Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų S. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundus dėl Kauno teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR N-277-2022 dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundai netenkintini.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

9. Nustatyta, kad pareiškėjų skundžiamu Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR N-277-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) S. P. nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d. 15.02 val. važiavo transporto priemone Volvo FH 460 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, Vilkaviškio r., Kybartai, J. Basanavičiaus g. 2. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvą ir žodžiu deklaravo, kad gabena 700 litrų dyzelinio kuro, tačiau muitinio tikrinimo metu automobilio Volvo FH 460 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje po miegamojo gultu esančiuose trijuose krepšiuose buvo rasta 12000 NAR (600 pakelių) cigarečių „NZ Black“ ir vienas butelis (1 litro talpos) viskio „Glen Scanlan“, kurie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami nepateikiant muitinės kontrolei, tokiu būdu S. P. savo veiksmais, vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tyčia siekė išvengti muitinės kontrolės ir nepateikti gabenamų prekių, taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 135 straipsnio 1 dalies ir 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 2 dalyje. Už nurodytą nusižengimą jam paskirta 3200 eurų bauda bei daiktų konfiskavimas – tabako gaminių Cigaretės „NZ Black“ 12 000 vienetų skaičius, alkoholinis gėrimas „Glen Scanlan“ nepaženklintas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka 1 litras, transporto priemonė – automobilis Volvo FH 460 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir konfiskuota transporto priemonė).

10. Byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, paskirtos baudos bei administracinio poveikio priemonės - tabako gaminių, vieno alkoholinio gėrimo butelio konfiskavimo nėra. Pažeidėjo S. P. kaltę, padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, be paties pažeidėjo prisipažinimo įrodo bylos duomenų visuma. Nutarimas skundžiamas tik dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, šios transporto priemonės registracijos liudijimo, konfiskavimo, prašant juos grąžinti savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi byloje ginčo dėl pažeidėjo S. P. padaryto administracinio nusižengimo nekilo, pareiškėjai ginčija tik administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskaciją, toliau spręstina dėl šios paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo (ANK 641 straipsnis).

11. ANK 208 straipsnio 2 dalis numato, jog prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Taigi, šio straipsnio dispozicija numato atsakomybę už privalomai pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. ANK 208 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už ANK 208 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

12. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

13. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos sąlygos , kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, jei: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-325-468/2020, AN2-335-468/2020, AN2-468-891/2020, AN2-295-988/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertino kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

15. Byloje nustatyta, kad šis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, jame buvo gabenamos privalomos pateikti muitinei prekės. Byloje nustatyta, jog kontrabandos prekės nebuvo deklaruotos, jos nebuvo ir paprastai, akiai prieinamoje be jokių kliūčių ir papildomų priemonių, pastangų joms aptikti, padėtos, nes jos buvo aptiktos tik po detalaus patikrinimo automobilio kabinoje po miegamojo gultu, t. y. vietoje, kuri nėra skirta gabenti kroviniams, ir tai vertinama kaip aplinkybė, kad kontrabandos dalykas buvo paslėptas pasinaudojant automobilio konstrukcija, taip siekiant apsunkinti cigarečių aptikimą. Nors pareiškėjai nurodo, jog cigaretės buvo gabenamos nepaslėptos, tačiau toks teiginys yra teisiškai nereikšmingas, juolab vertintinas kritiškai, jau vien dėl to, kad šie daiktai buvo gabenti transporto priemonėje prekių gabenimui nepritaikytoje vietoje, jie nebuvo deklaruoti, slepiamas pats cigarečių ir alkoholio gabenimo faktas, gabentas pakankamai didelis cigarečių kiekis, kurio be transporto priemonės pergabenti per valstybės sieną nepastebėtam nebūtų galimybės, o tokias pat prekes S. P. kontrabanda gabeno nebe pirmą kartą. Kita vertus, vien tai, kad kontrabanda gabentos prekės (ne)buvo paslėptos nešalina šiuo atveju administracinės atsakomybės, nes atsakomybė pagal ANK 208 straipsnį kyla ne už slėpimą, o už privalomai pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Pažeidėjas neginčija ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, neginčija aplinkybės, kad privalomai pateikti muitinei daiktus gabeno transporto priemonėje jų nepateikdamas muitinės kontrolei.

