteisė suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas vykdomosios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 buvo nuspręsta tenkinti antstolio prašymą ir I. K. skirti 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti 600 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8500-867/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti 2000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1451-867/2024 nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti 2000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-493-1112/2025 nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti vienkartinę 2500 Eur baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11056-911/2025 nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti 3000 Eur baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-39-547/2026 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (byla yra nevieša). Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis ir išieškotojo K. L. bei jo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad teismas minėtoje civilinėje byloje 2025 m. kovo 3 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje ieškovo K. L. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarką. Laikinąja tėvo K. L. bendravimo su sūnumi M. L. tvarka nėra pakeičiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatyta K. L. bendravimo su vaiku M. L. tvarka ir nėra stabdomas jos vykdymas. Dėl tėvo bendravimo su dukra C. L. galioja bendravimo tvarka, nustatyta 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi. Teismo vertinimu, nustatytos laikinos bendravimo tvarkos I. K. taip pat nevykdo.
8. Teismas nurodė, kad pagal galiojančia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtintos suinteresuotų asmenų taikos sutarties 3.1. ir 3.3. punktus, K. L. turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje pasirinktinai su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. arba 19.00 val. priklausomai nuo to, kas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą bei telefonu ir /ar vaizdo pokalbiais kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis ne trumpiau nei 10 min. Šalių susitarimu skambinama nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą ir gebant naudotis kitomis IT priemonėmis, tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgdamas į jų dienos režimą. Taip pat numatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka poriniais ir neporiniais metais per šventes ir atostogų metu (Taikos sutarties 3.8 - 3.14 punktai). Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 3.5 punktą, jei tėvo ir vaikų susitikimai neįvyksta dėl vaiko ar tėvo ligos, tėvas su vaikais susitinka sekantį savaitgalį po neįvykusio susitikimo, jei dėl tėvo ar vaiko ligos tėvas su vaikais negali bendrauti. Vaikams sergant įprastinėmis peršalimo ligomis tėvui pageidaujant bendravimo su vaikais grafikas nekeičiamas.
9. Teismas pažymėjo, kad antstolis 2025 m. spalio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2025 m. spalio 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. pranešimas apie tai, kad skolininkė I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-l998-867/2022 reikalavimų. Teismo vertinimu, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad K. L. pranešė antstoliui, jog I. K. ir toliau nevykdo 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo patvirtintos nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Vaikai nebuvo perduoti šiomis, pagal grafiką numatytomis dienomis: nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, 3 dienos, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, 10 dienų, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, 20 dienų, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, 3 dienos, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, 3 dienos, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, 3 dienos, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26, 3 dienos. Iš viso abu vaikai nebuvo perduoti 45 dienas, o neperdavimo priežastys - tai tariamos vaikų ligos ar nenoras bendrauti su tėčiu. Dienos, kada vaikai nebuvo perduoti, nebuvo kompensuotos kitu laiku, be to, nė karto nebuvo sudaryta galimybė pabendrauti su vaikais telefonu ar per programėles.
10. Teismas sprendė, kad jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog šalių vaikams su tėvu nesaugu, nėra. Duomenų, kad K. L. būtų paskirtos kardomosios priemonės, ribojančios bendravimą su vaikais, taip pat nėra. Teismas nurodė, kad šalių vaikai, turėdami ypatingą ryšį su mama, ja besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo I. K., turėdama savo subjektyvią baimę dėl nesaugumo su vaikų tėčiu, šią baimę nepagrįstai perduoda ir savo nepilnamečiams vaikams. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo I. K. neužtikrina tinkamo ir nepertraukiamo vaikų bendravimo su tėvu nuo pat vykdomosios bylos užvedimo, jai pirmą kartą skirta bauda už nutarties nevykdymą 2022 m. lapkričio 24 d. ir nuo to laiko nuolat skiriamos baudos už nutarties nevykdymą, todėl natūralu, kad nevykstant reguliariam tėvo ir mažamečių vaikų bendravimui pakankamai ilgą laiką, tėvo ir vaikų tarpusavio emocinis ryšys yra susilpnėjęs.
11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, suinteresuoto asmens K. L. ir jo atstovės bei išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus, tai, jog suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė, teismas sprendė kad suinteresuotas asmuo I. K. tinkamai nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos laikotarpiu nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą.
