Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1172-657/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
2S-1172-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07929-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
E. Z.
Civilinė byla Nr. 2S-1172-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07929-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13989-285/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą prašydamas:

1.1) nustatyti juridinį faktą, kad E. Z., siekdamas pirmos kategorijos kinomechaniko kvalifikacijos (duomenys neskelbtini) technikos mokykloje nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. rugsėjo 1 d. gaudamas (duomenys neskelbtini) rub. mėnesiui darbo užmokestį / stipendiją priklausė darbininkų ir tarnautojų kategorijai, buvo asmeniu privalomai draudžiamu pensijiniu valstybiniu socialiniu draudimo mokesčiu 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio / stipendijos, sumokamu iš valstybės biudžeto asignacijų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui, siekdamas veterinarijos gydytojo kvalifikacijos (duomenys neskelbtini) nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 1 d. gavęs darbo užmokestį, priklausė darbininkų ir tarnautojų kategorijai, buvo asmeniu privalomai draudžiamu 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio / stipendijos sumokamu iš valstybės biudžeto asignacijų valstybiniam socialiniam draudimo fondui ir nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 1 d. yra įgijęs šešerių metų pensijinį valstybinį socialinio draudimo stažą ir nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d., kaip dirbęs nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. su 1 eptospirozės sukėlėjais – antros grupės pavojingumo laipsnio infekcijomis sveikatai žmogaus turi socialines garantijas dvidešimt penkių metų vieno mėnesio dvidešimt septynių dienų nepertraukiamo pensinio valstybinio socialinio draudimo stažo, bei nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. liepos 7 d. turi trisdešimt vienerius metus dešimt mėnesių dešimt dienų pensijinio valstybinio socialinio draudimo stažo;

1.2) nustatyti juridinį faktą, kad E. Z. nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. dirbo(duomenys neskelbtini), laboratorijoje, gamyboje, su antros grupės pavojingumo laipsnio sukėlėjais infekcinių susirgimų pavojingų sveikatai žmogaus, cheminių ir fizinių veiksnių aplinkoje ir ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygose, yra įgijęs socialines garantijas valstybinio socialinio draudimo stažo keturiolikos metų dviejų mėnesių dvidešimt septynerių dienų bei nuo 1994 m. gruodžio 15 d. iki 2004 m. liepos 7 d. dirbęs ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygomis su pagrindiniu darbo įrankiu: monitoriumi CRT – Cathode Ray tube ir įgijęs socialines garantijas šešerių metų aštuonerių mėnesių septyniolikos dienų ypatingai kenksmingose sveikatai sąlygose valstybinio socialinio draudimo stažo ir nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 2004 m. liepos 7 d. turi socialines garantijas ypatingai kenksmingose sveikatai sąlygose valstybinio socialinio draudimo stažo dvidešimt metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų, turi teisę į dešimties metų ankstesnį išleidimą į kompensaciją šešiasdešimties mėnesių su 20 proc. priedu išmokėjimo valstybinės socialinio draudimo išmokos;

1.3) nustatyti juridinį faktą, kad E. Z., vystęs veterinarinės sanitarijos mokslą penkiolikos respublikų TSRS teritorijoje, turi šešerių metų keturių mėnesių dvidešimt penkių dienų mokslinį stažą nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1985 m. gruodžio 26 d. ir turi teisę į mokslininko pensiją (b. l. 3-16).

2. Nurodė, kad iki šios dienos įstaigos tarnautojai nenagrinėjo nei vieno dokumento, esančio kompensacinėje byloje Nr. 10-117327 dėl gamyboje atliktų darbų atitikties ypatingų (kenksmingų sveikatai) darbo sąlygų pobūdžiui. Pareiškėjo atžvilgiu yra visos CPK 444-445 straipsniuose nustatytos sąlygos juridiniams faktams nustatyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitu būdu gauti reikiamus dokumentus, patvirtinančius atitinkamus juridiniams faktus. Pareiškėjo prašomi nustatyti juridiniai faktai jam sukeltų materialines teisines pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti (b. l. 18-21).

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškimu iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis turi trisdešimt vienerius metus dešimt mėnesių dešimt dienų pensinio valstybinio socialinio draudimo stažą, turi dvidešimties metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis bei teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, taip pat turi šešerių metų keturių mėnesių dvidešimt penkių dienų mokslinį stažą ir teisę į mokslininko pensiją. Taigi, pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti senatvės pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei mokslininko pensiją įgijimu.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas kartu su pareiškimu teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl socialinių išmokų skyrimo ir tuo klausimu yra priimtas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas. Socialinio draudimo pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi Pensijų įstatymu bei Nuostatais. Tai reiškia, kad teismas negali prilyginti pareiškėjo nurodyto darbo periodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, spręsti, ar tam tikri laikotarpiai įskaitytini į darbo stažą, už kurį skiriama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kadangi tokie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, pasinaudojant juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodyti faktai gali būti nustatinėjami, nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

6. Iš prie pareiškimo pridėtų priedų matyti, kad juose nurodyti laikotarpiai apima prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto laikotarpį, todėl, pareiškėjui nesikreipus į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl išmokų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat, kad jis negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę.

