Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-188-813/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-01
Bylos Nr.: AN2-188-813/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-20-3-00008-2024-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Darius Kantaravičius
Pažeidėjas: V. K.

Kategorijos

1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
1.4.5Viešieji darbai (ANK 26 str.)
17.11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
17.11.19pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-188-813/2024Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00008-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.3; 1.4.5; 17.11.4.2; 17.11.19; 21.11.10. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 20 d. nutarties V. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. K. paskirta galutinė 900 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

2. V. K. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 4 d. 16.41 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė buvo atimta ir nėra įvykdytos visos teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir vairuodamas transporto priemonę kelyje, esant slidžiai kelio dangai bei intensyviam eismui, tyčia akceleruodamas ir didindamas greitį, prasukdamas galinius ratus, privertė automobilį važiuoti skersai į dešinę, o po to į kairę, šiuos veiksmus atliko 6 kartus iš eilės, tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo paskui jį bei priekyje jo, visa tai padare iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina V. K. tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė, jog eismo sąlygos sudėtingos, tačiau nesiėmė veiksmų važiuoti saugiai esant intensyviam eismui, sąmoningai tyčia atliko manevrus, sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį, administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei imperatyviai numatytas minimalus ANK 424 straipsnio 7 dalyje; neįžvelgus pagrindų tenkinti šį prašymą, prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti trumpesnius specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminus nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyti minimalūs terminai; netenkinus šių prašymų, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą skirti minimalų ANK 420 straipsnio 7 dalyje numatytą 12 mėnesių terminą, kitą dalį palikti nepakeistą.

4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui pavojingumo laipsnį AN 420 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme atskleidė netinkamai. Dėstydamas argumentus dėl situacijos, kuomet išvažiuodamas iš posūkio slydinėjo, V. K. atkreipia dėmesį į tai, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, stabtelėjo, kad praleistų pagrindiniu keliu atvažiuojantį policijos automobilį, tačiau dėl to, kad šis važiavo labai lėtai, norėdamas įvažiuoti į pagrindinį kelią, padidino greitį ir dėl slidžios kelio dangos automobilį sumėtė. Į tai reaguodamas, jis nedelsiant atleido greičio pedalo spaudimą (automobilio nestabdė, bet ir ne akceleravo, spaudė tik tiek, kad automobilis važiuotų) ir netrukus vairu suvaldė automobilį. Po mažiau nei 3 sekundes trukusio manevravimo, automobilio trajektorija buvo ištiesinta ir toliau važiuota stabiliai. Apeliantas tikina, kad darydamas posūkį nesiekė sukelti automobilio galinės dalies slydimo. Nebuvo atliekami jokie valiniai veiksmai, kad automobilį „nešiotų“. Be to, jis matė policijos pareigūnų automobilį, o tyčinį automobilio slydimo manevrą pareigūnų akivaizdoje galėtų atlikti tik visiškas bukaprotis. Vien tai, kad jo automobilį posūkyje sumėtė, o kitų ne, negali reikšti, kad slydimas buvo ne netyčinis, o atliktas iš chuliganiškų paskatų. Be to, priešingai nei nurodyta nutartyje, iš vaizdo įraše užfiksuotų vingiuotų ratų pėdsakų, paliktų snieguotame kelyje, kur matomos išvažinėtos provėžos atvažiuojančių transporto priemonių, matosi, kad į priešpriešinę eismo juostą posūkyje neišvažiavo.

4.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad dėl V. K. veiksmų, priešingai nei tvirtina teisme apklausti pareigūnai, nebuvo realiai sukeltas pavojus eismo ar jo paties bei kitų žmonių saugumui, kas yra būtinas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis. Apeliantui kyla klausimas, kodėl pareigūnai, supratę, kad slydimas buvo įvykęs iš chuliganiškų paskatų ir buvo keliama grėsmė eismo saugumui, nesiekė tučtuojau sustabdyti transporto priemonės ir nutraukti keliamą grėsmę. Automobilis, esant tamsiam paros metui ir blogoms eismo sąlygoms, pradėtas stabdyti tik išvažiavus į magistralę, kur pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) sustoti arba stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles, draudžiama. Stovėjimas magistralės kelkraštyje, esant tamsiam paros metui ir blogoms eismo sąlygoms, anot apelianto, yra itin pavojingas. Patrulis prie sustabdyto automobilio stovėjo iš vairuotojo pusės, kas taip pat magistralėje ir dar esant tamsiam paros metui bei sudėtingoms eismo sąlygoms, kėlė pavojų tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Be to, pareigūnai, neįsijungę garso ir / ar šviesos signalų gyvenvietėje leistiną 50 km/val. greitį viršijo net 18 km/val. Iš byloje esančių vaizdo įrašų nesimato, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimo nors vienas eismo dalyvis būtų pakeitęs judėjimo kryptį, būtų priverstas staigiai stabdyti ar imti kitų kokių veiksmų. Tuo tarpu kaip matoma iš antrojo vaizdo įrašo, patrulių ekipažas išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą, privertė pristabdyti lenkiamą transporto priemonę, nors, iš vaizdo įrašo nesimato, kad patrulių ekipažas būtų įsijungęs šviesos signalus. Važiuojant priešpriešine eismo juosta, priešprieša jau atvažiavo kita transporto priemonė, todėl pagrįstai manytina, kad ir priešprieša atvažiuojanti transporto priemonė buvo priversta pristabdyti dėl prieš ją atvažiuojančio patrulių tarnybinio automobilio. Apelianto manymu, būtent pareigūnų pasirinktas važiavimo būdas ir pasirinkta sustabdymo vieta kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Eismo kontrolę vykdantys pareigūnai, reikalaudami iš eismo dalyvių tam tikro elgesio — nepažeisti KET reikalavimų, patys turi atitinkamai elgtis.

