- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1S-414-634/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01240-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- G. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo G. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. B. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) bauda.
2. Kauno apylinkės teismui pareiškėjas G. B. pateikė prašymą panaikinti teistumą, kylantį iš Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad nuo trejų metų teistumo termino pradžios praėjus vos daugiau kaip pusei šio termino, bylos aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam gali būti panaikinamas teistumas. G. B. gyvenimo būdas, vykdoma darbo veikla bei kiti asmeniniai poreikiai nelaikytini esminiais argumentais dėl teistumo jam panaikinimo.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti teistumą.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismo paskirtą baudą jis sumokėjo per du mokėjimo nurodymus – 2023 m. sausio 3 d. ir 2023 m. sausio 4 d. Taigi, teismo paskirta bausmė yra atlikta.
4.2. Pažymima, kad atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. jis nuo pirmų dienų stojo į nepriklausomybės gynėjų gretas, nuo 1991 m. kovo 27 d. pradėjo dirbti pirmų valstybės asmenų apsaugoje, o 1991 m. sausio - rugsėjo mėnesiais gynė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jis yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys. Taip pat pateikė Tytuvėnų medžioklės klubo „S“ bei Krikščioniškojo labdaros fondo „T. n.“ teigiamas charakteristikas.
4.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo aplinkybė, kurios pagrindu atmestas prašymas panaikinti teistumą, yra tai, kad jis turi administracinių baudų už greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę. Teismas nekonstatavo, kad visi pažeidimai buvo minimalūs ir skirtos minimalios baudos. Teisme jis paaiškino, kad nusižengimus padarė vežiodamas anūkes iš mokyklos į papildomus užsiėmimus, dėl ypač nepatogaus vaikų užsiėmimų grafiko. Tačiau teismas išplėtė jo pažeidimų geografiją nurodydamas, kad pažeidimus jis padarė ir Klaipėdoje, ir Liepojoje, nors tai netiesa. Paaiškino, kad su žmona jie naudojasi vienu automobiliu ir nesiaiškina, kuris ir kada galėjo pažeisti taisykles, nes pranešimai apie baudas ateidavo į žmonos el. paštą ir ji padarydavo pavedimus už paskirtas baudas. Baudos būdavo išrašytos jo vardu, nes automobilis registruotas jo vardu, tačiau ne visus nusižengimus jis įvykdė. Teismas aiškiai pervertino kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip tinkamą motyvą priimant nutartį atmesti prašymą panaikinti teistumą anksčiau laiko.
4.4. Teismo sprendimas nėra teisingas, nes teismas nepasisakė dėl pateiktų faktų apie jo visuomeninę veiklą Krikščioniškajame labdaros fonde „T. n.“, kurioje savanoriškai dalyvauja nuo 2004 m. Fondo pagrindinė veikla yra asmenų, atlikusių bausmę laisvės atėmimo įstaigose, reabilitacija ir integracija į visuomenę. Jo nuopelnai fondo veikloje yra išdėstyti teismui teiktoje charakteristikoje. Teismas nutylėjo apie tai, kad fondas laiduoja ir garantuoja dėl jo nepriekaištingos reputacijos.
4.5. Pažymint jo dalyvavimą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo įvykiuose, teismas neteisingai atmetė tai kaip netinkamą argumentą, iš esmės tik formaliai nurodydamas, kad tai įvyko dar prieš padarant nusikaltimą. Faktus iš savo biografijos jis pateikė teismui ne tam, kad teismas nustatytų ryšį tarp jų, o tam, kad pateiktų apie save charakterizuojančius duomenis, kaip apie asmenį. Teismas nelogiškai bandė vertinti asmens gyvenimo būdą, santykius su visuomene nubrėždamas ribą nuo pragyventų 64 metų ir asmens vertinimui ribodamas paskutinių 1,5 metų tarpą, aiškiai nutylėdamas unikalią 20 metų veiklą labdaros fonde.
4.6. Akcentuotina, kad jei teismas rimtai svarsto keletą alternatyvių sprendimo variantų, jie atskleidžiami teismo sprendimo motyvuose, aptariami jų „už“ ir „prieš“. Jokio aptarimo apylinkės teismo nutartyje nėra, todėl laikytina, kad nutartis yra neteisinga ir prieštaraujanti teisei.
4.7. Dėl pateiktos Tytuvėnų medžioklės klubo charakteristikos, teismas tik paminėjo, kad tokia yra pateikta, bet nepasisakė kodėl nesvarstė argumentų „už“ ir „prieš“. Charakteristika apsvarstyta medžiotojų kolektyve. Kaip žinoma, medžiotojais gali būti tik asmenys esantys nepriekaištingos reputacijos. Tai, kad tokios, garbingus piliečius vienijančios asociacijos kolektyvo išduota charakteristika, teismo net nekomentuota, rodo teismo neobjektyvumą priimtame sprendime.
