Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. birželio 4 d. nutarimo Y. B. (toliau – Y. B.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. B. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 13 d., 2.10 val., vykdamas automobiliu „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą, veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį tikrinimą, automobilio šonuose po apdaila, miegamajame gulte buvo rasta paslėpta nedeklaruota 460 pakelių cigarečių „NZ Black“, 480 pakeliai cigarečių „Queen Mentol“, 850 pakelių cigarečių „Compliment“, 300 pakelių cigarečių „Marvel“, 380 pakelių cigarečių „LD“, 50 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, kurių bendra vertė 8 341,20 eurų (166,82 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND)), tuo pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.Už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Y. B. buvo paskirta 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų bauda su 460 pakelių cigarečių „NZ Black“, 480 pakelių cigarečių „Queen Mentol“, 850 pakelių cigarečių „Compliment“, 300 pakelių cigarečių „Marvel“, 380 pakelių cigarečių „LD“, 50 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, kurių bendra vertė 8 341,20 eurų, konfiskavimu. Y. B. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį pirmą baudos dalį – 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) eurų sumokėti iki 2018 m. birželio mėnesio paskutinės dienos, vėliau kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokėti po 110 (vieną šimtą dešimt) eurų, mokėjimą, užbaigti iki 2020 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos. Tuo pačiu nutarimu nutarta transporto priemonę „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registravimo liudijimą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti transporto priemonės savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimo dalį dėl automobilio „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo jos savininkui ir šią transporto priemonę konfiskuoti.Institucijos teigimu, automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, kad automobilio, kaip nusižengimo įrankio, konfiskavimas negalimas. Automobilių savininkai, perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis bus prarastas, ir jie tai daro laisva valia, suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Šios pozicijos, pasak Institucijos, laikomasi tiek vieningai šiuo klausimu formuojamoje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, pagal kurią, draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala, išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi, disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Apeliaciniu skundu pažymima, kad Y. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog transporto priemonę jis išsinuomojo iš N. K. dviejų metų laikotarpiui už 3000 dolerių ir automobilį vairavo pagal įgaliojimą. Šis faktas, Institucijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai spręsti, kad automobilio savininkas, perdavęs savo turtą svetimam asmeniui, prisiėmė ir su tuo susijusią riziką. Y. B. jam išnuomotu automobiliu naudojosi be apribojimų, galėjo juo vykti ir į užsienio valstybes, taip pat ardyti jo apdailą ir daryti kitokius automobilio pakeitimus. Šių duomenų visumoje, pasak Institucijos, yra pakankamas pagrindas konfiskuoti Y. B. nusižengimo padarymo metu vairuotą automobilį. Šios išvados kontekste pabrėžiama, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog transporto priemonė privalo būti konfiskuojama, kai ji buvo padaryta kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji tam buvo specialiai pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Nagrinėjamu atveju Y. B. akivaizdžiai siekdamas palengvinti neteisėtą prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, apsunkinant gabenamų cigarečių suradimą, automobilio gamyklines ertmes, neskirtas daiktams laikyti, panaudojo kaip slėptuves kontrabandai gabenti. Be automobilio Y. B. nebūtų galėjęs nuslėpdamas nuo muitinės pareigūnų pergabenti tokį didelį kiekį cigarečių.Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad Y. B. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darančių administracinių nusižengimų, tam kruopščiai ruošėsi, todėl vertinamu atveju turi būti stengiamasi efektyviomis priemonėmis užkirsti kelią analogiškų nusižengimų darymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimu Y. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti Y. B. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, buvo neteisėtai, t. y. išvengiant muitinės kontrolės, gabenamos cigaretės, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Kaip nustatyta ANK 208 straipsnio 4 dalyje, už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Tačiau, pagal ANK 208 straipsnio sankciją transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas. Aptariamo straipsnio sankcijoje kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas numatytas kaip administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Ir vis tik, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu: 1) ji buvo specialiai tam pritaikyta arba 2) jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei. Šios sąlygos yra alternatyvios, todėl transporto priemonės konfiskavimui pakanka bent vienos iš jų nustatymo. Panašaus pobūdžio bylose kontrabandos gabenimo priemonė suprantama kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina prekių neteisėto gabenimo padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos ekonomikai ir kitiems visuomenės interesams. Tokia gabenimo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę kontrabandos būdu gabenti cigaretes, jeigu be šios transporto priemonės gabenimas būtų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-648/2018). Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Y. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas panaudojant transporto priemonę, t. y. automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka nepaženklintos cigaretės buvo paslėptos automobilio šonuose po apdaila bei miegamajame gulte, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju kontrabandos dalykui gabenti nebuvo įrengtos specialios slėptuvės, tačiau jų suradimo apsunkinimui buvo pasinaudota gamyklinėmis automobilio ertmėmis, jas panaudojant kaip slėptuves. Bylos duomenimis nustatyta, kad Y. B. gabeno 2520 pakelių, t. y. 50400 vnt., įvairių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, ir tai suponuoja išvadą, kad nepanaudojant transporto priemonės tokio didelio kiekio cigarečių pergabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną būtų buvęs neįmanomas, dėl ko, tokios transporto priemonės konfiskavimas vertinamu atveju yra būtinas.Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų. Iš aptarto seka, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Sprendžiant ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui priklausančio automobilio, panaudoto kontrabandai gabenti konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą abejonių tuo, kad kontrabandos būdu gabendamas cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Y. B. naudojosi kito asmens, t. y. N. K. vardu registruota transporto priemone, aukštesniajam teismui nekyla, tačiau, vien registracija, įvertinus nagrinėjamos kategorijos bylų specifiką, ne visada atspindi, kad faktinis automobilio savininkas yra dokumentuose nurodytas asmuo, kadangi asmenys, gabenantys kontrabandą, gan dažnai įsigytų transporto priemonių neregistruoja savo vardu, tokiu būdu siekdami išvengti galimo automobilio konfiskavimo arba jo konfiskavimo galimybes apsunkinti. Y. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jo vairuota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso Lenkijos Respublikos piliečiui N. K., iš kurio jis automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išsinuomojo 2 (dviejų) metų laikotarpiui už 3000 dolerių užmokestį. Automobilį vairavo pagal N. K. įgaliojimą, nuomos sutarties, sudarytos tarp Y. B. ir N. K., pagrindu. Tačiau, nei paminėtos nuomos sutarties, nei įgaliojimo, kurio pagrindu, pasak administracinį nusižengimą padariusio asmens, jis vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, nepateikė, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginių atitikimu tikrovei. Juo labiau, jog tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nebuvo nuosekli - 2018 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismui pateikdamas prašymą grąžinti automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Y. B. nurodė, jog jį pasiskolino iš pažįstamo asmens, siekdamas keleivių pervežimo paslaugų teikimu šiek tiek užsidirbti (b. l. 23).Vertinant Y. B. argumentus dėl automobilio nuomos sutarties su N. K. sudarymo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmeniui, transporto registracijos liudijime nurodytam kaip savininkui, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo pranešta, tačiau, į teismo posėdį jis neatvyko, savo paaiškinimų teismui taip pat nepateikė. Toks N. K. elgesys, neabejotinai patvirtina, kad N. K. iš esmės ignoravo jam, kaip transporto priemonės savininkui suteiktas teises, nesiekė apginti savo nuosavybės įstatymų nustatyta tvarka, kas visumoje, tikint Y. B. versija, jog automobilis jam buvo išnuomotas, kelia pagrįstų abejonių ne tik tarp N. K. ir Y. B. neva sudarytos automobilio nuomos sutarties faktu, bet ir šios sutarties rūšimi bei faktiniu automobilio savininku. Šių duomenų plotmėje paminėtina ir tai, kad neteisėtais Y. B. veiksmais per Lietuvos Respublikos sieną gabentos cigaretės buvo paslėptos gamyklinėse automobilio „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ertmėse – automobilio šonuose po apdaila, miegamajame gulte, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog kontrabandos gabenimui transporto priemonė buvo ardoma, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant automobilio gamyklinę konstrukciją bei mažinant jos vertę. Toks Y. B. elgesys aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog vertinamu atveju jam neva išnuomota transporto priemone Y. B. naudojosi kaip sava. Esant šių duomenų visumai, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju Y. B. nevengė jam neva išnuomotu automobiliu ne tik vykti į užsienio valstybes, bet ir ardyti gamyklines automobilio ertmes, įvertinus tai, kad N. K. nesidomėjo nei teismo procesu, nei transporto priemonės likimu, yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju tarp administracinį nusižengimą padariusio asmens ir transporto priemonės savininko buvo sudarytas apsimestinis sandoris (ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punktas), t. y. neva sudaryta nuomos sutartis, siekiant nuslėpti automobilio pirkimo-pardavimo faktą, tokiu būdu išvengiant ne tik galimo transporto priemonės konfiskavimo įvykdžius kontrabandą, bet ir visų su transporto priemonės perregistravimu kylančių pasekmių, pvz. mokesčių, juolab, kad transporto priemonė yra registruota ES, tuo tarpu pažeidėjas – Ukrainos gyventojas. Pažymėtina, kad netgi nurodoma už automobilio nuomą sumokėta pinigų suma, yra didesnė nei vidutinė tokios transporto priemonės vertė (b. l. 11), kas tik patvirtina aukščiau padarytą išvadą, kad faktinis šio automobilio savininkas pažeidimo padarymo metu buvo ne dokumentuose nurodytas N. K., o Y. B..Sprendžiant transporto priemonės, panaudotos Y. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymui, konfiskavimo klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta įgyvendinti nuobaudos paskirtį, įvertinus nuobaudos dydį, nagrinėjamos bylos atveju skiriama poveikio priemonė proporcingumo reikalavimą atitinka, byloje nėra jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų suabejoti jos adekvatumu. Vien tik galimai sunki pažeidėjo materialinė padėtis ar jo sveikatos problemos, konfiskavimo taikymo pagrįstumui esminės reikšmės neturi. Juo labiau, jog šios aplinkybės buvo įvertintos tiek skiriant kaltininkui baudą, tiek ir išdėstant jos mokėjimą dalimis. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad Y. B. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantį administracinį nusižengimą, sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis gabeno Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka nepaženklintas cigaretes, jų nepateikdamas muitinės kontrolei, tam iš anksto kruopščiai ruošėsi – ardė automobilio konstrukcijas ir jose slėpė neteisėtai gabenamas cigarets, todėl manyti, jog transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju būtų per griežta ar neproporcinga administracinio poveikio priemonė Y. B. padarytam administraciniam nusižengimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš esmės sutinkant su pateikto apeliacinio skundo argumentais, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimo dalis dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, panaikintina, šioje dalyje priimant naują nutarimą – vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 4 dalies 2 punktu, transporto priemonė – automobilis „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruota N. K. vardu, konfiskuojama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės VW LT35 grąžinimo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui ir šioje dalyje priimti naują nutarimą: konfiskuoti automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą N. K. vardu.

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.