- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-245-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19405-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. Kauno apylinkės teismui pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. 16 metų 1 mėnesį ir 22 dienas dirbo darbininku, šaltkalviu – remontininku, suvirintoju ir jo darbas atitiko ypatingų sąlygų pobūdį.
2. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje yra A. B. kompensacijos byla Nr. 117342, tačiau joje nėra įskaityta 8 metai 7 mėnesiai ir 8 dienos į ypatingų sąlygų pobūdžio darbo stažą nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1973 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjo vertinimu, yra visos CPK 444-445 straipsniuose nustatytos sąlygos juridiniams faktams nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).
5. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu. Teisę į pareiškėjo prašomą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 67 straipsnis. Pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pagal pareiškimo turinį sprendė, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Tai, kad tokio pobūdžio ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjui jau buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. priimtoje nutartyje byloje Nr. 2A-712-264/2013, be kita ko, 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4110-921/2020 ir 2020 m. vasario 14 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje 2YT-6219-435/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. priimtoje nutartyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Tai tik teismo prielaida, nes byloje nėra pateikta teismo nurodyto dokumento.
6.2. Teismo argumentas, jog pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus jau nagrinėjo Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-712-264/2013, Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4110-921/2020 ir 2020 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje 2YT-6219-435/2020, nepagristas, nes šių bylų su nagrinėjama byla yra netapatūs reikalavimai ir suinteresuoti asmenys. Teismas priėmė klaidingą nutartį ir apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
6.4. Teismų praktikoje „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ nutartyje civilinės bylos Nr. e2YT-892-750/2019, Nr. 3K-3-107/2013, Nr. 3K-3-324/2008, Nr. 3K-3-208/2007, Nr.3K-3-422/2006, „Dėl darbo atitikties ypatingų sąlygų pobūdžiui nustatymo“ nutartyje, sprendime civilinės bylos: Nr. 2YT-3589-1071/2019, Nr. 2YT-8883-965/2018, Nr. e2YT-10704-861/2018, Nr. 2YT-678-598/2017, Nr. 2YT-678-598/2017, Nr. e2YT-18615-191/2016, Nr. 2YT-234-979/2016, Nr. 2-11476-790/2012 pareiškėjų reikalavimai yra pripažinti juridiniais faktais. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nurodyta teismų praktika. Dokumentai, kuriais pareiškėjas gali įrodyti darbo ypatingomis sąlygomis trukmę kompensacijai skirti nėra išlikę, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 22- 24 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl duomenų apie sumokėtus privalomus valstybinio socialinio pensijų draudimo su kenksmingumo sveikatai mokesčius, kaip dirbusios ypatingose, kenksmingose sveikatai, sąlygų pobūdyje už atitinkamus laikotarpius. Iš naujai pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jais patvirtinamos faktinės aplinkybės, kurios vyko ne vėliau nei buvo priimta skundžiama nutartis. Tai yra šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau – bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kas neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų naujų įrodymų priėmimo pagrindų apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, nes galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo, A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. 8 metus 7 mėnesius ir 8 dienas yra sumokėjęs 33,7 proc. valstybinio socialinio pensijų draudimo mokesčius, iš jų 24 proc. kenksmingumo sveikatai mokesčius į Valstybinį socialinio draudimo fondą nuo atlyginimo ir jo darbas atitinka ypatingų sąlygų pobūdį. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi sprendimą dėl kompensacijos skyrimo už ypatingas darbo sąlygas priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą kreipiasi ne pirmą kartą, jo pareiškimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, pareiškėjo atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismas atmetė (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-564-638/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 2S-620-259/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1407-896/2020). Tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose analogiškose bylose (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-279-210/2020, Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-579-924/2020, Nr. 2S-1172-657/2020, Nr. 2S-1920-260/2020 ir kt.).
12. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina
13. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8831-587/2012 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė pareiškėjo A. B. pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo laikotarpiu nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. liepos 15 d. (2 m. 8 mėn. 12 d.); laikotarpiu nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1980 m. liepos 31 d. (7 m. 3 mėn. 25 d.); laikotarpiu nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d. (3 mėn.); laikotarpiu nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. (3 mėn. 13 d.); laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. (1 m. 2 mėn.7 d.). Pareiškėjui apskundus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą, Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-712-264/2013 civilinę bylą Nr. 2-8831-587/2012 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikino. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o išnagrinėjęs tokį pareiškimą netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad socialinio draudimo senatvės pensija yra skiriama vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. B.“ paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendime nurodyta, kad pensija apskaičiuota atsižvelgiant į įgytą 29.5367 m. trukmės stažą bei 1985-1989, 2007-2011 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 3 metus VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau neapskųstas. Pareiškėjas nesinaudojo teise apskųsti VSDFV 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr.(6.5)I-130, kuriuo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, o kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo darbo stažą jo nurodytais laikotarpiais, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina įrašai pareiškėjo darbo knygelėje, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esantys duomenys, todėl pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas yra oficialūs rašytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka ar kad jie neišlikę ir apeliantas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl nėra sąlygų, numatytų CPK 445 straipsnyje. Pareiškėjo pareiškime nurodyti laikotarpiai kaip dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis yra įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios pareiškimo arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą, o ne nagrinėjamoje byloje kaip juridinę reikšmę turintys faktai CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka.
14. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. I-4992-643/2016 atmetė pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-102 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių skirti A. B. kompensaciją už ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sveikatai sąlygomis dirbtą darbą už visą laikotarpį - 13 metų ir 5 mėnesius bei išmokėti iš karto 60 mėnesių kompensaciją. Nagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo keliamų klausimų dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis, pareiškėjo atžvilgiu 2006 m. gruodžio 18 d. yra priimtas sprendimas Nr. 10.33.5-7609, kuriuo yra nuspręsta neskirti pareiškėjui kompensacijos, nustačius, kad jis neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje ir Aprašo 2, 3, 4 punktuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Detalus šios sprendimo pagrindimas pareiškėjui taip pat ne kartą buvo atskleistas, t. y. pareiškėjui buvo pateikti išaiškinimai, kokie jo darbai laikyti darbu ypatingomis sąlygomis aktualių teisės aktų taikymo prasme. Pareiškėjas daugkartiniais skundais ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ir kitoms institucijoms reiškia nesutikimą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktu stažo ypatingomis darbo sąlygomis skaičiavimu, tačiau teisės aktuose nustatyta tvarka jo atžvilgiu priimtų sprendimų neskundė.
15. Atsižvelgus į nutarties 11 ir 12 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną CPK XXVI skyriaus bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka. Pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikrais laikotarpiais ir tam tikrose pareigose, sprendimus dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis paskyrimo pareiškėjui yra priėmusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai, nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad jų neturi ir kartu su pareiškimu nepateikė.
16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, nes teismų praktikoje yra priimami teismų sprendimai ir nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai dėl darbo atitikties ypatingų sąlygų pobūdžiui nustatymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytose bylose, išnagrinėtose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjai negalėjo dokumentais įrodyti savo darbo pobūdžio tam tikrais laikotarpiais, nes nebuvo išlikusių dokumentų, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo A. B. darbo stažą jo nurodytais laikotarpiais, dėl kurių buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, kas buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-712-264/2013.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.