Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nutarimu M. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos adminis­tra­ci­nių teisės pa­žei­dimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130² str. ir nubaustas: pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1448 Eur bauda be transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios R. S., konfiskavimo; pagal ATPK 130² str. – 1158 Eur bauda be transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios R. S., konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus, M. R. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1448 Eur bauda be transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios R. S., konfiskavimo.

M. R. nubaustas už tai, kad būdamas baustas Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-09 administracine nuobauda pagal ATPK 129 str., 2014-11-28, 20.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 33,65 km, neblaivus (jam nustatytas 2,11 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo R. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Institucija skunde prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nutarimą pakeisti ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymą M. R. skirti 30 parų administracinį areštą su automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S., konfiskavimu.

Skunde nurodoma, kad ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra nustatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi, papildoma nuobauda. Pabrėžiama, kad M. R. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK. Įstatymų leidėjas, įvertinęs šio teisės pažeidimo pavojingumą, nustatė griežtas administracines nuobaudas. Be to, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. R. vos prieš 6 mėnesius iki šio pažeidimo buvo sulaikytas neblaivus už vairo. Tada taip pat buvo paskirta piniginė bauda, kuri akivaizdžiai jokio poveikio šiam veikėjui nepadarė, nes jis baudų paprasčiausiai nemoka. 2012-09-02 M. R. baustas už tai, kad vairavo dviratį vėlgi būdamas neblaivus. Visus tris V. R. vardu registruotus pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemones. Tai neigiamai apibūdina jį, kaip asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Šiuo atveju nesuprantamas teismo motyvas, esant alternatyviai nuobaudos rūšiai, vėl skirti piniginę baudą, kuri faktiškai šiam asmeniui yra niekinė nuobauda.

Institucija taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta automobilio savininkė R. S., kuri paaiškino, kad nuolat duoda sūnui automobilį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad automobiliu buvo pasinaudota jai nežinant. Nors M. R. teigia, kad automobilį paėmė be R. S. sūnaus žinios, pažymima, kad savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² str. numatyto pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Institucijos nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Iš ankstesnių pažeidimų matyti, kad automobiliu naudojasi ir savininkės sūnus, kuris, girtaudamas kartu su M. R., neužtikrino, kad automobiliu nepasinaudotų neblaivūs asmenys. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudą – neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad R. S. davė automobilį savo sūnui, tačiau nedavė M. R., neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos švelninimo. Šių aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ str. numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. nekonfiskuoti transporto priemonės.

Atsiliepimų negauta.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl ATPK 130² str., 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. Apeliaciniame skunde ginčijamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos įsitikinimu, teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kurios konfiskavimas ATPK 130² str. sankcijoje yra numatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi nuobauda. Taip pat nepagrįstai teismas skyrė administracinę nuobaudą – baudą, kuri šiuo atveju yra per švelni. Institucijos nuomone, M. R. už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą teismas turėjo skirti administracinį areštą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija nesutinka su nuobauda, paskirta už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Su nuobauda, paskirta už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., Institucija sutinka. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu M. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., paskyrė 1148 Eur baudą ir nutarė nekonfiskuoti automobilio „VW Passat“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S.. Su tokiu sprendimu aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Institucijos skunde teisingai nurodoma, kad ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, o ne alternatyvi nuobauda. ATPK 130² str. numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu <...>. Iš straipsnio konstrukcijos matyti, kad už minėtą pažeidimą gali būti skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo siekdamas apginti transporto priemonės savininkės R. S. interesus ir su tokiu sprendimu aukštesnysis teismas sutinka.

Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Todėl, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (kasacinės nutartys administracinio teisė pažeidimo bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-18/2013). Tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt., yra galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir transporto priemonės nekonfiskuoti. Tokia pozicija atsispindi tiek Konstitucinio teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartys administracinėse bylose Nr. N575- 3213/2010, N575-2114/2011 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. S.. Dėl šios transporto priemonės panaudojimo pažeidimui daryti R. S. buvo apklausta 2014-12-18 posėdyje, kuriame paaiškino, kad automobilį ji buvo davusi naudotis sūnui. Sūnus buvo blaivus, gimęs (duomenys neskelbtini) m., vairuotojo pažymėjimą turi, neblaivus niekada nevairavo. Taip pat nurodė, kad apie tai, jog jos automobilis pateko į eismo įvykį, ji sužinojo tik 2014-11-30, nes sūnus anksčiau bijojo pasakyti, kad draugas su jos automobiliu padarė avariją (b. l. 25). Į 2015-02-11 posėdį R. S. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta (b. l. 36), todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi jos paaiškinimais, duotais ankstesniame posėdyje. Atsižvelgiant į R. S. paaiškinimus, matyti, kad automobilio teisėtas valdytojas pažeidimo padarymo metu buvo jos sūnus, kuris neužtikrino, kad automobilis nebūtų panaudotas teisei priešingai veikai daryti. R. S. sūnus neturėjo teisės leisti automobiliu naudotis kitam asmeniui. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų nustatyta, kad jis leidimo pasinaudoti automobiliu neprašė, kartu su R. S. sūnumi T. vartojo alkoholį ir T. užmigus pats pasiėmė automobilį norėdamas pasivažinėti. Ši situacija išsiskiria tuo, jog Institucijos prašoma konfiskuoti transporto priemonė iš esmės buvo perleista vis kitam asmeniui. Tikrasis teisės pažeidėjas – M. R., kuris privalo būti teisingai nubaustas ir patirti atitinkamus neigiamus suvaržymus, nėra automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau minėtas automobilis nuosavybės teise taip pat nepriklauso ir asmeniui, kuris nesielgė atsakingai ir neužtikrino, kad turtu negalėtų pasinaudoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą padaręs asmuo. Dėl šių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nukenčia teisėto savininko, kuris nėra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, interesai ir tokia situacija, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra toleruotina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi, skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą asmenį, būtų iškreipiama teisės sistemos paskirtis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir mano, kad šioje konkrečioje situacijoje yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai netaikyti transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas, konfiskavimo.

Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo taikyti ATPK 30¹ str., kurį taikant nutarta nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ši pirmosios instancijos klaida ištaisytina.

Dėl administracinio arešto.

Kaip jau minėta, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Paskirta administracinė nuobauda turi būti teisinga ir proporcinga padaryto administracinio įteisės pažeidimo pavojingumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija atitinka ir Konstitucinio Teismo aiškinimą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus administracinę nuobaudą – baudą. Apygardos teismas, pritardamas apeliacinio skundo motyvams, mano, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. R. administracinę nuobaudą, netinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė per švelnią, ATPK 20 str. numatytų tikslų neatitinkančią, nuobaudą.

Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ATPK 30 str., taip pat atsižvelgiant į ATPK 30² str. nuostatas, įvertinant, ar yra nustatyta ATPK 31 str., 32 str. nurodytų atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių.

Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog M. R. skirtina griežtesnė ATPK 130² str. sankcijoje numatyta alternatyvi administracinė nuobauda – areštas. Nors M. R. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nurodė, kad savo poelgį vertina blogai, dėl jo gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kitų pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių visuma M. R. apibūdina neigiamai. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad visi M. R. padaryti pažeidimai yra susiję su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 17, 18). Už pažeidimus M. R. buvo skirtos piniginės baudos, tačiau duomenų apie tai, kad paskirtos baudos būtų sumokėtos, byloje nėra. Anksčiau taikytos poveikio priemonės – piniginės baudos teigiamos įtakos M. R. elgesiui neturėjo, nuo pažeidimų nesulaikė. Paklaustas teismo posėdyje, kodėl kitam asmeniui priklausantį automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nurodė negalintis paaiškinti, kodėl taip pasielgė, kas suponuoja manymą, jog M. R. savo elgesio kritiškai nevertina, iš savo neigiamo patyrimo nėra linkęs pasimokyti, stokoja atsakomybės, nesuvokia, kokie padariniai gali atsirasti dėl jo neatsakingo elgesio. M. R. padarytas pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, buvo apgadintas turtas. Vertintina ir tai, kad M. R. nustatytas neblaivumo laipsnis žymiai viršijo minimalią leistiną riba, kada asmeniui galima vairuoti transporto priemonę, be to, kaip jau minėta, M. R. transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės. Paminėtų aplinkybių visuma M. R. apibūdina kaip sąmoningai įstatymų reikalavimus ignoruojantį asmenį, kuriam anksčiau taikytos poveikio priemonės – piniginės baudos, nebuvo efektyvios siekiant ATPK 20 str. numatytų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. oficialiai nedirba (nors posėdyje ir nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė), taip pat neturi savo vardu registruoto turto, piniginės baudos paskyrimas realiai jokių neigiamų pasekmių, kurios yra neišvengiamas teisei priešingo elgesio rezultatas, pažeidėjui neturėtų. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, administracinis areštas, apygardos teismo vertinimu, bus pakankamai efektyvi priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą pakeisti.

M. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., skirti 30 (trisdešimt) parų administracinio arešto.

Taikyti ATPK 30¹ str. ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S., nekonfiskuoti.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. administracines nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130² str., subendrinti ir M. R. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 30 (trisdešimt) parų administracinio arešto be automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S., konfiskavimo.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.