Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-619-555/2018 dalies, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje buvo patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ finansinis reikalavimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ kreipėsi į BUAB „Vicus“ bankroto administratorių, prašydama UAB „Vicus“ bankroto byloje patvirtinti jos 12 644 509,38 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo grindžiamas:

1) 3 598 819,91 Eur dydžio reikalavimo teise į UAB „Vicus“ pagal 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 16/02-10, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Toleita“ perleido naujajai kreditorei UAB „Parama verslui“ reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Vicus“. UAB „Toleita“ reikalavimo teisė į UAB „Vicus“ atsirado iš: 1) 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutarties Nr. 11/01/24, kurios pagrindu „Vicus“ garantavo grąžinti paskolą su palūkanomis ir delspinigiais, jei savo prievolių nustatytu terminu tinkamai nevykdys paskolos gavėja UAB „VKK Vilnius“; 2) 2010 m. birželio 11 d. UAB „Vicus“ garantinio rašto Nr. 06/11, kuriuo UAB „Vicus“ garantavo, kad jeigu UAB „VKK Vilnius“ netinkamai vykdys prisiimtus įsipareigojimus pagal 2010 m. birželio 10 d. susitarimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo Nr. 06/10, UAB „Vicus“ sumokės UAB „Toleita“ 289 620,02 Eur sumą; 3) 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutarties Nr. 12/04/10-1, kuria UAB „Vicus“ įsipareigojo atsakyti kreditorei UAB „Toleita“ už skolininkės UAB „VKK Vilnius“ tinkamą sutarčių vykdymą; 4) 2012 m. balandžio 5 d. garantinio rašto Nr. 12/05-05, kuriuo UAB „Vicus“ garantavo už UAB „VKK Vilnius“ atsiskaitymą pagal 2012 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 300; 5) 2014 m. rugsėjo 1 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 14/09/01, kuria UAB „Vicus“ perėmė visą pradinės skolininkės UAB „VKK Vilnius“ skolą; 6) Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „Toleita“ 1 266 633,31 Eur (4 373 431,49 Lt) dydžio finansinis reikalavimas UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje.

2) 5 104 562,23 Eur dydžio reikalavimo teise į UAB „Vicus“ pagal 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 02/11 ir 2016 m. balandžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 04/29, kurių pagrindu pradinė kreditorė UAB „Nikartas“ perleido naujajai kreditorei UAB „Parama verslui“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Vicus“. UAB „Nikartas“ reikalavimo teisė į UAB „Vicus“ atsirado iš: 1) 2006 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 06/01/31, kuria UAB „Toleita“ įsipareigojo skolinti pinigus UAB „Vicus“ ir jos kontrahentams: UAB „Vicus“ direktoriui S. J. ir UAB „VKK Investicija“, garantas – UAB „VKK Investicija“; 2) 2009 m. birželio 4 d. Paskolos sutarties Nr. 09-6-04, pagal kurią UAB „VKK Investicija“ ir UAB „Vicus“ prisiėmė garantinius įsipareigojimus už paskolos gavėją UAB „Upynalė“; 3) 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutarties Nr. 10/06/15, pagal kurią UAB „Vicus“ yra garantas ir laiduotoja; 4) 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12/06/29, kuria UAB „Toleita“ perleido UAB „Nikartas“ reikalavimo teisę į UAB „Vicus“ pagal nurodytas sutartis; 5) 2014 m. rugsėjo 1 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 09/01, kuria UAB „Vicus“ perėmė visą pradinės skolininkės UAB „Upynalė“ skolą, atsiradusią pagal 2009 m. birželio 4 d. Paskolos sutartį Nr. 09-6-04.

3) 3 941 127,24 Eur dydžio reikalavimo teise į UAB „Vicus“ pagal 2016 m. balandžio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/04/11, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Baltic Net“ perleido naujajai kreditorei UAB „Parama verslui“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Vicus“. Reikalavimo teisė į UAB „Vicus“ kyla iš 2012 m. kovo 29 d. UAB „Vicus“ ir J. S. bei R. S. susitarimo dėl skolos padengimo. Šiuo susitarimu UAB „Vicus“ įsipareigojo AB DNB bankui (teisių perėmėjas Luminor Bank AB) sumokėti 3 941 127,24 Eur skolą už J. S. ir R. S., UAB „Vicus“ sumokėjus šią skolą bankui, laikoma, kad šalys yra tarpusavyje visiškai atsiskaičiusios ir vienai kitai neskolingos.

