- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1407-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11354-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. Kauno apylinkės teisme pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. gegužės 14 d. dirbo darbininku, šaltkalviu – remontininku, suvirintoju, buvo sumokėjęs 33,7 proc. valstybinio socialinio pensijų draudimo su 24 proc. kenksmingumo sveikatai mokesčius į Valstybinį socialinio draudimo fondą už 14 metų 2 mėnesius 15 dienų nuo atlyginimo ir jo darbas atitinka ypatingų sąlygų pobūdį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu. Teisę į pareiškėjo prašomą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 67 straipsnis. Pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Prie pareiškimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Jeigu pareiškėjas nesutinka su VSDFV teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis turi teisę jį apskųsti. Pareiškėjui išaiškinta, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali būti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Tai, kad tokio pobūdžio ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjui jau buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. priimtoje nutartyje byloje Nr. 2A-712-264/2013, be kita ko, 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4110-921/2020 ir 2020 m. vasario 14 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje 2YT-6219-435/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. priimtoje nutartyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jog turi teisę į valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, vadovaudamasis CPK 133 str., 177 str. 2 d., 192, 259, 260. 270, 444, 445, 448 str. Teismo argumentas, kad juridinę reikšmę turinčius faktus, jog pareiškėjas nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. gegužės 14 d. dirbo darbininku, šaltkalviu – remontininku, suvirintoju, buvo sumokėjęs 33,7 proc. valstybinio socialinio pensijų draudimo su 24 proc. kenksmingumo sveikatai mokesčius į Valstybinį socialinio draudimo fondą už 14 metų 2 mėnesius 15 dienų nuo atlyginimo ir jo darbas atitinka ypatingų sąlygų pobūdį, nustatinėja Regiono apygardos administracinis teismas nepagristas CPK 444–448 str., neteisingas.
6.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas, kad prie pareiškimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Įrodymus pareiškėjas turi teisę pateikti ir pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.
6.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo argumentas, jog pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus jau nagrinėjo Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-712-264/2013, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai formalioje nutartyje civilinėje byloje Nr.2YT-4110-921/2020, 2020 m. vasario 14 d. formalioje nutartyje civilinės bylos Nr.2YT- 6219-435/2020 nepagristas, neteisingas, ko pasėkoje teismas priėmė klaidingą nutartį ir apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
6.4. Teismų praktikoje „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ nutartyje civilinės bylos Nr. e2YT-892-750/2019, Nr. 3K-3-107/2013, Nr. 3K-3-324/2008, Nr. 3K-3-208/2007, Nr.3K-3-422/2006, „Dėl darbo atitikties ypatingų sąlygų pobūdžiui nustatymo“ nutartyje, sprendime civilinės bylos: Nr. 2YT-3589-1071/2019, Nr. 2YT-8883-965/2018, Nr. e2YT-10704-861/2018, Nr. 2YT-678-598/2017, Nr. 2YT-678-598/2017, Nr. e2YT-18615-191/2016, Nr. 2YT-234-979/2016, Nr. 2-11476-790/2012 pareiškėjo teisės teismo buvo apgintos, suinteresuotoms šalims ilgą laiką ginčijus atitiktį ypatingų sąlygų pobūdžiui atlikto darbo pareiškėjo, vienareikšmiškai nurodyta, kad pareiškėjas neprivalo teismui pateikti įrodymus, jog jis nesutaria su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi. Skundžiama nutartis patvirtina, jog teismas negina piliečių teisių, vengia tiesioginio savo darbo ir piktnaudžiauja teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo, A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. gegužės 14 d. dirbo darbininku, šaltkalviu – remontininku, suvirintoju, buvo sumokėjęs 33,7 proc. valstybinio socialinio pensijų draudimo su 24 proc. kenksmingumo sveikatai mokesčius į Valstybinį socialinio draudimo fondą už 14 metų 2 mėnesius 15 dienų nuo atlyginimo ir jo darbas atitinka ypatingų sąlygų pobūdį. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi sprendimą dėl kompensacijos skyrimo už ypatingas darbo sąlygas priima VSDFV teritoriniai skyriai, o VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas yra skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui.