4.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad antrajame vaizdo įraše matomi trys atskiri epizodai, kai automobilio galinė dalis slysta į šonus. Apeliantas tvirtina, kad tokio momento, kai automobilio galinė dalis slysta į šonus vaizdo įrašo 19-25 sek. ir 26-27 sek., nėra. Matoma, kai prieš greičio mažinimo priemonę - kalnelį visos transporto priemonės sulėtina greitį. V. K. nurodo, kad pravažiavęs greičio mažinimo priemonę (kalnelį), jis vėl stipriau paspaudė greičio pedalą, kad pradėti važiuoti (stipriau paspausti buvo būtina, nes kelias padengtas šlapiu sniego sluoksniu, provėžuotas, todėl automobiliui reikia daugiau jėgos, kad pajudėtų nei įprastomis eismo sąlygomis) ir jo automobilio galinę dalį sumėtė (vaizdo įrašo 32-36 sek.). Tai, kad kiti automobiliai važiuoja stabiliai, o jo automobilį sumėto, negali reikšti, kad vairavo chuliganiškai. Apeliantas tikina, kad neturėjo jokio tikslo prieš ką nors pasirodyti, kažką pažeminti ir save išaukštinti. Jo vairavimas turėtų būti vertinamas kaip nesaugus vairavimas, kaip nebrandumo bei atsakomybės stokos išraiška, bet jis tikrai nesiekė atkreipti kažkieno dėmesį, demonstruoti savo išskirtinumo, niekinti elementarias moralės ir elgesio normas. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save parodyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Iš byloje pateiktos medžiagos teismas galėjo daryti nebent prielaidą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos, tačiau prielaida grįsti nutarties, pripažįstant asmenį padariusį administracinį nusižengimą, negalima.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo veiksmai, dėl kurių sukeliamos avarinės situacijos, kiti eismo dalyviai priverčiami staigiai stabdyti ar imtis kitokių aktyvių veiksmų. Nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet asmenys nubausti dėl chuliganiško vairavimo, tačiau jiems skirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei V. K. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-891/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-690-926/2021, Nr. AN2-5-348/2024). Apelianto įsitikinimu, jo veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. Iš vaizdo įrašo matoma, kad avarinė situacija nesukelta, žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, jis vairavo blaivus, civilinė atsakomybė buvo drausta, nepažeidė kitų KET reikalavimų, priešingai nei pareigūnai, ne tik neviršijo, bet ir važiavo lėčiau nei leistinas greitis (kaip matoma iš vaizdo įrašo, pareigūnai jau važiuodami iš jo automobilio galo važiavo 50-38 km/val. greičiu).

4.5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad per 15 vairavimo metų nebuvo padaręs analogiško nusižengimo. 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirmą kartą neteko teisės vairuoti 3 mėnesiams už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Ankstesnės baudos sumokėtos. Apeliacinio skundo teikimo metu jau yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo nagrinėjamo nusižengimo padarymo ir jis, nors vairuoja daug, atlikdamas darbo funkcijas per mėnesį nuvažiuoja apie 1000 km, nėra padaręs nei KET, nei kito teisės pažeidimo. Tokia aplinkybė teismų praktikoje buvo lemianti teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimą, nepaisant to, kad vairuotoja vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-626/2020). Suvokimas, jog yra reali galimybė ilgam netekti vairuotojo pažymėjimo, pamokė, kad valdant automobilį būtina elgtis labai atsakingai, apdairiai ir apgalvoti kiekvieną judesį. Tad teismui akivaizdžiai matant, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, nėra tikslinga, teisinga jį bausti skiriant ne tik milžinišką baudą, bet dar ir atimant teisę vairuoti 18 mėnesių.

4.6. Apeliantas nurodo, kad Institucijai priimant nutarimą, jis nebuvo pateikęs jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tad Institucija negalėjo jų įvertinti priimdama sprendimą. Šie duomenys buvo pateikti teismui, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų netyrė, deklaratyviai nurodymas, kad jis nepateikė jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, nors ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo.

