Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 231 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad trukdė antstolei S. V. įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. ir 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimus, įpareigojančius N. V. perduoti mažametę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos motinai L. S., ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama naudos kitiems asmenims, kad mažametė D. K. nebūtų grąžinta jos motinai L. S..Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į R. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas R. B. priklausančiam pirmiau nurodytam nekilnojamajam turtui. Vėlesnėmis teismo nutartimis šis apribojimo terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, kaltinamosios R. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 16 d.Kaltinamosios R. B. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį.Kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad R. B. nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip pat nesitarė su kitais asmenimis jas daryti. R. B. neketina vengti turtinių prievolių, jei tokios jai bus nustatytos. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pakankamai neįvertino aplinkybių, tokių kaip R. B. amžius, nepriekaištingas elgesys ir tai, kad kaltinamoji praeityje neteista.Pasak kaltinamosios gynėjo, R. B. priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, reali rinkos vertė yra daug didesnė nei nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, kuri kaltinamajame akte nurodyta tik abstrakčiai. Be to, didelę dalį civilinių ieškinių sumos sudaro neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurių dydis vienašališkai nustatytas tik pačių bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, neturtinės žalos dydį gali nustatyti tik teismas. Taip pat pažymi, kad kai kurie nukentėjusiųjų reikalavimai net nėra susiję su R. B. inkriminuotais nusikaltimais.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. B. turtui taikomas jau labai ilgai. Tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek nacionalinės teisės normos riboja pernelyg ilgą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių realizavimo ribojimą.Kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios R. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas neišnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinių ieškinių užtikrinimas. Skunde kaltinamosios gynėjas pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. liepos 24 d. nutartyse. Naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo kaltinamosios gynėjas nenurodo. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad R. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvados ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju šie duomenys nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nes šioje stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Apygardos teismas, vertindamas pirmiau minėtus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl R. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.R. B. kaltinama nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, dėl kurių buvo padaryta žala. Baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių, kurių bendra suma viršija 320 704 Eur. Skunde neteisingai nurodoma, kad kaltinamajai priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra daug didesnė nei nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Sutinkama su kaltinamosios gynėjo skundo argumentu, kad didelę dalį civilinių ieškinių sumos sudaro reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Civilinių ieškinių tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą turi vertinti tik pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš esmės.Sutinkama su skundo argumentais, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Tačiau nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, nagrinėjamu atveju – užtikrinti galimą civilinių ieškinių įvykdymą. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamosios gynėjas, BPK 151 straipsnio nuostatos neapriboja laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės baudžiamąją bylą perdavus teismui, o konkretūs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju R. B. teisės ir laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. R. B. turtui taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio, jie taikomi ribotą laiką ir galioja tik iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta kaip deklaratyvius skundo argumentus, kad laikinasis nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamu atveju turi būti panaikintas dėl kaltinamąją apibūdinančių aplinkybių, nes aplinkybės apie kaltinamosios amžių ir ankstesnio teistumo nebuvimą šioje proceso stadijoje reikšmės neturi.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios R. B. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Ši nutartis dėl skundo įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.