- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1920-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16351-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. Z. 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) yra atitiktis, jog Valstybinis socialinio draudimo fondas yra gavęs nuo (duomenys neskelbtini) nuo E. Z. kasmėnesinio atlyginimo privalomus 29,5 procentų valstybinius socialinio pensijų draudimo mokesčius, jų tarpe 24 procentų kenksmingumo mokestį, sumokėtą kaip ypatingų sąlygų pobūdyje dirbusio už keturiolika metų du mėnesius dvidešimt septynias dienas; 2) yra atitiktis, kad E. Z. gamyboje atliktas darbas su infekcinių ligų antros grupės pavojingumo laipsnio mikroorganizmais/sukėlėjais keturiolikos metų dviejų mėnesių dvidešimt septynių dienų nuo (duomenys neskelbtini) turi atitiktį ypatingų sąlygų pobūdžiui, atliktas darbas nuo (duomenys neskelbtini) su leptospirozės sukėlėjais turi atitiktį ypatingų sąlygų pobūdžiui dvigubai užskaitomam valstybiniame socialinio draudimo staže, kuris įtvirtintas TSRS įstatyme Nr. 1480-1 1990 m. gegužės 15 d. „Dėl pensinio aprūpinimo piliečių...“ 72 straipsnyje, TSRS M. T. nutarimo Nr. 1044 „Dėl ... tvarkos skyrimo ir išmokėjimo valstybinės pensijos“ 1956 m. rugpjūčio 4 d., 113 punkte.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tikslas yra E. Z. darbo stažui apskaičiuoti Ypatingų sąlygų pobūdyje dirbus pagal Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2 XXIII skyriaus Bendros profesijos kodą v23200000-1754B, kuriam priskiriami visi darbuotojai, tiesiogiai atlikę darbus su 1-2-o pavojingumo laipsnio mikroorganizmais ir kompensacijai už ypatingų sąlygų pobūdį darbe gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena.
4. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis turi darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Tokiu, kaip nurodo pareiškėjas, atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2159-436/2014).
5. Teismas, įvertinęs kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. sausio 29 d., 2019 m. vasario 5 d. buvo kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) dėl pripažinimo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo kenksmingomis sąlygomis, tačiau šie prašymai buvo netenkinti ((duomenys neskelbtini)). Kiekvienas iš VSDFV sprendimų, kuriais pareiškėjo prašymas ar prašymai buvo netenkinti, galėjo būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Apie tai, kad pareiškėjas bent vieną VSDFV sprendimą (įskaitant (duomenys neskelbtini)) būtų skundęs, byloje duomenų nėra, tad juos laikė įsiteisėjusiais. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įstatymų įgaliotos institucijos atitinkamas sprendimas, kuris galėjo būti ginčytas teismine tvarka, tačiau to nebuvo nepadaryta, vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika, teismas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį, grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų pripažinimo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės klaidinga, nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia proporcingumo, teisingumo, objektyvumo, teisinės valstybės teisėtų lūkesčių ir kitus principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teismas turėjo priimti nagrinėti pareiškimą, nes yra visos CPK 445 straipsnio sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Prašomas nustatyti faktas turi prejudicinę reikšmę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė, visapusiškai ir iš esmės neištyrė eilės reikšmingų aplinkybių apie VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojus ir jų parengtus dokumentus, o tai lėmė klaidingos ir neteisingos nutarties priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti nepagrįstai. Pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į teismą nesant ginčui dėl materialinės teisės, nesant šalių priešingų interesų. Todėl, siekdamas teismo pareigos patikslinti šalių pareigas įrodinėti ir klaidingų prielaidų nedarymo, pareiškimu prašė pirmosios instancijos teismo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išreikalauti ir prijungti prie civilinės bylos dokumentus, susijusius su piliečio E. Z. kompensacine byla Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitytus kompiuterinėje laikmenoje ir popieriniame variante, siekdamas, kad teismas neišeitų už siekiamo rezultato ribų, už nustatinėjamų faktinių aplinkybių ribų, nepažeistų įstatymų ir šalių lygiateisiškumo principų. Tačiau Kauno apylinkės teismas šio pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, o skundžiama 2020 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti net nenustatęs, visapusiškai ir iš esmės neištyręs aplinkybių apie VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojus ir jų parengtus dokumentus, prie bylos neprijungęs duomenų apie tai, o tai lėmė klaidingos ir neteisingos nutarties priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
12. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo darbo stažas turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad jis dirbo ypatingų sąlygų pobūdyje pagal Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašą, kuriam priskiriami visi darbuotojai, tiesiogiai atlikę darbus su 1-2 – o pavojingumo laipsnio mikroorganizmais ir kompensacijai už ypatingų sąlygų pobūdį darbe gauti. Taigi, pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti senatvės pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu. Socialinio draudimo pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-670 patirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Klausimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja minėto įstatymo 62 straipsnis. Pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. sausio 29 d., 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į VSDFV dėl pripažinimo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo kenksmingomis sąlygomis, tačiau šie prašymai buvo netenkinami (VSDFV 2019 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), (pareiškimo priedas Nr. 18). Kiekvienas iš VSDFV sprendimų, kuriais pareiškėjo prašymas ar prašymai buvo netenkinami, galėjo būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Apie tai, kad bent vieną VSDFV sprendimą (įskaitant VSDFV 2019 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)būtų skundęs, pareiškėjas įrodymų nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įstatymų įgaliotos institucijos atitinkamas sprendimas, kuris galėjo būti ginčytas teismine tvarka, tačiau to nebuvo nepadaryta, vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
16. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.