Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams antstolei B. T., I. Ž. ir A. L. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 13 d. Turto padavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-5-16847; 2) taikyti restituciją ir grąžinti nekilnojamąjį turtą: 69/485 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 1139/7650 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 1/4 dalį sandėlio, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 1139/7650 dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esančius adresu Duomenys neskelbtini, ieškovo J. J. nuosavybėn; 3) įpareigoti atsakovą A. L. ir antstolę B. T. grąžinti atsakovei I. Ž. už nekilnojamuosius daiktus gautą ir paskirstytą 11 538 Eur sumą; 4) įvertinant subjektą, atsakingą dėl turto pardavimo varžytynėse neteisėtumo, priteisti iš atsakovės antstolės B. T. ieškovo J. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas. Nurodė, kad atsakovės antstolės B. T. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01004 dėl 67 232,99 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo atsakovo A. L. naudai. 2018 m. pavasarį ieškovui tapo žinoma, kad vykdydama minėtą išieškojimą antstolė nukreipė išieškojimą į vykdymo procese areštuotą ir ieškovui nuosavybės teise priklausanti turtą: 1) 69/485 dalį 0,04850 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 2) 1139/7650 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 208,61 kv. m, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 3) 1/4 dalį sandėliuko, kurio plotas 21 kv. m., unikalus numeris Duomenys neskelbtini, bei 4) 1139/7650 dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esančius adresu Duomenys neskelbtini. Ieškovas pažymėjo, kad nuosavybės teises į ginčo objektą jis įgijo 2014 m. balandžio 25 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-14016146 pagrindu už 3 000 Lt kainą. Nurodė, kad bendrą 2014 m. balandžio 25 d. nupirkto ginčo objekto pirkimo kainą sudarė ne nurodyta 3 000 Lt, o 15 000 Lt kaina, t. y. pirkimo kainos ir sumokėtos kainos skirtumą sudarė buvusiam turto savininkui sumokėta pinigų suma jo skolų ir likusios ginčo objekto kainos sumokėjimui. Ginčo objektas buvo perkamas kritinės būklės, iš esmės be jokių komunikacijų (vandens, nuotekų įvadų, išvadų), su esminiai defektais. Nupirkęs ginčo objektą ieškovas jį savo lėšomis iš esmės pagerino, suremontavo – sutvarkė, pakeitė statinio stogą, sudėjo (pakeitė) tvarkingas šiuolaikiškas duris, naujus langus, grindis, atliko komunikacijų (vandentiekio įvadų, buitinių nuotekų išvadų) įrengimą, sutvarkė elektros instaliaciją. Nurodyti ginčo objekto pagerinimai, remontas ieškovui kainavo daugiau nei 10 000 Eur. 2016 metais ieškovui pavyko rasti ginčo objekto pirkėją, kuris už ginčo objektą sutiko sumokėti jo rinkos kainą – 35 000 Eur. Tarp ieškovo ir būsimo pirkėjo buvo sudaryta avansinė sutartis, kurios pagrindu ieškovas gavo 1 000 Eur avansinį mokėjimą už ginčo objektą ir kreipėsi į antstolę dėl turto arešto ginčo objektui panaikinimo ir / ar leidimo nurodytą ginčo objektą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tačiau toks ginčo objekto realizavimo būdas antstolės buvo atmestas. Sandoris su būsimu ginčo objekto pirkėju nutrūko. Antstolė 2018 metų pavasarį nustatė ginčo objekto pardavimo varžytynėse kainą ir paskelbė apie jo pardavimą. Ieškovas pažymėjo, kad jokių duomenų, pranešimų, informacijos apie nustatytą ginčo objekto vertę, paskelbtas jo varžytynes jam pateikta nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 14 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 141173 antstolė ginčo objektą už 11 538 Eur kainą pardavė atsakovei I. Ž.. Teigė, kad ginčo objekto pardavimas varžytynėse, net įvertinant pardavimo kainos nuo nustatytos turto rinkos vertės mažinimą, buvo atliktas pažeidžiant antstolio pareigą nustatyti nekilnojamojo daikto tikrąją rinkos vertę ir nekilnojamąjį daiktą parduoti rinkos verte. Ginčo objektas varžytynėse buvo parduotas mažesne kaina, pažeidžiančia ginčo objekto savininko, skolininko teises ir interesus.

