Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-686-965/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: e2-686-965/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07535-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: S. M.
Atsakovas: M. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Giedrė Striaukienė, Mantas Liugas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
2.4.4.2Uzufruktas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-686-965/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07535-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.12;3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Indrei Grublienei,dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,atsakovo M. M. atstovui advokatui Mantui Liugui,institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 327, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – M.; nustatyti su ieškove nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; padalinti santuokos metu įgytą ir atsakovo vardu registruotą turtą ? motorinį pramoginį laivą – priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei priteisiant pusės turto vertės piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, taip pat atsisakė reikalavimo dėl ½ dalies piniginių lėšų priteisimo. Nurodo, kad nuo 2020 m. sausio mėn. pabaigos su atsakovu bendro ūkio nebetvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena, todėl jų bendras gyvenimas tapo tik formalus. Dėl šalių skirtingo požiūrio į šeimą ir santuokinį gyvenimą, atsakovės nuomone, jų santuoka iširo galutinai ir tikimybės, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nėra. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis dėl darbo pobūdžio retai būdavo namuose, mažai skirdavo dėmesio šeimai, nepalaikė socialinių ryšių su kitais asmenimis, todėl nukentėjo ieškovės ir vaiko interesai. Konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku ieškovė nustatyti neprašo, kadangi tarp šalių ginčo dėl to nėra. Ieškovės nuomone, materialinę paramą vaiko išlaikymui šiuo metu didesne dalimi gali teikti atsakovas, jis iš dalies prie vaiko išlaikymo prisideda. Ieškovė tvirtina, kad prievolių kreditoriams neturi.

2. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija), pateikė išvadą, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad šalių šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu šeimoje nenustatyta. Institucija neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka su prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi apie jo darbo pobūdį ieškovė žinojo dar iki santuokos sudarymo, atsakovas šeimą materialiai ir tinkamai aprūpino, pervesdavo ieškovei savo darbo užmokestį. Mano, kad jam grįžus iš komandiruočių jis pakankamai skyrė laiko ir dėmesio tiek šeimai, tiek socialiniams ryšiams palaikyti, atnaujinti. Ieškovė materialiai prie šeimos biudžeto neprisidėjo, tačiau atsakovui išvykus į komandiruotes išlaidavo ne pagal šeimos pajamas, dėl to šeimoje kildavo konfliktų. 2020 m. sausio mėn. pradžioje atsakovui netekus gerai apmokamo darbo užsienyje, dėl susiklosčiusios situacijos jis iš ieškovės sulaukė kritikos ir kaltinimų, todėl tarp šalių kilo dar didesnių konfliktų, bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas ir jie nusprendė skirtis. Atsakovo nuomone, būtent ieškovės veiksmai turėjo lemiamos įtakos santuokos iširimui, kadangi ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė, kadangi ieškovė savo elgesiu atsakovo giminei parodė nepagarbą ir nedėkingumą. Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas ir toliau visą laiką teikia išlaikymą vaikui pagal savo finansines galimybes. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio. Dėl kitų ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į patikslintus ieškovės reikalavimus, atsakovas neprieštarauja.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis su šeima nepakankamai bendravo, ieškovės nuomone, vien materialinių poreikių užtikrinimo nepakako šeimai išsaugoti, trūko socialinių poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės nuomone, vaiko poreikiai geriausiai būtų užtikrinti, nustatant jo gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja, taip pat neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos. Neneigė, kad 250 Eur dydžio išlaikymą vaikui atsakovas visada teikė, kurį laiką materialiai rėmė ir atsakovę, tačiau nuo 2020 m. balandžio mėn. finansiškai ieškovės neremia. Patvirtino, kad santuokos metu atsakovas ieškovei dovanojo dovanas (telefoną, laikrodį, juvelyrinius dirbinius ir kt.), analogiškus daiktus atsakovas ir sau nusipirko. Santuokos metu įsigytus buities daiktus šalys pasidalino, ieškovei nereikalingi daiktai liko bute, kuriame gyveno šeima. Bendro turto šalys neįgijo, gyveno giminaičiams priklausančiame bute. Kreditorių neturi. Kadangi pagal pateiktus duomenis atsakovo darbo užmokestis didesnis, jis didesne dalimi gali ir turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė šiuo metu studijuoja Klaipėdos kolegijoje dieniniame skyriuje, todėl dirbti negali.

