Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Indrės Kupcikevičiūtės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. M., A. L. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, trims mėnesiams perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

II. Skundo argumentai, atsiliepimai į jį ir prašymai

6.2. Vertinant pareikštą kaltinimą ir žinant bylos medžiagą, pasak gynėjo, nuo pareikšto kaltinimo nėra galimybės gintis. Byloje nustatytas tik vienas faktas - pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurios gavėjas J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 8 d. buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Daugiau šioje byloje konkrečiu klausimu nenustatyta nieko, kas suteiktų prokurorei galimybę nurodyti, kad atitinkamą siuntą iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su V. M., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 8 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai užsisakė ne kas kitas, o A. L.. Esant tokiam kaltinimui visiškai nėra aišku, kaip pasireiškė nurodomos psichotropinės medžiagos įgijimas ir dar bendrininkaujant su V. M.. Akivaizdu, kad toks inkriminavimas yra objektyvaus pakaltinamumo grąžinimas į praktiką ir aiškus pavyzdys to, kaip ignoruojami žmogaus teises nustatantys nacionaliniai ir tarptautiniai standartai.

6.3. Norint kaltinti A. L. BK 259 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos padarymu, būtina nurodyti ne šabloninius terminus, o tas aplinkybes, kurios nustatytos byloje (jei jos iš vis nustatytos) ir kurios pagrindžia atitinkamą inkriminavimą. Kaltinamajame akte turi būti nurodoma, kada ir kokiu būdu buvo kartu su V. M. susitarta bendrininkauti, siekiant neteisėtai įgyti kaltinamajame akte nurodytą kiekį ir nurodytos rūšies psichotropines medžiagas. Taip pat turėtų būti nurodyta kokiais veiksmais pasireiškė A. L. inkriminuojamas neteisėtas psichotropinės medžiagos užsakymas, turėtų būti nurodyta ir tai, ar šiuos veiksmus betarpiškai padarė pats A. L., ar V. M.. Galiausiai, turi būti nurodyta, kur buvo padarytas psichotropinių medžiagų užsakymas, kokių priemonių pagalba tai buvo padaryta. Viso to kaltinamajame akte nėra.

6.5. Gynėjas pažymi ir tai, kad žemesnės instancijos teismas visiškai pagrįstai konkrečius kaltinamojo akto trūkumus nustatė ir dėl kitų kaltinimų, ypač ta apimtimi, kiek tai susiję su bendrininkavimu ir psichotropinių medžiagų užsakymu.

6.6. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodydamas, jog kliūčių ją nagrinėti teisme nėra, taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo. Priešingu atveju, pagal prokurorės logiką, priėmus tokią nutartį, teismas jau nebeturėtų galimybės priimti skundžiamos nutarties. Vertinant atitinkamą požiūrį pagrindžiančius argumentus, teismas iš vis niekada negalėtų grąžinti bylos prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, nes bet kuris teismas turi pareigą tiesiogiai ištirti įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą ir negali apsiriboti vien kaltinime nurodytomis aplinkybėmis; nagrinėdamas bylą teismas turi būti aktyvus ir trūkumus turi šalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Niekas negali paneigti to, kad BPK įtvirtintas aktyvaus teismo modelis, jog teismas turi ištirti ir įvertinti visus įrodymus, o ne tik tuos, kurie nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nei vienas teismas negali būti prokuroro darbo broko taisytoju, nes tai paneigtų teismo nešališkumo ir kitus principus.

6.7. Gynėjas nesutinka ir su prokurorės skundo argumentais dėl teismo šališkumo, priimant skundžiamą sprendimą. Teismas nagrinėdamas jo (gynėjo) prašymą išklausė visų teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių nuomones. Išklausyta buvo ir prokurorė. Tai neginčijamai rodo, kad jokio šališkumo teismas neparodė. Šališkumas negali būti konstatuotas ir ta prasme, kad skundžiama nutartis buvo priimta ne pasitarimų kambaryje. Teismų praktikoje nėra paneigta tokia teismo sprendimo priėmimo teisė, kuomet sprendimas priimamas teismo posėdžių salėje, o motyvai surašomi nedelsiant po posėdžio. To iš esmės nedraudžia ir BPK 253 straipsnio normos.

7. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. Kupcikevičiūtės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. M. ir A. L. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 260 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymu, prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti grąžinta nepagrįstai.

9. Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla prokurorei grąžinta, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad byloje 2020 m. kovo 27 d. prokurorės surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teismas konstatavo, kad kaltinamiesiems V. M. ir A. L. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, požymius.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, byla prokurorui perduodama, be kita ko, ir tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013).

11. BPK 219 straipsnyje nustatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, iš jų pagal šio straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Tokių konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių išdėstymo poreikį lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013). Tai reiškia situaciją, kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016).

12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, pritardamas prokurorės skundo argumentams, sprendžia, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte aprašant V. M. ir A. L. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo laikomasi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, buvo išdėstytos esminės veikų faktinės aplinkybės (tokios ir tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis), kurios atitinka baudžiamajame įstatyme, BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3, 4 dalyse (galimai padarytų veikų metu galiojusios įstatymo redakcijos) įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius, ir yra svarbios sprendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nurodyti konkretūs kaltinamųjų atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai, nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, nusikalstamų veikų dalykas, psichotropinių medžiagų, kuriomis galimai kaltinamieji neteisėtai disponavo, sudėtis ir kiekis, disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, taip pat jų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną būdas, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste išreikšta prokurorės pozicija dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga tikslų.

13. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad kaltinamajame akte aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ir aplinkybėmis pasireiškė psichotropinės medžiagos užsakymas ir nurodymas atsiųsti tokias medžiagas, kur tai buvo padaryta ir kokiu būdu bei priemonėmis. Kaip jau minėta, kaltinamajame akte reikšmingos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais atlikus įmanomus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga leidžia teigti, kad šiuo atveju kaltinamajame akte aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas būtent ir buvo išdėstytos visos aplinkybės, kurias pavyko nustatyti atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Pateiktuose kaltinimuose, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad kaltinamieji, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 8 d., taip pat ne vėliau nei 2019 m. kovo 26 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, užsienio valstybėse (Nyderlandų Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje) buvusių asmenų užsisakė psichotropines medžiagas, nurodydami jas tiek vienu, tiek kitu atveju atsiųsti į Lietuvos Respubliką svetimo asmens – J. B., vardu ir svetimu adresu – Pavilnionių (duomenys neskelbtini), kas ir buvo padaryta. Nurodytos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, konkrečiu atveju pakankamai atskleidžia kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę, yra pakankamai aiškios ir nesudaro kliūčių bylą nagrinėti teisme bei spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

14. Nepagrįsti ir skundžiamos nutarties motyvai, kad iš kaltinimo neaišku, ar A. L. ir V. M. galimai nusikalstamai veikė bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), ar esant paprastam bendrininkavimui (BK 24 straipsnis), ar abu vykdytojai, ar tik vienas iš jų, o kitas realizavo kitą bendrininko vaidmenį ir atvirkščiai, t. y. kaltinamajame akte nenurodyta, kas konkrečiai ir kokia apimtimi realizavo objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, koks buvo kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmuo, disponuojant psichotropinėmis medžiagomis ir gabenant jas per Lietuvos valstybės sieną. Iš kaltinamajame akte kaltinamiesiems pateikto kaltinimo akivaizdu, kad jokia bendrininkavimo forma jiems nėra inkriminuota. Pagal pateiktą kaltinimą matyti, kad A. L. ir V. M. kaltinami inkriminuojamus nusikaltimus padarę kaip bendravykdytojai, pagal susitarimą kartu atlikę kaltinime nurodytus veiksmus, sudarančius jiems inkriminuojamų veikų objektyviąją pusę.

15. Taigi, išdėstytos aplinkybės, jas vertinant kartu su kaltinamajame akte išdėstytais, prokurorės vertinimu, kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtinančiais duomenimis, nesuteikia pagrindo išvadai, kad byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju, nustatant kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kiekvieno iš bendrininkų kaltumą (t. y. tas esmines aplinkybes, kurios parodo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą), teismui nebuvo kliūčių nagrinėti bylą dėl kiekvieno iš bendrininkų konkrečių nusikalstamų veiksmų, kuriuos apėmė jų tyčia, įrodytumo ir, atitinkamas aplinkybes nustačius arba paneigus, padaryti išvadą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

16. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Baudžiamojo proceso įstatymas bylą nagrinėjančiam teismui ne tik suteikia galimybę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą; jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis), bet taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), aprašyme padarytą rašymo apsirikimą, nurodant veikos padarymo laiko, kurį ištaisyti bylą nagrinėjant teisme taip pat nėra kliūčių.

17. Prokurorė skunde, be kita ko, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kaltinamojo A. L. gynėjo prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui, nesivadovavo BPK 253 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jas pažeidė. Nors teisiamojo posėdžio metu, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl pateikto prašymo, nusprendė dėl jo surašyti nutartį, kaip atskirą dokumentą, pasitarimų kambaryje, nepaisant to, iš karto tuo pat metu paskelbė, kad prašymas tenkinamas ir byla grąžinama prokurorui. Tokiu būdu, prokurorės nuomone, teismas išreiškė išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties (t. y. jos perdavimo prokurorui).

18. BPK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo A. L. gynėjas 2020 m. birželio 10 d. teisiamajame posėdyje pateikė prašymą grąžinti bylą prokurorui. Pirmosios instancijos teismas išklausė proceso dalyvių nuomones dėl pateikto prašymo, po ko paskelbė, kad priima nutartį bylą grąžinti prokurorei, nustatant trijų mėnesių terminą, nurodydamas, jog nutartis bus surašyta, kaip atskiras dokumentas. Byloje, vadovaujantis BPK 253 straipsnio, 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo priimta skundžiama 2020 m. birželio 10 d. nutartis, kaip atskiras dokumentas, kuri 2020 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu išsiųsta proceso dalyviams. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl paminėto gynėjo prašymo tiksliai nesivadovavo BPK 253 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad paminėta BPK nuostata numato du alternatyvius nagrinėjimo teisme metu kilusių klausimų išsprendimo būdus - priimant protokolinę nutartį ar nutartį kaip atskirą dokumentą pasitarimų kambaryje, ir teisę pačiam teismui pasirinkti sprendimo priėmimo būdą, pripažinti, jog šiuo atveju buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kaip ir tai, kad nurodytomis aplinkybėmis žemesnės instancijos teismas išreiškė išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, nėra pagrindo.

20. Vis dėlto, įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u taria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. M., A. L. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, perduota prokurorei, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.