Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų Albino Bielskio ir Kęstučio Jucio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios V. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. B. turtui pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 16 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinama padariusi penkias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiama nutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintą proporcingumo principą, nes bendra nekilnojamojo turto, į kurį apribotos nuosavybės teisės, vidutinė rinkos vertė yra 140 659 Eur, tuo tarpu, kai galimas priteistinas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nesieks nei dešimties tūkstančių eurų. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 580 Eur, nes ji nėra susijusi su fiziniam asmeniui gyvybiškai svarbių gėrių (sveikata, gyvybe) pažeidimu, o didesnis neturtinės žalos dydis vertybių požiūriu ir kilusių padarinių prasme yra neproporcingai didelis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2013).

Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nepritaikius laikino nuosavybės teisių apribojimo, kils grėsmė galimam patenkintų civilinių ieškinių vykdymui. Teismas nenurodė, kad kaltinamoji kaip civilinė atsakovė ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų perleisti turimą turtą ar apsunkinti, padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

K. V. B. skundas iš dalies tenkinamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą.

Skundžiama nutartimi V. B. turtui taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas baudžiamojoje byloje pareikštiems nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams užtikrinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios procesinės priemonės taikymo terminas pratęstas pagrįstai, tačiau pati priemonės apimtis nustatyta netiksliai.

Nagrinėjamu atveju V. B. kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe kaip vykdytoja neteisėtai rinko informaciją apie privatų fizinių asmenų gyvenimą, kurie nagrinėjamoje byloje pateikė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. BPK 116 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Šios procesinės prievartos priemonės netaikant, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu žalos atlyginimas pagal pareikštą civilinį ieškinį, jeigu šis, priėmus galutinį procesinį sprendimą, būtų patenkintas. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad teismas neįvertino būsimos grėsmės galimai patenkintų civilinių ieškinių vykdymui, nesudaro pagrindo naikinti teisėtai taikytą procesinės prievartos priemonę.

Skunde pagrįstai teigiama, kad taikoma procesinė prievartos priemonė savo apimtimi pažeidžia proporcingumo principą.

Nagrinėjamoje byloje yra dvylika kaltinamųjų, kuriems, be kitų, taipogi yra pareikšti kaltinimai pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. Šiems kaltinamiesiems inkriminuojamas veikimas organizuota grupe, pasiskirsčius vaidmenimis. Jiems pareikštuose kaltinimuose nurodoma, apie kokio asmens privatų gyvenimą atitinkamas kaltinamasis duomenis rinko. Nukentėjusiųjų byloje taip pat yra daug, tačiau ne kiekvienas kaltinimasis visų jų duomenis apie privatų asmens gyvenimą rinko, nes pagal pareikštus kaltinimus kiekvienas iš kaltinamųjų galimai atliko tik tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį. V. B. kaltinama rinkusi duomenis apie privatų antstolės S. V. ir L. S. gyvenimą. Šis duomenų rinkimas buvo susijęs ir taipogi galimai galėjo turėti įtakos L. S. dukters D. S. gyvenimo kokybei, apriboti jos galimybes turėti darnią, saugią ir įprastą vaikystę. Dėl to laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas neturėtų peržengti šių asmenų civiliniuose ieškiniuose pareikšto bendro reikalavimo dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji S. V. kaltinamiesiems, tarp jų ir V. B., yra pareiškusi civilinį ieškinį, prašydama solidariai iš jų priteisti 28 968 Eur neturtinės žalos atlyginimo, L. S. – 30 000 Eur ir D. S. – 30 000 Eur (3 t, b. l. 163-167, 34 t., 117-122, 123-127). Taigi bendra V. B. pareikštų reikalavimų, susijusių su jai pateiktais kaltinimais, suma sudaro 88 968 Eur. Tuo tarpu jai taikytas ir skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybių

teisių apribojimas 140 659 Eur vertės nekilnojamam turtui. Dėl to skundžiama nutartis keistina, paliekant procesinę prievartos priemonę galioti pareikštų reikalavimų ribose.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad V. B. nuosavybės teise priklauso: (duomenys neskelbtini). Šiam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas skundžiama nutartimi. Jo bendra vertė sudaro 140 659 Eur ir viršija byloje V. B. pagal pareikštus kaltinimus pateiktų civilinių ieškinių bendrą 88 968 Eur dydį. Šiems reikalavimams užtikrinti pakanka laikinai apriboti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausantį pastatą-gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje minėta procesinės prievartos priemonė turi būti panaikinta kaip viršijanti byloje V. B. pareikštų reikalavimų dydį. Nors minėto gyvenamojo namo vertė šiek tiek didesnė už V. B. pareikštų reikalavimų dydį, laikinasis nuosavybės teisių apribojimas taikomas visam objektui, siekiant užtikrinti jo realizavimą nekilnojamojo turto registre nurodyta ar jam artima verte, esant ieškovams palankiems teismo sprendimams.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala negali viršyti 580 Eur. Kaltinamosios skunde nurodomoje kasacinėje nutartyje neturtinės žalos dydis yra nustatytas, įvertinus konkrečiai toje byloje nustatytas aplinkybes. Minėtoje nutartyje nėra suformuluotų bendro pobūdžio taisyklių nustatančių padarytos neturtinės žalos dydžio ribas dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, nevertina byloje nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių bei jų dydžio pagrįstumo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Įvertinus išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad kaltinamajai V. B. procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, terminas pratęstas pagrįstai, tačiau ši priemonė savo taikymo apimtimi viršija kaltinamajai pagal jai pareikštus kaltinimus nukentėjusiųjų reikalavimų dydį, dėl to skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis keistina, panaikinant laikiną nuosavybės teisių apribojimą nekilnojamajam turtui, kuris savo verte viršija V. B. civiliniais ieškiniais pareikštų reikalavimų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiam V. B. nekilnojamajam turtui:

(duomenys neskelbtini).

Palikti galioti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam pastatui-gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 16 dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.