Atsiliepimas

5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad valties variklio įsigijimo dokumentų atsakovui nepavyko rasti, todėl jo vertės įrodymų negalėjo pateikti, įsigijimo metu jis buvo dėvėtas. Atsakovo vardu registre yra registruota valtis, kuri įsigyta 2019 m. spalio 8 d. Kito registruotino turto atsakovo vardu nėra. Atsakovas išlaikyti vaiko nevengia, išlaikymą moka, niekada nesutiko mokėti didesnio išlaikymo, todėl yra ginčas dėl išlaikymo dydžio, dėl valties įsigijimo aplinkybių. Atsakovo nuomone, nevykdydama savo sutuoktinės pareigų, nepalaikydama atsakovo sunkiu jam momentu, būtent ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Atsakovas pagal specialybę yra suvirintojas, jo pajamos per mėnesį yra apie 670 Eur į rankas, todėl su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, sutinka mokėti po 200 Eur per mėnesį. Nurodo, kad dienpinigiai neturi būti vertinami, skaičiuojant jo gaunamą darbo užmokestį, nes jie skirti atsakovui gyventi užsienyje. Apie ieškovės ketinimus nutraukti darbo santykius ir pradėti studijuoti atsakovui nebuvo žinoma. Šalių bendras gyvenimas baigėsi tada, kai ieškovė išėjo gyventi atskirai ? 2020 m. sausio mėn. pradžioje. Šiuo metu atsakovui su atsakove susisiekti ir palaikyti ryšio nepavyksta, todėl jų bendravimas yra komplikuotas.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikui gyvenant su ieškove, jai tenka didesnė išlaidų našta, be to, ji nedirba, mokosi, todėl siekiant užtikrinti vaiko interesus, institucija sutinka su prašoma išlaikymui priteisti suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 327. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. M. Iš Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento Laivybos paslaugų skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad atsakovo vardu Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotas motorinis pramoginis laivas, registro Nr. LT-16226, įregistravimo data – 2020 m. balandžio 3 d., identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – 2019 m. Kito registruotino turto santuokos metu šalys neįgijo.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

9. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių ginčija, jo nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Ieškovė nurodo, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, nepaisė šeimos interesų, elgėsi netinkamai, kadangi mažai skirdavo dėmesio šeimai, dėl darbo pobūdžio retai būdavo namuose, nepalaikė socialinių ryšių, nepadėjo auginti mažamečio vaiko. Ieškovė atsakovo netinkamą elgesį įrodinėja ir tuo, kad šeimos atžvilgiu atsakovas elgėsi abejingai, laisvalaikį leisdavo atskirai nuo jos, kiekvieną dieną išeidavo savo reikalais, o ieškovė tuo metu ir toliau viena turėjo rūpintis vaiku. Taip pat tvirtina, kad atsakovas buvo vangus, netekęs darbo elgėsi abejingai, neieškojo kito darbo. Atsikirsdamas į ieškovės kaltinimus dėl santuokos nutraukimo pagrindo, atsakovas nurodo, kad 2020 m. sausio mėn. jam netekus darbo ir grįžus į Lietuvą, ieškovė šiuo sunkiu atsakovui momentu morališkai jo nepalaikė, dėl to šalių santykiai ir pašlijo. Nurodo ir tai, kad šalių santykiams neigiamos įtakos turėjo tai, kad atsakovui per kitus asmenis tapo žinoma, jog ieškovė išlaidauja ne pagal pajamas, nors pati prie šeimos biudžeto finansiškai neprisidėdavo, dėl ko taip pat šeimoje kildavo konfliktų.

