Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-579-924/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
2S-579-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01701-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-579-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01701-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3.; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5663-1088/2020 pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti / pripažinti / patvirtinti juridinį faktą, kad E. Z., siekdamas pirmos kategorijos kinomechaniko kvalifikacijos Kauno (duomenys neskelbtini)-ioje technikos mokykloje nuo 1973-09-01 iki 1974-09-01 gaudamas 33,00 rub. mėnesiui darbo užmokestį / stipendiją priklausė darbininkų ir tarnautojų kategorijai, buvo asmeniu privalomai draudžiamu pensijiniu valstybiniu socialiniu draudimo mokesčiu 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio / stipendijos sumokamu iš valstybės biudžeto asignacijų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui, siekdamas veterinarijos gydytojo kvalifikacijos Lietuvos (duomenys neskelbtini) akademijoje nuo 1974-09-01 iki 1979-08-01 gavęs darbo užmokestį, priklausė darbininkų ir tarnautojų kategorijai, buvo asmeniu privalomai draudžiamu 5.5 proc. nuo darbo užmokesčio / stipendijos sumokamu iš valstybės biudžeto asignacijų valstybiniam socialiniam draudimo fondui ir nuo 1973-09-01 iki 1979-08-01 yra įgijęs šešerių metų pensijinį valstybinį socialinio draudimo stažą ir nuo 1973-09-01 iki 1993-10-28, kaip dirbęs nuo 1986-07-01 iki 1991-07-01 su 1 eptospirozės sukėlėjais - antros grupės pavojingumo laipsnio infekcijomis sveikatai žmogaus turi socialines garantijas dvidešimt penkių metų vieno mėnesio dvidešimt septynių dienų nepertraukiamo pensijinio valstybinio socialinio draudimo stažo, bei nuo 1973-09-01 iki 2004-07-07 turi trisdešimt vienerius metus dešimt mėnesių dešimt dienų pensijinio valstybinio socialinio draudimo stažo; 2) nustatyti / pripažinti / patvirtinti juridinį faktą, kad E. Z. nuo 1979-08-01 iki 1993-10-28 dirbo Lietuvos (duomenys neskelbtini) institute bokse, laboratorijoje, gamyboje, su antros grupės pavojingumo laipsnio sukėlėjais infekcinių susirgimų pavojingų sveikatai žmogaus, cheminių ir fizinių veiksnių aplinkoje ir ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygose yra įgijęs socialines garantijas valstybinio socialinio draudimo stažo keturiolikos metų dviejų mėnesių dvidešimt septynerių dienų bei nuo 1994-12-15 iki 2004-07-07 dirbęs ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sąlygomis su pagrindiniu darbo įrankiu: monitoriumi CRT - Cathode Ray tube ir įgijęs socialines garantijas šešerių metų aštuonerių mėnesių septyniolikos dienų ypatingai kenksmingose sveikatai sąlygose valstybinio socialinio draudimo stažo ir nuo 1979-08-01 iki 2004-07-07 turi socialines garantijas ypatingai kenksmingose sveikatai sąlygose valstybinio socialinio draudimo stažo dvidešimt metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų, turi teisę į dešimties metų ankstesnį išleidimą į kompensaciją šešiasdešimties mėnesių su 20 proc. priedu išmokėjimo valstybinės socialinio draudimo išmokos; 3) nustatyti / pripažinti / patvirtinti juridinį faktą, kad E. Z. vystęs veterinarinės sanitarijos mokslą teritorijoje 15-kos respublikų TSRS, turi šešerių metų keturių mėnesių dvidešimt penkių dienų mokslinį stažą nuo 1979-08-01 iki 1985-12-26 ir jis turi teisę į mokslininko pensiją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl socialinių išmokų skyrimo ir tuo klausimu yra priimtas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai nėra galima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš su pareiškimu pateiktų priedų matyti, kad dėl dalies prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančių jo nurodomus faktus. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę. Teismas sprendė, kad nėra įstatyme numatytų pareiškimo nagrinėjimui teisme sąlygų, todėl pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia proporcingumo, teisingumo, objektyvumo, teisinės valstybės teisėtų lūkesčių ir kitus principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje. Teismas turėjo priimti nagrinėti pareiškimą, nes yra visos CPK 445 straipsnio sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Prašomas nustatyti faktas turi prejudicinę reikšmę. Teismui pripažinus juridinį faktą VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyrius būtų įpareigotas nutraukti neteisėtą praturtėjimą, pasisavinimą pareiškėjo sumokėtų valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumu sveikatai mokesčių į valstybinį socialinio draudimo fondo biudžetą ir būtų įpareigotas perduoti kompensaciją su 20 proc. priedu, o VSDFV Kauno skyriaus Pensijų skyrius būtų įpareigotas nutraukti neteisėtą praturtėjimą ir perduoti pareiškėjui pasisavintą dalį individualios dalies pensijos su visu 20 proc. priedu nuo suėjimo momento išmokėti bei būtų įpareigotas perduoti mokslininko pensiją už 14-kos metų mokslinio darbo stažą. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, nes jie nebuvo perduoti ir saugomi archyvuose įstaigų, įmonių, profesinių sąjungų, banko. Pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).

9. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis turi trisdešimt vienerius metus dešimt mėnesių dešimt dienų pensijinio valstybinio socialinio draudimo stažą, turi dvidešimt metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis bei teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, taip pat turi šešerių metų keturių mėnesių dvidešimt penkių dienų mokslinį stažą ir teisę į mokslininko pensiją. Taigi, pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti senatvės pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei mokslininko pensiją įgijimu.

11. Socialinio draudimo pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-670 patirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Klausimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja minėto įstatymo 62 straipsnis. Mokslininkų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų išduotus dokumentus (Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

12. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kartu su pareiškimu teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl socialinių išmokų skyrimo ir tuo klausimu yra priimtas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas. Kaip minėta, socialinio draudimo pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu bei Nuostatais. Tai reiškia, kad teismas negali prilyginti pareiškėjo nurodyto darbo periodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, taip pat spręsti, ar tam tikri laikotarpiai įskaitytini į darbo stažą, už kurį skiriama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kadangi tokie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, pasinaudojant juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodyti faktai gali būti nustatinėjami, nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

13. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų priedų (VSDFV pažyma apie pajamas nuo 1994-12-15 iki 2016-10-01; Lietuvos TSRS valstybinio agronominio komiteto pažyma Nr. 3120-9-Z-094; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto archyvo pažyma apie E. Z. darbo stažą; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažyma, patvirtinanti, kad E. Z. dirbo Lietuvos (duomenys neskelbtini) mokslinio tyrimo institute (reorganizavus Lietuvos (duomenys neskelbtini) mokslinio tyrimo institute ir Lietuvos veterinarijos institute) nuo 1979-08-01 iki 1993-10-28 (1979-12-28 – 1983-02-15 mokėsi instituto aspirantūroje)), juose nurodyti laikotarpiai apima prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto laikotarpį, todėl, pareiškėjui nesikreipus į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą dėl išmokų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat, kad jis negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas