Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundus dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. gegužės 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-5-21090, kuriuo: 1) netenkino pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Skundo Nr. 1; 2) netenkino pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Skundo Nr. 2. Antstolė Brigita Tamkevičienė pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Skundą Nr. 1 ir Skundą Nr. 2 perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme nurodė, kad antstolė gavo teismo eksperto K. K. parengtą 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktą Nr. 22-04-05KK, kuriuo skolininkės nekilnojamojo turto - 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv. m. ploto pastato - kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 870 000 Eur. Antstolė, susipažinusi su minėtu ekspertizės aktu, nenustatė jokių trūkumų ir priėmė 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-5-15734 dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą įkainojo 870 000 Eur suma. 2022 m. balandžio 28 d. paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinę išvaržomo turto pardavimo kainą nustatant 696 000 Eur, varžytynių pabaigą numatant 2022 m. gegužės 30 d. Dėl Skundo Nr. 1 – nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad per įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą joks prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės antstolės kontoroje nebuvo gautas, o taip pat skundas dėl 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymo Nr. S-22-5-15734 nebuvo gautas, antstolė vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 p., pagrįstai paskelbė pirmąsias sutartine hipoteka apsunkinto turto varžytynes. Be to, antstolė pažymėjo, kad pareiškėja nepaiso įstatymo nustatytų terminų, su kuriais ji buvo supažindinta raštu, jai įteikiant skundžiamą 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-5-15734 dėl turto įkainojimo, kadangi pareiškėja reikalauja atšaukti paskelbtas varžytynes praleidusi įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja skunde teigia, kad prideda ekspertinės įstaigos UAB ,,ideaArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktą, kuriame yra nurodyta turto rinkos vertė, tačiau su skundu pateikia tik turto vertintojos UAB ,,Krivita“ 2021 m. gegužės 1 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-031, iš kurios matyti, kad joje yra nustatyta 25 (dvidešimt penkių) pilnai įrengtų butų, esančių V. mieste, rinkos vertė, o pareiškėjos turtas – pastatas – kareivinės, esantis (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepanašus ir nepalyginamas su V. mieste esančiais įrengtais ir nuolatiniam gyvenimui tinkamais butais. Taipogi įvertinus pareiškėjos pateiktų skelbimų nuorodose www.aruodas.lt pateiktą informaciją, matyti, kad skelbimuose pateikti nekilnojamojo turto objektai nėra lygiaverčiai pareiškėjos turimam nekilnojamajam turtui – taigi tokie turto skelbimai negali paneigti teismo eksperto ekspertizės aktu nustatytą vertinamo turto kainą. Dėl Skundo Nr. 2 – nurodo, kad nei vienoje teisės normoje nėra įtvirtinta antstolio pareiga išskirti pridėtinės vertės mokestį pradinėje išvaržomo turto kainoje, todėl nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo konstatuoti, kad paskelbdama varžytynes ir neišskirdama pridėtinės vertės mokesčio antstolė pažeidė įstatymais nustatytą varžytynių skelbimo tvarką, todėl kad Skundas Nr. 2 yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apibendrinant abu pareiškėjus pateiktus skundus, antstolė reziumuoja, kad pareiškėja, teikdama 2 (du) skundus dėl antstolės veiksmų, kai laiko tarpas tarp jų pasirašymo yra vos 3 (trys) minutės, tokiais savo veiksmais siekia du kartus teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - taigi pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu.

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos Skundas Nr. 1 ir Skundas Nr. 2 netenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/22/00103 dėl 663 200,27 Eur skolos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 286 000,00 Eur skolos, nuo 2021 m. liepos 27 d. iki visiško skolos išieškojimo iš skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, išieškotojo V. V., naudai, pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2021 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-12031, skolos išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/22/00103 nustatyta, kad Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. vykdomasis įrašas Nr. JŠ-12031 priimtas vykdyti 2022 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S-22-5-3757 (I tomas, v. b. l. 20). 2022 m. sausio 21d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-5-3769 (I tomas, v. b. l. 21). Kadangi skolininkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skolos nesumokėjo, išieškojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 7 dalimi, nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą UAB ,,(duomenys neskelbtini),“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,6931 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – kareivines, kurių bendras plotas 3286,62 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. vasario 28 d. turto arešto aktu Nr. S-22-5-9289 areštavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,6931 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – kareivines, kurių bendras plotas 3286,62 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, v. b. l. 77-79). 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-5-9368 paskirta minėto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė bei turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam teismo ekspertui K. K. (I tomas, v .b. l. 76). 2022 m. kovo 14 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini),“ pareiškimas dėl eksperto – turto vertintojo nušalinimo, kuriuo prašo nušalinti turto vertintoją K. K. vykdomojoje byloje Nr. 0005/22/00103 ir turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesti atlikti kitam turto vertintojui (I tomas, v. b. l. 84). Antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-22-5-12557 nesutiko su pareiškėjos pareiškimu dėl turto vertintojo K. K. nušalinimo ir kito vertintojo paskyrimo, t. y. nenušalino minėtu patvarkymu paskirto turto vertintojo teismo eksperto ir eksperto nušalinimo klausimą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (I tomas, v. b. l. 90-92). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. kovo 22 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3618-971/2022 atmetė pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl eksperto nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/22/00103. 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 22-04-05KK, kuris parengtas teismo eksperto K. K., nekilnojamojo turto - 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv.m. ploto pastato - kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 870 000 Eur. 2022 m. balandžio 7 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-15734, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas įkainotas bendra 870 000 Eur suma (I tomas, v .b. l. 103,104). Vykdymo proceso šalims nepareiškus jokio prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės, o turto savininkui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepasinaudojus CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti realizuotinam turtui savo pirkėją, pradėtas priverstinis turto realizavimas iš varžytynių. 2022 m. balandžio 28 d. antstolės pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-22-5-19173 paskelbtos pirmosios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv.m. ploto pastato - kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinę turto pardavimo kainą nustatant 696 000 Eur. Varžytynių pradžia – 2022 m. balandžio 28 d. 10:11 val., numatoma varžytynių pabaiga – 2022 m. gegužės 30 d. 10:11 val. (I tomas, v.b.l. 120).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5398-637/2022 teismas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomą skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto - 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 286,62 kv. m. ploto pastato – kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) pardavimą, netenkino; ši teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d.

Dėl praleisto Skundo Nr. 1 padavimo termino.

CPK 512 straipsnyje reglamentuota, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Byloje nustatyta, jog 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymas Nr. S-22-5-15734 dėl turto įkainojimo pareiškėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įteiktas elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 7 d. Šiuo atveju antstolė pagrįstai nurodė, jog pareiškėja turėjo teisę pateikti skundą dėl 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymo Nr. S-22-5-15734 iki 2022 m. balandžio 28 d.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nors ir neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, nenurodė termino praleidimo priežasčių, tačiau nepraleido naikinamojo 90 dienų termino, be to, terminas praleistas nežymiai, todėl skundas nagrinėtinas teisme.

Dėl Skundo Nr. 1 pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu nustatytos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Pateiktu skundu pareiškėja antstolės 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-5-15734 iš esmės skundžia dėl to, kad nesutinka su turto įkainojimu varžytinėse bei prašo iš naujo nustatyti turto vertę skiriant ekspertizę bei atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo nesutikimą su antstolės nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte grindžia į bylą pateiktais įrodymais: UAB ,,Krivita“ 2021 m. gegužės 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-031, nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimų nuorodomis bei 2022 m. gegužės 25 d. į bylą pateikta pareiškėjos užsakymu 2022 m. gegužės 11 d. atlikta turto vertintojos UAB „ideaArt“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2022-087, kuri, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad iš varžytynių parduodamo pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 1 980 000,00 Eur, t. y. 2,3 karto didesnė nei antstolės pasirinkto turto vertintojo K. K. nustatyta ginčo turto rinkos vertė.

