Vilniaus apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1442-2023 ir J. T. (J. T.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį pradėta administracinio nusižengimo teiseną nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) 2023 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1442-2023 (toliau – ir Institucijos priimtas nutarimas) J. T. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. sausio 3 d. apie 21.55 val., Šalčininkų r. sav., Baltoji Vokė, Vilniaus g., vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. 2023 m. sausio 3 d. apie 21 val. 55 min., Šalčininkų r. sav., Baltoji Vokė, Vilniaus g., vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tačiau J. T., tiek teikdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, tiek atsilipimą į Institucijos apeliacinį skundą, teigė, kad nežinojo neturintis teisės vairuoti, kadangi nebuvo (tinkamai) informuotas apie jo atžvilgiu pritaikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, už ankstesnį (2022 m. rugsėjo 2 d.) padarytą administracinį nusižengimą (ANK 416 straipsnio 4 dalis). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, kaip jau minėta, procesiniu sprendimu padarė išvadą, kad J. T. nebuvo tinkamai informuotas apie jam paskirtą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, pareiga įsitikinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo realiai gavo protokolą ir apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną žino, kyla Institucijai, todėl J. T. veiksmuose 2023 m. sausio 3 d. vairuojant transporto priemonę nebuvo tyčios padaryti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

4. Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, apeliaciniu skundu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą iš esmės ginčija vienu pagrindiniu argumentu, t. y. kad J. T. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl viršyto greičio buvo išsiųstas laikantis procesinio reguliavimo – per E. pristatymą į jo aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, ANK neįpareigoja policijos ar kitų institucijų įsitikinti ar asmuo susipažino su gautu dokumentu, o ir pats asmuo, teikdamas kontaktinius duomenis valstybės informacinėse sistemose, turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, nurodžius savo aktualius kontaktus juos reguliariai tikrinti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas tinkamai neįvertinus bylai aktualaus teisinio reguliavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl to padarytos išvados nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, kas sudaro pagrindą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą panaikinti.

5. Kaip nustatyta, J. T. 2022 m. rugsėjo 21 d. protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-480730-22 nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Minėtas protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. J. T. teigimu jis apie protokolo surašymą nieko nežinojo, nebuvo informuotas apie administracinės nuobaudos taikymą, protokolas nebuvo išsiųstas jo deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu, elektroniniu paštu taip pat negavo jokio laiško dėl nuobaudos taikymo. Tik VMI elektroniniu paštu jį informavo apie baudos nesumokėjimą, dėl ko J. T. 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų baudą sumokėjo tik 2022 m. spalio 27 d. Iš apeliacinio skundo matyti, kad vadovaujantis ANK normomis, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo kitos dienos po administracinio nurodymo įvykdymo, t. y. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo vykdoma nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. sausio 27 d. (ir tuo laikotarpiu kada Institucijos priimtu nutarimu J. T. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį). Neginčytinai nustatyta (to neneigia ir pats J. T.), kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo J. T. buvo išsiųstas per e. pristatymo sistemą, tačiau esminis įrodinėjimo dalykas šioje administracinio nusižengimo byloje yra tai, ar J. T. žinojo (turėjo žinoti), kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, t. y. ar apie šią ko atžvilgiu pritaikytą administracinio poveikio priemonę buvo tinkamai informuotas.

6. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 573 straipsnyje, kuris nurodomas ir apeliaciniame skunde, ir atsiliepime į jį, ir Skundžiamame nutarime, ir kurio nuostatų netinkamą laikymąsi nustatė pirmosios instancijos teismas. Šio straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad procesinių dokumentų siuntimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims yra pripažįstamas tinkamu ir tuo atveju, kai dokumentai siunčiami per E. pristatymo sistemą ir tai neprieštarauja ANK 573 straipsnio nuostatoms.

7. E. pristatymo sistemos reguliavimas įtvirtintas jau minėtose Taisyklėse, kurių 11 punkte numatyta, kad elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 12 punktu įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; 12.2. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis.

8. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai pacitavęs svarstomam klausimui taikytinas teisės normas, neatliko byloje esančių duomenų analizės ir šių duomenų ANK normų kontekste nevertino. Nors žemesnės instancijos teismo priimtame Skundžiamame nutarime akcentavo Taisyklių 46 punkte įtvirtintų sąvokų „Išsiųsta“, „Pristatyta“, „Gauta“ ir „Perskaityta“ paaiškinimams, vis tik atkreiptinas dėmesys, jog ANK 573 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo registro duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo) J. T. buvo išsiųstas 2022 m. rugsėjo 21 d. 19 val. 51 min. per E. pristatymo sistemą (b. l. 24). Minėtuose duomenyse užfiksuota informacija nustatyta, kad elektroninio pristatymo dėžutė egzistuoja, ji yra aktyvi. Kaip jau minėta šio procesinio 10 punkte, elektroninio pristatymo dėžutė yra sukuriama asmens valiniais veiksmais, tai yra pačiam asmeniui suvedant atitinkamus registracijos duomenis, patvirtinant, kad asmuo sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties sąlygomis. Kartu svarbu pabrėžti ir tai, kad Taisyklių 12.1 papunktyje įtvirtinta, jog sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja be kita ko E. pristatymo sistemoje įvesdamas galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje. Minėtų reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad J. T., susikurdamas elektroninio pristatymo dėžutę, E. pristatymo sistemoje turėjo suvesti savo galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo būtų informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje, tame tarpe ir apie gautą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, o iš duomenų, užfiksuotų policijos informacinėje sistemoje matyti, kad J. T. priklausantis elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus, yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23), t. y. toks elektroninio pašto adresas, kuris nurodomas ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pavyzdžiui teikiant skundą pirmosios instancijos teismui b. l. 2)). Taigi, pats asmuo, šiuo atveju J. T., rūpindamasis savo duomenų teikimu atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms ir (ar) susikurdamas elektroninio pristatymo dėžutę, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais elektroninio pašto adresais arba kaip nagrinėjamoje situacijoje per E. pristatymo sistemą siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.

