Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos teikimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu ir V. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

12. Akcentuojama ir tai, kad 2024 m. balandžio 8 d. nuo 17.10 val. pareigūnams apsilankius V. M. gyvenamojoje vietoje, nustatytas dienotvarkės pažeidimas, t. y. asmuo pagal iš anksto nustatytą dienotvarkę nebuvo namuose, pastebėtas ateinantis į gyvenamosios vietos kiemą. 2024 m. balandžio 8 d. stebint V. M. judėjimo trajektoriją elektroninio stebėjimo priemonėmis buvo pastebėta, kad 2024 m. balandžio 8 d., apie 22 val., probuojamasis nėra neprisijungęs prie namų įrenginio, todėl siekiant išsiaiškinti asmens buvimo vietą, 22.27 val. buvo nuvykta probuojamojo gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė, į telefoninius skambučius neatsakė. 2024 m. balandžio 9 d. fiksuotas dienotvarkės pažeidimas, t. y. nuo 10 val. nustatytas asmens nebuvimas namuose. 2024 m. balandžio 10 d., 19.13 val. probuojamasis savavališkai išėjo iš gyvenamosios vietos, elektroninio stebėjimo centro pareigūnams, susisiekus telefonu su V. M. ir paraginus grįžti namo, asmuo grįžo 19.26 val. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 66 balai, dėl daromų pažeidimų yra linkusi didėti, taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.

13. Teismo posėdžio Vilniaus apygardos teisme metu probacijos tarnybos atstovė paaiškino, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką didėjo nuo 60 iki 66 balų. Šią aplinkybę patvirtina ir jo asmens bylos medžiaga (asmens bylos 16 lapas). Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. fiksuota 66 balų nusikalstamo elgesio rizika, o pervertinus 2023 m. gruodį ir 2024 m. kovą nustatyta išliekanti 66 balų vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika (b. l. 47, 59), tačiau 2024 m. kovo mėnesio nutarime dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė rizika 66 balai iš galimų 168, kuri dėl daromų pažeidimų yra linkusi didėti, taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Analogiškai vidutinė didelės žalos rizika visuomenei buvo nustatyta ir 2023 m. gruodžio mėnesį.

14. Pateikta teismui teikimo ir asmens bylos medžiaga patvirtina, kad V. M. buvo pratęstas intensyvios priežiūros terminas (asmens bylos 59 lapas), o probacijos skyrius ankstesniu teikimu jau buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą siūlydamas panaikinti jam lygtinį paleidimą, tačiau teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi teikimo netenkino. Vis tik tokia situacija neprivertė V. M. įvertinti savo elgesio ir padaryti išvadas, priešingai, būtent po 2024 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo nuteistasis ėmė sistemingai daryti pažeidimus, kai per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 26 iki 2024 m. balandžio 23 d. buvo fiksuoti net 39 pažeidimai. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos nustatyta, kad po aukščiau nurodytos nutarties priėmimo nuteistojo V. M. pažeidimų skaičius ženkliai padidėjo, bendravimas su probacijos atstovais faktiškai nutrūko, paaiškinimų dėl padarytų pažeidimų neteikė, telefonu neatsiliepė, tokiu būdu užkirsdamas Probacijos skyriaus darbuotojams galimybę kontroliuoti bei prižiūrėti jo elgesį. Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos teisme nuteistasis pateisinamų tokio jo elgesio priežasčių nenurodė. Nuteistojo ir gynybos teigimas, kad pažeidimai padaryti nepiktybiškai laikytini deklaratyviais, o akcentuojama jo tuometinė psichikos būklės krizė, nėra pagrįsta jokiais tai patvirtinančiais medicininiais dokumentais.

15. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo grąžinimu į pataisos namus toliau atlikti bausmės, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas (kasacinės nutartys 2K-199/2014; 2K-47-628/2018).

16. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo ne ką kita, kaip nuteistojo visiškai atsainų požiūrį į jam išreikštą teismo pasitikėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. nustatyti pažeidimai yra sistemingi ir piktybiški, o jis nededa pastangų tam, kad pakeisti elgesį ir gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į jo veiksmuose matomą piktybiškumą, sistemingai besikartojančius pažeidimus, akivaizdu, kad kitomis priemonėmis, t. y. neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, probacijos tikslų pasiekti neįmanoma. Padarytų pažeidimų kiekis, jų padarymo trukmė ir laikas (pažeidimai laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. buvo daromi beveik kiekvieną dieną, dienotvarkė kartais būdavo pažeidžiama net keletą kartų per parą), taip pat tas faktas, kad, pažeidinėdamas nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, jis dar ir būdavo nepasiekiamas mobiliojo ryšio priemonėmis, ne visuomet pasirūpindavo ir elektroninio stebėjimo įtaiso pakrovimu, leidžia spręsti apie nuteistojo lengvabūdišką ir cinišką požiūrį į jam nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas bei vykdomą probacijos priežiūrą. Iš šių aplinkybių taip pat yra akivaizdu, jog nuteistasis nesilaikė nustatytos dienotvarkės, judėjimo grafiko ne dėl kokių nors bent iš dalies pateisinamų ir objektyvių priežasčių.

17. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Nustatyta, kad V. M. dalyvavo motyvuojančioje interviu programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir pilnai ją baigė, nuo 2023 m. spalio 10 d. registravosi Užimtumo tarnyboje, nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 8 d. dirbo UAB „S“, nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. vasario 13 d. dirbo UAB „R“, nuo 2024 m. kovo 12 d. vykdo individualią veiklą ( šią aplinkybę patvirtino ir posėdžio Vilniaus apygardos teisme metu, nurodė, kad gauna pajamas), probacijos laikotarpiu baustas administracine tvarka nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nebuvo pradėta. Pateikta teigiama V. M. charakteristika iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, sūnaus gimimo liudijimo kopija. Nors nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį V. M., vis tik, jos šiuo atveju nekeičia išvados, kad nustatyti pažeidimai buvo sistemingi ir piktybiški.

18. Teismas sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, jog probacijos termino pradžioje V. M. laikėsi skirtų įpareigojimų, beveik 6 mėnesius nebuvo fiksuoti pažeidimai, dalyvavo elgesio programose, dirbo, administracinių nusižengimų nepadarė, bendradarbiavo su probacijos skyriaus darbuotojais, visgi, atsižvelgiant į pažeidimų darymo sisteminį pobūdį, į tai, kad pažeidimai daromi ir po to, kai teismas netenkino probacijos teikimo V. M. atžvilgiu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo visiškai atsainų požiūrį į jam išreikštą teismo pasitikėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad V. M. piktybiškai ir be pateisinamų priežasčių pažeidinėjo probacijos sąlygas ir tai leidžia teigti, kad jis tinkamų išvadų nepadarė ir nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad padarys. Jis tokiu savo elgesiu patvirtino, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus likusios bausmės dalies atlikimo. Be to, įtakos šiai išvadai neturi ir tai, kad pažeidimai buvo daromi iki lygtinio termino taikymo pabaigos likus nebedaug laiko.

19. V. M. skundą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad jo sugyventinė nėščia, kad augina vaikus, vyksta skyrybų procesas su sutuoktine, vykdo individualią veiklą ir kt. Liudytoja V. N., apklausta Vilniaus apygardos teisme, patvirtino, kad ji šiuo metu laukiasi jų bendro vaiko, kad gali daryti teigiamą įtaką V. M., o pastarasis jai padeda finansiškai. Be to, liudytoja nurodė, kad pažįsta V. M. pusę metų, o kartu gyvena tris mėnesius, taigi, bendravo ir tuo metu, kai pastarasis sistemingai pažeidinėjo intensyvios priežiūros sąlygas, ir šis bendravimas pastarojo nuo pažeidimų darymo nesustabdė, todėl teismas abejoja liudytojos įtaka V. M.. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi socialinius bei darbinius ryšius yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų. Be to, artimuosius, darbinę veiklą nuteistasis turėjo ir tuo metu, kai jam buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau šios aplinkybės jam nebuvo tiek svarbios, kad sulaikytų jį nuo probacijos sąlygų sistemingo pažeidinėjimo, todėl jos nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

20. Dėl skunde nurodomos aplinkybės, jog teismo posėdyje nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą nedalyvavo gynėjas, nors jo iš prašė, pažymėtina, kad iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad advokatas posėdyje iš tikrųjų nedalyvavo, tačiau nuteistajam V. M. buvo išaiškintos procesinės teisės ir nėra fiksuota, kad jis būtų prašęs gynėjo, o teismas tokio prašymo būtų netenkinęs. BPK 362 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal šio Kodekso 360 straipsnio 6 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, – privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Taigi įstatymas numato privalomą institucijos atstovo dalyvavimą, o kitų asmenų neatvykimas netrukdo spręsti teikimo, jie jiems tinkamai buvo pranešta. Šiuo atveju advokatui apie teismo posėdį pirmosios instancijos teisme nebuvo pranešta, nebuvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Vis tik šis pažeidimas ištaisytas nagrinėjant skundą Vilniaus apygardos teisme. Surengus žodinį posėdį dalyvavo nuteistojo pasirinktas advokatas, ir tiek jis pats, tiek gynėjas turėjo galimybę teikti prašymus, teikti argumentus dėl teikimo. Be to, nuteistasis savo teise į gynybą pasinaudojo ir skųsdamas nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo aukštesnės instancijos teismui.

21. Skunde formuluojamas alternatyvus prašymas pratęsti lygtinio paleidimo terminą. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2024-05-14). Šiuo metu galiojanti probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės. Taigi, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija nenumato galimybės pratęsti probacijos laiko, todėl prašymas pratęsti probacijos laikotarpį negali būti tenkinamas.

22. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir nuteistąjį pasiuntė atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos likusios laisvės atėmimo bausmės. Tokiu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.