12. Teismas pažymėjo, kad I. K. už analogišką elgesį baudžiama nebe pirmą kartą. Teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nėra vykdoma ilgą laiką, t. y. nuo 2022 metų iki dabar, I. K. paskirtų baudų suma siekia 10600 Eur, tačiau rezultatas iki šiol nėra pasiektas, nes I. K. ir toliau įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo nevykdo. I. K. veiksmai pažeidžia vaikų teises į šeimos ryšius. Mažamečiai vaikai dėl I. K. kaltų veiksmų praranda ryšį su savo tėvu. Besikartojantys bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė I. K., rodo, kad jai paskirtos baudos nebuvo efektyvios.
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidimai yra pasikartojantys bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutarė skirti I. K. 4500 Eur dydžio baudą (po 100 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną, iš viso už 45 dienas).
14. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo K. L. į bylą pateikė duomenis, jog I. K. nevykdė teismo nutarties ir laikotarpiu nuo 2025-04-18 iki 2025-06-01, tačiau duomenų apie nutarties nevykdymą šiuo laikotarpiu vykdomojoje byloje nėra, antstolio surašytame 2025 m. spalio 29 d. sprendimo neįvykdymo akte apie tai taip pat nėra nurodyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) I. K. prašo panaikinti 2026 m. sausio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-979-971/2026 ir klausimą dėl baudos skyrimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui alternatyviai, sumažinti paskirtą baudą iki minimalios ar atsisakyti jos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Byla buvo išnagrinėta apeliantei faktiškai nedalyvaujant, jai nepateikus atsiliepimo ir neišklausius jos pozicijos. Nutartis priimta remiantis tik vienos šalies pateiktais argumentais, neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių visumos. Dėl šios priežasties teismas neturėjo galimybės įvertinti objektyvių priežasčių, susijusių su vaikų sveikatos būkle, emocine būsena bei specialistų rekomendacijomis, kurios turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl galimo teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo.
15.2. Teismas nutartyje konstatavo, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais nebuvo vykdomas 45 dienas, tačiau vaikų tėvas realiai kreipėsi dėl vaikų perdavimo tik vieną kartą - dėl 2025 m. rugsėjo 12-14 d. savaitgalio. Kitais laikotarpiais nebuvo pateikta jokių konkrečių prašymų dėl vaikų perdavimo ar bendravimo organizavimo, todėl objektyviai nebuvo galimybės konstatuoti sistemingo ar tyčinio teismo sprendimo nevykdymo. Be buvo to, nagrinėjamu laikotarpiu vaikai patyrė reikšmingų sveikatos ir emocinių sunkumų, gydomi stacionare, lankėsi pas specialistus, o jų būklė reikalavo ypatingo atsargumo organizuojant bet kokius pokyčius ar susitikimus.
15.3. Teismas neįvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktų duomenų, kuriuose fiksuota vaikų emocinė būklė, patiriamas nerimas bei specialistų rekomendacijos bendravimą organizuoti palaipsniui, atsižvelgiant į vaikų psichologinį saugumą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentuose nurodyta, kad situacija šeimoje yra jautri, o vaikų emocinė būklė – nestabili. Šios aplinkybės patvirtina, jog susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip paprastas ar tyčinis teismo sprendimo nevykdymas be pateisinamų priežasčių.
15.4. Teismas taip pat nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių vaikų hospitalizaciją specialistų nustatytus psichikos ir emocinius sutrikimus.
15.5. Skirta 4500 Eur bauda, papildomai priteisiant 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra neproporcinga, neindividualizuota ir neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą K. L. prašo I. K. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Šalims pranešęs apie numatytą teismo posėdį ir nesant prašymų jį atidėti, teismas 2026 m. sausio 20 d. vieno posėdžio metu išnagrinėjo antstolio A. S. 2025 m. spalio 29 d. aktą dėl skolininkės I. K. vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo ir 2026 m. sausio 27 d. priėmė nutartį. Teismo procesinis elgesys atitinka įstatymų reikalavimus, taip pat koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Priešingai, teismas neturėjo pagrindo nenagrinėti bylos, kai visi įrodymai byloje buvo pateikti ir nebuvo nė vieno asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
16.2. Teismui priėmus procesinį sprendimą ir išdavus vykdomąjį raštą, vaikų tėvas neturėjo pareigos kiekvieną kartą prašyti apeliantės perduoti vaikus. Pareiga perduoti vaikus tėvui nutartimi yra deleguota motinai, ji yra nurodyta įsiteisėjusioje nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo. Vaikų perdavimas negali būti vykdomas pagal vaikų motinos sugalvotą scenarijų - jis privalo būti vykdomas tiktai tokiu būdu ir tiktai tokia tvarka, kokia yra nurodyta teismo nutartyje, vykdomajame rašte ir antstolio patvarkymuose.