7. Pagal CPK 445 straipsnio nuostatas teismas nustato juridinę reikšme turinčius faktus tik tada, kai nėra galima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš su pareiškimu pateiktų priedų matyti, kad dėl dalies prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo nurodomus faktus. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, galiojantys, todėl pareiškėjui nesikreipus į kompetentingą valstybės instituciją dėl išmokų, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kad jie neišlikę.

8. Pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, todėl jį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su analogišku pareiškimu jau buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą, kuris 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5663-1088/2020 pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-579-924/2020 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas neatsižvelgė į minėtose nutartyse nurodytas aplinkybes, dėl kurių jo pareiškimas buvo nepriimtas – nesikreipė į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl išmokų, tačiau pakartotinai pareiškė pareiškimą teismui.

10. Atsisakius priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nevertintina pareiškimo formos ir turinio atitiktis civilinio proceso kodekso normų reikalavimams, keliamiems tokiam procesiniam dokumentui, tačiau pareiškėjui išaiškintina teisė pasirūpinti teisine pagalba, t. y. kreiptis į advokatą, kuris padėtų tinkamai paruošti pareiškimą teismui ar kitai institucijai.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 25-28).

12. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas pareiškimą atsisakė priimti nepagrįstai, neteisingai nurodė pareiškėjo reikalavimus, netiksliai nurodė, ko pareiškėjas siekia pateiktu pareiškimu, tuo pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo, teisinio tikrumo ir kitus principus. Pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas su pareiškimu nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti kompensacinių bylų Nr.10-117327 ir Nr.160422 bei pensijos bylos Nr. 1678630 duomenis, be to, prie pareiškimo pridėjo tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, kurių suinteresuoti asmenys nevertina. Teismas pažeidė formuojamą teismų praktiką dėl darbo atitikties ypatingų sąlygų pobūdžiui civilinėse bylose Nr. 2YT-3589-1071/2019, Nr. 2YT-8883-965/2018, Nr. e2YT-10704-861/2018, Nr. 2YT-678-598/2017, Nr. 2YT-678-598/2017, Nr. e2YT-18615-191/2016, Nr. 2YT- 234-979/2016, Nr.2-11476-790/2012. Teismas nenurodė, kur suinteresuoti asmenys saugoja dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliantas teigia, kad teismas jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti nepagrįstai, neteisingai ir netiksliai nurodė pareiškėjo reikalavimus bei pateiktu pareiškimu siekiamus tikslus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).

18. Nagrinėjamu atveju, iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas nesilaikė pareigos tinkamai suformuluoti pareiškimo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir jo faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus) (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 443 str. 2 d.), tačiau iš 2020 m. gegužės 14 d. pareiškime nurodytų aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas pareiškimu iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis turi trisdešimt vienerius metus dešimt mėnesių dešimt dienų pensijos valstybinio socialinio draudimo stažą, turi dvidešimt metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis bei teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, taip pat turi šešerių metų keturių mėnesių dvidešimt penkių dienų mokslinį stažą ir teisę į mokslininko pensiją. Taigi, pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti senatvės pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei mokslininko pensiją įgijimu.

19. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.

20. Socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Pensijų įstatymo 1 d.). Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas numatytos Pensijų įstatymo 62 straipsnyje.

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 44 str.). Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 5 d.).

22. Pagal Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas mokslininkų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų išduotus dokumentus.

23. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismui su pareiškimu nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl minėtų socialinių išmokų skyrimo ir dėl to yra priimti atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 6 d. rašto Nr. (10.12)DV_S-16824 Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas matyti, jog pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (10.10) S-5781, kuriuo atsisakyta skirti kompensaciją, įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, naujų aplinkybių nenurodė. Tuo tarpu faktai dėl pareiškėjo nurodyto darbo periodo prilyginimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, tam tikrų laikotarpių įskaitymo į darbo stažą, už kurį skiriama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, gali būti nustatinėjami, nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, tokio pobūdžio klausimai nenagrinėtini CPK XXVI skyriaus tvarka.

24. Be to, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinųjų sąlygų. Byloje pareiškėjas su pareiškimu teismui pateikė tam tikrus dokumentus, patvirtinančius jo mokymąsi ar darbą tam tikrose įstaigose tam tikrose pareigose tam tikrais laikotarpiais, kurie apima prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų laikotarpius, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad dėl dalies prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pareiškėjas turi juos patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjui nesikreipus į kompetentingą valstybės instituciją dėl išmokų, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar kad negali kitokia tvarka jų gauti, ar jie nėra neišlikę (CPK 445 str.).

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5663-1088/2020 bei Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-579-924/2020 dėl analogiško pareiškėjo pareiškimo nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškimas buvo nepriimtas.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje pažymėta, kad, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

27. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų ir atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nustačius nurodytas aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė