Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-30 nutarimo, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 1 300 Eur dydžio bauda, taip pat, pagal 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir su transporto priemonės – automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir su transporto priemonės – automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. 2020-07-06, apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilės girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. G. turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilės girtumo laipsnis ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, dėl išskirtinio šio administracinio nusižengimo pavojingumo specialiosios teisės atėmimas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

8. Apeliantas skundu nurodo, kad jo atžvilgiu nurodyta administracinio poveikio priemonė negalėjo būti skiriama, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 baudžiamuoju įsakymu jam uždrausta vairuoti transporto priemones dvejiems metams, t. y., jo manymu, negalima atimti to, ko asmuo neturi. Su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina. ANK 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, t. y. iš šios normos turinio matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas tiek asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs ir šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis, tiek asmeniui, neturinčiam tokios teisės, t. y. neįgijusiam arba tokios teisės netekusiam. Skiriant specialiosios teisės atėmimą tokiam asmeniui, jis net ir pasibaigus šiam laikotarpiui netenka galimybės ją įgyti kol nepasibaigia vėlesniu teismo nutarimu ar nutartimi paskirta administracinio poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad uždraudžiant vairuoti transporto priemones tam tikram laikotarpiui siekiama prevencinių tikslų – užkirsti kelią naujiems administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant automobilį, taigi šios administracinio poveikio priemonės skyrimo tikslai niekaip nėra susiję su šios teisės turėjimu ar neturėjimu. Tuo tarpu neskiriant administracinio poveikio priemonės asmeniui vien todėl, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis tokios teisės yra neįgijęs ar netekęs, lemtų netinkamą įstatymo aiškinimą, prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui, kadangi transporto priemonių vairuotojai, tuo metu neturintys teisės valdyti automobilį, padarę analogiškus administracinius nusižengimus galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems teisė vairuoti transporto priemones tuo metu buvo suteikta ir galiojanti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad specialiosios teisės atėmimas G. G. atžvilgiu yra galimas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

9. G. G. skundu taip pat nesutinka su jo motinai G. P. nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio konfiskavimu. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už ANK 208 straipsnio 2 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

10. Apeliantas nurodo, kad jo motina G. P. nežinojo, jog su patikėtu turtu jis darys administracinį nusižengimą. Tokius G. G. argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar trečiojo asmens turto atžvilgiu gali būti taikomas turto konfiskavimas, svarbu įvertinti ne tik tai, ar asmuo iš tiesų neabejotinai žinojo, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau ir tai, ar jis iš tam tikrų duomenų nesuvokė asmens, kuriam suteikiamas turtas, neteisėtų veiksmų galimumo, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą, arba buvo abejingas. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. G. ir anksčiau baustas administracine tvarka už nusižengimus, padarytus naudojantis G. P. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiama teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, kad automobilis yra registruotas jos vadu, tačiau pati juo nesinaudoja, neturi teisių, transporto priemonė buvo skirta tam, kad G. G. vežtų ją į Baltarusiją. Transporto priemonės savininkė nurodė, kad automobilio raktai yra namuose, sūnus grįžta namo, juos pasiima ir važiuoja, tai, teismo vertinimu, parodo, jog faktiniu transporto priemonės valdytoju buvo ne G. P., o G. G. ir tikroji automobilio savininkė neturėjo jokios įtakos jos valdymui, t. y. G. G. automobilį naudojo kaip savo turtą.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad nors, G. G. teigimu, jo ir motinos pokalbis apie vasario mėnesio įvykius vyko šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, iš G. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji anksčiau mėgino kalbėti su G. G., nurodė, kad negalima sėsti už vairo išgėrus, sūnus sakė gerai, bet kada susipyksta su mergina sėda į automobilį ir važiuoja, pykstasi pastoviai, t. y. išreiškė tam tikrą nepasitenkinimą nuolat pasikartojančiais sūnaus veiksmais. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas G. G. paaiškinimus, jog automobilio savininkė G. P. nenumanė, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir atimta teisė vairuoti, bei, kad su jos turtu bus vykdomas teisės pažeidimas, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Teismo vertinimu, G. P., žinodama apie tai, kad G. G. nuolat naudoja jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, turėdama informacijos, jog asmuo vasario mėnesį vairavo būdamas neblaivus, dėl ko jam yra atimta specialioji teisė, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, todėl turto konfiskavimo taikymas jos atžvilgiu yra galimas.

12. Dėl G. G. skundo argumento, jog konfiskuota transporto priemonė yra reikalinga G. P. poreikiams tenkinti, pažymėtina, kad tai nėra savaime pripažįstama kaip ypatinga aplinkybė, lemianti administracinio poveikio priemonės netaikymą. G. P. posėdžio metu nurodė, kad nesinaudoja automobiliu, jį vairavo tik G. G., iš bylos aplinkybių matyti, kad ji neužkirto kelio tolimesniam automobilio naudojimui, nors žinojo, kad G. G. teistas už vairavimą esant neblaiviam ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. P. numatė, jog G. P. padarius naują administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ne tik jo, bet ir pačios G. P. turto atžvilgiu gali kilti griežtos teisinės pasekmės, tarp jų ir jos turto konfiskavimas. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, taikyta teisingai ir nepažeidžiant proporcingumo principo.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu skirti apelianto prašomą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas neturi darbo, duomenų apie jo turimą turtą ar pajamas, iš kurių galėtų įvykdyti tokią prievolę, teismui nėra pateikta, atvirkščiai, teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, patvirtina, jog G. G. turtinė padėtis yra sunki, todėl, teismo vertinimu, paskyrus automobilio vertės konfiskavimą pinigine išraiška, tik dar labiau apsunkintų jo finansinę padėtį ir teismo paskirtų sankcijų vykdymą.

14. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas neabejotinai pakeis įprastą G. G. ir G. P. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas bei asmuo, suteikęs savo turtą administracinio nusižengimo darymui. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, ar turto, su kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadoms dėl G. G. ir G. P. skirtinų administracinio poveikio priemonių, todėl skundžiama Vilniaus miesto teismo 2020-07-30 nutarimas yra paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-30 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama.