- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 2-11476-790/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08118-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir AB „Autoūkis“
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant pareiškėjui T. D., pareiškėjo atstovei G. D., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jelenai Sivovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir AB „Autoūkis“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. D. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1978-01-02 iki 1991-03-31 dirbo dažytoju ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, t. y., dažais, kurie įvardyti Sąrašo Nr. 2 XV skyriaus 6 dalyje. Nurodo, kad nuo 1978-01-02 iki 1999-10-01 be pertraukos Lengvųjų automobilių ūkyje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos reikalų valdybos (vėliau – Autoūkyje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalų valdybos, dabar – AB „AUTOŪKIS“) kenksmingomis sąlygomis dirbo dažytoju: ruošė automobilius dažymui ir juos dažė. Jis kaip dažytojas-ruošėjas užtikrino visų automobilių gerą būklę juos ruošdamas ir dažydamas dažymo ceche po autoįvykių ar kapitalinių remontų atliktų kėbulo darbų. Taip pat reguliariai ruošdavo ir dažydavo automobilių valstybinius numerius, ratlankius, slenksčius, paneles, ruošdavo ir dažydavo sunkvežimių kėbulus, rėmus, ratlankius, kabinas ir kitas dalis. Dirbdavo visą dieną, o prireikus skubiai paruošti ir nudažyti vyriausybinius automobilius, tekdavo dirbti ir viršvalandžius. Nurodo, kad nuo 1978-01-02 iki 1997-03-31 jo pareigos buvo įvardintos kaip „meistras I grupės“, o nuo 1991-04-01 iki 1999-10-01 – „automobilių dažytojas“. Visą laikotarpį pareiškėjas būdavo atestuojamas pagal kenksmingose darbo sąlygose dirbančių darbuotojų higieninio mokymo kursų programą ir už kenksmingas darbo sąlygas gaudavo specialių maitinimą – pieną. Tuo metu atliekamas darbas pagal Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintą sąrašą Nr. 2 suteikė teisę į senatvės pensiją lengvatinėmis sąlygomis. Šiame sąraše nurodyta pareigybė „dažytojai, dirbantys su emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais“. Šiame sąraše prie grafos „Inžinieriai – techniniai darbuotojai“ yra nurodoma ir pareigybė „meistras“. Nurodo, kad 2011-03-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriui pateikė pareiškimą prašydamas skirti ir mokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. 2011-04-15 skyriaus vedėja priėmė sprendimą Nr. 15-17-6417 neskirti pareiškėjui kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas neturi stažo, įgyto dirbant ypatingomis darbo sąlygomis. VSDFV nustatė, kad pareiškėjo stažas kenksmingomis sąlygomis yra 3 metai ir 9 mėnesiai ir nustatė, kad nėra pagrindo pareiškėjui darbo laiką nuo 1978-01-02 iki 1991-03-30 Lengvųjų automobilių ūkyje Lietuvos TSR Ministrų Tarybos reikalų valdybos įtraukti į stažo ypatingomis sąlygomis apskaičiavimą, kadangi darbas meistro pareigose nėra numatytas Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir 2. Nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė, tačiau VSDFV ir vėliau nurodė, kad AB „AUTOŪKIS“ archyve nėra dokumentų, patvirtinančių, kad Pensijų įstatymo 67 straipsnyje nustatytą laiką pareiškėjas ėjo meistro, kuris vadovavo dažymo gamyboje dirbusiems darbininkams, pareigas arba kad dirbo dažytoju ir visą darbo dieną dažė metalinius paviršius dažais, kurie įvardinti Sąrašo Nr. 2 XV skyriaus 6 dalyje. Todėl pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „AUTOŪKIS“ atsiliepime į pareiškimą sutinka su pareiškėjo reikalavimu. Nurodo, kad neturi duomenų, paneigiančių pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad galutinę savo nuomonę pareikš teismo posėdžio metu, išklausęs liudytojų parodymus. Nurodo, jog kompensacija už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis skiriama už tam tikros trukmės darbo stažą, įgytą dirbant sunkiomis ir kenksmingomis darbo