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

12. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tik atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šalys patvirtino, kad abi pusės nesutarė dėl laisvalaikio praleidimo, finansinių lėšų panaudojimo, taip pat šeimoje trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Tarp šalių konfliktai prasidėjo praėjus metams laiko po vaiko gimimo, kadangi ieškovės nebetenkino atsakovo darbo pobūdis, laisvalaikio praleidimo ir socialinių ryšių su kitais asmenimis palaikymo pobūdis, o atsakovo netenkino ieškovės šeimos poreikių tenkinimui skirtų lėšų naudojimas pramogoms. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių gyvenimas jų sutarimu susiklostė taip, kad, vedant šeimyninį gyvenimą, atsakovas dirbo ir finansiškai aprūpino šeimą, o ieškovė augino ir rūpinosi vaiku bei buitimi. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Atsakovo darbas nuo pat santuokos pradžios buvo susijęs su komandiruotėmis, jo pajamos buvo pastovios ir pakankamos šeimos gyvenimui. Ieškovė neneigė, kad atsakovas šeimą visiškai išlaikė ir materialiai ją aprūpino, nereikalavo, kad atsakovė taip pat prisidėtų finansiškai. Atsakovas pareigą išlaikyti vaiką visada vykdė, vykdo ir šalims nutraukus bendrą gyvenimą. Nors atsakovas neįrodė, kad ieškovės laisvalaikio praleidimo būdai, atsakovui būnant komandiruotėje, buvo netinkami ar pažeidžiantys jo teises, tačiau atsakovo poreikis žinoti ir taip pat spręsti dėl šeimos išlaidų yra pagrįstas ir pateisinamas. Domėjimasis šeimos poreikiams skirtų lėšų panaudojimu nelaikytinas nepasitikėjimo išraiškos forma ieškovei ar kitokiu jos interesus pažeidžiančiu elgesiu.

13. Atsakovo teigimu, dėl santuokos nutraukimo yra ne tik jo, bet ir ieškovės kaltė, nes ji sutuoktinio nepalaikė jam netekus darbo. Nors atsakovas nurodomų aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šeimos santykiai pašlijo būtent tada, kai 2020 m. sausio mėn. atsakovas neteko darbo, todėl ieškovei neginčijant šio fakto, laikytina, kad tam tikri konfliktai šalių šeimoje galėjo kilti ir šiuo pagrindu. Susiklosčiusios nepalankios aplinkybės dėl šeimos pajamų sumažėjimo, nesutarimai dėl laisvalaikio praleidimo būdų, bendravimo galėjo lemti ieškovės apsisprendimą išeiti su vaiku iš šalių gyvenamosios vietos ir gyventi atskirai. Atsakovas mano, kad skyrė pakankamai laiko šeimai ir bendravimui su kitais asmenimis, ieškovė akcentuoja, kad būtent bendravimo stoka ir socialinių ryšių nepalaikymas pažeidė jos ir nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad komandiruotėse atsakovas būna po 2–3 mėn., namie būdavo apie 1–3 savaites, todėl, teismo vertinimu, toks darbo grafikas neabejotinai turėjo įtakos ir atsakovo galimybei skirti pakankamai laiko tiek šeimai, tiek draugiškų santykių palaikymui su kitais asmenimis, ką ypač akcentuoja ieškovė. Esant šalių susitarimui, kad atsakovas dirbs ir materialiai aprūpins šeimą, įvertinus jo pakankamai trumpą buvimo namuose laiką dėl darbinių komandiruočių, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai atliko sutuoktinio pareigas. Įrodymų, kad atsakovas visiškai su šeima nebendravo, ieškovė nepateikė.

14. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atsakovas šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir auginimo, tačiau abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo, bendravimo nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai laisvalaikiui, socialinių ryšių puoselėjimui, o tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

16. Vertinant byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiūrių į tam tikras gyvenimo situacijas, vertybes ir aplinkybes, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

17. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtini jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, liudytojų parodymais nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

18. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

19. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

20. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – M., nurodo, kad santuokinė pavardė jai svarbi dėl vaiko, dokumentų tvarkymo. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepagarbiai atsiliepia apie atsakovą ir jo giminę.

21. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Tenkinti sutuoktinio reikalavimą uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, ginčo šalis, prašanti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimą, t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, būtų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo jokių argumentų ir nepaaiškina, kaip konkrečiai galėtų būti pažeisti jo teisėti interesai, jeigu atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, įrodymų, kad ji netinkamai ar nepagarbiai atsiliepia apie atsakovo šeimą, nepateikta.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas pripažino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau šalių kaltė dėl santuokos nutraukimo nelaikytina tokia didelė, kad lemtų būtinybę uždrausti ieškovei pasilikti pavardę, kuria ji naudojasi jau tam tikrą laiką. Šalys turi bendrą vaiką, todėl, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo po santuokos nutraukimo uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 1.5 straipsnis), ir šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

23. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruotas motorinis pramoginis laivas, taip pat, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas santuokos metu įsigijo nurodytos transporto priemonės variklį. Būtent šį turtą ieškovė prašo padalinti, tai yra motorinį pramoginį laivą ir laivo variklį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei priteisiant pusės turto vertės piniginę kompensaciją. Atsakovas nesutinka su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, sutiko, kad valtis būtų priteista jam. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė šį turtą šalims padalinti natūra – parduoti ir gautą sumą šalims pasidalinti. Ieškovė natūra pasidalinti turto nesutinka, kadangi valtis registruota atsakovo vardu, todėl ir valties variklis turėtų būti priteistas jam, o atsakovas turėtų išmokėti ieškovei kompensaciją.

25. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.

26. Dėl reikalavimo priteisti turtą natūra, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad valtį ir variklį jis įsigijo be ieškovės žinios, apie šių daiktų įsigijimo kainą ji taip pat nieko nežinojo. Netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad šie daiktai atsakovo buvo įsigyti asmeninių poreikių tenkinimui, pramogai ar kt. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad šiais daiktais naudojosi ieškovė arba kad jie buvo reikalingi ieškovės poreikių tenkinimui, sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai, daiktai liko pas atsakovą. Teismas pažymi, kad laivas (valtis) pagal savo paskirtį ir atliekamas funkcijas gali būti naudojama tik su varikliu, o valties variklis – be valties, taip pat negali būti naudojamas, todėl pripažintina, kad nurodyti daiktai yra vienas nuo kito priklausantys savo tiesioginių funkcijų atlikimo prasme. Teismo vertinimu, šiuos daiktus finansiškai naudingiau realizuoti kartu, kadangi jie reikalingi vienas kito funkcionavimui. Remiantis išdėstytais argumentais, laivas (valtis) ir valties variklis paliktini atsakovui, o ieškovei priteistina kompensacija.

27. Nors ieškovė tvirtino, kad už laivo variklį buvo mokama bankiniu pavedimu, todėl atsakovas tikrai galėjo tokius duomenis į bylą pateikti, tačiau atsakovas šių duomenų nepateikė, kadangi įsigijimo dokumentų neišliko. Atsižvelgdamas į šiuo metu esančias rinkos kainas, atsakovas nurodo, kad variklio vertė yra 750 Eur. Ieškovė, siekdama proceso operatyvumo, variklio vertės neginčijo ir sutiko su atsakovo nustatyta kaina. 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaita faktūra MAG Nr. 2019906 nustatyta, kad atsakovas įsigijo PVC valtį ELLING BK350, kurios vertė 1 170 Eur. Priešingų įrodymų dėl kitokios nurodyto turto vertės byloje nepateikta. Atsakovas mažesnės daiktų vertės dėl jų nusidėvėjimo neįrodinėjo, taip pat nebuvo keliamas klausimas dėl daiktų tinkamumo naudoti, todėl pripažintina, kad laivo variklio vertė yra 750 Eur, valties vertė 1 170 Eur su PVM. Įvertinus tai, kad bendra dalintino turto vertė yra 1 920 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina 960 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią priteistino turto dalį.

