- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 2SA-248-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07692-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- UAB „Senasis dvaras“
- Kategorijos
- 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Senasis dvaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties pagal pareiškėjo UAB „Senasis dvaras“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Bliznikas, S. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Senasis dvaras“ 2011-05-10 kreipėsi į teismą su skundu prašydamas įpareigoti antstolį atlikti procesinį veiksmą – skirti 0,1408 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad 2011 01 11 antstolis patvarkymu Nr.0035/10/02155 pavedė ekspertizę atlikti UAB „Kvadratinis metras“, kuris nustatė, kad žemės sklypo vertė - 81 600 Lt. Mano, kad ši nustatyta vertė yra ženkliai mažesnė nei vertė panašių žemės sklypų. Antstolis nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatyta tikroji žemės sklypo rinkos kaina, nors tokią pareigą turi. 2011 04 21 pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą dėl žemės sklypo vertės nustatymo, Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta žemės sklypo vertė yra 135 000 Lt ir paprašė, kad antstolis paskirtų pakartotinę ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti, tačiau antstolis 2011 04 28 patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę ir 2011 04 28 patvarkymu dėl turto realizavimo patvarkė skelbti antrąsias varžytynes žemės sklypui bei nustatė pradinę žemės sklypo kainą 48960 Lt. Antstolis privalėjo būti aktyvus ir kilus bent abejonei, kad žemės sklypas galėjo būti įvertintas netinkamai, imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko įstatymu saugomus interesus, tačiau ignoravo pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus. UAB „Kvadratinis metras“ atliktos ekspertizės išvados neteisingumą patvirtina pareiškėjo užsakymu UAB korporacija „Matininkai“ atliktas Žemės sklypo rinkos vertės nustatymas, pagal kurį žemės sklypo rinkos vertė yra 135000, kas 1,65 karto skiriasi nuo vertės, nustatytos UAB „Kvadratinis metras“ ekspertizės išvadoje. Žemės sklypo vertė ir nustatyta žemės sklypo vertė antrose varžytinėse, atlikus abejotino teisingumo ekspertizę ir antstoliui neatsižvelgus į pareiškėjo prašymą, nepaskyrus pakartotinės ekspertizės, yra neaiški, dėl to būtina atlikti pakartotinę žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Atsiliepimas
Antstolis Darius Bliznikas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 10 26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-392-79/2010 dėl 28 000 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Senasis dvaras“ išieškotojos S. L. naudai. Po 2011 01 10 patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo skolininkas UAB „Senasis dvaras“ per 5 dienas galėjo pareikšti nušalinimą, tačiau jo nepareiškė. 2011 01 11 UAB „Kvadratinis metras“ atliko žemės sklypo ekspertizę. 2011 02 07 UAB „Senasis dvaras“ buvo išsiųstas ir 2011 02 11 įteiktas pranešimas dėl ekspertizės išvados bei ekspertizės akto kopija, nurodant, kad skolininkas, susipažinęs su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, tačiau šis prieštaravimų nepareiškė. 2011 02 23 patvarkyme dėl turto realizavimo buvo nurodyta UAB „Senasis dvaras“ priklausančio turto vertė, vadovaujantis UAB „Kvadratinis metras“ įvertinimo ataskaita. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2011 04 28 patvarkymu dėl turto realizavimo buvo paskelbtos antrosios UAB „Senasis dvaras“ priklausančio turto varžytynės, kuriame nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 48 690 Lt, t.y. 60 procentų UAB „Kvadratinis metras“ nustatytos turto kainos. UAB korporacijos „Matininkai“ atlikta žemės sklypo įvertinimo ataskaita, pagal kurią ginčijamas turtas įvertintas 135 000 Lt negali būti turto įvertinimo aktu, kadangi ekspertizė atlikta nesivadovaujant LR CPK 681–682 str. nustatyta tvarka, vertinimo užsakovas yra skolininkas UAB „Senasis dvaras“ – suinteresuotas byloje asmuo. 2011 04 28 patvarkymu atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nurodant, kad antstolio patvarkymas yra neskundžiamas. Pareiškėjas iš esmės skundžia 2011 01 10 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizės išvadą ir 2011 04 28 patvarkymą, kuris yra neskundžiamas, todėl 20 dienų apskundimo terminas yra praėjęs.
Suinteresuotas asmuo išieškotoja S. L. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas apie žemės sklypo rinkos kainos nustatymą sužinojo 2011 02 11, o ne 2011 05 03, todėl praleido terminą paduoti skundą. Pareiškėjas skunde neginčija antrosioms varžytynėms nustatytos parduodamo žemės sklypo pardavimo kainos, taip pat ir pirmosioms varžytynėms nustatytos kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo, bendras plotas 0,1408 ha, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2006 09 13 - 88 800 Lt, tuo tarpu 2011 01 11 ekspertizės išvadoje nustatyta to paties turto rinkos vertė yra 81 600 Lt, taip pat nekilnojamojo turto kainų kritimą ekonominės krizės laikotarpiu, teismas konstatavo, jog toks vertės skirtumas yra nepakankamas pripažinti, kad antstoliui turėjo kilti abejonių dėl turto vertės, dėl ko jis turėjo paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo į bylą pateikta 2011 04 19 Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą atlikta specialių žinių turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, ir ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikoma ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 str. 6 d.), dėl to remdamasis pareiškėjo pateiktais įrodymais apie nekilnojamojo turto vertę, teismas negali nustatyti areštuojamo turto vertės, dėl ko neatsirado pagrindas atlikti pakartotinės turto vertės ekspertizės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas UAB „Senasis dvaras“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti antstolį Darių Blizniką atlikti procesinį veiksmą – skirti 0,1480 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, kad įvertinus tai, jog turtas privalo būti įkainojamas rinkos kaina, t.y. pinigų suma, už kurią galėtų būti parduodamas turtas vertinimo dieną, teismas vertindamas ar antstoliui įkainojant žemės sklypą turėjo kilti abejonių dėl turto vertės, nepagrįstai remiasi 2006-09-13 nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad minėtą dieną vidutinė žemės sklypo rinkos vertė buvo 88800 Lt. Teismas, vertindamas, ar antstoliui turėjo kilti abejonių dėl turto vertės, privalėjo remtis ne 2006-09-13 nekilnojo turto registro duomenimis, o žemės sklypo įkainojimo dieną buvusia žemės sklypo rinkos kaina. Teismas, vertindamas antstolio veiksmus privalėjo atsižvelgti ir į tai, ar antstolis atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo elgėsi nesąžiningai, neatsižvelgė tiek išieškotojo, tiek į pareiškėjo interesus, buvo ignoruoti dėl žemės sklypo vertės nustatymo pateikti pareiškėjo argumentai bei įrodymai dėl tikrosios žemės sklypo kainos. Pareiškėjas tiek antstoliui, tiek teismui pateikdamas žemės sklypo įvertinimo ataskaitą neprašo jos pripažinti ekspertize, o siekė įrodyti, kad atlikt žemės sklypo ekspertizė galimai yra atlikta neteisingai, todėl privalo būti paskirta pakartotinė ekspertizė žemės sklypo rinkos kainai nustatyti. Nors UAB korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo rinkos vertės nustatymas buvo atliktas pareiškėjo užsakymu, tačiau ši ataskaita buvo parengta remiantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymu, yra galiojanti ir turi būti vertinama, kaip įrodymas kartu su kitais vykdomojoje byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 10 26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-392-79/2010 dėl 28 000 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Senasis dvaras“ išieškotojos S. L. naudai. Po 2011 01 10 patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo skolininkas UAB „Senasis dvaras“ per 5 dienas galėjo pareikšti nušalinimą, tačiau jo nepareiškė. 2011 01 11 UAB „Kvadratinis metras“ atliko žemės sklypo ekspertizę. 2011 02 07 UAB „Senasis dvaras“ buvo išsiųstas ir 2011 02 11 įteiktas pranešimas dėl ekspertizės išvados bei ekspertizės akto kopija, pareiškėjas prieštaravimų nepareiškė. 2011 02 23 patvarkyme dėl turto realizavimo buvo nurodyta UAB „Senasis dvaras“ priklausančio turto vertė, vadovaujantis UAB „Kvadratinis metras“ įvertinimo ataskaita. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2011 04 28 patvarkymu dėl turto realizavimo buvo paskelbtos antrosios UAB „Senasis dvaras“ priklausančio turto varžytynės, kuriame nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 48 690 Lt, t.y. 60 procentų UAB „Kvadratinis metras“ nustatytos turto kainos. 2011 04 28 patvarkymu atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nurodant, kad antstolio patvarkymas yra neskundžiamas. Antstolio priimtų patvarkymų, kuriuos skundžia pareiškėjas apskundimo terminai yra pasibaigę, o vienas iš patvarkymų yra neskundžiamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
Bylos duomenys tvirtina, kad antstolis vykdo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 10 26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-392-79/2010 dėl 28 000 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Senasis dvaras“ išieškotojos S. L. naudai. Vykdymo procese 2010 11 10 turto arešto aktu Nr.0035/10/02155 areštuotas skolininkui priklausantis žemės sklypas, bendras plotas 0,1408 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (v.b.l.43-44). Areštuodamas skolininko turtą antstolis neįkainojo jo rinkos kaina, o turto arešto akte nurodė, kad „turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas“. Turto arešto aktas skolininkui įteiktas 2010 11 22 (v.b.l.46). Antstolis CPK 681 str. 2 d. ir 682 str. 1 d. nustatyta tvarka 2011 01 10 priėmė patvarkymą Nr.0035/10/02155 dėl ekspertizės skyrimo skolininko turtui, kuris įteiktas skolininkui 2011 01 17 (v.b.l.100-101). Patvarkymu ekspertizę atlikti pavesta UAB „Kvadratinis metras“. Skolininkas nušalinimo ekspertui CPK 598 str. nustatyta tvarka per 5 dienas nepareiškė. 2011 01 11 UAB „Kvadratinis metras“ atliko žemės sklypo ekspertizę ir nustatė, kad turto rinkos vertė yra 81 600 Lt (v.b.l.126). Pranešimas dėl ekspertizės išvados bei ekspertizės akto kopija 2011 02 07 išsiųsti ir 2011 02 11 įteikti skolininkui (v.b.l.161-162). Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas CPK 682 str. 2 d. nustatytu terminu prieštaravimų dėl ekspertizės išvados taip pat nepareiškė. 2011 02 23 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes ir jame nurodė, kad UAB „Senasis dvaras“ priklausančio turto vertė, nustatyta vadovaujantis UAB „Kvadratinis metras“ įvertinimo ataskaita, t.y. viso 65280 Lt (v.b.l.169). Pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (v.b.l.191). 2011 04 28 patvarkymu dėl turto realizavimo buvo paskelbtos antrosios UAB „Senasis dvaras“ priklausančio turto varžytynės, kuriame nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 48 690 Lt, t.y. 60 procentų UAB „Kvadratinis metras“ nustatytos turto kainos, patvarkymas skolininkui įteiktas (v.b.l.232).