Antstolė 2022 m. gegužės 11 d. patvarkyme Nr. S-22-5-21090 nesutinka su pakartotinės ekspertizės skyrimu, motyvuodama tuo, jog tokiu būdu yra vilkinamas išieškojimo procesas, be to, ginčo turto vertė yra nustatyta tinkamai – pagal teismo eksperto ekspertizės aktą; tuo tarpu pati skolininkė įstatymo nustatytais terminais nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neskundė įstatymo nustatytus terminu antstolės patvarkymo, kuriuo buvo įkainotas skolininkės turtas bei nepasinaudojo teise pačiai skolininkei parduoti vykdymo procese realizuotiną turtą už jai priimtiną sumą.

Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė, areštavusi pareiškėjai priklausantį turtą ir siekdama užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, pavedė turtą įvertinti teismo ekspertui K. K., kuris atlikęs vertinimą, pateikė antstolei 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktą Nr. 22-04-05KK. Iš teismui pateikto teismo eksperto K. K. parengto 2022 m. balandžio 5 d. ekspertizės akto Nr. 22-04-05KK duomenų, matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 870 000 Eur.

Vertinant teismo eksperto K. K. 2022 m. balandžio 5 d. parengtą ekspertizės aktą Nr. 22-04-05KK, pažymėtina, kad šį turto vertinimą atliko kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertas, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Minėtas ekspertizės aktas nėra nuginčytas, jame yra aiškiai nurodyti atlikto nekilnojamojo turto vertinimo kriterijai, taikytas metodas, jo taikymo pagrindimas, remtasi turto apžiūros medžiaga. Taigi antstolei pagrįstai nekilo abejonių dėl tiek dėl teismo eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek dėl eksperto kvalifikacijos, tuo pačiu pažymint, kad ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. kovo 22 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl eksperto nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/22/00103 taip pat atmetė.

Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymas „Dėl turto vertės įkainojimo“ pareiškėjai (skolininkei) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas tinkamai 2020 m. balandžio 7 d., šiame patvarkyme pareiškėjai buvo išaiškinta, jog ji, nesutikdama su antstolės nurodyta turto verte gali pareikšti prieštaravimus (2 punktas). Nepaisant to, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, taip pat neteikė nuomonės dėl jai priklausančio turto vertės, neteikė duomenų, jog antstolio nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės.

Be to, skundžiamame 2022 m. balandžio 7 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-15734 skolininkei buvo išaiškinta CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininkės teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (5 punktas), t. y. tai, jog skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, turto pardavimas iš varžytynių nebevykdomas, jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos (CPK 704 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad skolininkė žinojo, kad areštuotas turtas bus realizuojamas priverstine tvarka, o vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs ir domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomosios bylos Nr. 0005/22/00103 medžiaga nenustatyta, kad skolininkė būtų siekusi pasinaudoti teise parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui ir tokį prašymą teikusi antstolei. Kaip jau minėta, pareiškėja tinkamai buvo informuota apie turto įkainojimą ir žinodama apie antstolės nustatytą turto vertę, taip pat pardavimo iš varžytynių kainą, jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, prašymo skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti antstolei nereiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis), taip pat neteikė ir jokių duomenų, jog antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertę bei būtina atlikti naują vertinimą.

CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeičia, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė.