sąlygomis, darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiuose gamyklų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu. Kompensacijos pagal Sąrašą Nr. 2 yra skiriamos vyrams, turintiems 12 metų 6 mėnesius trukmės darbo ypatingomis sąlygomis stažą. Neturint viso darbo ypatingomis sąlygomis stažo, dalinė kompensacija skiriama proporcingai išdirbtam laikui, jei ne mažiau kaip 6 metai 3 mėnesiai stažo ypatingomis sąlygomis įgyta dirbant 1986-1994 metų laikotarpiu. Pažymi, kad Sąrašo Nr. 2 XV skyriuje „Metalo apdirbimas“ 6 dalies „Dažymo darbai“ „a“ papunktyje yra įvardyti dažytojai, dažę metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, o „b“ papunktyje įvardyti meistrai ir vyresnieji meistrai, kurie vadovavo dažymo gamyboje dirbusiems darbininkams. Nurodo, kad, kiek matyti iš visų išlikusių dokumentų, Lietuvos automobilių ūkio prie Ministrų Tarybos Reikalų valdybos 1978 m. etatų sąraše „dažytojo“ pareigybės nebuvo, o pagal darbo knygelės įrašus pareiškėjas nuo 1978-01-02 iki 1991-03-31 d. dirbo meistru. AB „AUTOŪKIS“ archyve nėra dokumentų, patvirtinančių, kad minėtą laikotarpį pareiškėjas ėjo meistro, kuris vadovavo dažymo gamyboje dirbusiems darbininkams, pareigas arba kad dirbo dažytoju ir visą darbo dieną dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, kurie įvardyti Sąrašo Nr. 2 XV skyriaus 6 dalyje.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad nuo 1978-01-02 ruošdavo dažymui ir dažydavo automobilius paruošimo-dažymo bare. Dirbo kiekvieną dieną, 5 dienas per savaitę. Būdavo išduodami darbo rūbai bei respiratoriai, duodamas pienas. Priimtas meistru pagal tuometinius etatus.
Liudytojas Z. B. davė parodymus, kad jis Lengvųjų automobilių ūkyje dirbo nuo 1962 m. iki 1992 m. Kai jis dirbo vyr. inžinieriumi, buvo priimtas į darbą pareiškėjas. Pareiškėjas ruošdavo ir dažydavo automobilius. Pareiškėjas dirbo tik dažymo bare, dirbo su kenksmingomis medžiagomis. Darbo sąlygos buvo nepavydėtinos.
Liudytojas M. J. davė parodymus, jog nuo 1979 m. Lengvųjų automobilių ūkyje dirba meistru, nors faktiškai atliko oro mašinisto pareigas. Pareiškėjas dirbo meistru dažykloje, dažydavo automobilius, dirbdavo visą darbo dieną. Dažai buvo kenksmingi.
Liudytojas V. B. davė parodymus, kad nuo 1971 m. Lengvųjų automobilių ūkyje dirbo budinčiu mechaniku. Paaiškino, kad pareiškėjas dirbo dažytoju, šlifuodavo automobilius, juos glaistydavo.
Liudytoja L. J. davė parodymus, kad nuo 1967 m. Lengvųjų automobilių ūkyje dirbo buhaltere ir ja dirba iki šiol. Nurodė, kad pareiškėją pažįsta, jis dirbo automobilių dažytoju visą darbo dieną, vėliau dirbo automobilių plovėju, o dabar dirba budinčiu meistru. Ji tvarkydavo dokumentus ir matė, kad dideliais kiekiais buvo perkami sintetiniai dažai, acetonas, skiediklis.
Liudytojas E. G. V. davė parodymus, kad jis nuo 1971 iki 1995 m. Lengvųjų automobilių ūkyje dirbo šaltkalviu, remontuodavo automobilius. Pareiškėjas ruošė dažymui ir dažė automobilius. Už kenksmingas sąlygas pareiškėjui būdavo skiriamas pienas.
VSDFV atstovė, išklausiusi liudytojų paaiškinimus, nurodė, kad VSDFV pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Pagal 1995-02-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995-01-01 dirbo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus tam tikruose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose. Vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų 2 sąraše, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173, kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą už 5 metus. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu, darbdavių ar archyvų išduotomis pažymomis apie darbo ypatingų sąlygų trukmę bei pobūdį, prireikus – ir kitais dokumentais. Buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XV skyriuje 6 dalies a punkte įvardyti dažytojai, dažę metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, o 6 dalies b punkte įvardyti meistrai ir vyresnieji meistrai, kurie vadovavo dažymo gamyboje dirbusiems darbininkams.