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog buvo nustatyta per maža areštuoto turto kaina. Nors pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės, jis nepaneigė, kad byloje esančiame UAB „Kvadratinis metras“ ekspertizės akte Nr. P-234/11 nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainų. Vadovaujantis šiuo ekspertizės aktu, ginčo žemės sklypo vertė 2011-01-11 buvo 81600 Lt. Tuo tarpu iš pareiškėjo pateikto UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo įvertinimo atskaitos negalima būtų spręsti, jog areštuoto turto vertė yra 135 000 Lt, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinimo užsakovas yra pareiškėjas (skolininkas) UAB „Senasis dvaras – suinteresuotas byloje asmuo, o pati įvertinimo ataskaita nelaikytina ekspertize, nes specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, o tuo atveju, kai jau nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų teisme ir ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 str. 6 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktą ataskaitą vertino kartu su kitais nagrinėjamojoje byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nustatyta 2006-09-13 – 88 800 Lt, taip pat įvertinus turto kainų kritimą ekonominės krizės laikotarpiu, dėl ko UAB „Kvadratinis metras“ ir UAB korporacija „Matininkai“ turto vertės skirtumas yra nepakankamas pripažinti, jog antstoliui turėjo kilti abejonių dėl turto vertės, dėl ko jis turėjo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėjo pateiktoje UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo įvertinimo atskaitoje nustatyta žemės sklypo 135 000 Lt vertę vertintojai nustatė vadovaudamiesi 2011-04-20 išrašu apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teise į jį, kurioje vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 88 800 Lt (b.l. 25), t.y. ta pačia su kuria nesutiko pats apeliantas. Kitų įrodymų, kurie leistų tiek antstoliui, tiek teismui suabejoti žemės sklypo verte, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis turėjo suabejoti UAB „Kvadratinis metras“ nustatyta turto verte. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Kvadratinis metras“, ekspertui. Apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, apeliantai sužinojo 2011 01 17 (v.b.l.100-101), šio antstolio atlikto procesinio veiksmo įstatyme nustatytais terminais neskundė, ir būdamas supažindintas su jo, kaip skolininko, procesinėmis teisėmis vykdymo procese, nepasinaudojo teise CPK 598 str. nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad pareiškėjas, vadovaudamasi CPK 682 straipsnio 2 dalimi, nepasinaudojo savo teise patekti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Todėl antstoliui ir teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl parduodamo iš varžytinių turto kainos, ir nustatant turto vertę nebuvo pažeisti CPK 681 straipsnio 1 dalies ir 682 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdamas išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviam turto vertės nustatymui skyrė ekspertizę. Nesant pagrindo abejoti ekspertizės išvada, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas užvilkintų išieškojimo procesą, dėl ko nepagrįstai būtų pažeisti išieškotojo interesai.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad antstolis atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę pažeidė tiek išieškotojo, tiek pareiškėjo interesus, nustatant tikrąją žemės sklypo vertę, kadangi antstolio diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Nagrinėjamos bylos atvejus prielaidų abejoti ekspertų įvertinimu (turto verte) kaip neatspindinčiu realios šio turto vertės, iš esmės nebuvo. Kita vertus, apeliantas nurodydamas, jog ekspertizės akte nustatyta buto vertė neatspindi tikrosios nekilnojamojo turto rinkos kainos ir jam kyla abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo, tačiau kaip minėta prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos parduodamo iš varžytinių turto vertės taip pat nebuvo nepateikta. Taigi vertinant, ar antstolis turėjo pagrindą pasinaudoti savo diskrecijos teise ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, atsižvelgtina į tai, kad paskelbtos varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų, o turto nerealizavimas varžytynėse suponuoja jau nurodytą išvadą, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2010). Pažymėtina, kad ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas antstolio veiksmas – atsisakymas perkainuoti turtą, skiriant pakartotinę ekspertizę, buvo įformintas patvarkymu, kuris remiantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi yra neskundžiamas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.