Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Estero“ skundus dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Antstolė B. T. 2022 m. gegužės 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-5-21090, kuriuo: 1) netenkino pareiškėjos UAB ,,Estero“ Skundo Nr. 1; 2) netenkino pareiškėjos UAB ,,Estero“ Skundo Nr. 2. Antstolė B. T. pareiškėjos UAB ,,Estero“ Skundą Nr. 1 ir Skundą Nr. 2 perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalis).

6. Antstolė dėl Skundo Nr. 1 patvarkyme nurodė, kad antstolė gavo teismo eksperto K. K. parengtą 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktą Nr. 22-04-05KK, kuriuo skolininkės nekilnojamojo turto – 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv. m. ploto pastato – kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 870 000 Eur. Antstolė, susipažinusi su minėtu ekspertizės aktu, nenustatė jokių trūkumų ir priėmė 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-5-15734 dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkei UAB ,,Estero“ priklausantį turtą įkainojo 870 000 Eur suma. 2022 m. balandžio 28 d. paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinę išvaržomo turto pardavimo kainą nustatant 696 000 Eur, varžytynių pabaigą numatant 2022 m. gegužės 30 d. Dėl Skundo Nr. 1 – nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad per įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą joks prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės antstolės kontoroje nebuvo gautas, o taip pat skundas dėl 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymo Nr. S-22-5-15734 nebuvo gautas, antstolė vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktu, pagrįstai paskelbė pirmąsias sutartine hipoteka apsunkinto turto varžytynes. Be to, antstolė pažymėjo, kad pareiškėja nepaiso įstatymo nustatytų terminų, su kuriais ji buvo supažindinta raštu, jai įteikiant skundžiamą 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-5-15734 dėl turto įkainojimo, kadangi pareiškėja reikalauja atšaukti paskelbtas varžytynes praleidusi įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja skunde teigia, kad prideda ekspertinės įstaigos UAB ,,ideaArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktą, kuriame yra nurodyta turto rinkos vertė, tačiau su skundu pateikia tik turto vertintojos UAB ,,Krivita“ 2021 m. gegužės 1 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-031, iš kurios matyti, kad joje yra nustatyta 25 (dvidešimt penkių) pilnai įrengtų butų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, rinkos vertė, o pareiškėjos turtas – pastatas – kareivinės, esantis (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepanašus ir nepalyginamas su (duomenys neskelbtini) mieste esančiais įrengtais ir nuolatiniam gyvenimui tinkamais butais. Taipogi įvertinus pareiškėjos pateiktų skelbimų nuorodose www.aruodas.lt pateiktą informaciją, matyti, kad skelbimuose pateikti nekilnojamojo turto objektai nėra lygiaverčiai pareiškėjos turimam nekilnojamajam turtui – taigi tokie turto skelbimai negali paneigti teismo eksperto ekspertizės aktu nustatytą vertinamo turto kainą.

7. Antstolė dėl Skundo Nr. 2 patvarkyme nurodė, kad nei vienoje teisės normoje nėra įtvirtinta antstolio pareiga išskirti pridėtinės vertės mokestį pradinėje išvaržomo turto kainoje, todėl nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo konstatuoti, kad paskelbdama varžytynes ir neišskirdama pridėtinės vertės mokesčio antstolė pažeidė įstatymais nustatytą varžytynių skelbimo tvarką, todėl kad Skundas Nr. 2 yra akivaizdžiai nepagrįstas.

9. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

21. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai akcentavo varžytynių rezultatų svarbą, atmetant pačiame vykdymo procese atliekamo turto vertės nustatymo proceso svarbą ir reikšmę. Tai, kas dalyvaus turto varžytynėse bei kokias kainas siūlys, priklauso nuo eilės kintamųjų veiksnių, tačiau būtent areštuoto turto įkainojimas yra esminė procedūra, kuri privalo būti atlikta nepriekaištingai, kas, šiuo atveju, pareiškėjos įsitikinimu, antstolės nebuvo atlikta tinkamai. Kadangi varžytynių laimėtojas nesumokėjo likusios kainos už turtą, teigti, kad turtas buvo įsigytas už 1 790 000 Eur nėra jokio pagrindo. Teismas savo teiginiu, jog pareiškėjo nurodoma ir varžytynėse pasiūlyta turto kaina esmingai nesiskiria, pats patvirtino, jog šiuo atveju pareiškėjo turto rinkos vertė turėtų būti bent 1 790 000 Eur. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai nesuprantama, kodėl, tuomet, teismas netenkino pareiškėjos Skundo Nr. 1 ir neįpareigojo antstolės atlikti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

22. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja sutinka apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas, dėl ko vykdymo proceso šalių išlaidos nedidėtų. Esant objektyviems duomenims, jog pareiškėjos turto rinkos vertė yra bent 2 kartus didesnė nei antstolės nustatytoji, negali būti pateisinamas turto vertės nustatymo proceso ydingumas vien tuo, kad galimai užsivilkins vykdymo procesas. Pakartotinės ekspertizės paskyrimas niekaip neužvilkintų vykdymo proceso, nesukeltų vykdymo šalims papildomų išlaidų, o priešingai – užtikrintų teisėtą ir tinkamą turto vertės nustatymo procesą vykdymo procese.

23. Atskirajame skunde teigiama, kad CPK 707 straipsnis įtvirtina bendruosius varžytynių skelbimo turiniui taikomus reikalavimus. CPK 707 straipsnio 1 dalies 7 punkte turėtų būti taikomas specialusis reikalavimas – PVM išskyrimas, jei parduodamo turto savininkas – PVM mokėtojas. Net jei antstolis ir neišskiria PVM, tokiu atveju bent varžytynių skelbimo aprašomojoje dalyje, pastabose turi būti nurodoma informacija pirkėjui, jog jis, įsigijęs turtą, privalės susimokėti PVM. Tokia situacija užtikrintų tiek skolininko, tiek išieškotojo, tiek sąžiningos trečiosios šalies – pirkėjo, interesus. Antstolei pardavus turtą, pareiškėjas privalės teikti PVM deklaraciją, fiksuoti turto pardavimo kainą bei nuo jos sumokėti PVM. Jeigu skolininko turtas bus parduotas, nenustačius, kad pirkėjas, laimėjęs varžytynes, be pasiūlytos už turtą kainos dar turės papildomai sumokėti ir PVM, tai skolininkas privalės deklaruoti ir skolininko bei jo kreditorių sąskaita sumokėti VMI. Teismas neįvertino to, kad neišskirdama PVM turto pardavimo kainoje antstolė pažeidžia imperatyvias PVMĮ 32 straipsnio nuostatas bei daro tiesioginę turtinę žalą skolininkui UAB „Estero“ bei jos kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

35. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundus dėl antstolės veiksmų privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjos ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Nurodoma, jog teismas, esant tokiai situacijai, kuomet yra objektyvių duomenų, keliančių abejones dėl turto rinkos vertės, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir nustatyti, ar iš tikrųjų antstolės vykdomojoje byloje nustatyta turto kaina yra atitinkanti padėtį rinkoje. Be to, teismas per mažai dėmesio skyrė pareiškėjos skundu iškeltam klausimui dėl PVM išskyrimo turto pardavimo kainoje. Teigiama, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas netyrė svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad antstolė pareiškėjos turto įkainojimo ir pardavimo stadijoje veikė teisėtai, skundai išnagrinėti pernelyg formaliai, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

36. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

37. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

38. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

39. Teisme 2022 m. birželio 21 d. gautas pareiškėjos prašymas prie atskirojo skundo prijungti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. birželio 16 d. atsakymą į klausimus apie PVM prievoles parduodant nebaigtą statyti statinį varžytinėse. Pareiškėja nurodo, kad nauji įrodymai keičia skundo nagrinėjimo rezultatą. Antstolė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – varžytynių protokolą ir patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis.

