- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- AN2-199-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00457-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo L. P. atstovo (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. B. (A. B.) 2021 m. vasario 7 d. L. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. vasario 7 d. 20.59 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn automobilį, taip keisdamas transporto priemonės kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, didindamas variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą. Tokiais savo veiksmais L. P. sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 82 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. 2021 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo L. P. atstovo (duomenys neskelbtini) R. B. 2021 m. balandžio 8 d. skundas. Skundu buvo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą, taip pat iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovo nuomone, L. P. veiksmai šiuo atveju nelaikytini chuliganiškais, nes jis nuo pat pradžių aiškino, jog jokių „saulių nepaišė“ ir nedemonstravo aplinkiniams nepagarbos, tiesiog, palengva apsisukinėjant automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri buvo pasidengusi ledu, transporto priemonė tik nežymiai slystelėjo.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. P. atstovo (duomenys neskelbtini) R. B. skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos 2021 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. P. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir svetimam turtui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. P. atstovas (duomenys neskelbtini) V. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. P. nutraukti arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartį pakeisti ir L. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas ir vaizdo įrašo analizė kelia abejones, kadangi iš vaizdo įrašo jokiu būdu negalima spręsti apie pavojingą chuliganišką vairavimą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio greitis buvo didelis. Vaizdo įraše užfiksuotas vienintelis L. P. vairuojamo automobilio manevras – jo pasukimas į šoną, pamačius policijos pareigūnų automobilį. L. P. nuo pat pradžių savo kaltę neigė, dar protokolo surašymo momentu pateikė savo paaiškinimą, kad norėjo išvažiuoti iš aikštelės, tačiau, prieš save staiga išvydęs policijos pareigūnų automobilį, išsigandęs stabdė ir suko automobilį į šoną. Staigiai stabdant, automobilis galėjo ir paslysti, kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kelio danga galėjo būti slidi. Nors pareigūnai teigė, kad automobilis šonu slydo į visas puses, buvo daroma „saulė“ ir atliekami kiti manevrai, tačiau vaizdo įraše to nematyti. Pažymėta, kad neva daugkartinius L. P. vairuojamo automobilio slydimo atvejus pareigūnai galėjo tinkamai užfiksuoti, kadangi ant apsnigtos kelio dangos turėjo likti aiškūs slydimo pėdsakai, tačiau nagrinėjamu atveju tokie duomenys nebuvo fiksuojami ir renkami.
4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nebuvo mėginta išsiaiškinti, ar sunkvežimiuose tikrai galėjo būti žmonių, nebuvo nustatomi ir apklausiami liudytojai, kuriems galėjo būti sukeltas pavojus, net nebuvo apklaustas su L. P. kartu važiavęs jo draugas. Sunkvežimiuose vairuotojų nebuvo, nes, priešingu atveju, dideliu greičiu važiuojančio ir slydinėjančio automobilio variklio garsas būtų trikdęs jų poilsį ir pastarieji tikrai būtų į tokį L. P. elgesį reagavę, be to, atvykus policijos pareigūnams, tikėtina, būtų dėl to pasiskundę. Vaizdo įrašuose matoma aikštelė yra didelė, joje tuo metu joks eismas nevyko, kraštuose stovėjo tik trys sunkvežimiai, žmonių taip pat nebuvo. L. P. kaltė grindžiama tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose išdėstyta pareigūnų subjektyvi nuomonė ir subjektyvus įvykio aplinkybių įvertinimas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo, kad tokiu neatsargiu vairavimu galėjo būti sukeltas pavojus ir turto saugumui, t. y. galėjo būti apgadinti prie aikštelės stovintys šviestuvai, tačiau apeliaciniame skunde pažymėta, jog, kaip matyti iš vaizdo įrašų, šviestuvai stovi ne pačioje aikštelėje, be to, iki šviestuvų yra sukasto sniego krūvos, dėl to automobilis jų niekaip negalėtų pasiekti.
4.3. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnas užduoda menamus klausimus ir, nesuteikdamas galimybių L. P. pateikti atsakymą, iškart užduoda kitą klausimą, o tokia apklausa neabejotinai trikdo asmenį. Be to, kaip teigė L. P., jis, pamatęs policijos pareigūnus, išsigando, todėl jo atsakymai galėjo būti netikslūs ir neapgalvoti. Svarbu tai, kad L. P. raštu pateikė pareigūnams išsamų paaiškinimą, iš kurio matyti, kad L. P. savo kaltės nepripažino. Apeliaciniame skunde paminėta, kad automobilyje „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtos saugos sistemos, dėl kurių L. P. vairuojamas automobilis apskritai negalėjo atlikti tokių manevrų, kokius nurodė policijos pareigūnai. Veikiant šioms sistemoms, pradėjęs slysti, automobilis iškart stabilizuojamas, todėl įmanomas tik trumpalaikis momentinis automobilio paslydimas. Vien tik ratų prasisukimas, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių, negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, todėl apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog L. P. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
4.4. Tuo atveju, jeigu skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas manytų, kad L. P. padarė administracinį nusižengimą, apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog jis administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. L. P. turi teisę vairuoti traktorių ir tuo labai padeda savo ūkininkaujantiems tėvams. Ūkis yra (duomenys neskelbtini) rajone, todėl vasarą pasėlių priežiūrą vykdo būtent L. P. Ūkis yra nedidelis ir nepajėgus samdytis papildomų darbuotojų. Ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, L. P. nebegalėtų prisidėti prie ūkio darbų, taip apsunkindamas visos šeimos padėtį. L. P. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos nepadarė, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepimas
5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo L. P. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartį galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog, įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad L. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. P. atstovo (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. P. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas (duomenys neskelbtini) V. K. apeliaciniame skunde kelia L. P. nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, atstovo vertinimu, L. P. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar L. P. galėjo būti pripažintas tyčia chuliganiškai vairavęs automobilį ir ar pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bei proporcingą administracinio poveikio priemonę.