Pareiškėja, pateikdama Skundą Nr. 1, į bylą pateikė pareiškėjos užsakymu 2022 m. gegužės 11 d. atliktą turto vertintojos UAB „ideaArt“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2022-087, kurios pateiktoje išvadoje nustatyta, jog nekilnojamojo turto – 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv.m. ploto pastato - kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. gegužės 11 d. yra 1 980 000 Eur. Kaip minėta, byloje taipogi yra pateikta 2022 m. gegužės 25 d. UAB ,,Krivita“ 2021 m. gegužės 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21-I-031, nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt skelbimų nuorodos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo potencialūs turto pirkėjai vertina parduodamą objektą kaip investiciją. Kolegijos nuomone, būtent rinkoje susiklostęs pasiūlos bei paklausos santykis bei pirkėjų domėjimasis nekilnojamuoju turtu atspindi tikrąją nekilnojamojo turto vertę (2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1012-265/2019).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nagrinėjamu atveju, įvykus varžytynėms Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausia iš varžytynių parduodamo pareiškėjai (skolininkei) UAB , (duomenys neskelbtini),“ priklausančio nekilnojamojo turto pasiūlyta kaina – 1 790 000 Eur, t. y. varžytynių metu pasiūlyta kaina 1 094 000 Eur didesnė už varžytynių pradinę turto kainą (1 790 000 – 696 000 = 1 094 000). Taigi varžytynių metu varžytynių dalyviai pasiūlė optimalią pardavimo kainą, tokiu būdu nustatydami realią parduodamo turto rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, jog įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, tai sudaro pagrindą išvadai, kad varžytinių metu didžiausia pasiūlyta turto kaina yra objektyvi, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai vertė. Turto įvertinimas (ekspertizės išvada ar kita forma) paprastai reiškia labiau teorinį rinkos vertės nustatymą. Be to, varžytynių metu didžiausia pasiūlyta kaina nėra esmingai skirtinga nuo pareiškėjos užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės, kurioje ginčo turtas įvertintas 1 980 000 Eur sumai.

Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad papildomos ekspertizės paskyrimas ir jos atlikimas pailgintų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir užvilkintų skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių (išieškotojų) reikalavimų patenkinimą, ir didintų vykdymo proceso šalių išlaidas, todėl būtų perteklinis ir netikslingas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pačios pareiškėjos užsakymu atlikta turto vertinimo ataskaita negali būti patikimu įrodymu turto vertei nustatyti, kadangi šiuo atveju vertinimo užsakovė yra pati skolininkė – proceso baigtimi suinteresuotas asmuo. Dar daugiau, nors pareiškėjos į bylą pateikta 2022 m. gegužės 11 d. vertinimo ataskaita Nr. 2022-087 atlikta specialias žinias turinčio asmens - UAB ,,IdeaArt“ teismo ekspertės R. V., pati įvertinimo ataskaita nelaikytina ekspertize, kadangi toks tyrimas atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, o tuo metu, kai jau nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų teisme, ir ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, todėl nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikoma ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-248-345/2011).

Taip pat teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus pareiškėjos skundo motyvus, jog vertinant skolininkės turtą turi būti atsižvelgta į pareiškėjos į bylą pateiktą UAB ,,Krivita“ 2021 m. gegužės 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-031, kadangi joje yra vertinama visiškai kitas turtas, t. y. butai – patalpos / butai su bendro naudojimo patalpomis, esantys V. mieste, kai tuo tarpu pareiškėjos iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas, tiek pagal faktinę turto būklę, tiek lokaciniu požiūriu, yra iš esmės skirtingas. Pareiškėjos pateikta skelbimų nuorodose www.aruodas.lt informacija vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio, kuri apsiriboja vien subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais, kadangi skelbimuose pateikti nekilnojamojo turto objektai nėra lygiaverčiai pareiškėjos turimam nekilnojamajam turtui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė, įkainodama realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, jog 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymu buvo nustatyta netinkama turto - 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv. m. ploto pastato - kareivinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė, todėl nėra ir pagrindo naikinti 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymo Nr. S-22-5-15734 ir perkainoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti.

Netenkinus Skundo Nr. 1 reikalavimų dėl skundžiamo patvarkymo panaikinimo ir pakartotinės rinkos vertės ekspertizės paskyrimo, atmestinas reikalavimas atšaukti paskelbtas areštuoto turto pardavimo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statusas skundo nagrinėjimo metu yra baigtas, tačiau kol varžytynių laimėtoja į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą iki 2022 m. birželio 29 d. nėra sumokėjusi visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (CPK 717 straipsnio 3 punktas) ir antstolė nėra išdavusi turto padavimo iš varžytynių akto (CPK 724 straipsnio 1 dalis), varžytynės nėra laikomos įvykusiomis; varžytynės taipogi nėra paskelbtos ir neįvykusiomis, nes terminas sumokėti visą sumą už varžytynėse pirktą turtą šiai dienai dar nėra pasibaigęs.

Dėl Skundo Nr. 2 pagrįstumo.