4.7. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, užima vadovaujančias gamybos vadovo pareigas. Nuolat gilina savo žinias, dalyvaudamas įvairiuose mokymuose. Nėra baustas už jokius teisės pažeidimus, neteistas, neturi priklausomybių. Nėra abejingas savo kaip piliečio pareigoms - yra kraujo donoras, aktyviai dalyvauja įvairiuose minėjimuose (Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Laisvės gynėjų ir kt.), finansiškai prisideda prie socialinių akcijų. Yra baigęs universitetą ir įgijęs mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį. Tiek fiziškai, tiek finansiškai rūpinasi viena gyvenančia pensininke mama. Turi būsto kreditą. Apie jį išskirtinai teigiamai atsiliepia daugelis asmenų. Darbovietės charakterizuojamas kaip itin drausmingas, reiklus sau ir kolegoms, tvarkingas, laiku, tiksliai, atsakingai ir pareigingai, tuo pačiu kokybiškai atliekantis visas darbo užduotis bei priskirtas funkcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius, su kuriuo pažįstami daugiau nei 7 metus, jį apibūdina, kaip darbštų, disciplinuotą, geranorišką, atvirą ir teigia, kad jis geba padaryti išvadas dėl savo veiksmų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris jį pažįsta taip pat ne vienerius metus, jį įvardija kaip iniciatyvų, organizuotą, darbus siekiantį atlikti idealiai ir patvirtina jo aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Šie duomenys, anot apelianto, patvirtina, kad jis palaiko socialiai orientuotą gyvenimo būdą. Išaukštinti save, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams jam nėra būdingas elgesio modelis.

4.8. Nepagrįstai nei Institucija, nei pirmos instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad gailisi dėl įvykio dieną įvykusio nesaugaus vairavimo. Nors V. K. nesutinka, kad jo nesaugus vairavimas yra pripažįstamas chuliganišku vairavimu, tačiau tai nereiškia, kad nesigaili dėl tokio savo neatsargaus vairavimo ir nepakankamai brandaus požiūrio į saugų vairavimą.

4.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentu, kad V. K. atžvilgiu, atsižvelgus į poreikio turėti teisę vairuoti aplinkybes ir taikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas. Teismų praktikoje nemažai pavyzdžių, kai asmenims už chuliganišką vairavimą buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sprendžiant dėl jų taikymo buvo atsižvelgta į aplinkybes, dėl kurių reikalinga turėti teisę vairuoti (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-640-813/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-199-795/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-170-497/2022 ir kt.).

4.10. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų išlaikyti darbo vietą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui jam būtina galėti vairuoti, nes jis ne tik organizuoja, koordinuoja komandos darbą, bet ir vyksta pas tiekėjus, užsakovus, į kitus padalinius. Netekus teisės vairuoti ilgam laikotarpiui, su juo bus nutraukiama darbo sutartis. Pakankamos ir stabilios pajamos reikalingos, kad galėtų laiku mokėti mėnesines 355 Eur siekiančias įmokas už būstą. Jo tėvas miręs, tad savaitgaliais vyksta pas pensininkę mamą į (duomenys neskelbtini), remia ją finansiškai. Be to, planuoja vestuves, o tam taip pat reikia daug kur važinėti, reikalingos didelės išlaidos. Dėl teisės vairuoti netekimo netekus darbo, netektų ir pajamų, dėl ko tektų imti paskolą, kad galėtų pabaigti vestuvių planavimą ir jas iškelti, nors ir paskolos gavimas neturint darbo, būtų apsunkintas. Kadangi daugumoje darbų reikalinga teisė vairuoti, tad galimybės susirasti gerai apmokamą darbą mažos.

4.11. Visos šios aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, turi būti vertintos ne atsietai viena nuo kitos, o susietos į bendrą duomenų kompleksą ir jų visuma suteikia pagrįstą pagrindą manyti, kad jam galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą / administracinio poveikio priemones. Nėra jokių duomenų, kad jo asmenybė tokia pavojinga, jog būtina taikyti teisės vairuoti atėmimą. Apeliantas tikina padaręs išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris nors ir nesukėlė jokių sunkių pasekmių, buvo nepateisinama klaida, kuri niekada nepasikartos. Ateityje jis pasiryžęs sprendimus priimti atsakingai, atsakingiau įvertinti oro sąlygas, kelio būklę, vairuojamos transporto priemonės būklę. Todėl prašo išreikšti pasitikėjimą skiriant ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad skiriant nuobaudą už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos galiojimo terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nustačiusi šią sunkinančią aplinkybę, tiek už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, tiek už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, Institucija skyrė aptariamų nusižengimų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių vidurkius. Apeliantas sutinka, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai, tačiau ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pirmą kartą. Institucija, vadovaudamasi ANK 38 straipsnio 1 dalimi, ANK 34 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, privalėjo spręsti atskirai, kokią administracinę nuobaudą skirti už ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir kokią administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę skirti už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Ir tuomet vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jas subendrinti. O šiuo atveju akivaizdu, kad Institucija, parinkdama administracinės nuobaudos dydį už ANK 420 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į nustatytą sunkinančią aplinkybę ir nepagrįstai atsižvelgė į nustatytą sunkinančią aplinkybę parinkdama administracinės nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą, taip pažeisdama administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarką. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

4.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 424 straipsnyje numatyti nusižengimai padaromi tik tiesiogine tyčia t. y. asmuo žino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sąmoningai tai daro suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir galimas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). O svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją, būtent padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje pavojingumą ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-153-1036/2023).

