- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-110-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54967-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. K., A. Š.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 parų arešto bausmė;
pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 parų arešto bausmė;
pagal BK 286 straipsnį ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 4. val. 55 min. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 12 val. 50 min.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.
A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 15 parų arešto bausmė. Arešto bausmę atliekant (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 4 val. 55 min. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 13 val.
Arešto bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 9 d. A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d., 11 val. 52 min., neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – pneumatinį pistoletą „Umarex Beretta“, kuris yra pagamintas pramoniniu būdu ir priskiriamas prie D kategorijos nešaunamųjų ginklų, kurį neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol pistoletą 2019 m. gruodžio 28 d. apie 11 val. 52 min., kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 27 d. apie 4 val. 50 min., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo bei su savimi laikė ir gabeno tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,149 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki tol, kol 2019 m. gruodžio 27 d. apie 4 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-sios kuopos mobiliojo būrio pareigūnams jį sulaikant, jis iš už trumpikių išsitraukė tamsios spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo minėta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, ir jį įsidėjęs į burną kramtė, po ko išspjovė.
3. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2019 m. gruodžio 27 d. apie 4 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), sulaikomas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pasipriešino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-sios kuopos mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui E. A. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-sios kuopos kinologų būrio specialistui A. R., panaudodamas fizinį smurtą, tyčia, koja įspyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą E. A., taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei vieną kartą įspyrė į kairės kojos šlaunį A. R., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
4. A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 27 d., apie 4 val. 50 min., neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą, kuri yra pagaminta pramoniniu būdu ir priskiriama prie D kategorijos nešaunamųjų ginklų, kurią neteisėtai vežėsi su savimi, iki kol 2019 m. gruodžio 27 d. apie 4 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 kuopos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti 2020 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį ir A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti jam 2 metus laisvės atėmimo; A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę; A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po 1 mėnesį nuo abiejų paskirtų bausmių už baudžiamuosius nusižengimus, prieš tai arešto bausmes pakeičiant laisvės atėmimo bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę skiriant 2 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 4 val. 55 min. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 12 val. 50 min. (2 paras) ir laikyti, kad yra atlikęs 2 laisvės atėmimo dienas. Taip pat prašo nuteistąjį A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 4 val. 55 min. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 13 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 arešto paras. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
5.1. Skunde nurodo, jog aukštesnysis prokuroras, nesutinka su priimtu teismo sprendimu, dalyje, kurioje teismas pritaikė A. K. BK 75 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, o A. Š. paskyrė arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimam sankcijos vidurkiui, jam paskiriant 15 dienų arešto bausmę, t. y. daug mažesnę bausmę nei BK 49 straipsnyje numatytas arešto bausmės, nustatomos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis.
5.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, skirdamas nuteistiesiems A. K. ir A. Š. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, o nuteistąjį A. K. atleisdamas nuo realaus jam paskirtos bausmės atlikimo, neteisingai įvertino jų asmenybių pavojingumą, todėl, aukštesniojo prokuroro vertinimu, paskyrė nuteistiesiems jų asmenybių pavojingumo neatitinkančią sankciją nuteistojo A. Š. atžvilgiu, taip pat nepagrįstai pritaikė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo institutą nuteistojo A. K. atveju. Manytina, kad toks teismo sprendimas neleis įgyvendinti visų nuteistiesiems skiriamų bausmių tikslų. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės instituto paskirties. Kad bausmė galėtų atlikti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos funkcijas, ji turi būti realiai efektyvi ir daryti adekvatų poveikį asmens turtiniams bei asmeniniams interesams.
5.3. Skunde nurodo, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vertinant A. K. asmenybę bei individualizuojant jam skiriamą bausmę viena iš itin svarbių aplinkybių yra A. K. teistumas. Nuteistasis A. K. nuo 2001 m. spalio 17 d. buvo teistas net trylika kartų ir nors jam paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau jo teistumas dar nėra išnykęs. Pažymi, jog taip pat turėtų būti vertintina ir nuteistojo A. Š. asmenybė, kadangi nuteistasis praeityje teistas net 16 kartų. Pažymi, jog praeityje abu nuteistieji buvo ne kartą teisti už turtinius nusikaltimus – vagystes ir plėšimus. Taip pat ne kartą abiem nuteistiesiems jau buvo taikyti baudžiamąją atsakomybę švelninantys institutai. A. Š. bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 kartus. A. Š. taip pat buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl amnestijos. A. K. bausmės vykdymas buvo atidėtas 4 kartus. Abu nuteistieji turi neišnykusį teistumą.