Pareiškėja Skundą Nr. 2 grindžia tuo, kad varžytinių skelbime nurodyta, kad skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas parduodamas už pradinę pardavimo kainą, neišskiriant PVM. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra PVM mokėtoja ir jos parduodamas turtas yra apmokestinamas PVM, todėl varžytynėse pardavus jai priklausantį areštuotą turtą, PVM mokestis turi būti sumokėtas VMI prie FM - taigi varžytynių laimėtojas privalo papildomai sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 21 proc. PVM nuo sumokėtos turto kainos, t. y. 146 160 Eur.

Varžytinės vykdymo procese vyksta CPK XLIX skyriuje „Turto realizavimo tvarka“ nustatyta tvarka. Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą. Varžytinės vykdomos elektroniniu būdu (CPK 694 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apie skelbiamas varžytines specialiame interneto tinklapyje skelbia antstolis (CPK 706 straipsnio 1 dalis).

Vienas svarbiausių varžytynių organizavimo etapų – paskelbimas apie varžytynes, kurio tikslas yra pranešti potencialiems pirkėjams apie galimybes įsigyti turtą, taip pat suteikti informacijos apie esmines parduodamo turto savybes. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kokia informacija turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes. Pažymėtina, kad CPK 707 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kas turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes: varžytynių numeris; turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; varžytynių pabaigos laikas; varžytynių dalyvio mokesčio dydis; pradinė pardavimo kaina; parduodamo turto nuosavybės apribojimai; pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką.

Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos Nr. 0005/22/00103 medžiagos, antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-22-5-19173 pranešė, kad paskelbtos pirmosios varžytynės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui: 0,6931 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3286,62 kv. m. ploto pastatui - kareivinėms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pradinė turto pardavimo kaina – 696 000 Eur. Varžytynių pradžia – 2022 m. balandžio 28 d. 10:11 val. Numatoma varžytynių pabaiga – 2022 m. gegužės 30 d. 10:11 val. Varžytinės vyksta www.evarzytynes.lt, varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) .

Susipažinus su byloje esančiu varžytynių skelbimu (I tomas, v. b. l. 106) matyti, kad visa reikiama informacija yra pateikta, tuo tarpu CPK neįtvirtina, kad skelbime turėtų būti detalizuota, kad kaina nurodoma su ar be PVM.

Atsižvelgiant į tai, kad CPK 707 straipsnis nedetalizuoja, iš ko susidedanti kaina turi būti nurodyta skelbime, pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ argumentai, jog antstolė, nenurodydama varžytynių skelbime, jog pirkėjas, laimėjęs varžytynes, be pasiūlytos už nekilnojamąjį turtą kainos dar turi sumokėti ir PVM, pažeidė imperatyvias PVMĮ nuostatas bei daro tiesioginę turtinę žalą skolininkui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei jo kreditoriams, atmestini kaip nepagrįsti.

Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog gavus iš pirkėjo nustatytą pinigų sumą už parduotą daiktą pardavėjui gali atsirasti tam tikros prievolės tretiesiems asmenims, niekaip neturi įtakos parduodamo daikto vertės piniginei išraiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).

Teismas įvertinęs tai, kokia informacija turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes, sprendžia, kad antstolė, skelbime paskelbdama apie varžytynes, ir nurodydama 696 000 Eur pradinę iš varžytynių parduodamo turto pardavimo kainą, ir neišskirdama PVM, nepažeidė CPK 707 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi, tai, kad pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra PVM mokėtoja, iš esmės nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentus, jog antstolė, varžytynių skelbime turėjo nurodyti, jog pirkėjas, laimėjęs varžytynes, be pasiūlytos už turtą kainos dar turi papildomai sumokėti ir PVM. Dėl to skundo reikalavimas dėl varžytinių paskelbimo iš naujo, turto aprašomojoje dalyje nurodant, kad pirkėjas, laimėjęs varžytynes, turi sumokėti PVM nuo pasiūlytos turto kainos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus Skundą Nr. 1, reikalavimas atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) yra netenkintas, todėl teismas papildomai nebepasisako dėl tapataus Skundo Nr. 2 reikalavimo, kuriuo yra prašoma atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymo įtraukti į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu VMI prie LR FM išvadai pateikti.

