Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. 2AT-40-976/2015Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00446-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.2;79 (S)

2015 m. balandžio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Edgaro Telinskio prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Elektrėnų rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 17 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 550 Lt (159 Eur) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2014 m. sausio 4 d., apie 14.00 val., Elektrėnuose, Šviesos g., vairuodamas automobilį sukėlė pavojingą situaciją kelyje, t. y. apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės, važiuodamas kelio išplatėjimu, po to staigiai grįžo į savo krypties eismo juostą, užkirsdamas kelią kitam važiuojančiam automobiliui, priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį, kad išvengtų susidūrimo; apvažiuodamas automobilį neparodė įspėjamųjų posūkio signalų.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundas buvo atmestas ir Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas buvo patenkintas, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. S. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

A. S. veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, požymius, administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. sausio 22 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 dalimis, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko E. Telinskio prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo priimtas ir byla atnaujinta.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Edgaras Telinskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai A. S. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavęs, kad jo veikoje nėra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Pažymima, kad Institucijos pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. buvo kaltinimas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, už tai, kad pavojingai vairavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. apeliacinį skundą, sprendė, ar jo veikoje buvo chuliganiško vairavimo sudėtis, kuriai konstatuoti būtina įrodyti chuliganiškas paskatas. Anot pareikėjo, apeliacinės instancijos teismas savo nuožiūra kaltinimo papildyti negalėjo, todėl išėjo už administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir konstatavo, kad A. S. veikoje nėra chuliganiško vairavimo, tačiau toks kaltinimas nebuvo formuluojamas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 284 ir 302³ straipsniuose įtvirtintų reikalavimų ir nepagrįstai nutraukė A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatęs jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N502- 2376/2009, N-756-1363/2008, N502-845/2009,N-261-2483-11, N-438-155-11, N575-3007/2011, N-62-7103-10).

Taikant atsakomybę už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas. Pažymėtina, kad šioje byloje aktualios yra KET 4, 5, 9, 28, 88.2, 106, 107 ir 131 punktų nuostatos, dėl kurių nesilaikymo A. S. 2014 m. kovo 17 d. Institucijos nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka. Anot pareiškėjo, A. S., pažeisdamas anksčiau minėtas KET nuostatas, t. y. apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės, važiuodamas kelio išplatėjimu, po to staigiai grįždamas į savo krypties eismo juostą, užkirsdamas kelią A. G. vairuojamam automobiliui, priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį, kad išvengtų susidūrimo, sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. A. G. vairuojamą automobilį apvažiavo ir užkirto kelią būtent protokole nurodytoje vietoje – kelio išplatėjime (buvusioje autobusų sustojimo vietoje).

Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas išėjo už administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų ir nepagrįstai A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį nutraukė.

Administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo, kuriam byla nutraukta, A. S. atsiliepimu į pareiškimą prašo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Edgaro Telinskio prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį lemia ne tik vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, t. y. ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas vairavimas. Todėl, kvalifikuojant pažeidimą pagal minėtą straipsnį yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas, kurios suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taip pat pažymėtina, kad nenustačius bent dviejų KET pažeidimų, veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime pabrėžiama, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pažeidimo sudėtis priežastiniu ryšiu yra susijusi su KET 9 punktu, numatančiu, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

Taigi iš šių nuostatų išplaukia, kad grėsmės eismo saugumui konstatavimui neužtenka to, jog dėl tam tikrų neleistinų asmens veiksmų tokia grėsmė galėjo kilti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad esant tokiai situacijai, kai asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, grėsmės eismo saugumui sudėties požymis turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas, motyvuojant, kodėl būtent šioje situacijoje asmens veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau, t. y. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, o ne pagal kitus ATPK straipsnius, kurie numato atsakomybę tik už tai, kad buvo padaryti KET pažeidimai.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog A. S., pažeisdamas KET, realiai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o vien KET pažeidimų nustatymas negali būti pripažintas grėsme eismo saugumui. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad padarytas pažeidimas nebuvo toks pavojingas, kad jį reikėtų kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Kartu pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes nepažeisdamas ATPK reikalavimų ir priėmė motyvuotą nutarimą.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Edgaro Telinskio prašymas atmestinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo priimto nutarimo

Pareiškėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas peržengė administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas, taip padarydamas esminį proceso teisės pažeidimą. Dėl to, kaip teigiama prašyme, buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, nes teismas nepagrįstai nutraukė A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Šie prašyme nurodyti argumentai atmestini.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už vieną iš jame numatytų alternatyvių veikų: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. A. S. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš jame įvardytų alternatyvių veikų – KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o būtent už tai, kad 2014 m. sausio 4 d., apie 14.00 val., Elektrėnuose, Šviesos g., vairuodamas automobilį, sukėlė pavojingą situaciją kelyje, t. y. važiuodamas kelio išplatėjimu apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės, po to staigiai grįžo į savo krypties eismo juostą, užkirsdamas kelią kitam važiuojančiam automobiliui, priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį, kad išvengtų susidūrimo; apvažiuodamas automobilį neparodė įspėjamųjų posūkio signalų. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir A. S. bylą nutraukė nenustatęs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties. Savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjo veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat nenustatytos chuliganiškos paskatos, būtinos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui inkriminuoti, be to – byloje nėra patikimų duomenų, kokiomis aplinkybėmis ir kurioje vietoje įvyko KET pažeidimas.

Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog byloje nenustatytos chuliganiškos A. S. paskatos, peržengė administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas, nes A. S. buvo nubaustas ne už chuliganišką (ATPK 124² straipsnio 2 dalis), o už pavojingą (ATPK 124² straipsnio 1 dalis) vairavimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas, kodėl A. S. padaryti veiksmai, kurių jis pats neneigia, t. y., ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio lenkimas iš dešinės, negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, netinkamai vartoja terminus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas analizavo, ar atsižvelgiant į nustatytas veikos padarymo aplinkybes pažeidėjo veikoje yra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pažeidimo sudėtis. Išanalizavęs byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus duomenis bei įvertinęs jų visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S., iš dešinės apvažiavęs priešais jį ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Volvo“ (nes atsižvelgęs į jo greitį ir padėtį kelyje nusprendė, kad automobilis suks į kairę), pažeidė KET 131 punkto reikalavimą, draudžiantį transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juostomis. Tačiau šis teismas kartu pažymėjo, kad negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, jog A. S. vairavo chuliganiškai ir vairuodamas sukėlė pavojingą situaciją. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog šį veiksmą A. S. atliko dėl chuliganiškų paskatų (ir pakankamai detaliai atskleidžia chuliganiškų paskatų sampratos elementus), negalima teigti, kad taip jis peržengė protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas. Iš nutarimo turinio matyti, kad nors ir naudodamas netinkamus terminus – kaip jau minėta, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje aprašytas pavojingas, o ne chuliganiškas vairavimas – teismas aiškiai nurodo, jog byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai rodytų, kad A. S., lenkdamas automobilį iš dešinės, tyčia siekė sukelti pavojingą situaciją, t. y. priversti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir kad tokia situacija buvo sukelta. Taigi esminis bylos nutraukimo motyvas buvo tas, jog išanalizavus byloje esančius įrodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, kad A. S. suvokė, jog daro teisės pažeidimą, tokie jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes ir to siekia, t. y. kad jo veikoje buvo tiesioginė tyčia. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. S. veikoje nėra vieno pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas jokių naujų pažeidimo padarymo aplinkybių nenustatė ir teisinės veikos kvalifikacijos nekeitė, todėl neperžengė administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimas, kad A. S. veikoje nėra nustatyta chuliganiškų paskatų, laikytinas motyvavimo trūkumu, kuris neturėjo įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl nepripažintinas esminiu proceso pažeidimu.

Prašyme taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra galimybių nustatyti įvykio vietos. Šie prašymo argumentai nepagrįsti.

Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-15-2012, 2AT-3-976/2015). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs administracinėje byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra galimybių nustatyti tikrą teisės pažeidimo vietą, nuo kurios šioje byloje priklauso ir kitos svarbios bylai aplinkybės; taip pat kitus A. S. kaltės įrodymus. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio teisės pažeidimo vietą, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau jis nevertino to, kad protokolas buvo surašytas remiantis išimtinai A. G. parodymais; nenurodant kitų įvykyje dalyvavusių asmenų. Byloje nustatyta, kad A. G. iš įvykio vietos nuvažiavo, policijos pareigūnų į įvykio vietą nekvietė ir tik vėliau, tą pačią dieną, nuvykęs į policijos komisariatą, paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė galimo pažeidimo vietą. Tuo tarpu A. S. tiek pareigūnams, tiek teismui, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai teigė, kad jis iš dešinės aplenkė automobilį „Volvo“ kitoje tos pačios gatvės vietoje, ir nurodė, kodėl lenkimas iš dešinės (dėl kelio išplatėjimo ilgio ir automobilių techninių parametrų) buvo negalimas A. G. nurodytoje vietoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilio „Volvo“ vairuotojo A. G. parodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, buvo surašytas vadovaujantis vien jais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi kartu su A. G. automobilyje važiavusių asmenų – jo sutuoktinės ir sūnaus parodymais, patvirtinančiais A. G. nurodytą įvykio vietą ir aplinkybes, nurodydamas, kad šie liudytojai yra nesuinteresuoti ir nešališki. Tuo tarpu A. S. ir kartu su juo automobilyje važiavusių asmenų – jo sutuoktinės ir jo motinos, parodymus, kuriuose yra nurodoma kita įvykio vieta ir kitokios įvykio aplinkybės, pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad A. S. siekia išvengti atsakomybės, o liudytojai giminystės ryšiais yra susiję su A. S. ir siekia padėti jam. Pabrėžtina, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Kaip rodo bylos medžiaga, visos galimybės šioje byloje siekiant nustatyti pavojingo vairavimo faktą, vietą bei kitas reikšmingas aplinkybes buvo išnaudotos. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad tokiu atveju byla nutrauktina.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl jį naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškime nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Edgaro Telinskio prašymą atnaujinti bylą.