Kauno apygardos teismo nutartis

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atvykęs į policijos įstaigą apklausai E. K. prisipažino vairavęs jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, komentuojamo įvykio dieną, tačiau neigė padaręs kokį nors administracinį nusižengimą, teigdamas, kad būtent vilkiko vairuotojo, bet ne jo, elgesys šiuo atveju buvo nepateisinamas. Jis nurodė, kad pamena jam parodytame vaizdo įraše užfiksuotą įvykį su vilkiko vairuotoju („fūristu“). E. K. teigimu, jis jau buvo įvažiavęs į sankryžą, o vilkiko vairuotojas įvažiavo į sankryžą jam iš galo. Baigęs savo posūkio į dešinę pusę manevrą, E. K. stabdė savo transporto priemonę, nes manė, kad iš antros eismo juostos automobilis nori persirikiuoti į jo eismo juostą. Vilkiko vairuotojas jam pasignalizavo, dėl ko, jis stabdė dar du kartus. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina byloje esantis ir aukštesnės instancijos teismo perklausytas garso įrašas, kuriuo buvo fiksuojami E. K. parodymai, duoti policijos įstaigoje. Svarbu tai, kad šios apklausos metu apie R. I. E. K. neužsiminė. Paklaustas, ar jam priklausančią transporto priemonę komentuojamo įvykio dieną galėjo vairuoti kiti asmenys, jis nurodė, kad vertinamo įvykio dieną automobiliu be jo dar galėjo naudotis jo brolis bei sutuoktinė. Tačiau, parodžius jam transporto priemonę vairavusio asmens fotonuotrauką, E. K. joje atpažino save ir patvirtino įvykio dieną automobilį būtent jis. Versiją, kad automobilį vairavo R. I., kuris šį faktą patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, E. K. nurodė tik 2021 m. liepos 6 d. (pateikdamas paaiškinimą elektroniniu paštu), t. y. jau po jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuriame buvo nurodyta ir asmeniui skirtina nuobauda – piniginė bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, pateikimo jam, kas E. K. pateiktą versiją, jog automobilį vairavo R. I., leidžia pagrįstai atmesti kaip nepagrįstą. Neabejotina, kad pateikdamas tokią versiją E. K. siekė išvengti administracinės atsakomybės, o būtent administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimo. Juo labiau, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek ir apeliaciniame skunde E. K. be administracinio nusižengimo bylos teisenos jo atžvilgiu nutraukimo prašo panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą.

9. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad policijos įstaigoje R. K. prisiėmė kaltę dėl padaryto pažeidimo nenorėdamas R. I. pridaryti problemų, tačiau tokia apelianto versija atmestina kaip nepagrįsta. R. K. tvirtino nežinojęs, kad R. I. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl spręsti, kad savo kaltės prisipažinimu jis siekė apsaugoti jam itin menkai pažįstamą asmenį (kartu kartais pažaisdavo krepšinį), nėra pagrindo.

10. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir R. I. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Nors jis ir tvirtino komentuojamo įvykio dieną vairavęs E. K. priklausantį automobilį ir juo padaręs vertinamą administracinį nusižengimą, tačiau jo parodymai apie komentuojamo įvykio aplinkybes nebuvo itin detalūs. R. I. teigimu, jis pasiskolino E. K. automobilį norėdamas nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti atsigerti, tačiau iki kokios parduotuvės jis važiavo, nurodyti negalėjo. Svarbu ir tai, kad, sprendžiant iš E. K. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų duomenų, iki R. I. pasiskolinant automobilį, jie visi žaidė krepšinį (duomenys neskelbtini). Kokiu būdu, važiuodamas iki parduotuvės R. I. atsidūrė (duomenys neskelbtini), jam tvirtinant, kad pėsčias iki parduotuvės nėjo (akivaizdu, kad parduotuvė nebuvo toli), nes norėjo pasirodyti vairuodamas tokį automobilį, taip ir lieka neaišku. Be to, šie duomenys iš esmės prieštarauja E. K. rašytiniams paaiškinimams, pagal kuriuos R. I. jo automobilį pasiskolino net kelioms valandoms. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad R. I., bylos duomenimis, neturi teisės vairuoti transporto priemones, jos niekada nebuvo įgijęs, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar asmuo apskritai geba valdyti transporto priemonę. Esant šiems duomenims, betarpiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. I. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra nepatikimi, jie prieštarauja ne tik sveikai logikai, bet ir paties E. K. išdėstytoms įvykio aplinkybėms, todėl jais nesivadovauja ir apeliacinės instancijos teismas, E. K. versiją apie tai, jog automobilį vertinamo įvykio metu vairavo R. I., atmetant.

11. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje suka į dešinę. Atsižvelgiant į tai, kad kirsdamas STOP liniją automobilis Mercedes Benz akivaizdžiai padidina greitį, o už jo važiavęs automobilis sustoja ir nebejuda, pagrįstai manytina, kad vertinamu atveju E. K. į sankryžą įvažiavo degant arba geltonam, arba raudonam šviesoforo signalui, be kita ko, akivaizdžiai matydamas, kad priekyje jo yra susidariusi automobilių spūstis, dėl kurios suspėti atlikti manevrą iki pradedant važiuoti tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms, jis nesuspės. Būtent dėl šios spūsties, Mercedes Benz automobilis į sankryžą įvažiuoja tik dalinai. Toliau matyti, kaip pajuda vaizdo įrašą daranti transporto priemonė. Įvertinus tai, kad automobiliai iš dešinės pusės jau stovėjo ir nebejudėjo, akivaizdu, kad vaizdo įrašą fiksavusi transporto priemonė, priešingai nei tai tvirtinama apeliaciniame skunde, nuo sankryžos pajudėjo užsidegus eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui. Toliau matoma, kaip vaizdo įrašą fiksavusi transporto priemonė priartėja prie automobilio Mercedes Benz ir palieka tarpą šiam automobiliui pabaigti posūkio į dešinę pusę manevrą. Automobilis Mercedes Benz užsuka į dešinę ir priekyje nesant jokios kliūties, taip pat šoninėms transporto priemonėms nerodant jokio posūkio signalo, tris kartus paeiliui staigiai pristabdo automobilį, kiek vėliau iškišdamas ranką pro automobilio langą ir parodydamas nepadorų gestą.

13. Nors apeliaciniame skunde E. K. tvirtina, kad automobilį pristabdė, nes jo gale važiavęs automobilio vairuotojas naudojo garsinį signalą, dėl ko, jis manė susidarius pavojingai situacijai kelyje, tačiau ši apelianto versija nebuvo nuosekli. Apklausiamas policijos įstaigoje jis tvirtino, kad pirmą kartą pristabdė, manydamas, jog antroje juostoje stovintis automobilis ketina sukti į jo eismo juostą. Šią versiją betarpiškai paneigia vaizdo įraše užfiksuoti duomenys – nei vienas antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis posūkio į dešinę signalo nerodė. Paaiškinti, kodėl stabdė kitus du kartus, E. K. policijos pareigūnams negalėjo – teigė, kad gal koks šešėlis prabėgo, gal išsigando garsinio signalo, tačiau, atsižvelgiant į tolesnius E. K. veiksmus – nepadoraus gesto parodymą, vilkiko tolesnį persekiojimą (kitame vaizdo įraše matoma, kaip automobilis Mercedes Benz pasiveja vaizdo įrašą fiksavusią transporto priemonę ir esant laisvai pirmai eismo juostai, bando į ją įvažiuoti stabdydamas, tačiau apsigalvoja ir nuvažiuoja toliau antrąja eismo juosta), akivaizdu, kad E. K. automobilio stabdymą išprovokavo ne kokie nors pašaliniai kitų transporto priemonių veiksmai, bet jo įsižeidimas dėl neva netinkamo vilkiko vairuotojo elgesio. Būtent tokias aplinkybes E. K. patvirtino ir apklausiamas policijos įstaigoje, nurodydamas, kad vilkikas jam „užkišo“, „atlėkė į jį didžiuliu greičiu“ ir pan., kas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis vis tik nepasitvirtino.

14. Esant šių duomenų visumai, konstatuotina, kad E. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesant jokios priežasties tris kartus staigiai stabdė transporto priemonę, dėl ko, privertė už jo važiuojančius vairuotojus staigiai stabdyti, tokius veiksmus atliko be jokio aiškaus motyvo ir taip savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad joks realus pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, tačiau neabejotina, kad staigus automobilio stabdymas, nesant tam jokios rimtos priežasties, priverčia iš paskos važiuojančius automobilius taip pat staigiai stabdyti, kas neabejotinai gali sukelti avarinę situaciją, kurios metu gali nukentėti ne tik transporto priemonių vairuotojai, bet ir jų keleiviai ar pėstieji.

19. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

20. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

21. Vertinamu atveju E. K. buvo nubaustas ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančia pinigine bauda, o teisė vairuoti transporto priemones jam atimta minimaliam terminui. Sprendžiant šios administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad E. K. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir E. K. charakterizuoja labiau neigiamai.

22. Šis išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis administracinis nusižengimas E. K. nebuvo vienintelis. Praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą. Jo elgesys teigiama linkme nekito ir po komentuojamo įvykio, kadangi 2021 m. balandžio 27 d. iš esmės toje pačioje vietoje asmuo padarė dar vieną pakankamai šiurkštų administracinį nusižengimą – pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog jokių išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio E. K. nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje E. K. neigė, apklausiamas policijos įstaigoje nurodė, kad tokiu pačiu būdu (staiga stabdydamas transporto priemonę) jis yra auklėjęs vairuotojus ir ankščiau, kas patvirtina, kad apelianto kaltės jausmas nėra gilus, jis negeba savo neteisėtų veiksmų vertinti kritiškai, o visa tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.