Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys I. K. ir K. L., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo teismui nepateikė, suinteresuotas asmuo I. K. į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir pranešimas suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai. Teismo posėdyje suinteresuotą asmenį atstovauja advokato padėjėja, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Tiek iš vykdomosios bylos, tiek ir Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 buvo nuspręsta tenkinti antstolio prašymą ir I. K. skirti 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 9 d., nes Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą paliko nepakeistą 2022 m. lapkričio 24 d. teismo nutartį.

18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1451-867/2024 nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti 2 000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d.

19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-493-1112/2025 nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir tenkinti antstolio pareiškimą ir I. K. skirti vienkartinę 2 500,00 Eur baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d., nes Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą atmetė. Suinteresuoto asmens K. L. atskirąjį skundą tenkino. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-493-1112/2025, pakeitė, papildant nutarties rezoliucinę dalį ir nurodant: „Priteisti suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“ Kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Priteisė suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

20. Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-156-810/2025 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Duomenų, kad šioje byloje būtų priimti ir ginčo laikotarpiu galiotų procesiniai sprendimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, negauta.

21. Taip pat iš civilinė bylos medžiagos nustatyta, kad atvejo vadyba vaikų tėvams pradėta taikyti nuo 2020-09-18. Atvejo vadyba taikyta Lazdijų rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, o nuo 2024-10-04 Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre. Teikiamos socialinės paslaugos.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

26. Vykdomojoje byloje duomenų, kad I. K. būtų pranešusi apie bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimus ar informavusi antstolį apie reikalavimų įvykdymo rezultatus, negauta.

28. Teismo vertinimu, aktas pateiktas nustačius pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymą, todėl teismas turi pagrindą tirti antstolio akte nurodytas aplinkybes.

29. Į bylą pateiktame 2024 m. vasario 9 - kovo 8 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2024 nurodyta, kad C. netrikdo nei skirtingos pokalbio temos, nei buvimas šalia savo artimųjų (tėvo ir/ar mamos): santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji tampa rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu, abu tėvai atliepia mergaitės emocinius ir fizinius poreikius. C. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jai vienodai reikšmingi. Taip pat nurodyta, kad iš byloje pateiktų vaizdo ir garso įrašų matoma, kad mama daro tiesioginį ir/ar netiesioginį poveikį dukrai C. L.. Mamos daromas poveikis įtakos vaiko nuomonei neturi, bet jeigu toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas.

30. 2024 m. balandžio 19 – gegužės 9 d. ekspertizė akte Nr. 103MS-78/2024 nurodyta, kad po M. pirminės emocinės reakcijos (nerimo ir verkimo pasiliekant su tėčiu) vėliau santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis jaučiasi ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, abu tėvai atliepia berniuko emocinius ir fizinius poreikius. M. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jam vienodai reikšmingi. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebint jo pirminę emocinę reakciją į tėtį, kai M. atsisako likti su tėčiu vienas, verkia, taip pat nerimauja kalbant apie ekspertizės tikslą, kuris susijęs su tėčiu, tačiau visa tai nestebima tiesioginėje sąveikoje veiklos metu su tėčiu, daroma išvada apie jam tiesiogiai ar netiesiogiai daromą mamos poveikį, formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Mamos daromas poveikis įtakos jo nuomonei neturi, bet jei toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas.

31. Iš suinteresuoto asmens I. K. pateiktų garso įrašų nustatyta, kad viename garso įraše girdimas suinteresuotų asmenų ir jų vaikų pokalbis, kuriame yra kalbama ir apie sūnaus M. L. gimtadienio šventę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. L. gimtadienis yra (duomenys neskelbtini). Minėtą garso įrašą kaip aktualų į bylą pateikė 2025-06-17 suinteresuoto asmens I. K. atstovė. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens K. L. atstovės išsakyta pozicija, kad minėtas garso įrašas buvo darytas ne šiemet ir nėra aktualus nagrinėjamam laikotarpiui dėl teismo sprendimo nevykdymo. Garso įrašo darymo metu vaiko M. gimtadienis nebuvo atėjęs, nes teismo posėdis vyko 2025-06-17, o vaiko gimtadienis yra (duomenys neskelbtini). Iš kitų dviejų garso įrašų girdėti, kad juose yra užfiksuotas vaiko M. ir I. K. pokalbis dėl sūnaus su tėvu susitikimo, tačiau nėra patikimų įrodymų apie tai, kad pokalbiai nėra seni, kad jie yra aktualūs sprendžiamam klausimui.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Suinteresuotas asmuo I. K. yra susipažinusi su 2022 m. birželio 8 d. teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta jos ir vaikų tėvo sudaryta taikos sutartis. Jai buvo žinoma, kad ji privalo vykdyti šią teismo nutartį, kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis. Jai buvo išsiųstas pakartotinis patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo.