4.14. Apeliantas tikina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu t. y. 2023 m. gruodžio 4 d. vairuodamas transporto priemonę, buvo įsitikinęs, kad transporto priemonę vairuoja turėdamas teisę ją vairuoti. Kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis sužinojo iš policijos pareigūno, kai 2023 m. gruodžio 4 d., vairuodamas transporto priemonę, buvo sustabdytas. Tik sužinojęs, kad privalo pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, tam, kad įstatymų nustatyta tvarka susigrąžintų prarastą teisę vairuoti už 2023 m. rugpjūčio 5 d. padarytą KET pažeidimą, tą pačią dieną užsiregistravo į vairavimo mokyklą, o po 3 dienų nuo sužinojimo apie tai, kad vairuoja nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą ir susigrąžino teisę vairuoti. Tai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios vairuoti transporto priemonę nesusigrąžinus teisės vairuoti. Tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nenagrinėjo aptariamo nusižengimo padarymo aplinkybių, nors jos buvo išdėstytos skunde, ir deklaratyviai konstatavo, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisią ir pareigų visumą, jis turėjo būti apdairus ir rūpestingas, konkrečiau pasidomėti jam paskirta nuobauda, kuria jam buvo paskirta ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

4.15. Apeliantas pastebi, kad teismų praktika patvirtina, jog tokios situacijos yra gana dažnos ir mano, kad taip atsitinka dėl valstybės institucijų nerūpestingumo, kadangi priimamuose procesiniuose dokumentuose neįrašoma, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui privaloma ją susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka. V. K. nurodo, kad nusižengimas, už kurį jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, užfiksuotas ne jo akivaizdoje. Įvykdžius administracinį nurodymą, nebereikėjo vykti į bylos nagrinėjimą, tad jis ir žodžiu nebuvo informuotas apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką. Jis negavo jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, o teismas neprašė Institucijos pateikti duomenis, kurie įrodytų, jog jam buvo atsiųstas administracinio nusižengimo protokolas. 2023 m. rugpjūčio 9 d. į savo el. pašto dėžutę gavo „Pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI). Gavęs šį pranešimą, prisijungė prie valstybės informacinės sistemos - internetinės svetainės „Mano VMI“, pamatė „Pranešimą apie paskirtą administracinę baudą už administracinį nusižengimą“. Iš šio pranešimo suprato, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už 2023 m. rugpjūčio 5 d. padarytą nusižengimą ir paskirta 85 Eur bauda, kurią turi sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 7 d. Taip pat buvo nurodyta, kad informacija apie administracinius nusižengimus skelbiama https://epaslaugos.ird.lt/, prie kurios prisijungęs pamatė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., 18 vai. 25 min. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma sutikti su nusižengimu ir iki 2023 m. rugsėjo 7 d. sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 85 Eur ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad jis privalėjo konkrečiau pasidomėti paskirta nuobauda, kuria buvo paskirta ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

4.16. Byloje esančiame administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nėra jokios informacijos, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui būtina atlikti tam tikrus veiksmus tam, kad susigrąžintų terminuotai atimtą teisę vairuoti. 2023 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 85 Eur baudą ir nebevairavo transporto priemonės tris mėnesius. Buvo įsitikinęs, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, jis atgavo teisę vairuoti ir pradėjo naudotis automobiliu. Šiuo atveju yra susidariusi situacija, kai pagal formaliąją nusižengimo sudėtį jis yra padaręs nusižengimą, tačiau iš faktinių aplinkybių matosi, kad nusižengimas buvo padarytas dėl sąžiningo suklydimo, nesant tyčios vairuoti transporto priemonių neturint teisės vairuoti ir nevisai pilnai užbaigus teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo procedūrą.

4.17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kai asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami kad teisės vairuoti jie neturi. V. K. įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju jo nubaudimas net 375 Eur pinigine bauda ir 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, neatitinka tikrųjų įstatymo leidėjų tikslų priimant naują ANK 424 straipsnio redakciją. Griežtesnė atsakomybė asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturint teisės vairuoti arba kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens, kuris vairuoja nežinodamas, kad neturi teisės vairuoti, padėtis negali būti tokia pati kaip asmenų, kuriems neginčytinai buvo žinoma apie tokios teisės neturėjimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-153-1036/2023). Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones įstatymų nustatyta tvarka, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra neskiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju jo veiksmai, kai jis procesiniame dokumente nurodytą terminą nevairavo transporto priemonės, sumokėjo siūlomą sumokėti baudą, nesiekia to pavojingumo laipsnio, už kurį numatyta minimali sankcija - specialiosios teisės atėmimas nuo 6 mėnesių, ir įstatymo leidėjo tikslo, kuris keliamas minėtu teisiniu reglamentavimu. Šiuo atveju pažeidimas pasireiškė ne įstatymo ignoravimu pažeidžiant pareigą nevairuoti, o formaliu pažeidimu nesilaikant tvarkos atnaujinti teisę vairuoti. Nagrinėjamo pažeidimo padarymą sąlygojo elementari žmogiškoji klaida. Tuo tarpu tiek Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek pirmos instancijos teismas siekia itin formalaus įstatymo taikymo, kai formali, realaus pavojaus teisėms ir teisėtiems interesams nekelianti žmogiška klaida nulemtų neadekvačias pasekmes. Toks įstatymo taikymas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