Pareiškėja pateikė prašymą įtraukti suinteresuotu asmeniu VMI prie FM išvadai pateikti, užduodant šiuos klausimus: 1. Ar aptartoje situacijoje minimo 0,69 ha ploto žemės sklypo, skirto daugiabučiams statyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 286,62 kv. m. ploto pastato su statybos leidimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pardavimas per antstolės vykdomas varžytines yra PVM objektas? 2. Ar antstolė, skelbdama aptarto turto varžytines, privalo turto pardavimo kainoje išskirti PVM? Jei taip, kas tokiu atveju nuo turto pardavimo gautos kainos per antstolės vykdomas varžytines turi sumokėti PVM?: 3. Ar antstolė gavusi iš varžytinių laimėtojo kainą, turi atskaityti iš kainos PVM ir tiesiogiai pervesti iš varžytinių laimėtojo gautą PVM į VMI mokesčių surenkamąją sąskaitą? 4. Ar PVM turi sumokėti skolininkas – pastato savininkas – t.y. antstolę, gavusi iš varžytinių laimėtojo kainą, turi atskaityti iš kainos PVM, gautą PVM antstolė perveda skolininkui į banko sąskaitą, o tada skolininkas (pastato savininkas) šį iš antstolės gautą PVM perveda į VMI mokesčių surenkamąją sąskaitą. Nurodo, kad VMI prie FM į šią bylą įtraukti yra būtina, nes šioje byloje yra kilę LR PVMĮ taikymo klausimai, kuriuos geriausiai išmano VMI prie LR FM.

CPK 633 straipsnyje nurodyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.

Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ar byla yra susijusi su asmens teisėmis ir pareigomis, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Vadovaujantis CPK 49 straipsnio 3 dalimi, valstybės ir savivaldybių institucijų dalyvavimas procese, teikiant išvadą byloje, turi būti susijęs su viešojo intereso gynimu ir yra galimas tik įstatymuose nustatytais ir nurodytais atvejais.

Pažymėtina, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kurį pateikiantis asmuo teismo prašo priimti sprendimą, sukeliantį tam tikras teisines pasekmes. Aplinkybės, kad pareiškėjos iš varžytynių parduodamas turtas yra / nėra apmokestinamas PVM, bei tai, kas turi sumokėti PVM iš varžytynių pardavus skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, reiškia bendrą VMI prie LR FM kaip mokesčių administratoriaus įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymą, tačiau šioje byloje niekaip nekeičia ir neįtakoja šio mokesčio administratoriaus materialiųjų teisių ir pareigų, nesukelia šiai institucijai jokių tiesioginių teisinių padarinių. Dėl šios priežasties nėra pagrindo įtraukti suinteresuotu VMI prie LR FM į bylos nagrinėjimą. Kaip išvadą teikiančią VMI prie LR FM byloje taip pat nėra teisinio pagrindo įtraukti todėl, kadangi pareiškėjos prašyme nurodyti klausimai vertintini kaip bendro pobūdžio informacija, susijusi su juridinio asmens esamomis ir galimai ateityje atsirasiančiomis mokestinėmis prievolėmis - taigi tokią informaciją galima išsiaiškinti bendra tvarka kreipiantis į VMI prie LR FM kaip mokesčių administratorių.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašyme dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu VMI prie LR FM išvadai byloje pateikti nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl šis prašymas netenkintinas.

Dėl kitų pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundų argumentų.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjos skundų argumentai bei papildomi paaiškinimai nėra susiję su skundžiamais antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, vykdomojoje byloje Nr. 0005/22/00103 esančius dokumentus, ir įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus, teismas sprendžia, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų bei kitų teisės aktų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjos Skundo Nr. 1 ir Skundo Nr. 2 nėra teisinio pagrindo, ir pareiškėjos Skundas Nr. 1 ir Skundas Nr. 2 atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Skundą Nr. 1 atmesti.

Pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Skundą Nr. 2 atmesti.

Pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymo įtraukti į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotu asmeniu Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadai pateikti netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/22/00103 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.