Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo G. B. nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, G. B. kaltinamas padaręs šešis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenimis, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu šešių mėnesių laikotarpiui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo G. B. nekilnojamąjį turtą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo G. B. skundą, 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir panaikino šia nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą aukštesniojo teismo nutartyje išvardintam G. B. nekilnojamajam turtui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. skundas atmetamas.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis yra kaltinamas neteisėtai rinkęs informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y. nusikaltimu, numatytu BK 167 straipsnio l dalyje, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šiuo atveju turėtų būti laikomasi BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatytų terminų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog konkretūs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai nustatyti ir apriboti tik ikiteisminio tyrimo metu. BPK 151 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad šios procesinės prievartos priemonės, paskirtos ne teismo nutartimi, o būtent prokuroro nutarimu, taikymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Be to, ikiteisminio tyrimo metu šis terminas dar gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš viso negali trukti ilgiau kaip 12 mėnesių, išskyrus BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatytas išimtis. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Savo žinioje bylą turintis teismas, nustatęs, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymui yra BPK 151 straipsnyje numatyti pagrindai, ją gali paskirti arba pratęsti jos terminą bet kurioje byloje. Taigi, šiuo atveju apygardos teismas skundžiama nutartimi 3 mėnesiams pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į kaltinamojo G. B. nekilnojamąjį turtą, šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminų nepažeidė.

Šioje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas padaręs 6 nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, t. y. rinkęs duomenis apie privatų antstolės S. V., L. S. ir jos advokato G. Č. gyvenimą. Šis duomenų rinkimas buvo susijęs ir taipogi galimai galėjo turėti įtakos L. S. dukters D. S. gyvenimo kokybei, apriboti jos galimybes turėti darnią, saugią ir įprastą vaikystę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji, pripažinti civiliniais ieškovais, pareiškė civilinius ieškinius solidariems atsakovams (taip pat ir G. B.), bendrai 318582 Eur sumai neturtinei žalai ir 2122,26 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 32, b. l. 151). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji G. Č., L. S. ir D. S., pripažinti civiliniais ieškovais, pareiškė patikslintus civilinius ieškinius solidariems atsakovams, bendrai 90000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (t. 34, b. l. 110-127). Bendra G. B. pareikštų reikalavimų, susijusių su jam pateiktais kaltinimais, suma sudaro 118 968 Eur.

Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad dėl šių nusikalstamų veikų nukentėjusieji galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą, kurios atlyginimo užtikrinimui ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam G. B. priklausančiam turtui.

Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimai kaltinamojo G. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra gan dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo G. B. nekilnojamąjį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai, šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamojo nekilnojamajam turtui varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamasis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, kad bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala negali viršyti 580 Eur. Kaltinamojo skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje neturtinės žalos dydis yra nustatytas, įvertinus konkrečiai toje byloje nustatytas aplinkybes. Minėtoje nutartyje nėra suformuluotų bendro pobūdžio taisyklių nustatančių padarytos neturtinės žalos dydžio ribas dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, nevertina byloje nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių bei jų dydžio pagrįstumo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo G. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo G. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.