Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutarties, kuria netenkintas E. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2017-09-19 nutarimo Nr. 10ANN-118499069-17, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 450 € bauda, paskirtas įspėjimas ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimu, įrodymų vertinimu, paskirta bausme bei neigia savo kaltę.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir nutartį, konstatuoja, kad nors E. G. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).Nagrinėjamu atveju E. G. pagrįstai nubaustas už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės požymio – chuliganiškų paskatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad visi privalomi apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas tris kartus tyčia sukėlęs avarines situacijas automobilio „Peugeot“ vairuotojai S. Č., staigiai tyčia persirikiuojant prieš jos vairuojamą automobilį ir staigiai stabdant be aiškios ir objektyvios priežasties, vertintini kaip KET 9 ir 101 punktų pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos pasireiškė tuo, kad apeliantas nukentėjusiosios automobilį persekiojo, ne kartą blokavo kelyje – viešoje vietoje, dėl ko sukėlė avarinę situaciją. Pats apeliantas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame skunde neginčija šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apelianto nurodoma jo veiksmų priežastis, nėra ir negali būti pakankamas pagrindas kelti pavojų eismo dalyvių saugumui ir stabdyti nukentėjusiosios automobilį itin pavojingu būdu. Apeliantas iš esmės turėjo visas objektyviais galimybes (matė valstybinius numerius, sekė iš paskos, turėjo ryšio priemones) apie tariamai padarytą nukentėjusios administracinį nusižengimą informuoti policijos pareigūnus. Vis dėlto nei E. G., nei su juo buvę asmenys taip nepasielgė, o veikė savarankiškai, priešingai elgesio ir moralės normoms, agresyviai, o apeliantas dar ir sąmoningai pažeisdamas KET 9 ir 101 punkto reikalavimus, sukėlė pavojų kitiems asmenims – kas, neabejotina, teisingai įvertinta kaip chuliganiškas vairavimas.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė liudytojų R. J., A. A., E. S. parodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad tokia apelianto pozicija niekaip nepagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visų administracinio nusižengimo byloje esančių liudytojų parodymus, lygino juos tarpusavyje ir motyvuotai nurodė, kodėl vienų liudytojų parodymais vadovaujasi, o kitų ne. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. J., A. A. bei E. S. parodymais, kadangi, nors minėti asmenys įvykio metu buvo kartu, nurodė skirtingas kilusio pirmojo eismo įvykio aplinkybes, vienas tvirtino, kad išlipo apžiūrėti automobilio, kiti teigė, kad nebuvo išlipę ir pan. Taip pat nurodė skirtingas ir neva buvusio automobilių kontakto vietas bei detales. Jų parodymus paneigia ir kitų byloje nustatytų liudytojų (nukentėjusiosios S. Č., D. P., A. S.) parodymai. Taip pat pažymėtina, kad visi šie asmenys iš esmės veikė kartu ir yra E. G. draugai, todėl turi interesą duoti jam palankius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, kad E. G. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad E. G. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, dėl to, kad tik gavęs skundžiamą nutartį sužinojo, kad pažeidė ne KET 8 punktą, o 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto teisės į gynybą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinių nusižengimų protokole bei nutarime nurodytas KET 8 punkto pažeidimas yra aiškus rašymo apsirikimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį ištaisė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Pagal vyraujančia teismų praktiką, administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Kaip matyti iš surašyto administracinio nusižengimų protokolo ir nutarimo, E. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad tris kartus tyčia sukėlė avarines situacijas automobilio „Peugeot vairuotojai S. Č., staigiai tyčia persirikiuodamas prieš jos vairuojamą automobilį ir staigiai stabdydamas, dėl to S. Č. nespėjo savo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į jo automobilį. Būtent tokie apelianto veiksmai kėlė realų pavojų jam pačiam ir kitiems asmenims, kas atitinka KET 9 punkte numatytą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nutarimo esmė tiek E. G., tiek jo atstovui buvo žinoma viso proceso eigoje, todėl būtų nepagrįsta teigti, kad apelianto teisė į gynybą buvo pažeista.ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Kaip matyti iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-118499069-17, E. G. paskirta 450 € bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Byloje nustatyta viena administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas skunde nebeprisipažįsta, kad padarė jam inkriminuotą nusižengimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti apelianto padėties, jeigu nėra nukentėjusiojo ar valstybės institucijos apeliacinio skundo. Pastebėtina, kad apeliantas nusižengimą padarė būdamas baustas administracine tvarka, turint galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 19). Praeityje buvo padaręs ne vieną nusižengimą, susijusį su KET pažeidimais. Konstatuotina, kad apeliantas nėra drausmingas vairuotojas, nors dar yra jauno amžiaus, tačiau nuolat pažeidinėja KET, negerbia visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, praeityje skirtos nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Įvertinus tai, Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas pagrįstai konstatavo, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bus pasiekti E. G. paskyrus minimalų, sankcijoje už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, baudos dydį (450 €) ir minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Abejoti, kad paskirta bausmė prieštarauja proporcingumo, teisingumo principams ir dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nėra.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutartį nepakeistą ir E. G. apeliacinį skundą atmesti.