28. Nors atsakovas kelia klausimą dėl kito santuokoje įgyto turto, tačiau tokio reikalavimo nereiškė ir konkrečiai dėl jo padalijimo nepasisakė, įrodymų dėl jo vertės neteikė, todėl teismas šiuo klausimus plačiau nepasisako. Ieškovė neneigė, kad išsikrausčiusi pasiėmė sofą-lovą, televizorių ir jai dovanotas dovanas, nurodė, kad kiti daiktai, kaip nereikalingi, liko bute, kuriame šalys gyveno kartu kaip šeima, šalys šio turto nesidalino, atsakovas nekėlė klausimo ir nenurodė aplinkybių, kad jis daiktus bandė atsiimti ar, kad dėl šių daiktų atsiėmimo kilo ginčas, ar kad jam daiktus buvo trukdoma atsiimti.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo

29. Šalys nurodo, kad santuokos metu kreditorių neįgijo. Kadangi byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

31. Ginčo dėl nepilnamečio T. M. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas neprieštaravo, kad sūnus gyventų su mama. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu sūnus gyvena su mama, su tėvu susitinka itin retai, atsakovas šių aplinkybių neneigė. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnamečio sūnaus interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro sūnui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti; atsakovo darbas susijęs su komandiruotėmis ir dėl darbo grafiko jis negalėtų su sūnumi bendrauti nuolat, todėl vaikui gyvenant su ieškove bus geriau užtikrinama jo raida bei poreikiai.

32. Įvertinus nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio T. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove S. M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

33. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nurodo, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau atsakovas su vaiku nebendrauja jokia forma pakankamai ilgą laiką, paskutinį kartą su vaiku atsakovas bendravo 2020 m. birželio 17 d., vėliau atsakovas iniciatyvos susitikti su vaiku nerodė. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, tačiau nurodo, kad bendrauti su vaiku trukdė šalių konfliktiški santykiai, taip pat nereikalauja nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku.

34. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

35. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, kad atsakovas su sūnumi galės bendrauti be jokių apribojimų pagal poreikį ir galimybes, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese, bei dalyvauti vaiko auklėjime, iš anksto – prieš savaitę – pranešęs apie tokį pageidavimą.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku nenustatyta, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. M., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese, bei dalyvauti vaiko auklėjime, iš anksto – prieš savaitę – pranešęs apie tokį pageidavimą ieškovei.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Ieškovės nuomone, vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma, atsakovas sutinka nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirti po 200 Eur kiekvieną mėnesį, jo nuomone, ieškovė vaiko poreikių dydžio nepagrindė.

38. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

40. Pagrįsdama 500 Eur sumą, reikalingą vaiko išlaikymui, ieškovė nurodo, kad vaiko maitinimui per mėnesį išleidžia apie 180 Eur, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidoms vidutiniškai reikia po 10 Eur per mėnesį. Rūbams ir avalynei reikalinga suma sudaro apie 60 Eur per mėnesį. Higienos priemonėms reikalinga 20 Eur, 35 Eur per mėnesį išleidžiama sauskelnėms įsigyti. Taip pat kas mėnesį patiriamos 60 Eur išlaidos, kadangi vaikas lanko lopšelį-darželį. Lavinimosi priemonėms, žaislams įsigyti reikia apie 20 Eur. Tenkinti laisvalaikio poreikius vaikas lanko papildomus užsiėmimus, todėl patiriamos 40 Eur per mėnesį išlaidos. Šventėms ir gimtadieniams, ieškovės skaičiavimais, per mėnesį skiriama apie 20 Eur. Taip pat tam tikra lėšų suma skiriama būsto išlaikymui (komunaliniams mokesčiams, būsto šildymui, vietinei rinkliavai už atliekų tvarkymą ir kt.). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad su vaiku ji gyvena jos broliui priklausančiame bute, būsto nuomos išlaidų ji nepatiria, todėl paskaičiavo, kad vaikui tenkanti ? dalis būsto išlaidų dalis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 50 Eur. Transporto išlaidos per mėnesį 5 Eur (viešojo transporto mėnesiniam bilietui įsigyti). Specialiųjų poreikių ar tam tikrų ligų, dėl ko vaikui būtų reikalingos didesnės išlaidos nei įprasta, nėra nustatyta.

41. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje Technologijų fakultete, nuolatinių studijų valstybės finansuojamoje vietoje, studijų pradžia 2020 m. rugsėjo mėn., o pabaiga 2023 m. birželio 30 d. Teismo posėdžio metu ieškovės duotais paaiškinimais nustatyta, kad į ankstesnę darbovietę (dirbo barmene-padavėja) po vaiko priežiūros atostogų (kai vaikui sukako 2 metai) ji negrįžo, kadangi neturėjo, kam palikti prižiūrėti vaiko. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent tuo metu, kai vaikui sukako du metai, ieškovė 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo studijuoti pagal dieninių studijų programą (paaiškino, kad paskaitų trukmė nuo 8 val. iki 15 val.), mokymosi grafikas ar tvarkaraštis į bylą nepateiktas, tačiau šiuo atveju problemų dėl vaiko priežiūros ieškovei nekilo. Be to, vaikas lanko darželį, todėl tai kelia pagrįstų abejonių, kad ieškovei dirbti trukdė nurodytos priežastys. Kita vertus, studijų formos pasirinkimas taip pat turi įtakos studijų grafikui. Paprastai studijuojant ne dienine studijų forma, studijų grafiką būtų įmanoma paprasčiau suderinti su tam tikra darbine veikla, nors ir ne pilnu etatu. Ieškovė, įrodinėdama, kad jos materialinė padėtis pajamų atžvilgiu yra gerokai prastesnė už atsakovo, tvirtina, kad būtent sūnaus auginimas ir studijavimas trukdo jai susirasti darbą ir užsidirbti. Tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį ir pradėti studijuoti ieškovė priėmė tada, kai su atsakovu nebegyveno, todėl būdama protinga, apdairi ir atsakinga, turėjo įvertinti savo finansines galimybes, atsižvelgiant į tai, kad privalo vykdyti savo pareigą – išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad vien dėl ieškovės pasirinkimo studijuoti atsakovui negali būti perkeliama visa vaiko išlaikymo išlaidų našta.

42. Ieškovės paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad vidutinės ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 400 Eur. Į šią sumą ieškovė įskaičiuoja 70 Eur išmoką, kuri skiriama iš savivaldybės administracijos vaiko poreikiams, taip pat ieškovei Užimtumo tarnybos mokama nedarbo draudimo išmoka, kuri nuo 2021 m. pradžios vidutiniškai sudarė 293 Eur per mėnesį, 40 Eur stipendija. Šalių sūnus yra 2,9 metų amžiaus, lanko lopšelį-darželį, jokių lengvatų šeima negauna. Sveikatos sutrikimų vaikas neturi, šiuo metu papildomų užsiėmimų nelanko.

43. Atsakovas mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui yra per didelė ir nepagrįsta. Visada teikė išlaikymą po 250 Eur, įrodymų, kad ir ateityje jam kiltų finansinių problemų teikti tokio dydžio išlaikymą, nepateikta. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo pajamos yra stabilios. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neterminuotą darbo sutartį suvirintoju, numatytas 1 010 Eur darbo užmokestis iki mokesčių. Sutartimi nustatyta ir tai, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali būti keičiama, siunčiant darbuotoją laikinai dirbti į kitas Europos sąjungos / Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes (Darbo sutartis 1.1. punktas). Pateikta pažyma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovo vidutinės su darbo užmokesčiu susijusios pajamos buvo 2 050 Eur. Duomenų apie atsakovo pajamas 2021 m. byloje nepateikta. Atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad dėl pasaulinės „Covid-19“ pandemijos ir karantino sąlygų atsakovas pastaruoju metu į komandiruotes išvykti negali, tam tikrą laiką buvo neapmokamose atostogose, todėl jo darbo užmokestis per mėnesį yra 1 100 Eur neatskaičius mokesčių (apie 670 Eur į rankas), kadangi jis negauna dienpinigių. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovas nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į komandiruotę. Todėl darytina išvada, kad tam tikros kliūtys dėl pandemijos buvo laikinos, o atsakovo darbo pobūdis yra nepasikeitęs.