2. Atsakovė antstolė B. T. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis ir deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Vykdymo procese ieškovui J. J. priklausęs turtas įkainotas ir realizuotas tinkamai, nepažeidžiant jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ar teisėtų vykdymo proceso šalių interesų. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą ieškovas vengė bendradarbiauti su antstole, nepriimdavo jam siunčiamų procesinių dokumentų, nors apie prasidėjusį skolos išieškojimą žinojo. Ieškovo antstolei pateiktas 2017 m. rugsėjo 29 d. skundas neabejotinai paneigia ieškinyje melagingai nurodomą aplinkybę, kad ieškovas apie antstolės atliekamus skolos išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, sužinojo tik 2018 m. pavasarį. Ieškinyje dėstomos aplinkybės apie ieškovo padengtas buvusio turto savininko skolas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovui J. J. priklausęs tas pats nekilnojamasis turtas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, parduotas varžytynėse 24,7 proc. didesne suma, nei šį turtą ieškovas įsigijo 2014 m. balandžio 25 d. Nors ieškinyje teigiama, kad ginčo objektas buvo perkamas turint tikslą jį iš esmės pagerinti, įrengti, sutvarkyti ir realizuoti rinkos verte, tačiau šie J. J. ieškinyje nurodyti tikslai nebuvo pasiekti. Ieškovas J. J. kartu su 2017 m. rugsėjo 29 d. skundu tik 2017 m. spalio 2 d. antstolei pateikė 2017 m. balandžio 14 d. datuotą avansinę sutartį. Iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d., J. J. jokio prašymo parduoti areštuotą turtą savo pasiūlytam pirkėjui antstolei nepateikė. Į antstolės depozitinę sąskaitą jokios piniginės lėšos už perkamą turtą taip pat nebuvo pervestos. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje priimti dokumentai skolininkui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų registro teikiamus duomenis. J. J. visuose antstolei bei teismui adresuotuose dokumentuose savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė Duomenys neskelbtini. Vykdymo procese, siekiant nustatyti kuo tikslesnę areštuoto turto kainą, buvo pasitelktas šios srities specialistas – į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas teismo ekspertas Giedrius Tamašauskas, turtintis teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Varžytynėse realizuoto turto vertė nustatyta atsižvelgiant į teismo eksperto pateiktą išvadą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalimi.

3. Atsakovas A. L. prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas pats pripažino, kad apie vykdomąją bylą žinojo. Ieškovas vykdomojoje byloje pats buvo nurodęs antstolei savo adresą Duomenys neskelbtini, kuriuo jam antstolė ir siuntė reikiamus vykdymo procesinius dokumentus. Teigė, kad ieškovas nenurodė, kodėl jis nepasinaudojo įstatyme nustatyta konkrečia procedūra, t. y. iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti turto arešto akte nurodytą areštuoto turto vertę arba mažesnę sumą, kurios užtektų visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, kas užkirstų galimybę skelbti varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei antstolei B. T. ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. L.. Priteisė iš ieškovo J. J. 209,61 Eur žyminį mokestį valstybei.

5. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 2 d. antstolės kontoroje gautas ieškovo 2017 m. rugsėjo 29 d. skundas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškovui pranešta dėl varžytynių akto 2017 m. rugsėjo 13 d. Nr. S-17-5-1647 dėl parduoto ieškovo turto Duomenys neskelbtini, todėl atmetė ieškovo argumentą, jog jis apie antstolės atliekamus skolos išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, sužinojo tik 2018 m. pavasarį.

6. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė įrodymais argumentų, jog jis padengė buvusio turto savininko skolas.

7. Nustatė, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Duomenys neskelbtini, įsigijo už 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Varžytynių metu minėtas turtas parduotas už 11 538 Eur sumą, t. y. parduotas 24,7 proc. didesne suma, nei šį turtą ieškovas įsigijo 2014 m. balandžio 24 d. Sprendė, jog varžytynių dalyviai atsižvelgė į ieškinyje nurodytus ieškovo atliktus remonto darbus.

8. Pažymėjo, kad ieškovui ir jo atstovui buvo siūlyta spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo ginčo turto kainai retrospektyviniu būdu nustatyti, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

9. Nustatė, kad antstolė ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą įkainojo atsižvelgdama į teismo eksperto Giedriaus Tamašausko pateiktą 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės aktą Nr. E1716 GT, kaip tai reglamentuojama CPK 681 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad ginčo objekto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinamą turtą palyginant su analogišku arba panašiu turtu, atsižvelgiant į faktinę turto būklę Kadangi turtas buvo apžiūrėtas kvalifikuoto turto vertintojo, iš pateiktų nuotraukų nustatė, kad patalpose buvo atlikti remonto darbai, todėl laikė, kad į visus ieškinyje nurodytus ieškovo atliktus turto pagerinimo darbus buvo atsižvelgta.