5.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš šių nuteistuosius charakterizuojančių duomenų matyti, kad nuteistiesiems ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės (areštas) arba taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistųjų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos nuteistųjų resocializacijos atžvilgiu neturėjo. Matyti, jog nuteistieji nepateisino teismų jiems išreikšto, pasikartojančio pasitikėjimo jų resocializacijos galimybe ir pakartotinai darė nusikalstamas veikas, ignoruodami visuomenės ir nukentėjusiųjų nuo jų daromų nusikalstamų veikų interesus ir jau žinodami gresiančius padarinius už pasikartojančius įstatymų pažeidimus. Be to, manytina, kad charakterizuojant nuteistųjų asmenybes reikšmės turi ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai, kurie įvykio metu sulaikė pareiškėjus, parodė, kad A. Š. ir A. K. yra gerai žinomi policijai dėl savo polinkio daryti nusikalstamas veikas.
5.5. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis, darytina išvada, jog nuteistojo A. K. atveju bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas, tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes, kai kurias aplinkybes vertindamas formaliai. Pastebėtina tai, kad nuteistasis A. K. teisme kaltu prisipažino tik iš dalies, taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis neprisipažino dėl jam pareikšto įtarimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje – pasipriešinimo policijos pareigūnams, teigdamas, jog neprisimena to, kad būtų spyręs policijos pareigūnui ir nors neneigė, kad taip galėjo būti, tačiau, nuteistojo teigimu, jeigu jis ir spyrė policijos pareigūnui, tai darė tik dėl prieš jį panaudoto elektrošoko prietaiso poveikio, t. y. nevalingai. Taip pat pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu šiuos A. K. parodymus paneigė nukentėjusiųjų E. A., A. R. ir liudytojų T. G., L. P. parodymai. Vertindamas nuteistojo teiginius, kad jo veiksmus išprovokavo elektrošoko panaudojimas, teismas įvertino ir nukentėjusiųjų parodymus, kuriuose teigiama, kad elektrošokas prieš pareiškėją buvo naudojamas tik į nugaros sritį ir tik priliečiant, o nuteistasis A. K. nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, ne tik, kad įtempė rankas ir nesileido būti sulaikomas, bet ir muistėsi bei spardėsi, ko pasėkoje įspyrė nukentėjusiesiems.
5.6. Skunde taip pat pažymi, jog vien aplinkybės, kad nuteistasis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, užsiregistravo (duomenys neskelbtini) mokytis pagal krautuvo eksploatavimo formaliojo profesinio mokymo programą (nors programa buvo atidėta iki šalyje paskelbtos pandemijos pabaigos ir realiai šiuo metu nevyksta), 2020 m. rugsėjo 19 d. susituokė ir šiuo metu tvarko tėvystės dokumentus dėl mažamečio vaiko šeimoje, savaime neatsveria kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių bylos duomenų. Teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tik dėl jo mokymosi pagal profesinio mokymo programą ir registracijos Užimtumo tarnyboje ar jo šeimyninės padėties už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys ir įrodymai nuteistąjį A. K. apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei daryti teigiamų išvadų iš jo ankstesnių teistumų. Atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo medžiagą, padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga A. K. nusikalstamo elgesio pasekmė. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą padaryti išvadai, jog BK 286 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K. akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.
5.7. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai išsamiai įvertino nuteistojo A. K. asmenybės pavojingumą. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojančią ir taikomą teismų praktiką dėl BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, pernelyg didelės reikšmės suteikė nuteistojo registracijai Užimtumo tarnyboje ir mokymams pagal profesinio mokymo programą, kurie, dėl šalyje susiklosčiusios pandeminės situacijos, realiai net nevyksta, taip pat ir nuteistojo šeimyninei padėčiai ir pernelyg formaliai vertino aplinkybę dėl daugkartinio nuteistojo teistumo praeityje, taip pat ir aplinkybę, jog nuteistajam jau buvo taikytos įvairios jo baudžiamąją atsakomybę švelninančios priemonės praeityje, tačiau jos akivaizdžiai neturėjo jokio prevencinio ar resocializacinio poveikio, todėl, aukštesniojo prokuroro vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog pakartotinis tokių priemonių taikymas įvykdys nuteistajam paskirtos bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės pavojingumą, paskyrė nuteistajam 20 dienų arešto bausmes už jo padarytus baudžiamuosius nusižengimus, kai arešto bausmės vidurkis yra 27,5 dienos, t. y. gerokai mažesnes nei skiriamos už padarytą nusikalstamą veiką bausmės vidurkis bausmes kai, atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių praeityje, tai, kad jis turi neišnykusį teistumą ir neveiksmingus bandymus jį resocializuoti praeityje, atidedant bausmės vykdymą ar atleidžiant jį nuo bausmės, turėjo skirti artimesnį skiriamos bausmės maksimumui bausmės dydį.