44. Ieškovė tvirtina, kad prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma atitinka jo galimybes, nurodo, kad, skaičiuojant vidutinį jo darbo užmokestį, turi būti atsižvelgiama ir į gaunamus dienpinigius. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovo darbo vieta yra užsienyje, pagal sutartį darbdavys turi teisę keisti jo darbo vietą, Lietuvoje atsakovas būna labai retai. Nurodė ir tai, kad kelionės, gyvenimo, būsto išlaidomis užsienyje pasirūpina pats atsakovas iš jam sumokamų dienpinigių. Taip pat paaiškino, kad dienpinigiai yra nepastovus priedas, kadangi, atsakovui būnant Lietuvoje, jis jų negauna. Teismas šiuo atveju pažymi, kad atsakovas dėl dienpinigių panaudojimo įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

45. Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą. Darbuotojo komandiruotė apibrėžiama kaip jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnis).

46. Nustatyta, kad suvirintojo pareigas atsakovas išimtinai visada atlieka užsienio valstybėse, būtent dėl tokio darbo (kilnojamojo pobūdžio) atsakovas ir susitarė su darbdaviu. Atsakovo banko sąskaitos išrašais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad kas mėnesį mokamos sumos, kurios įvardijamos – dienpinigiai, alga, pagal pajamų rūšį, išmokėtų sumų dydis nedetalizuojamas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl pripažintina, jog šios atsakovo gaunamos pajamos tik formaliai vadinamos dienpinigiais, taigi jos pripažintinos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nesant priešingų įrodymų, aplinkybę, jog atsakovui mokami dienpinigiai iš esmės atitiko ne kompensacinę, o atlyginimo funkciją, patvirtina ir tai, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybių dėl dienpinigių panaudojimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovui pervedami dienpinigiai būtų panaudoti padengti dėl komandiruotės patirtas papildomas išlaidas (kelionės, maitinimo, apgyvendinimo ar kitas išlaidas), taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas įmonei būtų teikęs ataskaitas dėl šių piniginių sumų panaudojimo. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovui mokami dienpinigiai iš esmės atitiko ne kompensacinę, o atlyginimo funkciją, todėl dienpinigių forma gaunamoms pajamoms įstatyme įtvirtinta apsauga šiuo atveju netaikoma.

47. Nustačius, kad dalis atsakovo su darbo santykiais susijusių pajamų jam buvo mokama dienpinigių forma, įvertinus tai, kad jo darbo funkcijų atlikimas visada buvo susijęs su komandiruotėmis į užsienį, nepaneigus aplinkybių, kad dėl karantino sąlygų jo galimybė išvykti į komandiruotes buvo ribota, todėl neatmetama galimybė, kad atsakovo pajamos dėl nurodytų aplinkybių objektyviai galėjo sumažėti, į šias aplinkybes atsižvelgtina, vertinant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą.

48. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

49. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys kito, nei jau aptartas, registruotino turto, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šiuo metu su vaiku gyvena jos broliui priklausančiame bute, ieškovė prisideda prie komunalinių išlaidų, didesnę dalį mokesčių sumoka brolis. Taip pat materialiai ieškovę remia jos mama, šiuo metu ieškovė nedirba, tačiau planuoja pradėti dirbti, yra įgijusi profesinį išsilavinimą. Šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą vaikui užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius.

