- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- AN2-58-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01224-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Alvydas Buta
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2021 m. spalio 29 d. nutarimas, kuriuo R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda ir atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 6 d., 17.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi priešingų krypčių transporto srautus, taip bandydamas apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto eilę iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, važiuodamas prieš eismą, privertė kitas transporto priemones stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, apvažiavo automobilių koloną, užvažiuodamas ant bortelio, važiavo žalia veja, taip demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir keldamas pavojų eismo saugumui bei parodydamas savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 4, 8, 9, 99, 117 punktus ir 3 priedo 1.1. punktą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas advokatas A. Buta prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. spalio 29 d. nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą, tačiau R. B. jau pirmame savo 2021 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime nurodė, kad automobilį jo prašymu vairavo Ukrainos pilietis, „atvažiuojantis į mūsų firmą“, o pats kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę. Tą patį R. B. nuosekliai patvirtino ir duodamas paaiškinimus teisme, t. y., kad automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo metu vairavo ne jis, o iš Ukrainos atvykęs įmonės klientas, vardu M.. Tačiau teismas šiuos paaiškinimus vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės ir juos atmetė.
2.2. Teismas, atmesdamas skundą, išskirtinai rėmėsi vieninteliu liudytojos Ž. M. paaiškinimu, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio metu būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį „Volvo“. Inkriminuotas pažeidimas buvo nufilmuotas mobiliuoju telefonu, tačiau iš vaizdo įrašo neįmanoma atpažinti transporto priemonę vairavusio asmens – negalima identifikuoti, ar už automobilio vairo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar kitas asmuo, ar tai vyras, ar moteris ir panašiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2021 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime neigiant, kad jis vairavo transporto priemonę, 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo apklausta kaip liudytoja Ž. M., tos pačios apklausos metu buvo atliktas parodymo atpažinti asmens iš fotonuotraukos veiksmas – policijos pareigūnas liudytojai parodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens fotonuotrauką ir liudytoja patvirtino, kad tai yra tas pats asmuo, vairavęs automobilį, kuriuo buvo padarytas KET pažeidimas.
2.3. Tačiau, apelianto tvirtinimu, niekaip neįformintas atpažinimas, atliktas pažeidžiant visus esminius ir imperatyvius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam veiksmui, negali būti laikomas kaltę patvirtinančiu įrodymu. Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, galima atlikti parodymą atpažinti, tačiau atliekant tokius veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Pagal BPK 192 straipsnio 6 dalį atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką, kuri parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Parodymas atpažinti turi būti fotografuojamas ar kitaip vizualiai fiksuojamas (BPK 194 straipsnio 3 dalis). Jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį, daiktą ar kitą objektą pažino (BPK 195 straipsnio 3 dalis). Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad nei vieno iš šių imperatyvių reikalavimų parodymo atpažinti Ž. M. metu nebuvo laikytasi. Ši liudytoja prieš atpažinimą net nebuvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė ar kitaip įsidėmėjo asmenį, vairavusį transporto priemonę. Taip pat nebuvo apklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji gali atpažinti tą asmenį. Kokios buvo liudytojai pateiktos fotonuotraukos, byloje užfiksuota nėra, kaip ir nėra net surašytas asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame būtų užfiksuotas atpažinimo veiksmas. Kaip matyti iš pačios liudytojos Ž. M. vienintelės 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausos, praėjusios beveik po pusantro mėnesio nuo įvykio, liudytoja šį asmenį atpažino iš to, nes „susitiko žvilgsniai“. Jokių kitų matyto asmens požymių ir objektyviai matomų ypatybių, iš kurių ji atpažino asmenį, net ir atpažinimo metu, ši liudytoja nenurodė. Net ne požymis, o vyksmas „susitiko žvilgsniai“ negali būti laikomas požymiu, pakankamu atpažinti asmenį.
