Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Nuteistasis teismo posėdžio metu prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad jis yra medžiotojas, bet dėl vykusio baudžiamojo proceso ilgą laiką negalėjo medžioti, tai jam buvo didelė bausmė. Nurodo, kad per visuomeninę veiklą, kurią jis vykdo, ne vieną žmogų yra „pastatęs ant kojų“, nuomojamame bute priima gyventi ir ukrainiečius. Nuteistasis mano, kad yra atlikęs paskirtą bausmę ir išpirkęs savo kaltę kelis kartus, mano, kad to užtenka. Kaip vertina savo įvykdytą nusikalstamą veiką šiai dienai, atsakyti negali, nes tai yra susieta su jo sąžinės laisve, šią aplinkybę nurodyti atsisako. Yra pripažintas įvykdęs nusikaltimą, nuteistas ir bausmę atlikęs, tad čia nori dėti tašką. Jam yra diagnozuota širdies aritmija, liko gyventi 10 metų, dėl to norėtų laimingai pamedžioti likusius metus. Pagal verslo liudijimą su žmona verčiasi patalpų nuoma, dirba vasaros metu, gauna pajamas, kurias deklaruoja, per metus uždirba maždaug 80 000 eurų. Šią veiklą vykdo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nuteistasis nurodo, kad administracinius nusižengimus padarė būdamas išsiblaškęs, jo dukra turi vaikų, kuriuos jis skubomis po pamokų vežioja į būrelius, bet tai tokie pažeidimai, kur viršytas greitis 10 km/val., šiuo metu ir paspirtukai važinėja gana greitai. Mano, kad tai yra blogai ir savęs neteisina. Teismui patikslinus, kad pažeidimai padaryti ir kituose miestuose, nurodė, kad Klaipėdoje, Liepojoje važiuodamas skubėjo, nes gyvenimas toks. Vieną iš jo charakteristikų pateikė E. K., buvęs komisaras. Jam žinoma, kad jis buvo teistas, iš komisaro pradėjo dirbti vairuotoju, „ten irgi krūva reikalų“. Ir iš prokuratūros 2012 metais keturis darbuotojus išmetė, su ta byla surišta, ta byla tokia yra, iš pradžių vienus išmeta, paskui kitus, vieni žūva, kiti žūva, dabar jos nenagrinėsime. Nuteistasis nurodo, kad nori vykdyti medžiotojų veiklą, nori nuvažiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas, nes turint teistumą, jo elektroninė viza bus nepatvirtina. Nori išbandyti kitokio lygio gydymą, tai susiję su jo širdies problemomis, taip pat užsiimti hobiu – medžiokle.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju asmuo nuteistas už nusikaltimą, kurį įvykdė organizuotoje grupėje. Kaip matyti, asmuo šiuo metu nėra kritiškas savo įvykdytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, o išklausius jo paaiškinimus dėl padarytų nusižengimų, matyti, kad asmuo taip pat nevertina jų kritiškai, tai viena iš jį charakterizuojančių aplinkybių. Vieną iš charakteristikų pateikė E. K., kuris buvo nuteistas pagal BK 229 straipsnį. Šiuo atveju yra praėjęs pakankamai nedidelis teistumo laikotarpis, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dar nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Nuteistasis, išklausęs prokurorės pozicijos, nurodė, kad prokurorės pozicija jam yra aiški, ji atstovauja tai organizacijai, kurios darbas yra toks. Statyti po abejone buvusio komisaro E. K. asmenybę, kaip neturinčio pakankamos reputacijos rašyti charakteristiką, kai jis visai kitoje byloje buvo nuteistas, nepagrįsta, bet prokurorės mokykla, kurią ji yra išėjusi, leidžia jai elgtis netinkamai. Ji elgiasi neetiškai, jis yra pasipiktinęs ir E. K. praneš apie tai. Tai žmogus, visiškai nieko bendro neturintis su tuo, už ką jis yra nuteistas. Jis veiklą „(duomenys neskelbtini)“ vykdo nuo (duomenys neskelbtini) m., kai prokurorė po stalu stovėjo su „pampersu“, jis krūvą žmonių yra „ištraukęs iš ten“. Jis (duomenys neskelbtini) m. buvo geriausias (duomenys neskelbtini) kriminalistas, pas jį prokurorai eidavo, ranką spausdavo, kad jis ateitų nusikaltimą tirti. Jam trūksta žodžių, prokurorės pozicija jis yra pasipiktinęs, ji atstovauja tam klanui, kuris 2012 m. „visą jūsų šitą... nu jūs jų gal nepažįstate, jūs dabar jų pavedimus vykdote, <...> jūsų keturis asmenis iš prokuratūros atleido iš darbo ir visa šita šaika, gaujelė iki šiol keršija visiems absoliučiai, kurie buvo prieš“.

