Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 313 str. 2 d., 154 str. 2 d., 168 str. 1 d., 231 str. 1 d., R. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 231 str. 1 d., 228 str. 1 d., T. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 313 str. 2 d., R. S. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., V. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 122 str., 145 str. 1 d., 168 str. 1 d., R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 122 str., 168 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2015 m. birželio 23 d. gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 313 str. 2 d., 154 str. 2 d., 168 str. 1 d., 231 str. 1 d., R. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 231 str. 1 d., 228 str. 1 d., T. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 313 str. 2 d., R. S. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., V. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 122 str., 145 str. 1 d., 168 str. 1 d., R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 122 str., 168 str. 1 d. Susipažinus su baudžiamąja byla nustatyta, kad joje nukentėjusiuoju yra pripažintas A. M., ilgametis Kauno apygardos teismo teisėjas ir pirmininkas. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymu (organizuotos grupės sudarymu) yra įtariama buvusi Kauno apygardos teismo teisėja, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iš šios bylos išskirtas.

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos (apylinkės) teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje. Teisė į nešališką teismą taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų.

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas buvęs ilgametis Kauno apygardos teismo teisėjas ir pirmininkas A. M. (taip pat jo sutuoktinė), tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu). Nors nurodyta aplinkybė pati savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ji byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims gali kelti abejonių, ar bylą nagrinėti turintys Kauno apygardos teismo teisėjai, kurių daugelio vadovu yra buvęs nukentėjusiuoju pripažintas A. M., nėra susiformavę išankstinės ir galimai jiems nepalankios nuomonės dėl baudžiamosios bylos baigties (rezultatų). Be to, nurodyta aplinkybė tiek dėl proceso dalyvių asmenybių, tiek ir dėl baudžiamosios bylos pobūdžio abejonių Kauno apygardos teismo nešališkumu ir nepriklausomumu gali sukelti ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.

Manytina, kad abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo ir nepriklausomumo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam, pašaliniam stebėtojui gali kelti ir ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje buvo pradėtas ir buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos atžvilgiu (kadangi N. V. yra paieškoma, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas), kuri netgi įtariama organizuotos grupės subūrimu.

Nors teismas, vykdydamas teisingumą yra visiškai nepriklausomas, tačiau egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, yra tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos (apylinkės) teismui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, tačiau nei vienas asmuo, kurio atžvilgiu byla su kaltinamuoju aktu perduota apygardos teismui, nėra kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, taip pat nei vienas kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo Lietuvos Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariu, Konstitucinio Teismo teisėju, teisėju ar prokuroru. Nesant BPK 225 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios lemia baudžiamosios bylos teismingumą apygardos teismui, manytina, jog taip pat yra tikslinga spręsti klausimą ir dėl bylos perdavimo kitos apygardos apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 2 p.), todėl baudžiamoji byla Nr. 1-308-579/2015, kuri nėra pradėta nagrinėti, perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-308-579/2015, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 313 str. 2 d., 154 str. 2 d., 168 str. 1 d., 231 str. 1 d., R. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 231 str. 1 d., 228 str. 1 d., T. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 313 str. 2 d., R. S. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., V. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 122 str., 145 str. 1 d., 168 str. 1 d., R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 167 str. 1 d., 122 str., 168 str. 1 d., perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam apygardos (kitos apygardos apylinkės) teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.