35. Teismas pažymi, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

36. Suinteresuotas asmuo I. K. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu I. K. atstovė paaiškino, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvas su vaikais nesusitiko yra vaikų kategoriškas nesutikimas pasimatyti su tėvu ir vaikų ligų bei I. K. baimė dėl atsiradusio vaikų seksualizuoto elgesio. Ši aplinkybė patvirtina, kad skolininkė nesiekė kooperuotis užtikrindama skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus matyti, kad vaikų M. ir C. emocinis ryšys ir santykiai su tėvu, nepaisant ilgo nebendravimo laiko, yra šilti, vaikams tėtis yra reikšmingas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į bylą suinteresuotas asmuo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie vaikų nenorą ir nesutikimą bendrauti su tėvu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizių išvadose daroma išvada apie vaikui M. tiesiogiai ar netiesiogiai daromą mamos poveikį. Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti su vaikais. Tėvui gyvenančiam su vaikais tenka pareiga imtis maksimalių priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų, mama turėtų skatinti vaikus susitikti ir pasimatyti su tėvu. Teismo vertinimu, vien vaikų motinos nurodymas, kad vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu, nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaikų motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų.

37. Visgi teismas, vertindamas I. K. atstovės teiktus paaiškinimus, pastebi, kad jos (I. K.) baimė yra paremta daugiau jos pačios subjektyviu vertinimu. Jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog šalių vaikams su tėvu nesaugu, nėra. Duomenų, kad K. L. būtų paskirtos kardomosios priemonės, ribojančios bendravimą su vaikais, taip pat nėra. Teismas atkreipia dėmesį, ir į tai, kad šalių vaikai, turėdami ypatingą ryšį su mama, ja (mama) besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo I. K., turėdama savo subjektyvią baimę dėl nesaugumo su vaikų tėčiu, šią baimę nepagrįstai perduoda ir savo nepilnamečiams vaikams. Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Teismo vertinimu, vien vaikų nenoras praleisti ilgesnį laiką su tėvu nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaiko motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų.

38. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo I. K. tinkamai nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nurodytu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2025 m. balandžio 13 d., todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

39. Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

40. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils.

41. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

42. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, [...] antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, [...] surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo [...] neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas [...]. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo [...] neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą [...] dieną išieškotojo naudai.

43. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nurodyta, kad vykdydamas kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdydamas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

44. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

45. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog tuo atveju, kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo, antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę. Patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra veiksmas, skirtas duomenims surinkti, bet jei antstolis turi pakankamai duomenų dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis nėra įpareigotas laukti dvidešimt dienų (antstolio veiksmo apskundimo terminą), kad galėtų parengti sprendimo neįvykdymo aktą. Tam tikrais atvejais kreipimasis dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymo gali būti viena geriausių priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys vykdyti teismo sprendimą. Taip pat tai gali būti priemonė, leidžianti pateisinti buvusį teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 48 punktas).

46. Perklausius I. K. teismui pateiktus garso įrašus, darytina išvada, kad nors vaikų mama formaliai vaikus atvežė ir klausinėjo dėl susitikimo su tėčiu, tikėtinai padarė poveikį vaikui, nes po to vaikas pradėjo verkti ir nebenorėjo eiti su tėčiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateikto ekspertizės akto Nr. 103MS-78/2024 matyti, kad mama vaikui M. turi galimybę daryti poveikį. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikai tėvui nebuvo perduoti ir kitu laiku, nebuvo pasiūlyta šį laiką kompensuoti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad suinteresuotas asmuo I. K. tinkamai nevykdė tuo laikotarpiu nustatytos bendravimo tvarkos ir neperdavė vaiko M. jo tėvui.

47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių tarpusavio santykiai jau ilgą laiko tarpą yra konfliktiški ir tai patvirtina ne tik pačios šalys, bet ir į bylą pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. ir jų nepilnamečiams vaikams yra taikomas atvejo vadybos procesas, kad padėtų spręsti šeimoje iškilusias problemas. Iš išvadoje pateiktų duomenų ir teismo informacinės sistemos duomenų matyti, kad tarp šalių vyksta ir civiliniai ginčiai.

48. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, netinkamai įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

50. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).

51. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu K. L.. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

53. I. K. už analogišką elgesį baudžiama nebe pirmą kartą, kad teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nebuvo vykdoma pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2022 metų iki dabar, trunkanti daugiau kaip trejus metus, I. K. paskirtų baudų suma siekia 7 100 Eur, tačiau rezultatas dėl mažo baudų dydžio iki šiol nėra pasiektas, nes I. K. ir toliau įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo nevykdo. I. K. veiksmai pažeidžia vaikų teises į šeimos ryšius. Mažamečiai vaikai M. ir C. dėl I. K. kaltų veiksmų prarado / praranda ryšį su savo tėvu. Besikartojantys bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė I. K., rodo, kad jai paskirtos baudos nebuvo efektyvios.

54. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, į jos nurodytą turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra pasikartojantys bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti I. K. 3000 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

55. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų formuojamų praktiką šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

57. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teismų praktikoje pateiktu vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

58. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką jį aiškinant, atsižvelgiant į priešingus suinteresuotų asmenų interesus, taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, suinteresuotam asmeniui K. L. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimą.

59. Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą dėl antstolio Akto, atsiliepimą į prašymą ir už atstovavimą teismo posėdžiuose. Suinteresuoto asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodo suinteresuoto asmens K. L. prašymas, 2025 m. gegužės 8 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir vienas mokėjimo nurodymas 1 000 Eur sumai. Suinteresuoto asmens K. L. patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatų (8.16, 8.19 punktai), todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K..

60. Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, 771 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.

Priteisti suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.