7. Dėl L. P. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį
7.1. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7.2. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo L. P. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi aptartų ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad L. P. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
7.4. Policijos pareigūnai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie įvykio vakarą prevenciškai pravažiavo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje dažnai asmenys vairuoja chuliganiškai. Važiuodami link šios aikštelės, pastebėjo, kaip joje automobilis, važiuodamas iš dešinės į kairę (tai leidžia tvirtinti, kad automobilis, važiuodamas nuo aikštelės pradžios, važiavo ratu), slysta šonu. Jiems artėjant link aikštelės, vaizdą užstojo aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau, privažiavus arčiau, pamatė, kaip šis automobilis jau ties išvažiavimu iš aikštelės, slysdamas šonu, baiginėja manevrą ir sustoja šonu ties jų tarnybiniu automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nesama pagrindo netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, paaiškinimais. Duomenų, kad iki įvykio jie būtų pažinoję L. P., siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Policijos pareigūnų paaiškinimus, priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas, patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, iš kurios aiškiai matyti, kaip aikštelėje nemažu greičiu važiuojantis automobilis sukasi (matyti iš važiuojančio automobilio šviesų). Policijos pareigūnų automobiliui artėjant prie automobilių stovėjimo aikštelės, trumpam vaizdą užstoja aikštelėje stovėjęs vilkikas, tačiau, policijos pareigūnams įvažiavus į matymo zoną, minėtas automobilis jau buvo apsisukęs 180 laipsnių lanku ir slydo šonu.
7.5. Būtina pažymėti, jog nors L. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, pamatęs greitai atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, išsigando, todėl paspaudė akseleratoriaus ar stabdžio pedalą, o dėl šios priežasties jo automobilis ir praslydo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnų automobilis iš už vilkiko išvažiavo, t. y. įvažiavo į matymo zoną, kai pažeidėjo automobilis jau slydo šonu, ir tik tuomet policijos pareigūnai įjungė automobilio garsinį signalą. Be to, kaip matyti, policijos pareigūnų automobilis tuo metu buvo nemažu atstumu nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjo atstovas, jam nebuvo pagrindo staigiai pasitraukti nuo į jį neva važiuojančio policijos pareigūnų automobilio. Kita vertus, jei asmuo, kaip pats tvirtina, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nedarė teisės aktų pažeidimų, tai jam nebuvo ir jokio pagrindo išsigąsti atvykusių policijos pareigūnų. Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo fiksavimo metu policijos pareigūnams nurodė, jog atvažiavo į aikštelę, norėdamas pažiūrėti, kaip automobilis važiuoja ant slidžios kelio dangos. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad pažeidėjas taip atsakė, būdamas išprovokuotas policijos pareigūno užduodamų menamų klausimų.
7.6. Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, jog jis chuliganiškai nevairavo, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, yra paneigti anksčiau aptartų įrodymų visuma, jai prieštarauja, todėl vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Visiškai sutiktina, kad L. P., slysdamas šonu, galėjo kliudyti aikštelėje stovėjusias sunkiasvores transporto priemones ir ten buvusius šviestuvus. Nors L. P. teigimu, nėra įrodyta, kad sunkiasvorėse transporto priemonėse įvykio metu buvo žmonių, tačiau toks tvirtinimas yra tik bandymas subjektyviai traktuoti situaciją ir pagerinti savo padėtį, o ne pastangos padėti išaiškinti padarytą pažeidimą ir nustatyti reikšmingas aplinkybes. L. P. dabar kelia versijas, kurių, pats žino, jog nei Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nei teismas, nagrinėjantis bylą, nebeturės galimybės patikrinti ir ištirti. Vis dėlto, akivaizdu, jog, aikštelėje esant kitų transporto priemonių, kuriose galėjo būti žmonių, L. P. veiksmai kėlė realų pavojų tiek kitiems asmenims, nes, be to, kas jau aptarta, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad šalia L. P. sėdėjo kitas keleivis, o taip pat ir pavojų svetimam turtui. Dėl L. P. teiginio, kad jis negalėjo kliudyti aikštelėje stovėjusių šviestuvų, pastebėtina, jog toks tvirtinimas yra tik niekuo nepagrįsta spėlionė, kurios nepagrindžia jokios kitos objektyvios aplinkybės, o, be to, automobiliui slydimo metu esant nevaldomam, neįmanoma nuspėti jo tolimesnės judėjimo trajektorijos ir numatyti, kokius objektus savo kelyje tokia transporto priemonė kliudys. Šią išvadą patvirtina ir policijos pareigūno E. Z. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog L. P. vairuojamas automobilis slydo į tarnybinio automobilio pusę ir dėl šios priežasties pareigūnas turėjo staigiai stabdyti tarnybinį automobilį. Taigi dėl L. P. veiksmų ne tik jo paties, bet ir kitos transporto priemonės tapo sunkiai valdomos, o tai dar kartą patvirtina jo atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusios grėsmės mastą.