Teikimas netenkinamas.

Teistumas yra už nusikaltimo padarymą nuteisto asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, teisinės padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali jį panaikinti arba sutrumpinti teistumo laiką. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas be formalių BK 97 straipsnio 7 dalies taikymo pagrindų nustatymo atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju į nuteistąjį charakterizuojančių ir jo elgesio teigiamus ir (ar) neigiamus aspektus atskleidžiančių aplinkybių visumą atsižvelgti privalu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju, G. B. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą 100 MGL dydžio bauda, kurią asmuo yra sumokėjęs, taigi laikoma, kad G. B. bausmę jau yra atlikęs. Trejų metų teistumo terminas G. B. skaičiuotinas nuo bausmės atlikimo dienos, tai yra nuo 2023 m. sausio 4 d. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad G. B. prašymo dėl teistumo panaikinimo pateikimo teismui dieną yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino, kas sudaro formalų pagrindą panaikinti teistumą.

Tačiau, kaip minėta, spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistojo prašyme nurodytus argumentus, į jo paties teismui pateiktus bei teismo savo iniciatyva išreikalautus jį apibūdinančius duomenis, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

Nagrinėjamu atveju, iš prašymui nagrinėti surinktos medžiagos matyti, kad G. B. yra dirbantis, (duomenys neskelbtini) labdaros fondo „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, taip pat (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas teigiamai, be to, nei prieš priimant jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį, nei po jo priėmimo nebuvo teistas, taip pat jam nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. B. laikotarpiu po minėto nuosprendžio priėmimo pakankamai daug kartų buvo baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos jam yra galiojančios. Teismo posėdžio metu jis tik formaliai nurodė, kad padarė šiuos administracinius nusižengimus, aiškino jų padarymą pateisinančias priežastis, jas grindė būtinybe vežti dukters vaikus į ugdymo įstaigas, vėliau teigė, kad nusižengimus padarė, nes „toks gyvenimas“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir įvykdytos nusikalstamos veikos teismo posėdžio metu nuteistasis kritiškai nevertino, apsiribodamas teiginiais, jog paskirtą bausmę yra atlikęs, baudą sumokėjęs, o išklausęs prokurorės nuomonės dėl teikimo esmės, jis savo teiginiais išreiškė akivaizdžią nepagarbą prokurorės išdėstytai pozicijai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, nuteistojo padarytų pažeidimų kiekis ir pakartotinis pobūdis bei nuteistojo požiūris į jų įvykdymą sudaro pagrindą spręsti, kad ir šiuo metu nuteistasis dar nėra linkęs nuosekliai laikytis įstatymo normų ir jais keliamų reikalavimų. Tuo tarpu jo vykdyta veikla, kuria jis prisidėjo prie Vyriausybės narių apsaugos, pasižymėjo ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio–rugsėjo mėn., nors ir vertintina teigiamai, tačiau esminės reikšmės analizuojamam klausimui spręsti nesudaro, kadangi minėtą veiklą nuteistasis vykdė dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi, nors nuteistasis teismo posėdžio metu bei savo prašyme akcentavo, kad dėl galiojančio teistumo vis dar patiria neigiamas pasekmes, kadangi galiojantis teistumas jam trukdo užsiimti mėgiama veikla – medžiokle, taip pat teistumas jam kliudo prasitęsti turimą Jungtinių Amerikos Valstijų vizą, tačiau nuo trejų metų teistumo termino pradžios praėjus vos daugiau kaip pusei šio termino, šiuo metu aptartos aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam gali būti panaikinamas teistumas. G. B. gyvenimo būdas, vykdoma darbo veikla bei kiti asmeniniai poreikiai nelaikytini esminiais argumentais dėl teistumo jam panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, G. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo G. B. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.