Atsiliepimas

5. Institucijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo V. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų. Visi apelianto argumentai buvo išnagrinėti ir aptarti teismo nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. K. apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į jį, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, taip pat neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta ir nėra įvykdytos visos įstatyme numatytos jos susigrąžinimo sąlygos, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, o administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis ANK 32, 34 straipsnių nuostatų. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, įvertino jų visumą ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą V. K. veiksmuose. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažeidėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų jo netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. K. neneigia, jog 2023 m. gruodžio 4 d. apie 16.41 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) link autostrados kelis kartus automobiliu slydo į šonus, tačiau tikina, kad taip nutiko dėl sudėtingų eismo sąlygų, slidžios kelios dangos ir to, kad automobilis senas, varomas galiniais ratais. Apeliantas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, neigia, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų eismo saugumui.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

10. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

11. Byloje nėra ginčo, kad V. K. jo vairuojamu automobiliu iš šalutinio kelio įvažiuojant į pagrindinį kelią, darant kairiojo posūkio manevrą, važiuojant tiesiu keliu automobilis kelis kartus slydo į šonus. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, šią aplinkybę nurodė ir teisme apklausti policijos pareigūnai G. A. bei A. J.. Liudytoja apklausta G. A. nurodė, kad automobilis išskirtinai manevravo po kelią. Liudytojas A. J. paaiškino, kad V. K. vairuojamas automobilis važiavo kolonoje ir akceleravo, dėl ko jo galinė dalis pradėjo slidinėti. Tokie veiksmai buvo atlikti kelis kartus. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti automobilį. G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“ atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodamas esant slidžiai kelio dangai bei intensyviam eismui, akceleruodamas ir didindamas greitį, prasukdamas galinius ratus, privertė automobilį važiuoti skersai į dešinę, o po to į kairę, šiuos veiksmus atliko šešis kartus, tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo paskui jį bei priekyje jo. Šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos automobilio kamera darytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Pirmajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iš eilės įvažiuoja penki automobiliai. V. K. vairuojamas automobilis važiuoja ketvirtas. Nors eismo sąlygos sudėtingos, kelias apsnigtas, ir kaip tvirtina apeliantas ir policijos pareigūnas A. J., slidus, visi automobiliai, išskyrus V. K. vairuojamą automobilį, važiuodami vienas paskui kitą, juda stabiliai, neslidinėja į šonus. V. K. aiškina, kad privažiavęs prie sankryžos stabtelėjo, kad praleisti pagrindiniu keliu atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, o kadangi šis važiavo lėtai, todėl padidino greitį, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią ir gavosi, jog dėl slidžios kelio dangos automobilį sumėtė. Tačiau vaizdo įraše užfiksuoti duomenys tokius apelianto teiginius paneigia. Vaizdo įrašas paneigia pažeidėjo nurodomą aplinkybę, kad jis stabtelėjo prieš įvažiavimą į pagrindinį kelią. Matoma, kad jis prie posūkio atvažiuoja lėčiau, o posūkyje didina greitį, dėl ko ima slidinėti į šonus. Tuo metu jis kaip tik prasilenkia su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, tad dėl tokių V. K. veiksmų neabejotinai kilo pavojus kitų eismo dalyvių saugumui.

