- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-564-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00629-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. dirbo ypatingomis, kenksmingomis sveikatai sąlygomis, turi penkiolikos metų dešimties mėnesių dvidešimt trijų dienų valstybinį socialinio draudimo stažą ypatingomis, kenksmingomis sveikatai sąlygomis.
1 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 14 punktą, kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi šiais dokumentais: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia apdraustųjų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmens įskaita; darbo knygelėmis, įskaitant ir kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais ir kt. Teismas pažymėjo, kad prie ieškinio pateikiami duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodyti laikotarpiai nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d., 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d., nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d., 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. kovo 15 d., nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1980 m. liepos 31 d., nuo 1981 m. liepos 1 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d., nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d., nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d., nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. yra nurodyti A. B. darbo knygelėje, kurios patvirtinta kopija pateikta prie pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime taip pat nurodoma, kad į Kauno apskrities archyvą ir Lietuvos centrinį valstybės archyvą saugojimui nebuvo perduota atitinkamų įstaigų dokumentacija.
4. Teismas nurodė, kad teisę į pareiškėjo prašomą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 67 straipsnis. Pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismas nurodė, kad prie pareiškimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir, kad tai pareiškėjui jau buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. priimtoje nutartyje Nr. 2A-712-264/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, kaip nurodyta, pareiškėjo darbo stažą jo nurodytais laikotarpiais patvirtina įrašai pareiškėjo darbo knygelėje. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka, ar kad jie neišlikę ir apeliantas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl nėra sąlygų, numatytų CPK 445 straipsnyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas gali įvykdyti teisingumą - nustatyti juridinius faktus į kompensaciją 60 mėnesių su 20 procentų priedu, nes yra visos CPK 445 straipsnio sąlygos. Juridinių faktų nustatymas yra priskirtas tik bendrosios kompetencijos teismų ir nepriskirtas apygardų administracinių teismų kompetencijai.
5.2. Teismas akcentuoja, kad juridinius faktus nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnis, o ne bendrosios kompetencijos teismas pagal CK 444 straipsnį. Suinteresuoti asmenys nepaiso bendrosios materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklės, kad teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos ir yra pasisavinę nuo suėjimo išmokėti momento už darytą žalą sveikatai ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygose – kompensaciją.
5.3. Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius turėtų nutraukti pareiškėjo turtinių teisių į kompensaciją pasisavinimą ir perduoti pasisavintas valstybines socialinio draudimo išmokas - 60 mėnesių dydžio kompensaciją su 20 procentų priedu.
5.4. Pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Akivaizdžiai visi piliečiai Lietuvos Respublikoje žino, kad neįmanoma gauti dokumentų - įmonių, įstaigų, organizacijų mokestinių nurodymų kopijų apie sumokėjimą pensijinio valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumo sveikatai mokesčiu 24 procentų nuo darbo užmokesčio į valstybinį socialinio draudimo fondą, kurie buvo atlikti darboviečių per TSRS banko darbo taupomąsias kasas respublikinės valdybos bei Lietuvos taupomąjį banką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu.
9. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
10. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikrose pareigose, tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose įmonėse, kurių duomenys ir sudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, tai yra, ar darbas tam tikrose pareigose gali būti prilyginamas darbui ypatingomis (kenksmingomis) darbo sąlygomis. Klausimus, ar duomenys išlikusiuose dokumentuose apie darbą tam tikrose pareigose suteikia asmeniui teisę į kompensaciją pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatas, sprendžia to asmens nuolatinės gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius, kurio sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju prie pareiškimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Be to, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų (aplinkybių). Pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose pareigose, tačiau ginčai dėl to, ar šie duomenys sudaro pagrindą gauti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui išaiškino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
13. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, naikinti teismo nutartį atskirtajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.