Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atstovei advokato padėjėjai L. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transrifus“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Vicus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. V., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista, nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 29 d. Kreditorė UAB „Transrifus“ pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Vicus“ bankroto byloje, kuriuo prašė įtraukti ją į UAB „Vicus“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 20 146,03 Eur finansinį reikalavimą.

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Vicus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir kreditorės UAB „Transrifus“ 20 146,03 Eur finansinį reikalavimą.

Kauno apygardos teisme gautas kreditoriaus V. Z. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje, kurioje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Transrifus“ 20 146,03 Eur finansinis reikalavimas ir perduoti bylą dėl UAB „Transrifus“ finansinio reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prieštaraudamas kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimui, V. Z. nurodė, kad tarp UAB „Vicus” ir UAB „Transrifus” 2008 m. liepos 31 d. pasirašyta Nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Vicus“ yra neatsiskaičiusi su kreditoriumi UAB „Transrifus“ 17 063,17 Eur, o likusi finansinio reikalavimo dalis, t. y. 3 082,86 Eur suma yra netesybos. Kreditorius nesutinka su pareiktu finansiniu reikalavimu, bei nurodo, kad UAB „Transrifus” prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo yra nedetalizuotas, todėl neaišku kaip kreditorius UAB „Transrifus” apskaičiavo netesybas, kurios sudaro 3 082,86 Eur sumą.

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi kreditoriaus V. Z. atskirąjį skundą tenkino ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Transrifus“ 20 146,03 Eur finansinis reikalavimas panaikino, klausimą dėl ginčytino kreditoriaus UAB „Transrifus“ 20 146,03 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo išskyrė į atskirą bylą, paskyrė žodinį teismo posėdį ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti.

Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, kadangi nėra priimtas sprendimas dėl UAB „Vicus“ pabaigos, todėl galimas kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-13622-717/2014 medžiaga nustatyta, kad tarp kreditoriaus UAB „Transrifus“ ir skolininkės UAB „Vicus“ yra išspręstas ginčas dėl 2008 m. liepos 31 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu patenkino kreditorės UAB „Transrifus“ ieškinį ir priteisė iš skolininkės UAB „Vicus“ 5 901,96 Eur (20 378,28 Lt) skolą, susidariusią pagal kreditoriaus pateiktas sąskaitas nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2014 m. sausio 29 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 176,96 Eur (611,00 Lt) žyminio mokesčio ir 231,70 Eur (800,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad kreditorė atsisakė reikalavimo priteisti už ginčo laikotarpį netesybas 459,94 Eur (1 588,08 Lt) sumai, teismo sprendimas nebuvo ginčijamas, įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13622-717/2014, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, t. y. skolininkė UAB „Vicus“ ir kreditorė UAB „Transrifus“, ir kurioje ieškinio pagrindas – tinkamas 2008 m. liepos 31 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas, yra išspręsta dalis kreditorės UAB „Transrifus“ finansinio reikalavimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista skola pagal kreditoriaus pateiktas sąskaitas nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2014 m. sausio 29 d., už šį laikotarpį išspręstas delspinigių klausimas, išspręstas reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų, atliekančių kompensuojamą funkciją bei bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Minėta, kad finansinis reikalavimas grindžiamas šalių sudaryta 2008 m. liepos 31 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Už suteiktas paslaugas kreditorė skolininkei UAB „Vicus“ išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras, kurias paslaugas gavęs asmuo priėmė, prieštaravimų dėl jų ar dėl jose nurodytų paslaugų nereiškė. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas reikalavimas pagal kreditorės pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2014 m. sausio 29 d., tuo tarpu kreditorė reikalavimą taip pat grindžia ir sąskaitomis išrašytomis už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., įrodinėjama, kad įsiskolinimas pagal šias sąskaitas sudaro 11 161,20 Eur sumą ((884,51x13)-337,43)).

Byloje skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tinkamai įvykdė 2008 m. liepos 31 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas atsiskaityti už suteiktas įrenginių nuomos paslaugas, priešingai, pripažino, kad prievolė nebuvo tinkamai vykdoma. Nagrinėjant kreditorinio reikalavimo pagrįstumo vertintina ir tai, kad dėl sutarties vykdymo yra pasiakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tik kitu laikotarpiu.

Nustačius, kad paslaugos gavėja tinkamai neįvykdė sutarties nuostatos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties nuomos sutarties 7.1 punktu, paslaugas suteikęs asmuo įgijo teisę reikalauti sumokėti 0,06 (šešių šimtųjų) procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Skolininkė prievolės mokėti delspinigius neginčija, pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė patvirtina, kad delspinigių sumos yra skaičiuojamos nuo nesumokėtų pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras sumų, delspinigiai skaičiuojami ne daugiau kaip už 180 dienų ir už šį laikotarpį netesybos sudaro 774,00 Eur sumą.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą spręstina, kad skolininkės bankroto byloje tvirtintinas kreditorės UAB „Transrifus“ finansinis reikalavimas, susidedantis iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu priteistos 5 901,96 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 830,48 Eur priteistų palūkanų sumos, 176,96 Eur žyminio mokesčio ir 231,70 Eur advokato atstovavimo išlaidų bei 11 161,20 Eur įsiskolinimo sumos už suteiktas kreditoriaus paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. bei 774,00 Eur už šį laikotarpį priskaičiuotų delspinigių (netesybų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Transrifus“ 19 076,30 Eur finansinį reikalavimą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.