9. Kartu sprendžiant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos aplinkybes, aukštesnysis teismas pažymi, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. turėjo būti aktyvus bei rūpestingas, nes jis apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną žinojo, kadangi gavo VMI pranešimą apie paskirtą ir nesumokėtą baudą, ko pasėkoje ją sumokėjo. Be kita ko, nustatyta, kad dar ir iki VMI pranešimo J. T. turėjo būti žinoma apie jo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi jis viršijo leistiną greitį ir buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę, nuosavybes teise priklausančią jo darbovietei UAB (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patraktas asmuo, teikdamas skundą apylinkės teismui, iš pradžių transporto priemonės savininkui (UAB (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas pranešimas, kad pastarasis nurodytų, kas valdė transporto priemonę 2022 m. rugsėjo 2 d. 14 val. 24 min. Šiuo pagrindu bendrovė dar 2022 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone ir nurodė būtent J. T. ir jo asmeninius bei kontaktinius duomenis (b. l. 8). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad J. T. turėjo būti apdairus, atidus ir domėtis administracinio nusižengimo bylos teisenos eiga, tačiau to nepadarė, ir tik dėl paties jo (J. T.) pasyvumo ir nerūpestingumo jam nebuvo žinoma apie kartu su bauda paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

10. Taip pat, aukštesnysis teismas, sutikdamas su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pažymi ir tai, kad esant aptartam teisiniam reguliavimui, korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje pripažįstant, jog ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-908/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-908/2023). Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-988/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-885/2021, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023).

11. Esant išdėstytam teisiniam reguliavimui bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo, ir priešingai negu nurodyta apylinkės teismo Skundžiamame nutarime J. T. veiksmuose nustatytos privalomosios sąlygos administracinei atsakomybei kilti – kaltė (ANK 2 straipsnio 3 dalis) ir neteisėti veiksmai (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

12. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tačiau būtinasis administracinio nusižengimo sudėties elementas – kaltė, turi dvi formas. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ne tik dėl veikimo/neveikimo tyčia, bet ir dėl neatsargumo padaryto teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. nebuvo atidus ir rūpestingai, todėl laiku nesusipažino su administracinio nusižengimo protokolu bei administraciniu nurodymu, ir nežinojo apie jo atžvilgiu pritaikytą administracinio poveikio priemonę, todėl Institucijos priimtame nutarime konstatuotą pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti jam yra atimta, padarė veikdamas neatsargiai (neatsargia kaltės forma). Atkreiptinas dėmesys, kad J. T., kreipdamasis su skundu į pirmosios instancijos teismą dėl Institucijos priimto nutarimo, prašė už ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-37/2013, Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015, Nr. 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją, o būtent padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą ir paties administracinėn atsakomybėn patrakto asmens asmenybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta ir apie tai nežinodamas. Taigi akivaizdu, jog jo padėtis nėra ir negali būti tokia pati, kaip asmenų, kuriems neginčytinai buvo žinoma apie tokios teisės neturėjimą – jos neįgijus arba kai tokia teisė jiems buvo atimta, apie tai pranešant bei įteikiant tai patvirtinančius dokumentus asmeniškai. J. T. veikė neatsargia kaltės forma, kas taipogi išskiria padarytą administracinį nusižengimą ir leidžia teigti, kas jis pasireiškia mažesniu pavojingu, negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusižengimų padarymas. Be kita ko, matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, darbe jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 9), kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis turi šeimą, pareigą išlaikyti mažamečius vaikus, o paskyrus administracinio poveikio priemonę jis negalės vykdyti savo darbo funkcijų ir praras vienintelį pragyvenimo šaltinį. Pažymėtina ir į tai, kad nenustatyta J. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų veiksmų jokia žala nekilo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog J. T. pozicija nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo nekito, buvo nuosekli, teigiant, kad jis nežinojo apie atimtą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.

15. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei aptartų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų, bus pasiekti J. T. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1442-2023 dalį dėl J. T. (J. T.) paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pakeisti, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1442-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.