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą kreipiasi ne pirmą kartą, jo pareiškimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme, pareiškėjo atskirieji skundai atmesti apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-564-638/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 2S-620-259/2020).
11. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8831-587/2012 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė pareiškėjo A. B. pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo laikotarpiu nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. liepos 15 d. (2 m. 8 mėn. 12 d.); laikotarpiu nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1980 m. liepos 31 d. (7 m. 3 mėn. 25 d.); laikotarpiu nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d. (3 mėn.); laikotarpiu nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. (3 mėn. 13 d.); laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. (1 m. 2 mėn.7 d.). Pareiškėjui apskundus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą, Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-712-264/2013 civilinę bylą Nr. 2-8831-587/2012 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikino. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o išnagrinėjęs tokį pareiškimą netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad socialinio draudimo senatvės pensija yra skiriama vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. B.“ paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendime nurodyta, kad pensija apskaičiuota atsižvelgiant į įgytą 29.5367 m. trukmės stažą bei 1985-1989, 2007-2011 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 3 metus VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau neapskųstas. Pareiškėjas nesinaudojo teise apskųsti VSDFV 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr.(6.5)I-130, kuriuo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, o kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo darbo stažą jo nurodytais laikotarpiais, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina įrašai pareiškėjo darbo knygelėje, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esantys duomenys, todėl pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas yra oficialūs rašytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių duomenų nepakanka ar kad jie neišlikę ir apeliantas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl nėra sąlygų, numatytų CPK 445 straipsnyje. Pareiškėjo pareiškime nurodyti laikotarpiai kaip dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis yra įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios pareiškimo arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą, o ne nagrinėjamoje byloje kaip juridinę reikšmę turintys faktai CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka.
12. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. I-4992-643/2016 atmetė pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-102 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių skirti A. B. kompensaciją už ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sveikatai sąlygomis dirbtą darbą už visą laikotarpį - 13 metų ir 5 mėnesius bei išmokėti iš karto 60 mėnesių kompensaciją. Nagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo keliamų klausimų dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis, pareiškėjo atžvilgiu 2006 m. gruodžio 18 d. yra priimtas sprendimas Nr. 10.33.5-7609, kuriuo yra nuspręsta neskirti pareiškėjui kompensacijos, nustačius, kad jis neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje ir Aprašo 2, 3, 4 punktuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Detalus šios sprendimo pagrindimas pareiškėjui taip pat ne kartą buvo atskleistas, t. y. pareiškėjui buvo pateikti išaiškinimai, kokie jo darbai laikyti darbu ypatingomis sąlygomis aktualių teisės aktų taikymo prasme. Pareiškėjas daugkartiniais skundais ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ir kitoms institucijoms reiškia nesutikimą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktu stažo ypatingomis darbo sąlygomis skaičiavimu, tačiau teisės aktuose nustatyta tvarka jo atžvilgiu priimtų sprendimų neskundė.
13. Atsižvelgus į nutarties 11 ir 12 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną CPK XXVI skyriaus Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka. Pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo darbą tam tikrais laikotarpiais ir tam tikrose pareigose, sprendimus dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis paskyrimo pareiškėjui yra priėmusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai.
14. Apelianto argumentas, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo atveju, kadangi pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, o šio straipsnio 4 punktas tik nurodytas kartu su 1 punktu.
15. Pareiškėjas atskirojo skundo 6.4 punkte nurodo, kad teismų praktikoje yra priimami teismų sprendimai ir nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai dėl darbo atitikties ypatingų sąlygų pobūdžiui nustatymo, todėl nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, atsisakė ginti pareiškėjo teises.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytose bylose, išnagrinėtose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjai negalėjo dokumentais įrodyti savo darbo pobūdžio tam tikrais laikotarpiais, nes nebuvo išlikusių dokumentų, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo A. B. darbo stažą jo nurodytais laikotarpiais, dėl kurių buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, kas buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-712-264/2013 (žr. šios nutarties 11 punktą).
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.