16. Pagal teismų praktiką tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno pažeidėjas, be transporto priemonės, išvengiant muitinės kontrolės, jų nedeklaravus, gabenti nebūtų įmanoma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose: Nr. 2AT-5-2011, 2AT-7-2013, 2AT-5-2014, 2AT-58-489/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-23-195/2018). Teismų praktikoje toks kontrabandos kiekis nelaikytinas, kaip nurodė pareiškėjai, nedideliu, priešingai net ir mažesnio kiekio cigarečių kontrabandai transporto priemonė būdavo pripažįstama būtina priemone joms gabenti (žr., pvz., kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2AT-58-489/2015, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-196-245/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose: Nr. AN2-23-195/2018, Nr. AN2-46-626/2018, Nr. AN2-255-843/2017, Nr. AN2-32-655/2017, Nr. AN2-3-195/2017).

17. Be to, sutiktina su Institucijos atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, kad konfiskuotos transporto priemonės savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Skundu pareiškėja akcentavo transporto priemonės vertę, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-65-222/2017, Nr. 2AT-46-628/2019). Teismas pažymi, kad bendrovei priklausančia ta pačia transporto priemone Volvo FH 460 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. kontrabandą vežė jau ketvirtą kartą. Ir nors Bendrovės skunde nurodoma, kad žinojo tik apie vieną jų šio darbuotojo teisės pažeidimą, t. y. kontrabandinių prekių gabenimą, jų transporto priemone, o apie kitus du nusižengimus nežinojo bei neturi nei teisės, nei pareigos rinkti duomenis apie darbuotojo daromus teisės nusižengimus, tačiau tokie pareiškėjos bendrovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kaip siekis padėti išvengti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsakomybės taikant administracinio poveikio priemonę, juolab vien tai, kad bendrovė žinojo apie vieną nusižengimą gabenant jiems priklausančia transporto priemone kontrabandines prekes, tačiau ir toliau leido asmeniui naudotis jų transporto priemone, rodo, kad bendrovė prisiėmė riziką ir nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga. Pritaikius pirmąjį kartą S. P. administracino poveikio priemonę – bendrovei priklausančios transporto priemonės, su kuria padarytas ir šioje byloje skundžiamame nutarime nurodytas nusižengimas, turto vertės konfiskaciją, darbdavys turėjo domėtis darbuotojo elgesiu ir su jo darbo funkcijomis susijusia veikla, siekiant išvengti neigiamų padarinių sau ir kitiems asmenims. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog transporto priemonės savininkė, žinodama, kad jos darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, nuolat vyksta į kaimynines šalis, kur cigarečių ir alkoholio kainos kur kas mažesnės nei Lietuvoje, žinodama darbuotoją charakterizuojančius duomenis, asmens atlyginimo dydį bei už analogišką administracinį nusižengimą paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertės dalies dydžius, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, aktyviai nesidomėjo savo transporto priemonės naudojimo aplinkybėmis bei nesiėmė pakankamų priemonių, kad transporto priemonė nebūtų panaudota administraciniam nusižengimui daryti, žinodama darbuotojo baustumą už kontrabandą toliau leido minėta transporto priemone naudotis.

18. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas, perduodamas naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Nors transporto priemonės savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad ji nežinojo, jog jos darbuotojas gabens per sieną cigaretes, tačiau nustatyta, kad minėta transporto priemonė iš jos savininkės buvo paimta savininkės sutikimu, būtent pati bendrovė leido naudotis minėta transporto priemone, nors žinojo, jog būtent šis darbuotojas jau yra baustas administracine tvarka už analogišką kontrabandos nusižengimą, taikant ir tapačios transporto priemonės vertės dalies konfiskaciją. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama transporto priemonės savininkė, nepakankamai rūpinosi ir domėjosi, kaip, kokiems tikslams bus naudojama jos transporto priemonė, t. y. su savo turtu nesielgė taip rūpestingai ir atsakingai, kad šis nebūtų panaudotas priešingai įstatymams, visuomenės interesams. Transporto priemonių (kaip ir kitų daiktų) savininkai, perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis gali būti prarastas (sugadintas, sunaikintas arba konfiskuotas), ir jie tai daro laisva valia, suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Taigi, ta aplinkybė, kad transporto priemonės savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai nėra susijusi su padarytu administraciniu nusižengimu, neužkerta kelio taikyti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimą.