50. Atsakovė įrodinėja ir pateikė skaičiavimus dėl 500 Eur sumos, reikalingos vaiko poreikiams kas mėnesį tenkinti, taip pat nurodo, kad sūnui augant, išlaidos didės dėl didėjančių jo poreikių ir brangstančio gyvenimo, todėl mano, kad atsakovas privalo skirti ne mažesnę nei 300 Eur sumą vaiko išlaikymui. Ieškovė taip pat tvirtina, kad siekiant ginčą išspręsti taikiu būdu, atsakovas sutiko su 275 Eur dydžio išlaikymu, ieškovė taip pat būtų su šia suma sutikusi, tačiau šiuo metu ieškovė nesutinka mažinti ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydžio, kadangi atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės.

51. Byloje apie vaiko specialius poreikius, kurie reikalautų papildomų išlaidų, ar kitą papildomą veiklą, kuriai reikalingos papildomos išlaidos, nepateikta. Ieškovės nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, higienai, poilsiui, lavinimo priemonėms, rūbams, vaistams, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas) ir kt.

52. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 460 Eur atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 230 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, nes kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jo poreikius. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, todėl didesne dalimi turėtų prisidėti prie jo išlaikymo.

54. Byloje išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis skiriasi, kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra geresnė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, vaiko poreikių, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, teismas daro išvadą, kad 500 Eur suma yra pagrįsta ir pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

55. Nustatyta, kad ieškovė gauna 70 Eur išmoką, kuri pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, teikiama vaikui (3 straipsnio 2 punktas), ji skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Vadovaujantis šia teismų praktika, 70 Eur suma mažintinas šalių vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis.

56. Teismas nustatė, kad šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui nuo 2021 m. sausio 1 d. yra skiriami vaiko pinigai po 70 Eur. Todėl nustatytas reikalingo išlaikymo dydis vaikui mažintinas 70 Eur ir nustatytina, kad vaiko poreikiams tėvai turėtų skirti 430 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atitinkamai atsakovo teikiamo išlaikymo dalis vaikui turėtų būti didesnė nei ieškovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Skirtingas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku, nedalyvauja vaiko gyvenime, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra be priteisto išlaikymo jokio kito atsakovo prisidėjimo prie vaiko poreikių tenkinimo nėra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas vaiko poreikiams turėtų ir galėtų skirti po 250 Eur, o ieškovė po 180 Eur. Teismo nuomone, 250 Eur suma skiriama atsakovo, 70 Eur vaiko pinigų suma ir 180 Eur ieškovės skiriamo išlaikymo vaikui dalis atitiks išimtinai vaiko poreikius bei atsakovo finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pažymėtina, kad netgi ir tuo atveju, jeigu atsakovo pajamos tam tikrą laiko tarpą butų ne didesnės nei 1 010 Eur, kaip nustatyta darbo sutartyje, arba tuo atveju, jeigu atsakovo gaunami dienpinigiai dengtų tam tikras atsakovo pragyvenimo išlaidas užsienyje, nurodyta 1 010 Eur suma būtų pakankama teikti 250 Eur išlaikymą sūnui.

57. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių vaikas kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 70 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti (vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė, ir jų nereikia tenkinti tėvams), yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, atitinka vaiko bei ginčo šalių teises ir interesus, turtinę padėtį.

58. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

59. Išlaikymo dydis indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.3) TP-20-T-1258-10024 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

62. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinų pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo priskirtini prie reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, todėl kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ieškinį šioje dalyje patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistini 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

63. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 68 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

64. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 960 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 22 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

65. Iš viso iš atsakovo priteistina 165 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

66. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies (83 proc.). Iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 463,56 Eur (558,50 Eur x 83 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

67. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 327, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: M., M.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove S. M.

Priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę S. M.

Nustatyti atsakovo M. M. bendravimo su sūnumi T. M. tvarką – atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi T. M., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese, bei dalyvauja vaiko auklėjime, iš anksto – prieš savaitę – pranešęs apie tai ieškovei.

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti motorinį pramoginį laivą (PVC valtis ELLING KB350, UA-ELN00110G916), identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), bei motorinio pramoginio laivo variklį.

Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės S. M. naudai 960 Eur (devynių šimtų šešiasdešimties eurų) kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Priteisti iš atsakovo M. M. į valstybės biudžetą 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. M. 463,56 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė