- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-620-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02123-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Arvydas Žibas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Kauno skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Kauno skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d. yra įgijęs keturių mėnesių keturiolikos dienų socialines garantijas; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d. yra įgijęs vienerius metus šešis mėnesius dvidešimt septynių dienų socialines garantijas; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d. yra įgijęs vienerius metus aštuonis mėnesius dvidešimt dviejų dienų socialines garantijas; nuo 1970 m. kovo 15 d. iki 1973 m. kovo 15 d. yra įgijęs dviejų metų septynių mėnesių dvylikos dienų socialines garantijas; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1980 m. liepos 31 d. yra įgijęs septynerių metų trijų mėnesių dvidešimt šešių dienų socialines garantijas; nuo 1981 m. liepos 1 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d. yra įgijęs vienerių metų septynių mėnesių devyniolikos dienų socialines garantijas; nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d. yra įgijęs trijų mėnesių socialines garantijas; nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. yra įgijęs trijų mėnesių trylikos dienų socialines garantijas ir nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. turi socialines garantijas ypatingai kenksmingose sveikatai sąlygose – penkiolika metų dešimt mėnesių dvidešimt tris dienas, atsižvelgiant į tai turi teisę į dešimties metų ankstesnį išleidimą į senatvės pensiją su 20 proc. priedu prie valstybinės socialinio draudimo išmokos – kompensacijos šešiasdešimties mėnesių bei pensijos – ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, atstovaujantį Lietuvos Respubliką, perduoti pareiškėjo socialines garantijas į dešimties metų ankstesnį išleidimą į senatvės pensiją, perduoti kompensaciją šešiasdešimties mėnesių su dvidešimt procentų priedais už žalą, darytą sveikatai ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygose su 5 proc. metinėmis bankinėmis mokėjimo palūkanomis nuo suėjimo išleisti į senatvės pensiją momento, ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, perduoti pensiją su 20 procentų priedų už darytą žalą sveikatai ypatingose sveikatai kenksmingose darbo sąlygose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti.
3. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu. Teisę į pareiškėjo prašomą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 67 straipsnis. Pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prie pareiškimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.
5. Be to teismas nustatė, kad pareiškėjo darbo stažą jo nurodytais laikotarpiais, patvirtina įrašai pareiškėjo darbo knygelėje. Teismas vertino, jog pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka, ar, kad jie neišlikę ir pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, dėl ko teismas sprendė, jog nėra sąlygų, numatytų CPK 445 straipsnyje.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškime nurodyti laikotarpiai, kaip dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis, yra įrodomieji faktai arba faktinės aplinkybės, sudarančios pareiškimo arba kito procesinio dokumento pagrindą byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą, o ne nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė proporcingumo, teisingumo, objektyvumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir kitus principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje.
7.2. Civilinių bylų dėl juridinių faktų pripažinimo, patvirtinimo nagrinėjimas yra priskirtas tik bendrosios kompetencijos teismas, ir jos nepriskirtos nagrinėti apygardų administracinių teismų kompetencijai.
7.3. Šiuo atveju yra visos CPK 445 straipsnyje numatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Prašomas nustatyti faktas turi prejudicinę reikšmę, tai yra sukelia tam tikrus teisinius padarinius ir jį nustačius, pareiškėjas įgyją tam tikrą subjektyvę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas. Teismas nutartyje pripažino, kad esami byloje dokumentai, teikti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus bei Kauno skyrių kompensacinių bylų apie pareiškėjo realų darbą yra neabejotinu pagrindu civilinėje byloje teismui pripažinti pareiškėjo prašomus juridinius faktus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos atstovus perduoti pareiškėjui esamą, neteisingai užlaikytą kompensaciją už darytą žalą sveikatai ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygose virš 12,5 metų, perduoti pasisavintą individualią pensijos dalį su 20 proc. priedais bei nutraukti neteisėtą praturtėjimą Lietuvos Respublikos atstovų.
7.4. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali gauti faktinių dokumentų, kuriais remiantis teismas civilinėje byloje patvirtintų realiai ir objektyviai esamus juridinius faktus sumokėjimo pensijinio valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumu sveikatai mokesčių 24 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio į valstybinį socialinio draudimo fondą nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d., kurio savininke yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat negali gauti iš Lietuvos Respublikos Valstybinio archyvo informacijos, kur yra priduoti įstaigų, organizacijų, įmonių mokestiniai nurodymai sumokėjimo privalomo pensijinio valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumu sveikatai mokesčių 24 pro. nuo darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu.
11. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikrose pareigose, tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose įmonėse, kurių duomenys ir sudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, tai yra, ar darbas tam tikrose pareigose gali būti prilyginamas darbui ypatingomis (kenksmingomis) darbo sąlygomis. Klausimus, ar duomenys išlikusiuose dokumentuose apie darbą tam tikrose pareigose suteikia asmeniui teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatas, sprendžia to asmens nuolatinės gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinis skyrius, kurio sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju prie pareiškimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Be to, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų (aplinkybių). Pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose pareigose, tačiau ginčai dėl to, ar šie duomenys sudaro pagrindą gauti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui išaiškino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje pažymėta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Apeliantui iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.