Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį numatyto nusižengimo padarymą nubausta 1400 eurų dydžio bauda su kontrabandos daiktų 612 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir automobilio „Audi A6 Allroad“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, nutarimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad ji 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 18.00 val. Šalčininkų r., Dumblės k., pažeisdama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a) punktą, automobiliu „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdama muitinės kontrolei, slėpdama automobilio stoge įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai gabeno 612 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, nepaženklintų lietuviško pavyzdžio banderolėmis, bendros 1848,24 Eur vertės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Apeliaciniu skundu automobilio „Audi A6 Allroad“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. K., prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuota jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, t.y. automobilis „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantės nuomone, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis jai buvo perduotas kaip šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Vadovaudamasi teismų

praktika apeliantė pažymi, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas prieštarauja teismų praktikai.

Apeliantės manymu, dukrai paskirta 1400 eurų dydžio bauda ir be jos automobilio konfiskavimo, negalėtų būti laikytina simboline nuobauda neleidžiančia pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl I. S. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje padarymas, asmeniui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad transporto priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, dėl šios nuobaudos skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui), įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagal suformuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas administracinio nusižengimo (ankščiau administracinio teisės pažeidimo) bylose, kuriose sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio nuostatas klausimas, paprastai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota teisės pažeidimui daryti, jeigu be šios priemonės jo padarymas būtų neįmanomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose: Nr. 2AT-5-2011, 2AT-18-2014, 2AT-58-489/2015).

Šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I. S. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, ir skirdamas administracinę nuobaudą – 1400 eurų baudą su kontrabandos daiktų 612 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, atsižvelgė į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (612 pakeliai cigarečių) ir jų vertę (1848,24 eurai), į pažeidėjos asmenybę, nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi. Teismas visiškai pagrįstai paskyrė I. S. artimą minimaliai sankcijoje numatytą piniginę baudą su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu. Taip pat visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ANK 208 straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą - kontrabandos gabenimo priemonės, automobilio „Audi A6 Allroad“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, nurodydamas, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė kontrabandai gabenti.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą automobilio „Audi A6 Allroad“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už 208 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. S., važiuodama jos motinai V. K. priklausančiu automobiliu „Audi A6 Allroad“, per valstybės sieną specialiai įrengtoje automobilyje slėptuvėje, o būtent, automobilio stoge gabeno 612 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė yra 1848,24 eurai. Byloje nustatyta, kad šis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog cigaretės buvo paslėptos automobilio stoge pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-7-2013, 2AT-5-2014, 2AT-58-489/2015) darytina išvada, kad tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno I. S., be automobilio gabenti nebūtų įmanoma.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonės savininkė V. K. nežinojo apie jos dukros neteisėtą cigarečių gabenimą, šios nurodytos aplinkybės pačios savaime nepanaikina pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.2AT-23-2012, 2AT-31-2013).

jog jos dukra gabens per sieną cigaretes, nustatyta, kad automobilis iš jos savininkės buvo paimtas savininkės sutikimu. V. K., būdama automobilio savininkė, nepakankamai rūpinosi ir domėjosi, kaip, kokiems tikslams bus naudojamas jos automobilis, t.y. su savo turtu nesielgė taip rūpestingai ir atsakingai, kad šis nebūtų panaudotas priešingai įstatymams, visuomenės interesams. Automobilių (kaip ir kitų daiktų) savininkai, perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis gali būti prarastas (sugadintas, sunaikintas arba konfiskuotas), ir jie tai daro laisva valia, suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Taigi ta aplinkybė, kad automobilio savininkė V. K. nėra susijusi su padarytu administraciniu nusižengimu, neužkerta kelio taikyti papildomą nuobaudą - automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimą.

Nors apeliantė kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad automobilio konstrukcija buvo pakeista, o joje įrengta slėptuvė pritaikyta cigarečių gabenimui, tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad didelis cigarečių kiekis (612 pakelių) buvo slepiamas automobilio stoge (b.l.15-16). Tam, kad cigaretės būtų patalpintos automobilio stoge, neabejotinai reikėjo atlikti tam tikrus automobilio ardymo darbus, kuriuos padaryti be transporto priemonės savininkės žinios, teismo vertinimu, nebuvo galimybės. Pati savininkė nurodė, jog kiekvieną kartą raktus nuo automobilio dukrai perduodavo pati, o atlikti automobilio ardymo darbai, siekiant paslėpti automobilio stoge cigaretes, turėjo būti planuojami iš anksto, tokie veiksmai prilygsta transporto priemonės gadinimui ir mažina jos vertę.

Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu, yra galimas ir būtinas. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonės būtinumo siekiant tenkinti jos asmeninius poreikius nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė (Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui, kenkiant visuomenės interesams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-2013, 2AT-2-2013, 2AT-27-2014). Analogiška praktika formuojama ir administracinių nusižengimų bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas naikinti ar keisti jį V. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.