4.8. Teismas taip pat nevertino jo dalyvavimo Lietuvos kariuomenės savanorių - kūrėjų sąjungoje. Ši organizacija apjungia Lietuvos kariuomenės ir spec. struktūrų tarnybos veteranus, kurie stojo tarnybon Maskvoje, t. y. 1991 rugpjūčio mėn. kada niekas nežinojo kaip baigsis nepriklausomybės atstatymo procesas. Jis didžiuojasi, kad priklauso tokiam elitui, o teismas to nevertino ir nesvarstė ar nepriklausomybės kovų veteranui, už tai valstybės įvertintam valstybiniu apdovanojimu, galima būtų tuo remiantis anksčiau panaikinti teistumą.
4.9. Pažymima, kad apylinkės teismui pateikti keturi dokumentai apie jo nepriekaištingą reputaciją, nesąžiningai ir neteisingai nebuvo aptarti nutartyje apie tai nutylint ir iškelta mažareikšmių kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmė vertinant jį kaip „nelinkusį nuosekliai laikytis įstatymo normų ir keliamų reikalavimų“. Tokia teismo pozicija yra neteisinga. Laikytis įstatymo normų ir jomis keliamų reikalavimų buvo jo viso gyvenimo tikslas, kai dar 1985 m. pradėjo dirbti kriminalinėje paieškoje. 1988 m. buvo pripažintas geriausiu Kauno m. kriminalinės paieškos darbuotoju; 1990 m. savanoriškai stojo tarnybon saugant pirmus atkurtos valstybės asmenis; nuo 1991 m. sausio 8 d. iki gegužės mėn. pradžios dalyvavo Aukščiausios tarybos gynime; 20 metų dirbo darbą iš esmės bandydamas atitaisyti visuomenės ir valstybės padarytas klaidas, dėl kurių visuomenėje egzistuoja asmenys, neturintys gyvenamos vietos, nesugebantys įgyti net savo asmens dokumentų ar savarankiškai įsidarbinti. Pareiškėjas mano, kad visa tai nusveria mažareikšmius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nesukėlė niekam neigiamų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
4.10. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismo praktika, kuri neturi jokių panašumų su sprendimu jo byloje. Tai parodo, kad teismas atmestinai svarstė jo teistumo panaikinimo klausimą, nesigilinant į ikiteisminę jo biografiją, nei į jo visuomeninę veiklą ir jos reikšmę visuomenei jau po teistumo.
Šalies argumentai
4.11. Pareiškėjas skunde pateikė teismo praktikos pavyzdžių, kuriose nurodoma, kad administracinės baudos už eismo taisyklių pažeidimą ir net viešos tvarkos sutrikdymas, nėra pakankamas motyvas nepanaikinti teistumo, o kitu atveju teisės medžioti praradimas, kai negalima įgyti ginklo dėl teistumo, buvo vertinamas kaip tinkamas faktorius, kad žmogus atlikęs bausmę jaustų pilnavertišką gyvenimą, taip kaip suvokia jis, o ne kas kitas už jį sprendžia apie tai kiek ir ko pakanka tam.
4.12. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad teistumas jam neleidžia gauti elektroninės vizos į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tikslas - išbandyti širdies ligos gydymo metodus taikomus ten. Pareiškėjas nurodė, kad jau dešimt metų turi kardiologinę ligą ir, kad norisi gyventi ilgiau negu jam prognozuota. Šioje situacijoje teismas nutartyje tik nurodė apie jo ketinimą pratęsti vizą į JAV, lyg eiliniam turistui nekreipiant dėmesio į nurodytą kardiologinę ligą. Teismas pasielgė neetiškai ir nesąžiningai jo atžvilgiu. Jo sveikatos būklę patvirtina duomenys esantys „e-sveikata“ sistemoje.
Žemesnės instancijos teismas
4.13. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Į teismo pasiūlymą pasisakyti apie tai kaip jis vertina pats save, jis atsakė, kad nenori kalbėti apie tai, kas jam yra nemalonu. Mano, kad teismas tokiu būdu bandė išgauti jo prisipažinimą nors tokiu būdu, nes iš bylos duomenų matosi, jog yra perėjęs visas teismo instancijas Lietuvoje ir nėra pripažinęs kaltės.
4.14. Pažymima, kad teismas akcentavo jo nepagarbą prokurorės išdėstytai pozicijai. Skunde paaiškinama, kad prokurorė bandė susieti jo nusikalstamą veiką su E. K., kaip teistu asmeniu, kas yra visiškai neteisinga. Kadangi teisme jis nesinaudojo advokato paslaugomis, todėl pats turėjo įgyvendinti teisę rungtis su prokurore. Mano, kad prokurorė neturėjo teisės pagarsinti E. K. asmens, kaip neturinčio nepriekaištingos reputacijos, paminint apie tai, kad jis buvo teistas. Tai buvo neetiškas bandymas sumenkinti jam išduotą charakteristiką – pažymą, kurią pasirašė E. K. kaip „Krikščioniškojo labdaros fondo „T. n.“ prezidentas. Nesuprantamas teismo noras pamatyti jo pagarbos prokurorui formą, kada prokuroras byloje dalyvauja aiškiai nusižengdamas prokuroro etikos normai. Mano, kad tai yra aiškus teismo neobjektyvumas jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. B. skundas atmetamas
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjo G. B. skundu, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus imperatyvių BK 97 straipsnio nuostatų. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
7. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. BK 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas leidžia spręsti, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.
8. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
9. Nagrinėjamu atveju G. B. teistumą nulėmė jo atžvilgiu priimtas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) bauda. Pareiškėjo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Baudą G. B. sumokėjo 2023 m. sausio 4 d. Taigi, trejų metų teistumo terminas jam skaičiuotinas nuo bausmės atlikimo dienos. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistasis atitinka įstatyme nustatytą formaliąją sąlygą (suėjo ne mažiau kaip pusė teistumo termino), kuriai esant svarstytinas pateiktas prašymas panaikinti teistumą.
10. Pažymėtina, kad spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą (BPK 363 straipsnio 2 dalis). Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
11. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje prieita išvada, kad nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas nuteistajam G. B. panaikinti teistumą, tačiau kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.
12. Iš skundo argumentų matyti, kad nuteistasis tvirtina, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į visas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Visgi su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą, o tai, kad priėmė G. B. atžvilgiu nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, kad duomenys buvo įvertinti neteisingai. Apylinkės teismas teisingai įvertino G. B. elgesį po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tiek jį, tiek ir kitas aplinkybes gana detaliai aptarė. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo G. B. elgesiu neleidžia teismui spręsti apie galimybę jam panaikinti teistumą. Apylinkės teismas įvertino tai, kad G. B. teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jokių duomenų apie šiuo metu jam nagrinėjamas baudžiamąsias bylas nėra (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Tačiau vien tai, kad asmuo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo asmenybės išimtinai teigiamai necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas pateikė į bylą teigiamas charakteristikas - tiek Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „S.“, tiek Krikščioniškojo labdaros fondo „T. n.“ charakteristikos teismo buvo įvertintos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas taip pat įvertino, jog nuteistasis aktyviai prisidėjo ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju minėtą veiklą nuteistasis vykdė dar iki nusikalstamos veikos padarymo ir tai nesudaro esminės reikšmės klausimui dėl teistumo panaikinimo.
14. G. B. skunde akcentuoja dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes - negali užsiimti mėgstama veikla – medžiokle. Tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad nuteistojo siekis turėti ginklą medžioklei (yra medžiotojų būrelio narys) negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Pažymima, kad nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas vien siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl tokie nuteistojo skundo motyvai jokios reikšmės teistumo panaikinimui neturi.
15. Nuteistasis teistumo panaikinimo būtinumą grindžia ir tuo, kad teistumas jam kliudo prasitęsti turimą Jungtinių Amerikos Valstijų vizą, kuri jam reikalinga dėl turimos kardiologinės ligos tam, kad galėtų išbandyti kitokius gydymo metodus užsienyje. Tačiau aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų sveikatos ar kitokių pasekmių ar, kad jam neatidėliotinai būtina išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas dėl sveikatos būklės. Šios aplinkybės, kartu su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažintos pakankamomis pagrindui taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą.
16. Pabrėžtina tai, kad būtent išimtinai nepriekaištingas asmens elgesys visą teistumo laikotarpį leidžia spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, o tuo pačiu – ir bausmės tikslų nuteistojo atžvilgiu pasiekimą. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad baustumo už administracinius nusižengimus duomenys neigiamai apibūdina G. B. bei rodo jo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad G. B. po bausmės atlikimo ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos yra galiojančios. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad administraciniai nusižengimai yra galimai padaryti ir jo sutuoktinės, nes naudojasi tuo pačiu automobiliu, tačiau tokių duomenų teismas neturi. Sutiktina su skundo argumentais, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir nėra susiję su nusikalstama veika, už kurią jis turi teistumą, tačiau įvertinus jų pobūdį (administraciniai nusižengimai padaryti teistumui neišnykus, padaryti per trumpą laiką), bei skaičių, galima spręsti apie asmens sąmoningą teisės aktų reikalavimų ignoravimą.
17. Šios aplinkybės, vertinant kompleksiškai su kitais G. B. charakterizuojančiais duomenimis (kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos viso proceso metu neigė), rodo jo nenorą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, o toks nuteistojo elgesys vienareikšmiškai nėra suderinamas su galimybe sutrumpinti jam teistumo laiką arba jį panaikinti. Nors G. B. akcentuoja, kad dėl turimo teistumo jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis neigiamas pasekmes patiria dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, todėl jo patirti suvaržymai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė.
18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo G. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.