5.8. Nurodo, kad atsižvelgiant į bausmių skyrimo taisykles, manytina, jog nėra tikslinga nuteistajam A. Š. skirti mažesnę nei įstatyme numatytas skiriamos bausmės vidurkis bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažino, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus nuteistajam A. Š. arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimam sankcijos vidurkiui, kadangi asmuo yra daug kartų teistas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog iš teismo motyvacijos nėra visiškai aišku, kokiais pagrindais teismas nusprendė, kad nuteistajam yra tikslinga skirti bausmę artimą sankcijos vidurkiui ir realiai paskyrė ženkliai mažesnę bausmę, o ne skyrė nuteistajam maksimaliam sankcijos dydžiui artimesnę bausmę, atsižvelgiant į daugkartinį nuteistojo praeities teistumų ir nusižengimų už kuriuos jis baustas administracine tvarka skaičių, faktą, kad jis tebeturi dar neišnykusį teistumą ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje jo atžvilgiu buvo taikomos jo baudžiamąją atsakomybę švelninančios priemonės ir buvo bandoma jį resocializuoti, tačiau nesėkmingai - nuteistasis A. Š. nepadarė teisingų išvadų, net nebando integruotis į visuomenę ir toliau daro nusikalstamas veikas, padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą – tiesioginę tyčią, tai, kad nusikalstama veika buvo baigta, nuteistasis niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pastebėtina, kad nors nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ji turėtų būti vertinama jai skiriant vienodą teisinę reikšmę kitoms, aukščiau paminėtoms bausmei individualizuoti reikšmingoms aplinkybėms.
5.9. Vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pagrindais, taip pat ir tuo, kad nuteistasis A. Š., asmuo, kuris praeityje buvo teistas šešiolika kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei ir nusikaltimus pavojingus žmogaus sveikatai, buvo baustas administracine tvarka, neteisėtai įgijo ir su savimi automobilyje laikė bei vežiojosi D kategorijos nešaunamąjį ginklą - teleskopinę lazdą, nuteistasis A. Š. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikalstama veika buvo baigta ir buvo nustatyta po vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, manytina, kad nuteistajam turėtų būti skiriama didesnė už skiriamos bausmės vidurkį bausmė, artimesnė skiriamos bausmės rūšies maksimaliam dydžiui.
6. A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal BK 286 straipsnį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. K. išteisinti.
6.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad policijos pareigūnams apžiūrint automobilį jis amfetamino maišelį įsidėjo į burną, policijos pareigūnai tai pamatė ir pareikalavo parodyti ką turi burnoje ir jiems atiduoti maišelį, tačiau jis (A. K.) policijos pareigūnų reikalavimų neįvykdė, todėl policijos pareigūnai panaudojo prieš jį fizinę jėgą, panaudojo specialiąją priemonę — Tazer elektrošoką. Apeliantas nurodo, jog po elektrošoko panaudojimo jam nevalingai buvo sutraukti kojų raumenys ir jis elektros priemonės panaudojimo metu nevalingai susitraukus kojos raumenims, be tikslo sužaloti pareigūnus, kliudė policijos pareigūnų A. R. ir E. A. kojas. Pažymi, jog jo tikslas buvo neatiduoti burnoje turimo maišelio, tačiau jokio tikslo sužaloti ar sukelti skausmą pareigūnams neturėjo.
