Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (Y. B.) įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Dimitrijus Fomkin) (toliau ir – įgaliotas atstovas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1740-1130/2020, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 820 Eur bauda su 200 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis konfiskavimu, taip pat konfiskuotas automobilis SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. B. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., 20.00 val., atvykęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą, Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., automobiliu SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravęs, kad gabenamų prekių kiekis neviršija leistinų normų, automobilio gamyklinėse ertmėse priekinėje dalyje paslėpęs nuo muitinio tikrinimo neteisėtai įvežė į Lietuvos Respubliką 200 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė – 718 Eur (14,36 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai). Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

10. Muitinės atstovo vertinimu, ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose paskirta minimali 1820 Eur bauda bei transporto priemonės konfiskavimas turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį ir bus efektyvia prevencine ir proporcinga priemone nuobaudos keliamiems tikslams pasiekti. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl nusižengimo įrankio konfiskavimo. Priešingu atveju, teisinės atsakomybės poveikis bus formalus, o ateityje gali susidaryti galimybė asmenims, įvykdžiusiems kontrabandos nusižengimus (ypatingai gabenantiems kontrabandos daiktus kitiems asmenims priklausančia transporto priemone) išvengti atsakomybės. Muitinės atstovas atkreipia dėmesį, kad konfiskavus transporto priemonę, o ne grąžinus ją jos savininkui, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, taip pat paskirtos baudos dydis bei administracinio poveikio priemonės – kontrabandos daiktų (cigarečių) konfiskavimo, taikymas. Skundu nesutinkama su kitos administracinio poveikio priemonės paskyrimu, tai yra su kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – automobilio SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ne pažeidėjui, konfiskavimu. Taip pat prašoma išdėstyti skirtos baudos mokėjimą 24 mėnesiams.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

13. J. B. nubaustas už tai, kad žodžiu deklaravo, jog negabena prekių, kurių kiekis viršija leistinas normas, tačiau per Lietuvos Respublikos sieną, automobilio SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinėse ertmėse priekinėje dalyje gabeno 200 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Priešingai nei skunde nurodo įgaliotas atstovas, byloje neginčijamai nustatyta, kad cigaretės buvo gabenamos ne įprastai skirtose laikyti daiktus vietose, o specialiai pritaikytoje slėptuvėje, tai yra automobilio priekinėje gamyklinėje ertmėje šalia rato, sudėjus ten cigaretes perpjovus šią ertmę peiliu, o tai rodo, kad J. B. jas paslėpė taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti, teisės pažeidimas nebuvo spontaniškas, asmuo ruošėsi, ieškojo slėptuvių, įsigijo cigaretes. Viena iš transporto priemonės pripažinimo administracinio nusižengimo padarymo priemone būtinų sąlygų yra tai, kad be automobilio tokio prekių kiekio per valstybės sieną nebūtų galima pernešti nepateikiant muitinės kontrolei. Įvertinus J. B. gabentų cigarečių kiekį – 200 pakelių, kuris, nors ir nėra itin didelis, tačiau darytina išvada, kad tokio cigarečių kiekio, priešingai nei teigia apeliantas, slapta pergabenti per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, be transporto priemonės būtų techniškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, nurodyta transporto priemonė – SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintina administracinio nusižengimo padarymo priemone.

14. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

15. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju konfiskavo transporto priemonę, kuri priklauso ne pažeidėjui J. B., o jo draugui D. T.. Apeliantas su šiuo teismo sprendimu nesutinka, tačiau skunde nenurodo, jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis, apart to, kad buvo pažeistos automobilio SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko D. T. teisės, nes jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl kitam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimo galimumo pagrindžia objektyvūs bylos duomenys.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ne pažeidėjui, bet kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, svarbus tik minėtas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas, kai trečiasis asmuo pats perleidžia turtą pažeidėjui. Likusiais, ANK 29 straipsnio 4 dalies 2-5 punktuose numatytais, atvejais pažeidėjas turtą perleidžia trečiajam asmeniui, todėl nagrinėjamos bylos kontekste jie nėra svarbūs. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar trečiojo asmens turto atžvilgiu gali būti taikomas turto konfiskavimas, svarbu įvertinti ne tik tai, ar perleisdamas turtą pažeidėjui šis asmuo iš tiesų neabejotinai žinojo, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau ir tai, ar jis iš tam tikrų duomenų nesuvokė asmens, kuriam suteikiamas turtas, neteisėtų veiksmų galimumo, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą, arba buvo abejingas. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui. Iš byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas D. T. vardu. Byloje nustatyta, kad minėtą automobilį D. T. pats davė J. B., leido jam naudotis juo savo reikalais ir, kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pats J. B., jis šiuo automobiliu naudojosi apie du mėnesius, juo naudojosi, kaip savu, ką patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis peiliu pjovė gamyklinę automobilio ertmę. Automobilio savininkas D. T. jokių pretenzijų dėl automobilio grąžinimo nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, nors, kaip matyti iš J. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, D. T. buvo žinoma apie teismo posėdžio datą ir vietą. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, D. T. negalėjo atvažiuoti, nes neturi vizos, o rašytinį paaiškinimą iš jo paimti pamiršo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju D. T. teisės nebuvo pažeistos, apie teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė, jokių rašytinių paaiškinimų teismui nepateikė, nekonfiskuoti automobilio neprašė, o tai rodo, kad jis yra abejingas tam, kas atsitiks su jo turtu. Teismo vertinimu, transporto priemonės perleidimo aplinkybės, taip pat D. T. žinojimas, kad J. B. važiuos į užsienį (tą patvirtino J. B.) bei J. B. veiksmai su automobiliu (mechaniškai pažeidė gamyklinę automobilio ertmę, siekdamas įrengti slėptuvę), rodo, kad automobilio savininkas suvokė neteisėtų veiksmų galimumą, nors, kaip nurodė J. B., jam ir nebuvo konkrečiai žinoma apie administracinio nusižengimo darymą, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad D. T. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, todėl turto konfiskavimo taikymas jo atžvilgiu yra galimas.

17. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. B. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad J. B. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų. Prieš darydamas ANK 208 straipsnyje numatytą nusižengimą J. B. nesielgė atsakingai ir nenumatė, kad dėl jo daromos veikos gali nukentėti jo materialinė gerovė bei, kad gali būti konfiskuotas ne jam priklausantis automobilis, kuris šioje situacijoje buvo svarbus atliekant kontrabandos nusižengimą, nes buvo gabentas toks kiekis cigarečių, kurio nepastebimai, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Be to, cigaretės paslėptos daiktams gabenti neskirtose vietose, taip apsunkinant jų radimą. J. B. eksploatavo automobilį taip, tarsi būtų jo savininkas. Taip pat nusižengimui buvo iš anksto ruošiamasi, tai nebuvo spontaniškas poelgis, nes siekiant paslėpti gabenamas cigaretes mechaniškai buvo prapjauta automobilio konstrukcija ir joje esančioje ertmėje paslėptos cigaretės. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, teisinės atsakomybės poveikis J. B. bus formalus ir prieštaraus ANK 22, 27 straipsnių nuostatų tikslams.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio SAMAND LX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu, konfiskavimas yra ne per griežta, taikyta teisingai ir nepažeidžiant proporcingumo principo. Naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

19. Apeliaciniu skundu įgaliotas atstovas taip pat prašo išdėstyti J. B. skirtos 1820 Eur baudos mokėjimą 24 mėnesiams. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išdėstyti paskirtą baudą apylinkės teismui nebuvo pareikštas, jis pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo sprendimą. J. B., manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, dėl jos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pateikdamas prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo bei jį pagrindžiančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1740-1130/2020 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (Y. B.) įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Dimitrijus Fomkin) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.