16.3. Apie tai, kad I. K. neperdavė vaikų bendravimui, K. L. kiekvieną kartą detaliai pranešinėjo ne tik antstoliui, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Antstolis pakartotiniu patvarkymu siūlė I. K. pateikti paaiškinimus, tačiau pastaroji nebendradarbiavo nei su vaikų tėvu, nei su antstoliu. Teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nes įrodymų, kurie paneigtų vaikų tėvo pranešimus, nėra.
16.4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir K. L. buvo informuoti apie M. L. gydymą stacionare, dėl ko tėvas nereikalavo tomis dienomis perduoti sūnaus. Tačiau M. gydymo laikotarpiu C. privalėjo būti perduota tėvui pagal nustatytą tvarką. I. K. nepateikė duomenų, paneigiančių teismo nustatytas išvadas apie vaikų neperdavimo laikotarpį. M. nebuvo perduotas tuo laiku, kai nebuvo gydomas stacionare, o C. iš viso nesirgo, tačiau tėvui į susitikimus nebuvo perduota.
16.5. Teismas savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtraukė Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio specialistas dalyvavo posėdyje ir pateikė išvadą. Specialisto išvadoje, priešingai nei nurodė apeliantė, teigiama, kad motinos pareigų nevykdymas neperduodant vaikų tėvui yra priešingas vaikų interesams. Nurodė, kad tokie motinos veiksmai vaikams yra kenkiantys.
16.6. Apeliantė nededa jokių pastangų: nekomunikuoja su vaikų tėvu, neatrašo į žinutes, nepraneša apie vaikų sveikatą, neleidžia vaikams kalbėtis su tėvu ryšio priemonėmis, nevykdo teismo nutarties dalies, įpareigojančios perkelti neįvykusį susitikimą į kitą dieną, neleidžia vaikams ryšio priemonėmis pasikalbėti su tėvu.
16.7. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad anksčiau už tuos pačius veiksmus I. K. buvo bausta daug kartų ir baudos sudaro 9 700 Eur, kurios yra išieškomos prievartine tvarka. Vaikų motina savo elgesio nekeičia. Iki šiol ji nesupranta savo veiksmų, kuriais pažeidžia esminius vaikų interesus, pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas antstolio pareiškimas dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl vykdomosios bylos stabdymo
19. Apeliantė per pirmosios instancijos teismą pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl vykdomosios bylos stabdymo, nurodydama, kad skundžiamos nutarties pagrindu yra pradėtas vykdymo procesas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 17 d. pranešimu informavo antstolę A. K., suinteresuotus asmenis, kad byloje dalyvaujantiems asmenims per nutarties apskundimo terminą (per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos) nepateiktus atskirųjų skundų, teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, kad skundžiama nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 4 d. Tą pačią dieną K. L. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 4500 Eur baudos ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 2026 m. vasario 5 d. išieškotojui K. L. išduotas vykdomasis raštas.
21. Teismas nurodė, kad 2026 m. vasario 6 d. teisme gautas suinteresuoto asmens I. K. atskirasis skundas dėl 2026 m. sausio 27 d. nutarties. Atskirasis skundas priimtas ir iš K. L. pareikalauta grąžinti jam išduotą vykdomąjį raštą. Apie tai K. L. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė informuota 2026 m. vasario 10 d. raštu, tačiau vykdomasis raštas Klaipėdos apylinkės teismui nebuvo grąžintas ir pateiktas vykdyti antstolei A. K..
22. Teismas antstolę A. K., taip pat byloje dalyvavusius suinteresuotus asmenis informavo, jog CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomasis raštas išduodamas įsiteisėjus vykdytinam sprendimui. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad 2026 m. vasario 5 d. vykdomasis raštas byloje Nr. 2VP-979-971/2026 yra išduotas dėl neįsiteisėjusios nutarties, todėl negali būti vykdomas.
23. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, kurio išdavimas teisinių padarinių asmeniui nesukelia; teisinius padarinius sukelia bei asmens teises ir pareigas nustato jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek antstolė, tiek suinteresuoti asmenys yra informuoti, kad nutartis nėra įsiteisėjusi ir negali būti vykdoma, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės prašymo stabdyti vykdomąją bylą nepasisako.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė nepilnamečių vaikų sveikatos išrašus, susirašinėjimą su K. L., 2025 m. lapkričio 17 d. M. L. situacijos vertinimo anketą. Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė susirašinėjimą su apeliante.
26. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus nepilnamečių vaikų sveikatos išrašus ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais. Tiek apeliantės, tiek suinteresuoto asmens pateiktus susirašinėjimus atsisakytina priimti, vertinant, kad jie neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo atveju. Vaiko situacijos anketą atsisakytina priimti, nes nustatyta, kad ji byloje jau yra pateikta.
Dėl apeliantės informavimo apie teismo procesą
27. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šį aktą antstolis perduoda teismui, kad šis spręstų sprendimo neįvykdymo klausimą (CPK 771 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
28. Antstoliui pasikreipus į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo praktikos, klausimas dėl sprendimo neįvykdymo turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2026 m. sausio 20 d., 9.30 val. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose, įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nutarė į teismo posėdį kviesti dalyvaujančius byloje asmenis, išsiunčiant šaukimus, išsiųsti sprendimo neįvykdymo akto kopijas suinteresuotiems asmenims, išvadą teikiančiai institucijai, pasiūlant per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus, o išvadą teikiančiai institucijai pateikti išvadą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje informavo suinteresuotus asmenis, kad jų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti klausimo, kodėl neįvykdytas sprendimas. Į 2026 m. sausio 20 d. teismo posėdį suinteresuotas asmuo I. K. neatvyko, nors šaukimas į teismo posėdį su 2025 m. lapkričio 14 d. teismo nutarties kopija bei antstolio pareiškimu įteiktas apeliantei įteiktas tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti suinteresuoto asmens mamai I. K.. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolio pareiškimą tinkamai neinformavęs apeliantės ir nesuteikęs galimybės apeliantei pateikti savo pozicijos nagrinėjamu klausimu.
Dėl antstolio reikalavimo pagrįstumo
30. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato tėvų lygiateisiškumą, o CK 3.161 straipsnio 3 dalis – vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nepaisant jų gyvenimo skyrium. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
31. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
32. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktų duomenų, kuriuose fiksuota vaikų emocinė būklė, patiriamas nerimas bei specialistų rekomendacijos bendravimą organizuoti palaipsniui, atsižvelgiant į vaikų psichologinį saugumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais toliau nurodomų motyvų pagrindu.
33. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtino K. L. ir I. K. sudarytą taikos sutartį, kuria be kita ko, sutarties šalys susitarė dėl tėvo K. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi su pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 dėl taikos sutarties reikalavimų nevykdymo.
34. Be to, svarbu pažymėti, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-39-547/2026 pagal K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje ieškovo K. L., laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarką, pagal kurią: 1) K. L. su vaiku M. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.30 val. iki 16.30 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant I. K. ir atvejo vadybos paskirtam psichologui; atvejo vadybos paskirtam psichologui nustatytu laiku negalint dalyvauti tėvo K. L. susitikimuose su vaiku M., ieškovas K. L. įpareigotas pasirūpinti ir užtikrinti psichologo dalyvavimą susitikimuose ir apmokėti jo dalyvavimo išlaidas; 2) I. K. įpareigota kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 15.30 val. atvežti M. L. į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti ieškovo K. L. ir vaiko M. susitikimuose; 3) K. L. susitikimai su vaiku M. L. nutarties rezoliucijos pirmame punkte nustatyta tvarka vyksta tol, kol šiuose susitikimuose daugiausia kartų dalyvavęs psichologas pateiks rašytinę rekomendaciją tęsti tėvo K. L. ir vaiko M. L. bendravimą nedalyvaujant motinai I. K. ir psichologui ir už (duomenys neskelbtini) patalpų ribų; 4) psichologui pateikus nutarties rezoliucijos trečiame punkte nurodytą rekomendaciją, ieškovas K. L. su vaiku M. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14.30 val. iki 16.30 val. už (duomenys neskelbtini) ribų, nedalyvaujant vaiko mamai I. K. ir socialinei darbuotojai, psichologui; ieškovas K. L. susitikimo su vaiku M. L. pradžioje, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui ir I. K., privalo informuoti vaiką M. apie planuojamas veiklas, duodant jam pasirinkti iš mažiausiai dviejų variantų; 5) I. K. įpareigota kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 14.30 val. atvežti M. L. į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir tėvo K. L. susitikimo su vaiku M. pradžioje, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui, informuoti vaiką, kur vaiko mama bus vaiko su tėvu susitikimo metu, ir ar ji bus pasiekiama telefonu; 6) K. L. įpareigojamas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 16.30 val. po bendravimo su vaiku M. parvežti vaiką M. L. į (duomenys neskelbtini) patalpas ir, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, perduoti vaiką jo mamai I. K., kuri įpareigota nurodytu laiku 16.30 val. pasiimti vaiką M. L.; 7) I. K. ir ieškovas K. L. apie objektyvias kliūtis, trukdančias vaiko M. L. susitikimams su tėvu, privalo informuoti vienas kitą ir (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 24 val. arba nedelsiant, kai jos atsiras; 8) įpareigota I. K. per dvi dienas nuo šios teismo nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, sms žinute perduoti K. L. vaikų M. ir C. L. naudojamų ryšio priemonių (telefono ir/ar laikrodėlių) numerius. Nutartyje teismas taip pat nurodė, kad šia laikinąja tėvo K. L. bendravimo su sūnumi M. L. tvarka nėra pakeičiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatyta K. L. bendravimo su vaiku M. L. tvarka ir nėra stabdomas jos vykdymas. Dėl vaikų tėvo bendravimo su dukra C. L. bendravimo tvarka laikinosiomis apsaugos priemonėmis keista nebuvo. Minėtoje byloje sprendimas dar nėra priimtas.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygos persipynė su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos su M. L. sąlygomis, t. y. nors teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis įgijo res judicata galią, tačiau vėlesnė teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikinai modifikavo šalių teises ir pareigas nepilnamečio vaiko M. L. atžvilgiu ir pakeitė nutarties dalies, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, vykdymą, kiek tai susiję su bendravimo tvarkos su M. L. pakeitimu.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo, I. K. neperduodant abiejų vaikų pagal taikos sutartimi patvirtintą tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir atsižvelgė į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku M. L., tačiau tinkamai neįvertino, kad sprendžiant dėl baudos apeliantei skyrimo turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos aplinkybės dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarką ir jos pakeitimus, t. y. teismas nenustatė apeliantės galimo taikos sutarties nevykdymo priežasčių, kartu atsižvelgiant į laikinojoje bendravimo tvarkoje apibrėžtą bendravimo modelį dalyvaujant psichologui, be to, teismas nevertino, ar tam tikros taikos sutarties vykdymo sąlygos šiuo metu yra objektyviai įmanomos, nepažeidžiant vėlesnės laikinosios bendravimo tvarkos. Neištyrus šio santykio, baudos skyrimas taptų apeliantės baudimu už tai, kad ji negali vykdyti dalies taikos sutarties sąlygų, nepažeisdama geriausių sūnaus interesų. Šios aplinkybės turi būti pakartotinai ištirtos. Be to, pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtinta laikinąja tėvo K. L. bendravimo su sūnumi M. L. tvarka nėra pakeičiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatyta K. L. bendravimo su vaiku M. L. tvarka ir nėra stabdomas jos vykdymas, tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant baudos skyrimo apeliantei klausimą.
37. Taip pat turi būti objektyviai įvertintos aplinkybės dėl bendravimo tvarkos pažeidimo kiekvieno iš vaikų atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl K. L. bendravimo tvarkos su M. L., o su C. L. bendravimo tvarka keista nebuvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskyrė dviejų – taikos sutartimi ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų bendravimo tvarkų skirtumo kiekvieno iš vaikų atžvilgiu ir aplinkybių, dėl kurių galimai nevykdoma/netinkamai vykdoma bendravimo tvarka.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
39. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į vaikų ligų laikotarpius. I. K. pateikė nepilnamečių vaikų sveikatos išrašų duomenis, kuriuose nurodyta, kad M. L. gydymo įstaigose lankėsi 2025 m. gegužės 13 d. 16:30 val., 2025 m. liepos 3 d. 21:05 val., 2025 m. spalio 16 d. 14:00 val., 2025 m. liepos 29 d. 12:09 val., nuo 2025 m. spalio 26 d. 16:43 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 12:00 val., o C. L. – nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 – iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikai nebuvo perduoti šiomis, pagal grafiką numatytomis dienomis: nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, 3 dienos, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, 10 dienų, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, 20 dienų, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, 3 dienos, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, 3 dienos, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, 3 dienos, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26, 3 dienos.
40. Kaip matyti, C. L. – nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 val. – iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val. buvo hospitalizuota gydymo įstaigoje, M. L. nuo 2025 m. spalio 26 d. 16:43 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 12:00 val. hospitalizuotas gydymo įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nors šie duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau bylą grąžinant nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės aiškintis apeliantės nurodytus vaikų laikotarpius, siejant juos su bendravimo tvarkos galimais pažeidimais.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas panaikina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.