40. Kadangi dėl naujų įrodymų byloje dalyvaujantys asmenys pasisakė arba turėjo galimybę pasisakyti, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu pirmojoje teismo instancijoje negalėjo būti pateikti, kadangi jie atsirado vėliau. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

41. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/22/00103 dėl 663 200,27 Eur skolos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 286 000 Eur skolos, nuo 2021 m. liepos 27 d. iki visiško skolos išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Estero“, išieškotojo V. V., naudai, pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2021 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-12031. Vykdomasis įrašas priimtas vykdyti 2022 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S-22-5-3757. 2022 m. sausio 21 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-5-3769. 2022 m. vasario 28 d. turto arešto aktu Nr. S-22-5-9289 areštuotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sutartine hipoteka apsunkintas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio plotas 0,6931 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – kareivinės, kurių bendras plotas 3 286,62 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-5-9368 paskirta minėto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė bei turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam teismo ekspertui K. K.. Teismo eksperto K. K. 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 22-04-05KK nekilnojamojo turto – 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 286,62 kv. m ploto pastato – kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 870 000 Eur. Antstolė 2022 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-15734, kuriuo minėtas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas įkainotas bendra 870 000 Eur suma. Antstolė 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-22-5-19173 paskelbė pirmąsias pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio minėto nekilnojamojo turto varžytynės Nr. 226371, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 696 000 Eur. Varžytynių pradžia – 2022 m. balandžio 28 d. 10:11 val., numatoma varžytynių pabaiga – 2022 m. gegužės 30 d. 10:11 val.

42. Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu nustatytos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Pareiškėja skundžia antstolės 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-5-15734 dėl to, kad nesutinka su turto įkainojimu varžytinėse bei prašo iš naujo nustatyti turto vertę skiriant pakartotinę ekspertizę bei atšaukti varžytynes Nr. 226371. Pareiškėja savo nesutikimą su antstolės nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte grindžia į bylą pateiktais įrodymais: UAB ,,Krivita“ 2021 m. gegužės 1d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-031, nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimų nuorodomis bei 2022 m. gegužės 25 d. į bylą pateikta pareiškėjos užsakymu 2022 m. gegužės 11 d. atlikta turto vertintojos UAB „ideaArt“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2022-087, kuri, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad iš varžytynių parduodamo pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 1 980 000 Eur, t. y. 2,3 karto didesnė nei antstolės pasirinkto turto vertintojo K. K. nustatyta ginčo turto rinkos vertė.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

45. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 išaiškino, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Nagrinėjamu atveju turto vertę nustatė ekspertas – teismo eksperto K. K. 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 22-04-05KK pareiškėjos turto rinkos vertė nustatyta 870 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, antstolės 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-15734, kuriuo pareiškėjos turtas įkainotas bendra 870 000 Eur suma nėra pagrindo laikyti neteisėtu ar nepagrįstu ir jo panaikinti.

46. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Pareiškėja nenurodė ir neteikė duomenų, jog nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo turto įkainojimo 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu jo vertė keitėsi dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių. Taip pat tokių duomenų nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė, vadovaudamasi CKP 681 straipsnio 2 dalimi nagrinėjamu atveju turėjo pareigą perkainoti 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu įkainotą turtą.

47. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CKP 682 straipsnio 2 dalis). CKP 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. CKP 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti; antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

48. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Akivaizdu, kad pakartotinis turto vertinimas, pakartotinis varžytynių skelbimas ir vykdymas trunka tam tikrą laiko tarpą, todėl neabejotinai turėtų įtakos ne tik vykdymo proceso ekonomiškumui, bet ir operatyvumui. Byloje nėra ginčo, kad antstolės 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-15734 pareiškėjai įteiktas 2022 m. balandžio 7 d. Varžytinės paskelbtos 2022 m. balandžio 28 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai, kai po 28 dienų nuo skundžiamo patvarkymo įteikimo dienos pareiškėjai ir po 7 dienų nuo varžytinių paskelbimo pareiškėja 2022 m. gegužės 5 d. skundu kreipėsi į antstolę teigdama, kad nurodyto turto vertė eksperto nustatyta netinkamai, t. y. yra per maža, turi siekio vilkinti vykdymo procesą požymių.

49. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Be to, tarp šalių esant ginčui dėl antstolio veiksmų įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą tinkamumo minėtu aspektu, svarbu įvertinti, ar areštuojamo turto įkainojimo metu buvo tam tikrų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Pažymėtina, kad pareiškėja nepaneigė antstolės nurodomų aplinkybių, jog jokios piniginių lėšų sumos į antstolės depozitinę banko sąskaitą už papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra sumokėtos.

50. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės privalomosios galios teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, Teismų praktika 2017, 48, p. 158–178). Antai pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą arba jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai, taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Taigi teismas ekspertų ataskaitą vertina remdamasis nurodytomis ekspertų išvados vertinimo taisyklėmis ir tuo atveju, jei nustato nurodytus trūkumus, su ekspertų išvada gali nesutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių trūkumų nenurodė. Pareiškėja nei skundu dėl antstolės veiksmų, nei atskiruoju skundu iki šiol neišdėstė pozicijos dėl teismo eksperto K. K. 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės akto Nr. 22-04-05KK, nurodant galimas eksperto padarytas metodologines klaidas, pačios ekspertizės akto klaidas, formos bei turinio trūkumus ar kt.

51. Teismo ekspertas K. K. apžiūrėjęs vertinamą turtą nustatė, kad pastatas – kareivinės yra ypatingai blogos būklės: pamatai su progresuojančiais plyšiais, yra pamatų suirimai ir ištrupėjimai; sienose yra vietų kur yra įstriži ir ištisiniai plyšiai, ir suirimai atskirose sienų zonose; yra žymus sienų išlinkimai, vidinėse skersinėse sienose yra suirusios atskiros mūro plytos, kurias būtina pakeisti; perdangų tarp pastato aukštų, beveik nėra išlikę; likusiose gelžbetoninėse perdangose daug gilių plokštės įtrūkimų (plyšių), atidengiančių konstrukcijos armatūrą, žymus įlinkiai, iš apačios atsivėrę įtrūkimai (plyšiai); medinių perdangų sijose pastebimi žymūs įlinkiai; medienoje masiški puvimo ir kirvarpų pažeidimai; stogo konstrukcijų ir stogo dangos – nėra; išorės apdaila – plytų mūras, kuriame yra gilūs įtrukimai, vietomis atsilupęs dengiamasis sluoksnis; pertvarų beveik neišlikę, o likusių – mūras deformuotas, vietomis suiręs, pažeistas ryšys su kitomis konstrukcijomis; grindų – nėra; durų – nėra; langų – vietomis išlikę tik mediniai rėmai, kurie yra suirę; vidaus apdailos – nėra (suiręs tinkas); inžinierinių tinklų įvadų galimai nėra (elektros energijos tiekimo, šildymo, vandentiekio (karšto ir šalto vandens), nuotekų šalinimo tinklų, gamtinių dujų tiekimo), o jeigu yra – tai galimai reikalinga jų rekonstrukcija.

52. Pareiškėja remiasi nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų portalo duomenimis, tačiau Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 61 punkte nustatyta, kad informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius naudojama tada, kai nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, t. y. informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėjo būti naudojama būtent informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Kita vertus, pareiškėjos nurodytų antrojo ir trečiojo skelbimų nuorodos – (duomenys neskelbtini) yra tokios pačios. Taigi pareiškėja pateikė dvi nuorodas į parduodamo turto skelbimus, patalpintus internetinėje svetainėje www.aruodas.lt. Nuoroda (duomenys neskelbtini) yra į to paties nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skelbimą kuriame nurodoma kaina 1 550 000 Eur, skelbimas įdėtas 2022 m. vasario 23 d., tačiau iki šiol duomenų, kad šis turtas būtų realiai už tokią kainą, byloje nėra. Kitu pareiškėjos nurodomu skelbimu (nuoroda – (duomenys neskelbtini)) parduodamo turto būklė yra geresnė – skelbime parduodamo pastato statybos metai yra 1991 m., o pareiškėjai priklausančio pastato – kareivinių statybos metai – 1917 m. Taigi, pareiškėjos nurodomi parduodamo turto skelbimai niekaip nepaneigia ekspertizės aktu nustatytos pareiškėjos turto kainos.

53. Turto vertintojos UAB „Krivita“ 2021 m. gegužės 1 d. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-031 įvertinti 25 pilnai įrengti (su inžinerine įranga: komunaliniu vandentiekiu ir nuotekų šalinimu, elektra, vietiniu centriniu šildymu, kondicionieriumi; su plastikinių rėmų langais, šarvo tipo durimis; su šiuolaikiška vidaus apdaila; su pilnu apstatymu baldais ir pan.) ir visiškai gyventi tinkami butai, esantys (duomenys neskelbtini) mieste. Sutiktina, kad tiek lokaciniu požiūriu, tiek ir pagal faktinę turto būklę pareiškėjos minėtas turtas ir šioje ataskaitoje vertintas turtas yra visiškai nepanašus ir nepalyginami.