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-04-15 sprendimo nustatyta, kad pareiškėjui užskaitytas stažas kompensacijai gauti, dirbant ypatingomis darbo sąlygomis, nuo 1991-04-01 iki 1994-12-31, t. y. 3 metai 9 mėnesiai, kurio neužtenka kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti (b. l. 33). Iš pareiškėjo darbo knygelės duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 1978-01-02 priimtas į Lengvųjų automobilių ūkį prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos reikalų valdybos (dabar – AB „AUTOŪKIS“) meistru I grupės, o 1991-04-01 pareiškėjas pradėjo eiti automobilio dažytojo pareigas. 1991-04-23 Lengvųjų automobilių ūkis prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos reikalų valdybos perregistruotas į Autoūkį prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalų valdybos (b. l. 13). 1994-01-31 Autoūkis prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalų valdybos tapo Valstybės įmone „AUTOŪKIS“ (b. l. 17). 1995-05-01 aukščiau minėta įmonė pavadinta AB „AUTOŪKIS“ (b. l. 17).
Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančios pareiškėjo darbo knygelės (b. l. 7-9, 13), liudytojų parodymų, 1978-05-20 Lengvųjų automobilių ūkio prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos įsakymo Nr. 162 (b. l. 25), 2003-12-03 AB „AUTOŪKIS“ pažymų Nr. 01-500, Nr. 01-502 ir Nr. 01-503 (b. l. 31-32, 35), matyti, kad pareiškėjas nuo 1978-01-02 iki 1991-03-31 ruošdavo automobilius dažymui ir juos dažydavo. Iš 1978-03-01 ir 1980-02-21 Lengvųjų automobilių ūkio prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos kolektyvinės sutarties 6 ir 7 priedų matyti, jog meistrai dažymo-lakavimo darbams gaudavo specialius rūbus ir apsaugos priemones, muilą (b. l. 22-23, 29). Remiantis 1978-05-30 Lengvųjų automobilių ūkio prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos įsakymu Nr. 162 nustatyta, kad pareiškėjui už darbą kenksmingomis sąlygomis būdavo skiriama po 0,5 l pieno tomis dienomis, kai jis faktiškai dirbdavo (b. l. 25). Iš 2003-12-03 AB „AUTOŪKIS“ pažymos Nr. 01-500 matyti, kad pareiškėjas nuo 1978-01-02 iki 1999-10-01 dirbo visą darbo dieną automobilių dažymo bare, o jo darbas buvo susijęs su šiomis sveikatai kenksmingomis medžiagomis: automobiliniais glaistais NC, MS, dviejų komponentų epoksidiniais, dviejų komponentų poliefyriniais ir kt., automobiliniais gruntais GF, „DIUPONT“ ir kt., automobiliniais dažais NC, ML, PF ir kt., automobiliniais skiedikliais, nuriebintojais, acetonu, benzinu, tetrasilu, senų dažų nuėmėju ir kt. 2003-12-03 AB „AUTOŪKIS“ išduotoje pažymoje Nr. 01-503 pažymėta, jog pareiškėjas dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, numatytomis Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 (b. l. 35). Visi liudytojai be išimties nurodė, jog pareiškėjas, nors jo pareigybė pavadinta meistru pagal galiojusį etatų sąrašą, nuo 1978-01-02 faktiškai dirbo dažytoju, darbo sąlygos buvo kenksmingos. Liudytojų parodymai vienas kitam neprieštarauja, yra nuoseklūs, pakankamai detalūs, be to, sutampa su kita byloje surinkta medžiaga. Minėtus įrodymus papildo teismo posėdžio metu apžiūrėta fotonuotrauka, kurioje pareiškėjas užfiksuotas automobilių paruošimo-dažymo bare atliekantis automobilio paruošimo dažymui darbus ir kurioje matyti automobilių dažymo kamera, taip pat ta aplinkybė, kad nuo 1991-04-01 pareiškėjo pareigos pervadintos į dažytojo. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. D. nuo 1978-01-02 iki 1991-03-31 dirbo dažytoju ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turiniais dažais, t. y., dažais, kurie įvardyti Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XV skyriaus 6 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo T. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1978 m. sausio 2 d. iki 1991 m. kovo 31 d. dirbo dažytoju ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, t.y., dažais, kurie įvardyti Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2, patvirtinto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu, XV skyriaus 6 dalyje.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – darbo stažui apskaičiuoti dirbant ypatingose darbo sąlygose pagal Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2 ir kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.