2.4. Apeliantas nurodo, kad teismas su išsakytas argumentais, jog Institucija, atlikdama parodymą atpažinti, pažeidė procesą reglamentuojančias normas, sutiko, tačiau, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-14-139/2016, nurodė, kad šie procesiniai pažeidimai ne esminiai, kadangi jie buvo ištaisyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teisme, teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad matė vairuotoją, ir tas vairuotojas buvo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apelianto teigimu, šios nutarties ir pastarosios bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Paminėtoje teismo nutartyje buvo ištaisomas visiškai formalus procesinis pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, kad Institucija nutarime nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo priimant nutarimą, nors iš tiesų jis nedalyvavo. Toks procesinis trūkumas buvo ištaisytas teismo posėdžio metu sudarant asmeniui realias galimybes ginčyti įrodymus, pateikti dėl jų savo argumentus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ne bet koks procesinis pažeidimas gali būti ištaisytas vėliau teisme. Šioje byloje procesinis pažeidimas visiškai kitokio pobūdžio nei paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Parodymo atpažinti procesiniai pažeidimai, priešingai nei teigia teismas, dėl savo specifiškumo negali būti ištaisyti vėliau, net ir teisme. Atpažintinas asmuo tam pačiam atpažįstančiajam gali būti parodomas tik vieną kartą, nes po tokio parodymo, atpažįstantysis pamato atpažintino asmens vaizdą. Todėl negalima situacija, kad atpažintinas asmuo gali būti rodomas tam pačiam asmeniui kelis kartus, kol jis bus atpažintas tinkamai. Ir šiuo atveju vėlesnis atpažinimas negali būti laikomas teisėtu ir, juolab įrodymu, pagrindžiančiu asmens kaltę. Be to, apelianto teigimu, teismo teiginys, kad Institucijos parodymo atpažinti padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti teisme, taip pat yra nepagrįstas. Teisme liudytoja Ž. M. atpažinimą faktiškai atliko ne iš reikalaujamų atpažintinų trijų asmenų (BPK 192 straipsnio 2 dalis), o tik iš vieno. Liudytoja, apklausiama teismo, iš anksto žinodama, kur yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, į jį ir parodė, kuris sėdėjo šalia mantiją dėvinčio jo atstovo, aplinkui daugiau nieko nebuvo (išskyrus Institucijos atstovo su policijos uniforma). Taigi ir tokiomis sąlygomis parodymas atpažinti negali būti laikomas atliktas tinkamai ir, kad procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti.
2.5. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykis filmuotas mobiliuoju telefonu, jį filmavo pati liudytoja, ir filmuodama pažeidimą ji žiūrėjo į mobiliojo ryšio telefono ekraną, o ne tiesiogiai į atvažiuojantį automobilį, todėl liudytoja negalėjo matyti kažko daugiau, nei, kas matyti pateiktame vaizdo įraše, todėl liudytojos tvirtinimas, kad ji aiškiai matė vairuojantį asmenį, neatitinka tikrovės ir neįtikinamas. Teismo teiginys, kad, kai automobiliai prasilenkė nedidelė atstumu, ir dėl to liudytoja galėjo matyti vairuotoją pro šoninį stiklą, prieštarauja bylos medžiagai. Apeliantas nurodo, kad liudytoja parodė, jog ji vairuotoją matė ir įsidėmėjo pro priekinį, o ne šoninį automobilio langą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teigiant, kad visi automobilio šoniniai langai buvo tamsinti, liudytoja pripažino šią aplinkybę, todėl liudytoja objektyviai negalėjo pro šoninius langus matyti vairuotojo ir, juolab įsidėmėti, kaip jis atrodo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog egzistavo aplinkybės, dėl kurių liudytojai Ž. M. būtų apribotas matomumas. Automobilio tamsinti langai ir liudytojos susikoncentravimas į mobiliojo telefono ekraną filmuojant pažeidimą ir buvo matomumą ribojantys veiksniai, dėl kurių liudytoja negalėjo aiškiai ir pakankamą laiko tarpą matyti vairuotoją ir jį įsidėmėti. Automobilis „Volvo“ nebuvo sustojęs, jis visą laiką judėjo, todėl liudytoja neturėjo galimybės matyti ir įsidėmėti vairuotojo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai liudytojos tvirtinimą, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suabsoliutino, o vaizdo įraše vairuotojas taip pat nesimato. Liudytoja nurodė įžiūrėjusi net ir tokią detalę, kad vairuotojas buvo be veido kaukės, tačiau dėvėjo kažką žydros spalvos, galbūt matėsi marškinių apykaklė. Iš tiesų liudytoja nurodė tik tai, kas ir taip matyti vaizdo įraše, ir tai ji padarė klaidingai. Vaizdo įrašo 15-16 sekundes matyti ant automobilio galinio vaizdo veidrodėlio pakabinta žydros spalvos intensyviai besiplaikstanti veido kaukė, o ne marškinių apykaklė ar kokia kita aprangos detalė.
2.6. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra skirta viena iš griežčiausių nuobaudų, numatytų ANK, todėl kuo griežtesnę atsakomybę užtraukia padaryta veika, tuo duomenys, kuriais remiantis nustatinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, turi būti svaresni ir pakankami. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant, kad jis vairavo transporto priemonę, ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens kaltės, neišaiškintos bylos aplinkybės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pradėta teisena turi būti nutraukta.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau neigiama, kad įvykio metu automobilį „Volvo“ vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B.. Teigiama, kad R. B. nuo pat pradžių nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį vairavo Ukrainos pilietis, kuris atvažiuoja į jo firmą. Teismas, atmesdamas skundą, išskirtinai rėmėsi vienintelės liudytojos Ž. M. parodymais bei tuo, kad ji atpažino R. B., tačiau atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant asmens parodymo atpažinti tvarką (BPK 191, 192, 195 straipsniai), todėl toks atpažinimas negali būti laikomas teisėtu, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu automobilį vairavo R. B., nėra.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nustatyta skundžiama nutartimi, byloje nėra ginčo, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d., 17.14 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvažiuota į priešpriešinę eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi priešingų krypčių transporto srautus, taip bandant apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto eilę iš kairės pusės ir aplenkiant kamštyje stovėjusias transporto priemones, važiuojant prieš eismą, ir dėl to, kitos transporto priemonės buvo priverstos stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, be to, automobilis apvažiavo automobilių koloną, užvažiuodamas ant bortelio, važiavo žalia veja. Pažymėtina, kad šias nustatytas aplinkybes ir padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus objektyviai patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, šių nustatytų aplinkybių neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B., tačiau tvirtina, kad minėtą automobilį vairavo kitas asmuo, jo asmens duomenų nurodyti neturi galimybės.