2. UAB „Vicus“ bankroto administratorius J. V. prašė patvirtinti UAB „Parama verslui“ finansinį reikalavimą, kylantį iš 2006 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 06/01/31, sudarytos tarp UAB „Vicus“ ir UAB „Toleita“, atitinkantį UAB „Vicus“ suteiktos paskolos dydį, t. y. 102 525,48 Eur, ir nuo šios sumos priskaičiuotas 6 procentų dydžio palūkanas už ne ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį; patvirtinti kreditorės UAB „Parama verslui“ 3 941 127,24 Eur finansinį reikalavimą, kylantį iš 2012 m. kovo 29 d. UAB „Vicus“ ir J. S. bei R. S. susitarimo dėl skolos padengimo; kitos dalies pareiškėjos finansinio reikalavimo prašė netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas BUAB „Vicus“ bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „Parama verslui“ finansinį reikalavimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors apeliantas V. Z. nagrinėjamoje byloje buvo pareiškęs ir savarankišką reikalavimą dėl 2012 m. kovo 29 d. susitarimo Nr. SAD-20120223/92 dėl skolos grąžinimo pripažinimo negaliojančiu, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, tačiau pastaroji pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apelianto atskiruoju skundu nėra ginčijama, todėl apeliacijos objekto nesudaro.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliacinės instancijos teisme kartu su BUAB „Vicus“ bankroto administratoriaus atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo gauti nauji įrodymai – administratoriaus prašymo dėl kreditorių išbraukimo, antstolio J. P. patvarkymo ir banko sąskaitos išrašo kopijos.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Kolegija, įvertinusi bankroto administratoriaus pateiktų naujų įrodymų turinį ir apimtį, tai, kad pateikti nauji įrodymai yra aktualūs nagrinėjamam klausimui spręsti, taip pat tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nenustačiusi bankroto administratoriaus nesąžiningumo, priima bankroto administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo

15. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalis numato, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Bankrutuojančios įmonės kreditorius dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tampa nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises. Taigi, suinteresuotu asmeniu byloje dėl kito bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus kreditorinio reikalavimo ginčijimo pripažįstamas ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas atitinkantis kreditorius.

17. Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Taisyklė, kad į teismą gali kreiptis tik asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą, taikoma ir apeliaciniame procese. Apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodantis asmuo, be kita ko, turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kitaip tariant, apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas.

18. BUAB „Vicus“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas bendras 118,15 Eur dydžio V. Z. (apelianto) finansinis reikalavimas, o 2018 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi V. Z. su minėta finansinio reikalavimo suma buvo išbrauktas iš BUAB „Vicus“ kreditorių sąrašo, su juo visiškai atsiskaičius – pastaroji teismo nutartis yra įsiteisėjusi (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad dėl jos (nutarties) būtų pateiktas atskirasis skundas). Taigi, nors nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimo metu (2018 m. lapkričio 13 d.) V. Z. atitiko ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir galėjo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teikti atskirąjį skundą – jis vis dar buvo BUAB „Vicus“ kreditoriumi, turinčiu teisę pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį teikti atskirąjį skundą dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, tačiau iš esmės tik formaliai – remiantis į bylą pateiktais duomenimis su apeliantu buvo atsiskaityta dar 2018 m. lapkričio 5 d., o 2018 m. lapkričio 8 d. (dar iki nagrinėjamo pareiškėjo atskirojo skundo pateikimo teismui) teismui buvo pateiktas bankroto administratoriaus prašymas dėl šio kreditoriaus išbraukimo iš BUAB „Vicus“ kreditorių sąrašo.

19. Pažymėtina, kad šiuo metu apeliantui nebeesant BUAB „Vicus“ kreditoriumi, o tuo pačiu ir dalyvaujančiu BUAB „Vicus“ bankroto byloje asmeniu, apeliantas nebeturi ir materialinio teisinio suinteresuotumo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Vicus“ bankroto byloje buvo patvirtintas kito kreditoriaus – UAB „Parama verslui“, finansinis reikalavimas, panaikinimu. Kitais žodžiais tariant, nagrinėjamas atskirasis skundas pateiktas asmens, kuris neįrodė, kad jo teisė pažeista, kad jis turi teisinį interesą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies panaikinimui ar pakeitimui, t. y. asmens neturinčio teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 5 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-275-823/2019, pradėtą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-619-555/2018 dalies, kuria BUAB „Vicus“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Parama verslui“ finansinis reikalavimas, nutraukti.