7.7. Aptartas neatsakingas L. P. elgesys iš tiesų kėlė pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, tad šios aplinkybės rodo, kad L. P. elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, parodydamas aiškų kitų asmenų negerbimą, savo pranašumą kitų asmenų ar eismo dalyvių atžvilgiu, o tai vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Pažymėtina, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Šiuo atveju esama aplinkybių, kurios leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl L. P. chuliganiškų paskatų buvimo. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, konstatuoja, kad byloje yra įrodymų, jog L. P. savo pasirinktu vairavimo būdu automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn automobilį, taip keisdamas transporto priemonės kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, didindamas variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ir savo veiksmais demonstravo nepagarbą visuomenei.
7.8. Pažymėtina ir tai, kad L. P. transporto priemonę vairavo slidžiame kelyje, vietoje, kuri buvo skirta viešajam eismui, esant blogoms oro sąlygoms ir prastam matomumui, kai aplinkui buvo tiek stovinčių transporto priemonių, kuriose galimai buvo keleivių, tiek transporto priemonėms (pavyzdžiui, policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui) važiuojant pro šalį. Nors pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes toks L. P. važinėjimas truko neilgą laiko tarpą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, slysdamas šonu ir didindamas variklio apsukas, padarė transporto priemonę sunkiai valdomą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, jog jo transporto priemonė slydo tik dėl to, nes jis išsigando atvykusių policijos pareigūnų ir per klaidą nuspaudė akseleratoriaus ar stabdžio pedalą, laikytina jo pasirinkta gynybos versija, kurią paneigia anksčiau aptartos aplinkybės. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. P. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir svetimam turtui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
7.9. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog L. P. visus veiksmus, sudarančius chuliganiško vairavimo sudėtį, atliko šalia esant tiek stovinčių, tiek pravažiuojančių transporto priemonių su keleiviais, įskaitant ir pareigūnų tarnybinį automobilį, be to, jo paties vairuojamoje transporto priemonėje, šalia keleivio sėdynėje, sėdėjo kitas asmuo. Dėl tokių L. P. veiksmų kilo pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų keleivių ir jų turto saugumui, atsirado didžiulė rizika kilti eismo įvykiui ar avarinei situacijai. Nors pats L. P. savo veiksmų nevertina kaip chuliganiškų, tačiau pažymėtina, jog tokie jo veiksmai, kuomet jis vairavo transporto priemonę (lengvąjį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn ir dešinėn automobilį, taip keisdamas transporto priemonės kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, didindamas variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu („piešdamas saulę“) ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, rodo asmens nepagarbą visuomenei, elementarių moralės bei elgesio normų paniekinimą, demonstruoja asmens niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi Kelių eismo taisyklių. Aptarti L. P. veiksmai visiškai neatitinka padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojui keliamų aukštesnių atsargumo ir atidumo standartų.
7.10. Teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios L. P. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Taigi nagrinėjamu atveju, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl L. P. kaltės nustatymo, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. Dėl L. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo
8.1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. buvo nubaustas ne tik 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, jam taip pat buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo, teismui konstatavus, kad L. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. ANK 420 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Taigi L. P. už administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonė buvo paskirta minimaliam terminui. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
8.2. Nors nagrinėjamu atveju L. P. pripažįstamas chuliganiškai vairavęs transporto priemonę, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo L. P. asmenybe. Pažymėtina, kad L. P. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl chuliganiško vairavimo nekilo, jo važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus. Pažeidimo padarymo metu L. P. buvo blaivus, nebuvo sutrikdytas eismas, be to, L. P. anksčiau nėra baustas už chuliganišką vairavimą (b. l. 33–38). L. P. turi teisę vairuoti traktorių ir tuo labai padeda (duomenys neskelbtini) rajone ūkininkaujantiems tėvams. Būtent L. P. vasarą vykdo pasėlių priežiūrą. Pažymėtina, jog tėvų ūkis yra nedidelis ir nepajėgus samdytis papildomų darbuotojų (b. l. 81–91). Ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, L. P. nebegalėtų prisidėti prie ūkio darbų, taip apsunkindamas visos šeimos padėtį. Taigi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra neproporcinga ir neadekvati L. P. padarytam administraciniam nusižengimui, L. P. asmenybei, taip pat jo darbinės veiklos ir šeiminei situacijai. Aptariamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti, paskiriant baudą ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad L. P. paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas nutaria sutrumpinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
iš dalies tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. P. atstovo (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinį skundą.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.