19. Kaip jau minėta, S. P. tokio pobūdžio nusižengimą padarė ne pirmą kartą, o ketvirtą, todėl atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas, gailėjimasis teismo laikytinas deklaratyviu bei formaliu, siekiant palengvinti savo atsakomybę, suvokiant jos neišvengiamumą. Pažymėtina, kad S. P. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Šioje situacijoje S. P. padarytas nusižengimas, gabenant pakankamai didelį kiekį prekių, be transporto priemonės būtų neįmanomas, kadangi kertant valstybės sieną tokį kiekį rankose, nepastebimai, t. y. jų nedeklaravus, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų įmanoma pergabenti per valstybės sieną. Pažymėtina, kad kontrabandines cigaretes asmuo gabeno taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti nesiėmus papildomų paieškos veiksmų, kas patvirtina, kad jo veiksmai buvo sąmoningi – jis suvokė, kad daro administracinį nusižengimą ir norėjo taip veikti. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju, netaikant jau sisteminiais tapusių administracinių nusižengimų padarymo priemonės - transporto priemonės, konfiksavimo, vien teisės pažeidėjui paskirta bauda neturėtų tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o teisinės atsakomybės poveikis S. P., kaip jau nustatyta, būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, be to, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonė galės būti ir toliau naudojama neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams.

20. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta įgyvendinti nuobaudos paskirtį, įvertinus nuobaudos dydį, nagrinėjamos bylos atveju skiriama poveikio priemonė proporcingumo reikalavimą atitinka, byloje nėra jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų suabejoti jos adekvatumu. Kaip nurodyta teismų praktikoje, vien tik galimai sunki pažeidėjo materialinė padėtis ar jo sveikatos problemos, konfiskavimo taikymo pagrįstumui esminės reikšmės neturi (žr., pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-327-594/2018). Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad S. P. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantį administracinį nusižengimą, sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis jau ketvirtą kartą gabeno Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka nepaženklintas cigaretes, jų nepateikdamas muitinės kontrolei, tam iš anksto ruošėsi, gabeno cigaretes prekių gabenimui nepritaikytoje vietoje, todėl manyti, jog transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju būtų per griežta ar neproporcinga administracinio poveikio priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Per trumpą laiko tarpą analogiškų pažeidimų padarymas liudija, kad kontrabanda buvo S. P. papildomas lėšų pragyvenimui šaltinis bei, kad ankstesniu nutarimu paskirta piniginė nuobauda su transporto priemonės dalies vertės konfiskacija jokio teigiamo, ar prevencinio poveikio neturėjo ir nuo naujo analogiško nusižengimo padarymo S. P. neatbaidė. Pažymėtina, kad paskirta nuobauda turi atgrasyti teisės pažeidėją nuo teisės pažeidimų darymo. Europos Sąjungos muitinės kodekso 42 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą, kad tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pažeidimo aplinkybes, neteisėtai gabentų cigarečių kiekį ir vertę, transporto priemonės pakartotinį panaudojimą analogiškam nusižengimui daryti, piniginės nuobaudos dydį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad piniginės nuobaudos dydis ir paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas nėra aiškiai per griežta. Priešingu atveju nebūtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuria siekiama ne tik nubausti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

21. Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, spręstina, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, yra būtinas ir proporcingas. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių kontekste, transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti, o pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonės būtinumo, siekiant tenkinti bendrovės poreikius, nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi transporto priemonės reikalingumo aplinkybe kiekvienas asmuo gali grįsti šios priemonės tariamą neproporcingumą, todėl vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą.

22. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė (Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui, kenkiant visuomenės interesams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-2013, 2AT-2-2013, 2AT-27-2014; 2AT-64-697/2015; KLAT nutartis Nr. ATP-645-107/2015, KAT nutartis Nr. ATP-322-175/2015, VAT nutartis Nr. ATP-303-387/2015, LVAT nutartis Nr. N575-1742/2008, LAT nutartis Nr. 2AT-23/2012).

23. Teismo vertinimu transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju, kuris per trumpą laikotarpį jau yra ketvirtas, todėl, laikytinas piktybišku ir sisteminiu nusižengimu, atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pareiškėjų teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pažymėtina, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis Nr. 2AT-46-628/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš į bylą pateiktos Materialinės atsakomybės sutarties Nr. 1 bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. P. įsipareigojo atsakyti už bet kokią darbdavio žalą dėl neteisėtų veiksmų, įstatymų pažeidimų, įskaitant kontrabandos vežimą. Taigi, pareiškėjas konfiskavus transporto priemonę turėtų teisę iš darbuotojo išsireikalauti konfiskuotino automobilio sumą šios sutarties pagrindu civilinio proceso tvarka. Šis faktas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo turto visiškai nepraranda, nes turi galimybę susigrąžinti patiriamus nuostolius. Be to, svarbu turėti omenyje ir tai, kad bendrovės vykdoma verslo veikla, darbo santykiai, jų pagrindu materialinės atsakomybės sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, S. P. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl Kauno teritorinės muitinės skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjų skundai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi

nutaria:

Skundų netenkinti ir Kauno teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR N-277-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.