54. Pareiškėja neginčija, jog antstolei nebuvo pateikusi UAB „IdeArt“ 2022 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2022-087, kurioje pareiškėjos turtas įvertintas 1 980 000 Eur. Taigi antstolė nagrinėdama pareiškėjos skundą neturėjo galimybės šių duomenų įvertinti. Kita vertus, kaip minėta, pareiškėja pateikė nuorodą – (duomenys neskelbtini), kuri yra į to paties nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skelbimą kuriame nurodoma kaina 1 550 000 Eur, skelbimas įdėtas 2022 m. vasario 23 d. Skelbimas aktyvus iki šiol, taigi darytina išvada, kad iki šiol nepavyksta sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties už žymiai mažesnę kainą nei nurodoma UAB „IdeArt“ 2022 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2022-087. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Antstolė 2022 m. birželio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-5-28834 dėl varžytynių Nr. 226371 paskelbimo neįvykusiomis, nes varžytynių laimėtoja per CPK 716 straipsnyje nustatytą terminą, visos piniginių lėšų sumos už varžytynėse pirktą turtą į antstolės depozitinę banko sąskaitą nepervedė. Taigi, varžytinėms neįvykus, darytina išvada, kad net ir 696 000 Eur nustatyta pradinė kaina galėjo būti per aukšta. Be to, CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Bylos duomenimis, teise pasiūlyti savo pirkėja pareiškėja nepasinaudojo.

55. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 40 punktą). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

56. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjos tiek antstolei, tiek teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolei turėjo kilti abejonių dėl teismo eksperto K. K. 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 22-04-05KK nustatytos turto kainos. UAB „IdeArt“ 2022 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2022-087 iš esmės prieštarauja kitiems bylos įrodymams, t. y. teismo eksperto K. K. 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktui Nr. 22-04-05KK, taip pat faktinėms aplinkybėms, jog net ir už antstolės nustatytą kainą turto nepavyko parduoti, be to, pareiškėja savo pirkėjo nepasiūlė. Taigi antstolė neturėjo pareigos turto vertei nustatyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CKP 682 straipsnio 2 dalis).

57. CPK 707 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kas turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes: varžytynių numeris; turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; varžytynių pabaigos laikas; varžytynių dalyvio mokesčio dydis; pradinė pardavimo kaina; parduodamo turto nuosavybės apribojimai; pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką. CPK neįtvirtina, kad skelbime turėtų būti detalizuota, jog kaina nurodoma su ar be PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog gavus iš pirkėjo nustatytą pinigų sumą už parduotą daiktą pardavėjui gali atsirasti tam tikros prievolės tretiesiems asmenims, niekaip neturi įtakos parduodamo daikto vertės piniginei išraiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Pažymėtina, kad ir kartu su teisme 2022 m. birželio 21 d. gautu pareiškėjos prašymu pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. birželio 16 d. rašto Nr. RM-22428, 3 punkte nurodoma, kad kai nekilnojamas turtas, kuris apmokestinamas PVM, parduodamas iš varžytinių, tai PVM apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą turi turto savininkas (skolininkas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su antstolės pozicija, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentus, jog antstolė, varžytynių skelbime turėjo nurodyti, kad pirkėjas, laimėjęs varžytynes, be pasiūlytos už turtą kainos dar turi papildomai sumokėti ir PVM.

58. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams. Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimus procedūras vykdė pagal nurodytas CPK nuostatas. Pareiškėja jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolės veiksmų neteisėtumą, CPK teisės normų neatitikusią turto įkainojimo ar varžytinių paskelbimo procedūras, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2022 m. gegužės 5 d. skundų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atmesti pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 9 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-823/2022).

62. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

63. Antstolės 400 Eur dydžio užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad antstolės 400 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju buvo būtinos. Taigi netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą padavusiai antstolei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti naujus pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ 2022 m. birželio 21 d. teisme gautus įrodymus.

Priimti naujus suinteresuoto asmens antstolės B. T. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstolei B. T. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.