9. 2021 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime liudytoja Ž. M. nurodė įvykio aplinkybes bei tai, kad policijoje jai buvo parodyta asmens nuotrauka, ir ji iš nuotraukos atpažino, kad įvykio metu būtent nuotraukoje užfiksuotas asmuo vairavo automobilį (b. l. 27). Tačiau apeliaciniame skunde ginčijamas tokio atpažinimo teisėtumas.
10. Pagal ANK 593 straipsnio 2 dalį, parodymas atpažinti atliekamas taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal BPK 191 straipsnio 1 dalį apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį (BPK 191 straipsnio 2 dalis). BPK 192 straipsnyje nurodyta asmens parodymo atpažinti tvarka bei BPK 195 straipsnyje nurodyta apklausos parodymo atpažinti metu tvarka.
11. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atpažinimas iš nuotraukos buvo atliktas pažeidžiant asmens parodymo atpažinti tvarką (BPK 191, 192, 195 straipsniai), todėl toks įrodymas neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo.
12. Šiuo atveju, nors atpažinimas iš nuotraukos buvo atliktas pažeidžiant asmens parodymo atpažinti tvarką, tačiau teismo posėdyje liudytoja Ž. M., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, matydama R. B. gyvai, kategoriškai patvirtino, kad automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B.. Liudytoja parodė, kad jos ir R. B. automobiliai pravažiavo 2-3 metrų atstumu, automobilis „Volvo“ buvo sustojęs šalio jos, jos regėjimas geras, todėl ji aiškiai matė vairuotoją, jų žvilgsniai susitiko, ji jį filmavo ir jis tai matė.
13. Ir šiuo atveju, nors iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo įžiūrėti negalima, nes filmuojant atsispindi nuo automobilio „Volvo“ lango, tačiau matyti, kad automobilis „Volvo“ labai lėtai atvažiuoja liudytojai Ž. M. iš priekio, automobilis nedideliu atstumu visiškai priartėja prie liudytojos Ž. M. automobilio, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad liudytoja Ž. M., matydama automobilį tiesiogiai, aiškiai galėjo matyti automobilio „Volvo“ vairuotoją. Pažymėtina, kad liudytoja Ž. M. parodė, kad ji žiūrėjo tik į vairuotoją, buvo susitikę net jų žvilgsniai. Ir ši aplinkybė tik patvirtina, kad liudytoja vairuotoją matė labai gerai, todėl neabejotinai jį įsidėmėjo. Be to, kaip nustatyta ir skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytoja būtų suinteresuota konkretaus asmens nubaudimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja parodė, jog ji tyrėjai vairuotoją iš pradžių apibūdino, tik šiuo atveju nebuvo surašytas liudytojo apklausos protokolas. Todėl, vertinant visų nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo abejoti tuo, kad liudytoja Ž. M. matė ir įsidėmėjo, kad įvykio metu automobilį „Volvo“ vairavo būtent R. B..
14. Nagrinėjamu atveju, nors R. B. tvirtina, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, bet Ukrainos pilietis, kuris atvažiuoja į jo firmą, tačiau jo duomenų nenurodė. Nelogiška ir teismo posėdyje R. B. nurodyta priežastis, kad jis nepateikė vairuotojo asmens duomenų, nes, susisiekus su vairuotoju, vairuotojas atsisakė jam juos pateikti. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, R. B. pats pripažino, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent jis pats, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi, ir ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo posėdyje R. B. teigė, kad duodamas paaiškinimą, jis jaudinosi, jautė spaudimą ir stresą, todėl netiksliai paaiškino įvykio aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad R. B. ne šiaip paaiškino įvykio aplinkybes, bet aiškiai pripažino, jog automobilį vairavo jis. Tai, kad R. B. prisipažino transporto priemonę vairavęs pats bei paaiškino tik jam žinomas aplinkybes, jog jam toje kelio atkarpoje reikėjo pasukti į garažus, atsiliepime į skundą patvirtino ir Institucija.
15. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad būtent R. B. vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 99, 117 punktų ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus bei padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
16. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą ir R. B. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.