6.2. Pažymi, jog patys policijos pareigūnai teisme parodė, kad panaudojus elektrošoką, nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kaip reaguos jo organizmas ir kokius instinktyvius veiksmus atliks. Pareigūnai A. R. ir E. A. teisme parodė, kad jiems A. K. įspyrė, kai į jį gulinti buvo šauta elektrošoku. Apelianto nuomone, objektyviai įvertinus liudytojų parodymus, byloje nėra nustatyta, jog jis (A. K.) tyčia įspyrė policijos pareigūnams A. R. ir E. A., taip sukeldamas jiems fizinį skausmą. Pažymi, jog jis koja nevalingai (nesąmoningai) įspyrė pareigūnams tik specialiosios priemonės – elektrošoko panaudojimo metu, todėl darytina išvada, kad priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ištirti bylos duomenys nepatvirtina, kad jis priešindamasis tyčia policijos pareigūnams sukėlė fizinį skausmą.
7. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. K. skundą tenkinti. Nuteistasis A. Š. ir jo gynėja advokatė prašė vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos nuosprendį nepakeistą, o nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai atmetami.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
9. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių dėl A. K. ir A. Š. kaltės, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. K. ir A. Š. paskirtų bausmių dydžiu ir BK 75 straipsnyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu nuteistojo A. K. atžvilgiu. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas A. K. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu. Už nusikalstamą veiką numatytą 259 straipsnio 2 dalyje baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Už nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, nubaudė 20 parų arešto bausme, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje nubaudė 20 parų arešto bausme, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje nubaudė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. K. padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 258 str. 2 d. ir 259 str. 2 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 286 str.), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir dėl savo poelgio gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (2 t., b. l. 122-139, 3 t., b. l. 144-159), administracine tvarka daug kartų baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 141-147, 3 t., b. l. 137-143), nedirbantis (2 t., b. l. 147), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2020-08-28 (3 t., b. l. 128). Iš 2020-11-12 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad A. K. užsiregistravo (duomenys neskelbtini) mokytis pagal krautuvo eksploatavimo formaliojo profesinio mokymo programą, mokymo trukmė 90 val. Iš 2020-09-19 santuokos sudarymo įrašo matyti, kad A. K. 2020-09-19 susituokė, be to, turi mažametį vaiką, kuris gimė 2020-06-05 (3 t., b .l. 126-127, 130).
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskiriant – arešto bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje – laisvės atėmimo bausmę nustatant bausmių dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje nurodytas vidurkis, kadangi nuteistojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmuo yra jauno amžiaus, šiuo metu ieškosi darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi, neseniai sukūrė šeimą, turi vaiką, kurį išlaiko. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta A. K. dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, todėl griežtinti bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
16. Vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo A. K. atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti ir pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-115-312/2020, Kauno Apygardos teismo nutartis Nr. 1A-435-530-2020).
17. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.).
18. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti asmeniui, anksčiau teistam už analogiškų veikų padarymą. Vien formalus asmens teistumų skaičiavimas, nesigilinant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis ir kaltininko asmenybę, negali lemti tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, įvertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismai ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius – kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2015, 2K-7-29/2016, 2K-379/2018 ir kt.).
20. Šiuo atveju, A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo, mano, kad jo veiksmai prieš policijos pareigūnus nebuvo tyčiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ieškosi darbo, nes yra registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi pagal krautuvo eksploatavimo formaliojo profesinio mokymo programą, yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi. Aptarti duomenys patvirtina, jog apeliantas stengiasi susitvarkyti gyvenimą, jokių naujų teisės pažeidimų nėra užfiksuota, todėl realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra reikalingas resocializacijai vykdyti. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atidėdamas A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skyrė jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, probacijos tarnybos priežiūra, tam tikrų, resocializacijai reikalingų įpareigojimų skyrimas, šiuo metu yra pakankamos priemonės tolesniam A. K. elgesio koregavimui pozityvia linkme.
Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat nesutinka su vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
22. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamas bauda arba areštu. Pirmosios instancijos teismas A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje nubaudė 15 parų arešto bausme. Skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 str. 2 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Nuteistasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (2 t., b. l. 13-35, 3 t., b. l. 183-203), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 37-56, 3 t., b. l. 160-182), nedirbantis (2 t., b .l. 58), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 57). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 str. 2 d. ir dėl savo poelgio gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimam sankcijos vidurkiui, kadangi asmuo yra daug kartų teistas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė 15 parų areštas, nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, didinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį
24. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
25. Apeliaciniu skundu A. K. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 286 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant A. K. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
26. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, baudžiamajame įstatyme įtvirtinti du pasipriešinimo būdai: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi, pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-677/2016).
27. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog BK 286 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).
28. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: įvykio metu A. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pasipriešino policijos pareigūnams – panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia, koja įspyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą E. A., taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei vieną kartą įspyrė į kairės kojos šlaunį A. R., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyt, jog nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog, tokį jo poelgį galėjo išprovokuoti elektrošoko aparato panaudojimo pasekmės, jis taip tyčia nesielgė. A. K. nurodė, kad jis įsidėjo paketėlį su narkotinėmis medžiagomis į burną, o policijos pareigūnai norėjo tą paketėlį iš jo paimti. Jis buvo paguldytas ant žemės, jis gulėjo susigūžęs ant pilvo ir kramtė paketėlį. Kol jis kramtė paketėlį, prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. Jis du kartus gavo eletrošoką į mentį ir dar du kartus kitur. Jis mano, kad pareigūnas buvo kliudytas tada, kad buvo naudojamas elektrošokas ir jis visus pareigūnus numetė. Kai naudojo elektrošoką, jis dar labiau pradėjo muistytis (3 t., b. l. 58-59). Tokią nuteistojo versiją paneigė pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytojas A. R. pirmosios instancijos metu parodė, jog asmuo nevykdė reikalavimų, prispaudė kaklą prie krūtinės, kad negalėtų už jo paimti, ir neleido pažiūrėti, ką turi burnoje. Jie įtarė, jog burnoje buvo narkotinės medžiagos. Tuomet asmenį paguldė ant žemės, tačiau nesugebėjo išplėšti to, ką jis turėjo burnoje, todėl du kartus prilietė elektrošoką, ir vis tiek neišplėšė. Asmuo gulėjo ant pilvo, o kai pirmą kartą panaudojo elektrošoką, jis persisuko ant šono ir pradėjo spardytis. Jis tikriausiai matė, kad jie stovi šalia ir spardydamasis gali jiems pataikyti (3 t., b. l. 74-75). Liudytojas E. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. įsidėjo kažką į burną ir pradėjo kramtyti. Pareikalavus, kad išspjautų jis nevykdė reikalavimų ir toliau kramtė. Jie panaudojo elektrošoką, sulaikė. Asmuo, kurio atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas, muistėsi gulėdamas. Jam ir kolegai iš kito ekipažo buvo įspirta to įvykio metu. Jam įspyrė, kai kolega panaudojo elektrošoką. Jam įspyrė į koją. Prieš naudojant elektrošoką bandė sulaikyti asmenį, t. y. pargriauti ant žemės, uždėti antrankius (3 t., b. l. 132-133). Liudytojas T. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog vienas asmuo vykdė reikalavimus, o kitas – ne. Asmuo, kuris nevykdė reikalavimų, vengė sulaikymo, buvo naudojamas elektrošokas, kadangi elektrošokas sutraukia raumenis ir tada žmogų galima sulaikyti. Po elektrošoko panaudojimo asmuo dar gali priešintis, nes raumenų sustingimas būna trumpalaikis. Elektrošoko naudojimo metu asmuo negalėtų bėgti ar priešintis, bet po panaudojimo jis vėl gali priešintis (3 t., b. l. 73-74). Liudytojas L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog kai vienas iš asmenų suagresyvėjo, tai buvo panaudotas šaunamasis elektrošokas. Elektrošokas buvo panaudotas, nes asmuo aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. jis spardėsi ir kažkuriam kolegai įspyrė, dėl ko kolega skundėsi kojos skausmu. Sulaikomas asmuo elgėsi agresyviai ir vengė sulaikymo. Jis yra išbandęs elektrošoką, jį priliečiant, ir kiekvienam žmogui jis veikia skirtingai: vienus žmones suparalyžiuoja, o kiti dar labiau naudoja aktyvius veiksmus (3 t., b. l. 111-112). Liudytojų parodymus patvirtino ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. ir Kinologų būrio specialisto A. R. 2019 m. gruodžio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės. Įtarus, jog asmuo į burną įsidėjo galimai narkotines medžiagas, asmens buvo pareikalauta iš burnos išspjauti tai ką įsidėjo, bet asmuo reikalavimų nevykdė ir į jų reikalavimus nekreipė dėmesio. Tada jiems priėjus ir paėmus asmeniui už rankų, asmuo pradėjo jas stangdinti bei paėmus asmeniui už kaklo dar kartą buvo pareikalauta išspjauti tai ką įsidėjo į burną, tačiau asmuo jų reikalavimų ir toliau nevykdė. Tada asmuo buvo pargriautas ant žemės, garsiai ir aiškiai buvo reikalauta, jog asmuo vykdytų teisėtus jų reikalavimus, bet asmuo ir toliau vengė sulaikymo, stangdino rankas laikydamas jas po savimi ir pastoviai kramtė tai ką įsidėjo į burną. Pareigūnai T. G. ir L. P. bandė ištraukti A. K. rankas, jog asmuo būtų sulaikomas, kol E. A. su A. R. asmenį laikė prispaustą prie žemės. Asmuo ir toliau muistėsi, stangdino rankas, vengė sulaikymo, tada A. R. įspėjo asmenį, jog bus panaudota spec. priemonė tazeris. Asmuo į perspėjimus nereagavo, tada A. R. panaudojo TASER X26 Nr. B1300053C, kaip įprastą elektro šoką. Panaudojus spec. priemonę tazerį, asmuo dar labiau pradėjo muistytis, spardytis į visas puses kojomis, taip įspyrė E. A. į kairės kojos blauzdą, kuris tuo metu pajuto trumpalaikį fizinį skausmą, taip pat kolegai A. R. asmuo įspyrė į kairės kojos šlaunį taip sukeldamas trumpalaikį fizinį skausmą. Tada A. R. panaudojo TASER X26 užtaisą Nr. B41000124 su prietaiso kontaktais. Asmuo nukrito ant žemės, tačiau ir toliau muistėsi bei kramtė, tai ką buvo įsidėjęs į burną (1 t., b. l. 78-82).
29. Kaip matyti, iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų nuteistojo A. K. parodymus, jog po elektrošoko panaudojimo jam nevalingai buvo sutraukti kojų raumenys ir jis nevalingai spyrė, be tikslo sužaloti pareigūnus, paneigia nukentėjusiųjų E. A., A. R. ir liudytojų T. G., L. P. parodymai. Pažymėtina, jog liudytojų parodymai buvo papildantys vieni kitus ir neprieštaringi. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog A. K. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų išspjauti iš burnos paketėlį, t. y. stangdino rankas, prispaudė kaklą prie krūtinės, ko pasėkoje asmuo buvo paguldytas ant žemės. A. K. nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, ne tik, kad stangdino rankas, neleido būti sulaikomas, bet ir muistėsi bei spardėsi, ko pasėkoje įspyrė nukentėjusiesiems. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. puikiai suvokė, kad aplink šalia jo yra keli policijos pareigūnai, kurie norėjo jį sulaikyti, tačiau jis aktyviai tam priešinosi naudodamas kojas, ko pasėkoje sukėlė fizinį skausmą policijos pareigūnams, kurie vykdė savo pareigas. A. K. teiginiai, kad jo veiksmai buvo atsakas į naudojamą elektrošoką yra paneigti liudytojų paaiškinimais, iš kurių matyti, kad elektrošoko momentinis naudojimas sukelia raumenų susitraukimą tik toje vietoje (A. K. atveju nugaroje) ir būna trumpalaikis, o šiuo atveju A. K. spardėsi kojomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. nuteisimo pagal BK 286 straipsnį nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
30. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistajam A. K. ir A. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkti gynėjai (4 t., b. l. 53). Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. vasario 15 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 7, 11, 14.2.3 punktais, prašoma iš A. K. valstybės naudai priteisti 108 Eur, iš A. Š. valstybės naudai priteisti 108 Eur už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
32. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą nuteistųjų A. K. ir A. Š. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais – tai yra prašant nuteistiesiems už nusikalstamas veikas griežtinti bausmių dydį, taip pat nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį išteisinti dalyje dėl 286 straipsnio. Nuteistasis A. Š. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti prokuroro ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti nepakeistas.
33. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal vyriausiosios prokurorės ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus, kurie yra netenkinami, kad A. K. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir nuteistojo A. K. Valstybės naudai priteisia 54 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. Š. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos nuosprendžio aukštesnės instancijos teismui neskundė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. Š. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės ir nuteistojo A. K. apeliaciniu skundus atmesti.
Iš A. K. valstybės naudai priteisti 54 (penkiasdešimt keturis) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.