10. Nurodė, kad teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas iškėlė versiją, kad ekspertas apžiūrėjo ir įvertino ne ieškovui priklausančių patalpų dalį. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį dėl varžytynių akto nuginčijimo grindė netinkamai nustatyta turto verte, ieškovas vedė bylą per advokatą, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ir per teismo nustatytą terminą papildomiems prašymams pateikti, nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio pradžioje ieškovas ir jo atstovas prašymų, susijusių su aplinkybe, kad buvo vertintas ne ieškovo turtas, nereiškė ir paaiškinimų neteikė. Nurodė, kad argumentų apie galimai ne ieškovui priklaususių patalpų dalies vertinimą vykdomojoje byloje paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės metu nebuvo nei vykdomojoje byloje, nei po varžytynių ieškovui skundžiant antstolio veiksmų teisėtumą, nauji argumentai atsirado tik šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio pabaigoje. Todėl šiuos teiginius atmetė kaip nepagrįstus šioje byloje bei pateiktus pavėluotai.

11. Vertindamas ginčijamo varžytynių akto teisėtumą nustatė, kad ieškovas kartu su 2017 m. rugsėjo 29 d. skundu 2017 m. spalio 2 d. antstolei pateikė 2017 m. balandžio 14 d. datuotą avansinę sutartį. Iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto ieškovas jokio prašymo parduoti areštuotą turtą savo pasiūlytam pirkėjui antstolei nepateikė. Į antstolės depozitinę sąskaitą jokios piniginės lėšos už perkamą turtą taip pat nebuvo pervestos. Todėl laikė, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje ieškovas nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

12. Ieškovo argumentus, jog jis iš antstolės jokių procesinių dokumentų negavo, laikė nepagrįstais. Nurodė, kad vykdomojoje byloje priimti dokumentai ieškovui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų registro teikiamus duomenis.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi pareigą domėtis vykdymo procesu, tačiau jis to nedarė, neginčijo ekspertizės išvadų, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, neteikė jokių kitų įrodymų dėl turto vertės pasikeitimo, tokių įrodymų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl, teismo vertinimu, nebuvo ir nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti turto rinkos verte ir varžytynių teisėtumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai. Prašo pridėti naujus įrodymus: 2017 m. rugsėjo 26 d. antstolės B. T. pažymos Nr. S-17-5-17801 kopiją; Nekilnojamojo turto kadastro bylos išrašo kopiją; UAB „Lituka ir Ko“ ataskaitos santrauką; prašymą AB Lietuvos paštui; skelbimų laikraščiuose kopijas; susirašinėjimą elektroniniu paštu; Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro pareiškimą; patalpų perdavimo aktą. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Ieškinio pateikimo metu ieškovui nebuvo žinomos visos varžytynėse parduoto ginčo objekto rinkos vertės nustatymo aplinkybės, t. y. nebuvo žinoma apie ginčo objekto kainos nustatymo būdą ir kainos nustatymo momentą, todėl ieškovo prašymai antstolei pirmiausia buvo nukreipti į tinkamą ginčo objekto kainos nustatymą.

14.2. Teismo išvada, jog aplinkybė, kad ginčo objektas parduotas 24,7 proc. didesne kaina, reiškia, jog varžytynių dalyviai atsižvelgė į ieškovo atliktą remontą, nepagrįsta.

14.3. Nepagrįstai nevertinta, jog ginčo objektas buvo parduotas pirmosiose varžytynėse, o tai įvyksta itin retai, taip pat neatsižvelgta, jog beveik tuo pat metu rinkoje buvo parduotas tuo pačiu adresu Duomenys neskelbtini, tame pat pastate (pirmajame jo aukšte) esantis 30 m² ploto butas, kurio pardavimo kaina – 29 000,00 Eur, t. y. kaina beveik 3 kartus viršijanti ekspertizės akte nustatytą ginčo objekto rinkos vertę.