12. Automobilio slidinėjimas į šonus užfiksuotas ir antrajame vaizdo įraše. Nors apeliantas tikina, kad važiuojant tiesiu keliu jo automobilis slydo pervažiavęs greičio mažinimo kalnelį, kadangi prieš kalnelį buvo sumažinęs greitį, todėl atsižvelgiant į tai, jog kelias buvo padengtas šlapiu sniego sluoksniu, provėžuotas, tam, kad automobilis pajudėtų, stipriau spustelėjo greičio pedalą ir automobilio galinę dalį vėl sumėtė ir jokių tyčinių jo veiksmų, chuliganiškų paskatų nebuvo, visgi vaizdo įraše užfiksuoti duomenys byloja ką kita. Atidžiai peržiūrėjus vaizdo įrašą, jį sustabdant, vertinant atskirus vaizdo įrašo kadrus, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog automobiliui važiuojant tiesiai gatve matomi trys atskiri epizodai, kai automobilio galinė dalis slysta į šonus (antrojo vaizdo įrašo 19-25 sek., 26-27 sek., 32-36 sek.). Pirmiausia automobilio slidinėjimas į šonus išties fiksuotas pervažiavus greičio mažinimo kalnelį (19-25 sek.). Akivaizdaus greičio sulėtėjimo prieš greičio mažinimo kalnelį, kad paskui tam, jog automobilis pajudėtų, būtų reikėję stipresnio akceleravimo, nefiksuota. Po to važiuojant fiksuoti dar du kartai, kai automobilis slidinėja į šoną. Pastebėtina, kad vienu iš tų kartų (32-36 sek.) priešpriešais vėlgi važiavo automobilis. Tad dėl tokių V. K. veiksmų esant sudėtingoms eismo sąlygoms, slidžiai kelio dangai, pavojus neabejotinai kilo ne tik kolonoje, bet ir priešpriešais važiavusioms transporto priemonėms, o taip pat ir pačiam V. K.. Pastebėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir toliau (duomenys neskelbtini) gatve važiavo ne vienas automobilis, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jie visi važiavo neslidinėdami į šonus, nors eismo sąlygos neabejotinai visiems buvo sudėtingos. Teismo vertinimu, būtų suprantama, kad automobilio su galiniais varomais ratais, esant slidžiai kelio dangai, kelis kartus iš eilės nesuvaldytų patirties vairuojant tokį automobilį ar bendrai menką patirtį vairavime turintis asmuo, tačiau V. K. tokiu nelaikytinas. Jis pats nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi jau daug metų. Iš administracinių nusižengimų registre užfiksuotų duomenų apie ankstesnius V. K. baustumus matyti, kad tuo pačiu automobiliu jis naudojasi taip pat ne vienerius metus. Be to, jis yra profesionalus lenktynininkas, turi (duomenys neskelbtini) išduotą nacionalinę lenktynininko licenciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio slydimas buvo fiksuojamas kelis kartus iš eilės: išvažiavus iš šalutinio kelio, pervažiavus greičio mažinimo kalnelį ir toliau važiuojant keliu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad V. K. turi pakankamai įgūdžių vairuoti transporto priemones, daroma išvada, kad automobilio slidinėjimas po kelią buvo nulemtas ne nesugebėjimo suvaldyti seną, neturintį naujausių patobulinimų, padedančių stabilizuoti automobilį sudėtingose važiavimo sąlygose, automobilį, esant sudėtingoms eismo sąlygoms, slidžiai kelio dangai, o būtent sąmoningų ir tyčinių V. K. veiksmų. Šį manymą sustiprina ir aplinkybės apie V. K. 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. V. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepaisydamas horizontaliojo kelio ženklinimo, kirto siaurą ištisinę liniją, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones, kai tai daryti draudžiama. Šis nusižengimas fiksuotas ne policijos pareigūnų akivaizdoje. Išsamiai susipažinus su administracinių nusižengimų registre esančia šio nusižengimo medžiaga matyti, kad V. K. nubaustas pranešėjos apie padarytą nusižengimą informacijos ir jos pateikto vaizdo įrašo pagrindu. Buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į pagrindinį kelią pradėjo „driftinti“, tuo metu lijo lietus, buvo slidu. Automobilis „driftino“ ne kartą, be to, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, rodo, kad jis turi polinkį vairuodamas automobilį nesaugiai manevruoti tuo sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju V. K. suvokė, kad eismo sąlygos yra sudėtingos, tačiau esant gana intensyviam eismui, nesiėmė priemonių vairuoti saugai, sąmoningai ir tyčia atliko grėsmę eismo saugumui keliančius manevrus. Jau minėta, kad tiek V. K. priekyje, tiek iš paskos važiavo kiti automobiliai, o taip pat ir priešpriešais atvažinėjo kitos transporto priemonės.

13. Apygardos teismas daro išvadą, kad sąmoningai pasirinktas toks elgesio variantas, kai asmuo tyčia esant intensyviam eismui, važiuojant automobilių kolonoje ir priešpriešais atvažiuojant kitiems automobiliams, nesaugiai manevruoja tamsiu paros metu, tyčia akceleruodamas galiniais ratais varomą automobilį slidžiame kelyje, taip pat sukeldamas nevienkartinį pastarojo slidinėjimą į šonus (pirmajame vaizdo įraše fiksuotas vienas, antrajame trys slidinėjimo epizodai), dėl ko neabejotinai kyla grėsmė kilti eismo įvykiui, paties pažeidėjo ir kitų eismo dalyvių saugumui, vertinamas kaip nepagarbos ir išskirtinumo prieš kitus eismo dalyvius demonstravimas. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais V. K. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitų automobilių vairuotojams, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais tamsiu paros metu, esant intensyviam eismui ir slidžiai kelio dangai, sudėtingoms eismo sąlygoms, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o V. K. aptarti manevrai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie V. K. veiksmai Institucijos ir apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad V. K., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad tik visiškas kvailys galėtų chuliganiškai vairuoti automobilį policijos pareigūnų akivaizdoje, nepaneigia fakto, kad jis padarė minėtą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimas įvykdytas esant tamsiam paros metui. V. K. vairuojamas automobilis prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio nebuvo sustojęs tam, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, kas leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnų automobilis buvo dar gana toli ir V. K. esant tamsiam paros metui, sningant, galėjo ir nepastebėti, kad pagrindiniu keliu atvažiuoja be šviesos ir garso signalų policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. (duomenys neskelbtini) gatve policijos pareigūnų automobilis nevažiavo iškart už V. K. vairuojamo automobilio, priekyje buvo įsiterpęs dar vienas automobilis. Liudytoja G. A. nurodė, kad automobilio „Mercedes Benz“ galinis langas buvo apsnigęs, tai užfiksuota ir vaizdo įraše. Tad V. K. galėjo nematyti už per vieną automobilį nuo jo važiavusių policijos pareigūnų automobilio, kuris tuo metu nebuvo įsijungęs garso ir šviesos signalų.

15. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju V. K. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, perkvalifikuoti V. K. veiksmus į jo nurodomą 417 straipsnio 7 dalį nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į policijos pareigūnų veiksmus šiems iškart po pirmojo slydimo nestabdant V. K. vairuojamo automobilio, o tai padarius tik įvažiavus į automagistralę, jų nustatyto leistino greičio viršijimą, garso ir šviesos signalų nenaudojimą, įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymima, kad policijos pareigūnų veiksmai jokios įtakos V. K. padarytam administraciniam nusižengimui, jo fiksavimui neturėjo. O policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo

17. Nors V. K. apeliaciniame skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau iš dėstomų argumentų matyti, kad jis abejoja ir dėl savo kaltės padarius minėtą administracinį nusižengimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas pasisako ir V. K. kaltės padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą klausimu.

18. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Apeliantas skunde teigia, kad vairavo transporto priemonę būdamas įsitikinęs, jog tokią teisę turi, kadangi turėjo vairuotojo pažymėjimą ir jau buvo praėjo trys mėnesiai po to, kai iš jo trims mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykdytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o apie tai, kad norint atgauti teisę vairuoti transporto priemones būtina išklausyti papildomą vairuotojų mokymą, nebuvo informuotas, kadangi negavo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, o paskirtą baudą sumokėjo gavęs pranešimą iš VMI.

19. Iš bylos medžiagos ir administracinių nusižengimų registre esančių duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. V. K. administraciniu nurodymu iki 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo siūloma sumokėti 85 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo V. K. 2023 m. rugpjūčio 8 d. 14.00 val. išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka – į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Šis elektroninio pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Bylos medžiaga liudija, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantui buvo išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, yra naudojamas, tą patį elektroninio pašto adresą, kaip savo kontaktinį duomenį, apeliantas nurodė ir teikdamas skundus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, be to, bylą nagrinėjant Institucijoje, naudodamasis šiuo el. paštu, susirašinėjo su Institucijos atstovu, kas rodo, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra aktyviai naudojamas. Be to, bylos duomenimis V. K. iš VMI gavo pranešimą apie už administracinį nusižengimą paskirtą baudą, ją sumokėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. V. K. patvirtino, kad jis žinojo apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Aiškino, kad tris mėnesius nevairavo automobilio. Nagrinėjamu atveju Institucijai tinkamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K. jo paties valstybės informacinėse sistemose nurodytu el. paštu išsiuntus 2023 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, laikytina, kad dokumentas jam buvo įteiktas tinkamai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis žinojo apie jo atžvilgiu 2023 m. rugpjūčio 8 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, buvo susipažinęs su jo turiniu. Administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nurodyta, kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.

21. Apeliaciniame skunde V. K. tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį manydamas, kad turi teisę vairuoti, tačiau būtinasis administracinio nusižengimo sudėties elementas – kaltė turi dvi formas. Pažeidėjo kaltės forma nustatinėjama kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, įvertinus visus bylai reikšmingus duomenis ir padaryto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės turinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas gavęs pranešimą apie Institucijos priimtą procesinį sprendimą į galiojantį elektroninį paštą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliantas, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, 2023 m. gruodžio 4 d. vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip dėl neatsargumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra, V. K. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir jis nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Todėl V. K. Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu pagrįstai nubaustas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybių

22. Institucijos nutarimo skiltyje „Atsakomybę sunkinančios aplinkybės“ nurodyta, kad tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas. Kadangi Institucijos nutarime nenurodyta, kurio iš dviejų V. K. padarytų administracinių nusižengimų atžvilgiu nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, darytina išvada, kad ji buvo nustatyta abiejų administracinių nusižengimų atžvilgiu. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. K. pakartotinai padarė tik ANK 420 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, o automobilį neturėdamas specialiosios teisės vairavo pirmą kartą, todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies numatyto administracinio nusižengimo ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė V. K. atžvilgiu nustatyta nepagrįstai. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šis Institucijos nutarimo netikslumas neturėtų būti pripažįstamas esmine proceso teisės taikymo klaida, turėjusia esminę įtaką skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiui.

23. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Taigi, skiriant baudą už administracinį nusižengimą kaip atskaitos taškas imamas atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Šiuo atveju V. K. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirtas būtent sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 375 Eur ir vidurkiui lygus administracinio poveikio priemonės terminas – 9 mėnesiai, t. y. dydžiai, kurie pagal vyraujančią praktiką nustatomi, kai nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pripažinti egzistuojant ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo juos išaiškinti, nėra pagrindo, kadangi jis neigė esminis inkriminuotų nusižengimų faktines aplinkybes ir iš jo parodymų negalima spręsti, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Kadangi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. K. padaryto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atžvilgiu nėra nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam paskirta vidutinio dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė, darytina išvada, kad dėl Institucijos nutarime esančio netikslumo nepriskiriant atsakomybę sunkinančios aplinkybės konkrečiam iš dviejų administracinių nusižengimų nebuvo pasunkinta atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Juolab, kad galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nulėmė už sunkesnįjį, t. y., ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

24. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo 750 iki 1 000 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

25. Nagrinėjamu atveju V. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui artima bauda (900 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (18 mėnesių), o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (375 eurai) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (9 mėnesiams).

26. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamos paskirtos baudos, tačiau prašoma sutrumpinti jam už kiekvieną administracinį nusižengimą skirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki minimalaus sankcijoje numatyto ar trumpesnio laikotarpio arba išvis neskirti šios administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

27. Įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytiems nusižengimams ir V. K. asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

28. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

29. Vertinant V. K. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

30. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

32. Kaip minėta, V. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai nustatyti lygūs šių straipsnių atitinkamai 6 ir 7 dalyse numatytam sankcijos vidurkiui. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų ar pagrindo skirti sankcijoje nustatytą minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą. Apeliantas prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas grindžia teigiama savo kaip darbuotojo ir Lietuvos Respublikos piliečio charakteristika, darbine veikla, teigia, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, neteks darbo, o tuo pačiu ir pajamų, kurios būtinos būsto kredito mokėjimui, planuojamoms vestuvėms, rūpinimuisi mamos materialine gerove. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės būdingos daugumai nusižengimus darančių asmenų ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, niekuo neišskirtinės. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. jau buvo trims mėnesiams praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau iš darbo nebuvo atleistas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad darbdavio jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, užimama vadovaujančias pareigas ir yra vertinamas kaip savo profesinės srities specialistas, aukštesnės instancijos kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad jis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bus atleistas iš darbo, juolab, kad jo darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Be to, nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu ir rūpinimusi mama, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, taip pat vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones dar ilgesniam laikotarpiui. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

33. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad V. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir V. K., kaip vairuotoją, charakterizuoja labiau neigiamai. Pastebėtina, kad V. K. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo jau buvo trims mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamos įtakos pažeidėjui neturėjo, nesulaikė nuo dar šiurkštesnių KET pažeidimų darymo. Praėjus beveik keturiems mėnesiams po teisės vairuoti transporto priemones skyrimo už ankstesnį administracinį nusižengimą, V. K. padarė nagrinėjamoje byloje aptariamus administracinius nusižengimus, kurių vienas kėlė ypatingą grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys V. K. charakterizuoja kaip ne itin drausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją ir būtent šios aplinkybės, o ne apelianto pateikti duomenys apie jį kaip darbuotoją, socialiai priimtiną gyvenimo būdą vedantį asmenį, turi svarbesnę reikšmę sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad jis ne kartą baustas už didelį pavojų eismo saugumui keliančius administraciniu nusižengimus. 2023 m. rugpjūčio 8 d. jis nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal KET tai draudžiama daryti. Iš apie šį nusižengimą pranešėjos pateiktos informacijos matyti, kad V. K. vairavimas buvo pavojingas, kelyje, lyjant lietui, buvo „driftinama“. Tarp vykdomų administracinių nusižengimų dominuoja nustatyto leistino greičio viršijimai, o tokie nusižengimai yra dažna eismo įvykių priežastis.

34. V. K., bandydamas save pateikti kaip išimtinai teigiamai charakterizuojamą asmenį, apeliaciniame skunde nutyli tam tikras jam nepalankias aplinkybes ir teigdamas, kad padarė atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir nusižengimų nedaro, net klaidina teismą. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad po aptariamo nusižengimo padarymo, t. y., 2023 m. gruodžio 17 d. jis padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2024 m. liepos 1 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl 2024 m. birželio 20 d. įvykdyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti apelianto teiginius apie jo suvokimą, kad būtina laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, būti itin atidžiam ir nepažeidinėti KET reikalavimų.

35. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog V. K. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip kad bando savo pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Nurodytos šeiminės ir socialinės aplinkybės, dėl kurių V. K. reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios šiuo atveju sudarytų pagrindą trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę.

36. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad V. K. už atskirus administracinius nusižengimus paskirtos administracinio poveikio priemonės, tiek galutinė administracinio poveikio priemonė, buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jas švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam V. K. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Tai, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai kitiems panašius nusižengimus padariusiems asmenims, buvo skiriamas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar ši administracinio poveikio priemonė išvis nebuvo skiriama, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skiriant administracinio poveikio priemonę V. K., ji buvo individualizuota netinkamai. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę net ir už analogiškus nusižengimus, vertinamos kiekvieną pažeidėją individualiai apibūdinančios aplinkybės.

37. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, padarydamas išvadą, kad V. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir kad paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai. Nežiūrint to, Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis keičiama, pašalint dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šį nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą, pašalinant dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Kitas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutarties ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Darius Kantaravičius