14.4. Ekspertizėje nėra įvertina, kad ginčo objektas buvo pagerintas ieškovo lėšomis, t. y. į šį objektą ieškovas investavo 10 000 Eur.

14.5. Teismas neįvertino esminės aplinkybės dėl ekspertizę atlikusio turto vertintojo (eksperto) klaidos dėl vertinimo objekto.

14.6. Argumentų dėl klaidos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte dėl vertinimo objekto ieškovas negalėjo pateikti, nes su ekspertizės aktu nebuvo supažindintas. Ekspertizės akto kopija ieškovo atstovui buvo pateikta kartu su antstolės atsiliepimu į ieškinį.

14.7. Ekspertizės akte esanti fotofiksacija patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. kad nėra fiksuota jokių suremontuotų ieškovo patalpų, naujai įrengtos vonios – tualeto patalpos, komunalinių komunikacijų įvadų ir pan.

14.8. Ieškovas neturėjo galimybės byloje savarankiškai atlikti jam nebepriklausančio nekilnojamojo daikto apžiūros, užfiksuojant faktinę patalpų būklę. Teismo posėdyje ieškovas teismo paprašė išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę ieškovui su pasirinktu teismo antstoliu patekti į ginčo objektą, ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti ieškovui priklausančių patalpų būklę, kurį galima būtų pateikti kaip įrodymą, patvirtinantį esminę klaidą dėl ginčo objekto vertės (ne)nustatymo, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.

14.9. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog jis kreipėsi į antstolę dėl jam priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, esančių Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini, pardavimo ieškovo pasirinktiems pirkėjams.

15. Atsakovė antstolė B. T. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. Apeliantas teiginių, jog padengė buvusio turto savininko skolas už 10 000,00 Lt, nepagrindė jokiais įrodymai.

15.2. Apeliantui priklausęs turtas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, varžytynėse parduotas net 24,7 proc. didesne piniginių lėšų suma, nei šį turtą įsigijo apeliantas. Per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. toks ženklus kainų padidėjimas nebuvo fiksuotas, vadinasi, varžytynių dalyviai atsižvelgė į apelianto J. J. atliktus remonto darbus.

15.3. Prieš realizuodama areštuotą turtą antstolė apeliantui priklausiusį nekilnojamąjį turtą įkainojo atsižvelgdama į teismo eksperto Duomenys neskelbtini parengtą 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės aktą Nr. E1716 GT, kaip tai reglamentuojama CPK 681 straipsnio 4 dalyje. Šio ekspertizės akto 10-11 lapuose pareiktas detalus ekspertizės objekto aprašymas.

15.4. Apelianto teiginius, kad ginčo objektą jis įsigijo be jokių komunikacijų (vandens, nuotekų įvado,), paneigia teismo ekspertės L. C. parengtas 2014 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 12-13 lapuose pateiktas ekspertizės objekto aprašymas. Ekspertizės akto 13 lape dėstoma: „Inžinerinės komunikacijos: elektra, miesto vandentiekis ir kanalizacija, krosninis šildymas“.

15.5. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo objekto remonto darbai kainavo daugiau nei 10 000,00 Eur.

15.6. Apelianto teiginius, jog vertintojas ekspertas apžiūrėjo ne jam priklausantį turtą, o A. V. priklausančias patalpas, esančias antrajame pastato aukšte, paneigia 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės akte Nr. E1716 GT padarytos išvados.

15.7. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad ekspertizės akto prieduose – fotonuotraukose užfiksuotos ir kitos – antrame pastato aukšte esančios patalpos. Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertintojas šias patalpas fiksavo tam, kad būtų matomi perdangos tarp pastato palėpės ir antro aukšto pažeidimai – užfiksuotos įlūžusios lubos.

15.8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolė su apeliantu vengė bendradarbiauti, neleido jam pačiam parduoti turtą savo pirkėjui ar nesumažino arešto masto. Nors šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, jie nedaro jokios įtakos vertinant ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą. Iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., J. J. jokio prašymo parduoti areštuotą turtą savo pasiūlytam pirkėjui antstolei nepateikė. Į antstolės depozitinę sąskaitą jokios piniginės lėšos už perkamą turtą taip pat nebuvo pervestos.

16. Atsakovas A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Apeliantas įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados. Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju apelianto turto vertė buvo nustatyta eksperto, todėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo, dėl kurio turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtu būti pripažintas negaliojančiu, nėra.

16.2. Apelianto argumentai, jog jis turtą iš tiesų pirko brangiau, panaudojo lėšų turto pagerinimui, nepagrįsti jokiais įrodymais, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi ekspertas nustato viso turto vertę vertinimo momentu, o ne atskirus pagerinimus ir dėl to savininko patirtas remonto išlaidas, ir pan.

16.3. Ekspertas nustatė būtent apeliantui priklausančių patalpų vertę. Reali turto vertė geriausiai nustatoma būtent varžytynėse, kadangi jos parodo, kiek už tą turtą pasirengę sumokėti nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.

16.4. Bylos nagrinėjimo pabaigoje iškelta apelianto versija, neva ekspertas įvertino ne tą turtą, yra grįsta prielaidomis ir vertinimo metu eksperto fiksuotų kitų patalpų fotonuotraukų, kuriomis ekspertas fiksavo blogą perdangos būklę, interpretacijomis.

16.5. Apelianto teiginiai apie antstolės nebendradarbiavimą ir dokumentų neįteikimą, nežinojimą apie turto įvertinimą ir varžytynes, yra melagingi, ir tai pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta rašytiniais įrodymais.

16.6. Apelianto motyvas, neva jo teisės buvo pažeistos antstolei netenkinus jo prašymo parduoti turtą apelianto pasiūlytam pirkėjui, negali būti šios bylos dalyku, kadangi šis klausimas pagal paties apelianto skundą dėl antstolės veiksmų jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Taip pat šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų.

16.7. Apelianto teiginys, kad jis laiku negalėjo susipažinti su turto ekspertizės aktu, taip pat nepagrįstas. Nėra aišku, kodėl apeliantas nesusipažino su vykdymąja byla ir joje esančiu ekspertizės aktu prieš paduodant ieškinį šioje byloje, taip pat kas jam trukdė tai padaryti apelianto inicijuotoje kitoje civilinėje byloje pagal apelianto skundą dėl varžytynių akto panaikinimo ir kt.

16.8. Argumentai, jog teismas ieškovui užkirto galimybę rinkit įrodymus, nepagrįsti, kadangi apeliantas atsisakė teismo siūlymo byloje skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

17. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.

Dėl bylos nagrinėjimo formos

19. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad prašymas nėra motyvuojamas konkrečiais argumentais.

20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

22. Apeliantas prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 14 punkte. Prašymą motyvuoja argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus ir tai lėmė priimto sprendimo neteisėtumą.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas dėl varžytynių, kurių metu parduotas ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, akto pripažinimo negaliojančiu teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl naujai teikiami įrodymai, susiję su ieškovui priklausiusiu turtu, esančiu Duomenys neskelbtini, nepridėti prie bylos, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Todėl teisėjų kolegija nepriima ir nevertina apelianto pateikto 2015 m. vasario 10 d. patalpų perdavimo akto, 2019 m. vasario 5 d. pareiškimo, laikraščių iškarpų kopijų.

25. Taip pat prie bylos nepridėtina UAB „Lituka“ ir Ko“ ataskaitos santrauka. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, ką šis įrodymas galėtų patvirtinti ar paneigti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėta santrauka nustatė, kad joje pateikta išvada dėl turto, esančio Duomenys neskelbtini. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas pridėti naujas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl taip pat nepridėtinas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad kiti prašomi pridėti įrodymai iš esmės yra susiję su ieškovo argumentais, kuriais grindžiamas ieškinys, t. y. netinkamu iš varžytynių parduoto turto kainos nustatymu, ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

27. Apeliantas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar antstolės B. T. veiksmai neprieštarauja Konstitucijos 28 straipsniui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 straipsnis).

29. Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Dėl visų šių teisės aktų konstitucingumo į Konstitucinį Teismą kreiptis taip pat turi teisę kiekvienas asmuo, jeigu mano, kad tokio teisės akto pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir jis išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Toks asmuo į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik tada, kai byloje dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo yra priimtas galutinis ir neskundžiamas bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės arba atsisakyta priimti skundą, t. y. toks teismo sprendimas, kuriuo užkertamas kelias tolesnei pažeistų asmens teisių ar laisvių gynybai bendrosios kompetencijos ar administraciniuose teismuose. Į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių galima kreiptis ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Konstitucijos 106 straipsnis).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad inicijuoti konstitucinės justicijos bylą kreipdamasis į Konstitucinį Teismą apeliacinės instancijos teismas gali tik dėl konkrečioje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl antstolės veiksmų atitikties Konstitucijai apskritai nepatenka į Konstitucinio Teismo jurisdikciją, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto skundu, nustatė, jog apeliantas nesutikimą su pirmos instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia dviem aplinkybėm: pirma – turtas įvertintas ir varžytynėse realizuotas mažesne nei rinkos kaina, antra – vykdymo procese įvertintas ne tas turtas.

32. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuotas, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

34. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl vertinamojo objekto

35. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės akte Nr. E1716GT yra užfiksuotas kitas nekilnojamasis daiktas, t. y. priklausantis ne ieškovui, o A. V.. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą ekspertizės aktą, neturi pagrindo sutikti su šia apeliacinio skundo nuostata.

36. Bylos duomenimis, antstolė 2017 m. rugpjūčio 14 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 141173 pardavė atsakovei I. Ž. šį turtą: 69/485 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 1139/7650 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 1/4 dalį sandėlio, kurio unikalus numeris Duomenys neskelbtini, 1139/7650 dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esančius adresu Duomenys neskelbtini, kurie priklausė ieškovui (t. 1, b. l. 9-10, 11-27).

37. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esantį 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės aktą Nr. E1716 GT (1 t., b. l. 104-126) nustatė, jog šio ekspertizės akto 10 lape yra nurodyta: „ekspertizės objektas –1139/7650 dalis (patalpos palėpėje žr. prielaidas)“ (1 t., b. l. 113). Taip pat ekspertizės akto 5 lape nurodyta: „Ekspertizė atlikta su prielaida, kad aprodytos patalpos palėpėje yra ekspertizės objektas ir neiškils jokių kliūčių nustatyti turto naudojimosi tvarką“ (1 t., b. l. 108). Kolegija nenustatė pagrindo teigti, jog turto vertintojas ekspertas apžiūrėjo ne visas patalpas. Aplinkybė, jog ekspertizės akto prieduose (fotonuotraukose) yra užfiksuotos ir kitos – antrame pastato aukšte esančios patalpos, nepaneigia minėtos išvados. Kaip matyti iš ekspertizės akto, turto vertintojas nurodė, jog „Apžiūros metu vizualiai nustatyti perdangos tarp antro aukšto ir palėpės pažeidimai, galimai atsiradę dėl stogo dangos pažeidimų (žr. nuotraukas)“ (1 t., b. l. 113). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės antstolės B. T. vertinimu, jog turto vertintojas šias patalpas fiksavo tam, kad būtų matomi perdangos tarp pastato palėpės ir antro aukšto pažeidimai – užfiksuotos įlūžusios lubos. Todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad turto vertintojas apžiūrėjo antrame pastato aukšte esančias patalpas ne todėl, kad suklydo nustatydamas ekspertizės objekto lokaciją, o todėl, kad būtų užfiksuoti pastato perdangos pažeidimai, įtakojantys vertinamo objekto būklę bei vertę.

38. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog esminę klaidą dėl vertinimo objekto patvirtina tai, kad fotofiksacijoje nėra fiksuota jokių suremontuotų ieškovo patalpų.

39. Šioje byloje apeliantas įrodinėja, kad savo sąskaita įrengė ir su patalpa sujungė nenaudojamą pastato 7 kv. m. dalį, kurioje visiškai įrengė tik patalpoms priklausantį vonios kambarį. Vertindamas šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. J. 2014 m. balandžio 25 d. įsigijo 1139/7650 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu Duomenys neskelbtini. Nutarties 36 punkte minėta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu pirkėjai I. Ž. parduota taip pat 1139/7650 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu Duomenys neskelbtini. VĮ Registrų centro išrašas taip pat patvirtina, kad apelianto turėta turto dalis nepakito. Todėl spręstina, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas iš tiesų įrengė naujas patalpas. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas pastogės planas nelaikytinas pakankamu įrodymu apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes laikyti įrodytomis. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto pateiktame plane pažymėta patalpa neturi indekso, taip pat nėra nurodytas bendras patalpos plotas. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių teismui įsitikinti, jog ši patalpa priklauso tik apeliantui. Šioje byloje jau minėta, kad gyvenamasis namas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, daline nuosavybės teise priklauso keletui asmenų, o naudojimosi tvarka patalpomis nėra nustatyta.

40. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamas teismo sprendimas neišduoti teismo liudijimo, suteikiančio ieškovui su pasirinktu teismo antstoliu patekti į ginčo objektą ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti ieškovui priklausančių patalpų būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu argumentai, jog teismas ieškovui užkirto galimybę rinkti įrodymus, nepagrįsti, kadangi apeliantas atsisakė teismo siūlymo byloje skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

Dėl varžytynėse parduoto turto vertės

41. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Ši aplinkybė gali būti nustatoma remiantis visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės aktu, kaip teigiama kasaciniame skunde, ir teismas iš įrodymų visumos daro išvadą apie šios aplinkybės buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

42. Vienas iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo turtas buvo tinkamai įvertintinas, apeliacinio skundo argumentas grindžiamas motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog varžytynių metu buvo atsižvelgta į ieškovo atliktus ginčo turto pagerinimus.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantui priklausęs turtas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, varžytynėse parduotas net 24,7 proc. didesne piniginių lėšų suma, nei šį turtą įsigijo apeliantas. Atsižvelgęs į tai, jog per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. toks ženklus kainų padidėjimas nebuvo fiksuotas, sprendė, jog varžytynių dalyviai atsižvelgė į apelianto atliktus remonto darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Papildomai atkreiptinas dėmesys į jau minėtą 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės aktą Nr. E1716 GT. Šiame ekspertizės akte nurodyta: „Išvada dėl pastato būklės – blogesnė už vidutinę; Išvada dėl pastato dalies (ekspertizės objekto) vidaus apdailos būklė – pradėti remonto darbai; Papildoma informacija apie pastatą sudarančius elementus – apžiūros metu vizualiai nustatyti perdangos tarp antro aukšto ir palėpės pažeidimai, galimai atsiradę dėl stogo pažeidimų (žr. nuotraukas)“ (1 t., b. l. 113-114). Iš Ekspertizės akto fotonuotraukų nustatyta, kad varžytynėse realizuoto turto statybos darbai iš esmės yra tik pradėti ir nėra užbaigti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog ginčo objektą jis įsigijo be jokių komunikacijų, kadangi bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Bylos duomenimis, prieš apeliantui įsigyjant ginčo objektą, šio turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į teismo ekspertės L. C. parengtą 2014 m. kovo 7 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šio akto nustatyta, kad ekspertė įvertino ginčo objekte esančias inžinerines komunikacijas. Ekspertės akte nurodyta: „Inžinerinės komunikacijos: elektra, miesto vandentiekis ir kanalizacija, krosninis šildymas.“ (1 t., b. l. 81).

44. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog jis į ginčo objekto remontą investavo daugiau nei 10 000,00 Eur (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas šių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors teise teikti naujus įrodymus naudojosi aktyviai.

45. Apelianto teigimu tai, kad ginčo turto vertė buvo nustatyta akivaizdžiai neteisingai, patvirtina ir tai, jog ginčo objekto vidutinė vertė, nustatyta Nekilnojamojo turto registre, yra 23 256,04 Eur.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas neįrodo apeliantui priklausiusio turto realios rinkos vertės. Pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (2 straipsnis). Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. VĮ Registrų centras, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, naudoja masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą. Masinio nekilnojamojo turto vertinimo būdu apskaičiuojama ne konkretaus turto vertė, o tik vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais, juose neatsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai, turto vertei turinčios įtakos aplinkybės.

47. Nagrinėjamu atveju turto vertintojas ekspertas, apžiūrėjęs objektą nustatė, kad remonto darbai nėra baigti, objekto būklė yra blogesnė už vidutinę, nustatė turto vertei įtakos turinčias aplinkybes – įlūžusi perdanga tarp namo palėpės ir antro aukšto ( 1 t., b. l. 104-126). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kvalifikuotas turto vertintojas ekspertas ekspertizės aktu nustatė tikslesnę vertinamo objekto rinkos kainą lyginant su VĮ Registrų centro masinio vertinimo metodu nustatyta vidutine turto kaina. Todėl VĮ Registrų centro pateikiama didesnė vidutinė turto vertė nesudaro pakankamo pagrindo nesutikti su ekspertizės aktu nustatyta turto verte. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

48. Pagrindo pripažinti, jog ginčo turto vertė nustatyta netinkamai, nesudaro ir skundo argumentai, jog turtas buvo parduotas pirmosiose varžytynėse.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo potencialūs turto pirkėjai vertina parduodamą objektą kaip investiciją. Kolegijos nuomone, būtent rinkoje susiklostęs pasiūlos bei paklausos santykis bei pirkėjų domėjimasis nekilnojamuoju turtu atspindi tikrąją nekilnojamojo turto vertę.

50. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog beveik tuo pat metu, kaip ir vykdytos ginčo objekto varžytynės, rinkoje buvo parduotas tuo pat adresu Duomenys neskelbtini, tame pat pastate (pirmajame jo aukšte) esantis 30 m² ploto butas, kurio pardavimo kaina beveik 3 kartus viršijo ekspertizės akte nustatytą ginčo objekto rinkos vertę.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų ar / kaip apelianto minimas butas skiriasi esminėmis individualiomis savybėmis nuo ginčo objekto, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip tinkamai atspindinti nekilnojamojo turto rinkos kainas ir leidžianti susidaryti pagrįstą nuomonę apie tai, kokia yra būtent ginčo turto rinkos vertė.

52. Apelianto argumentus, jog teismas nevertino, kad ginčo turto pirkėja I. Ž. yra antstolės giminaitė, todėl turtas buvo įvertintinas itin žema kaina, teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius ir plačiau dėl jų nepasisako.

53. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

54. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

55. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, jog ieškovas neįrodė, kad jis kreipėsi į antstolę dėl jam priklausiusių nekilnojamųjų daiktų, esančių Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, pardavimo pasirinktiems pirkėjams.

56. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-16110-998/2017 pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. L., antstolė B. T.. Nustatyta, kad J. J. kreipėsi tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, prašydamas panaikinti 2017 m. rugsėjo 13 d. varžytynių aktą ir leisti parduoti abu butus pasirinktam pirkėjui. Teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad antstolė pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. skundą traktavo kaip prašymą ir 2017 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-17-5-18352 netenkino pareiškėjo prašymo. Teismas nurodė, kad antstolė nustatytais terminais ir tvarka priėmė procesinį sprendimą dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo pateikto ir jo paties įvardijamo skundo, todėl pareiškėjui tiesiogiai teismui pateikti skundo nebuvo pagrindo. Teismas nurodė, kad J. J., nesutikdamas su 2017 m. spalio 4 d. patvarkymu, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą antstolei dėl jos veiksmų, t. y. dėl 2017 m. spalio 4 d. patvarkymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise apskųsti 2017 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-17-5-18352.

57. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas antstolei buvo pateikęs avansinę sutartį, sudarytą 2017 m. balandžio 14 d. (1 t., b. l. 94). Tačiau iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., ieškovas jokio prašymo parduoti areštuotą turtą savo pasiūlytam pirkėjui antstolei nepateikė. Taip pat nėra duomenų, jog buvo pervestos lėšos už perkamą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolė 2017 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-5-10811 dėl turto įkainojimo, kurio 5 punkte nurodyta: „Informuoju, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 str. iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją“ (1 t., b. l. 95-96).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje ieškovas nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

59. Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, jog antstolė vengė bendradarbiauti su ieškovu, nesudarė galimybių susipažinti su turto ekspertizės aktu ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus ir atmeta.

60. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje priimti dokumentai ieškovui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų registro teikiamus duomenis. Ieškovas savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė Duomenys neskelbtini. Aplinkybė, jog apeliantas nepriėmė jam siunčiamų procesinių dokumentų, suponuoja išvadą, jog nebuvo vykdomos CPK 644 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintos skolininko pareigos. Sutiktina su atsakovės antstolės B. T. pastebėjimais, jog apeliantas nepaaiškina, kodėl jis nesinaudojo įstatyme įtvirtintomis skolininko teisėmis dalyvauti pačiam ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, o jeigu antstolė jam šias teises užkirto, kodėl nesinaudojo teise apskųsti tokius antstolės veiksmus teismui ir pan. (CPK 643 straipsnis).

61. Šios nurodytos ir aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

62. Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl 2019 m. gegužės 14 d. apelianto teiktame prašyme nurodyti argumentai, jog antstolė apskritai neturėjo pagrindo skelbti varžytynių, nevertintini ir dėl jų nepasakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

65. Apelianto skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

66. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 129,61 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis priteistinas valstybei

67. Atsakovas A. L. pateikė įrodymus apie turėtas 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Pažymėtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš apelianto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. J. 129,61 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovo J. J. 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. L..