Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-626/2021 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, paskiriant bausmes: pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Šį nuosprendį V. M. apskundė apeliacine tvarka.

Atsiliepimas į prašymą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nuteistasis savo prašyme kelia klausimą dėl jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pakeistos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai taikė bausmių bendrinimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs ir juo skirtos bausmės teisėtumo bei pagrįstumo klausimai negali būti iš naujo nagrinėjami tos pačios ar žemesnės instancijos teismuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo klausimą. Pagal BPK 361 straipsnio 2 dalį vykdymo metu teismas, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus ir dėl nustatytų netikslumų. Nežiūrint į tai, šiuo atveju jokių netikslumų nenustatyta.

Kaip matyti ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų, V. M. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. raštą, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. birželio 23 d.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžio turinio, V. M. naują nusikalstamą veiką, už kurią pripažintas kaltu šioje nutartyje aptariamais nuosprendžiais (BK 22 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), padarė dar nepasibaigus Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t. y. 2019 m. kovo 26 d.

Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2A-7-15/2009). Taigi, iš išdėstyto seka, jog bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnį nėra tiek aktualus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir jo pabaiga, svarbu, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu būtų patvirtintas naujos nusikalstamos veikos padarymo per atidėjimo laikotarpį faktas.

Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jam paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios V. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio priėmimo metu visiškai nebuvo atlikęs.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio matyti, kad bendrinant bausmes buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, numatantis, kad bausmes sudedant iš dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskurus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėn. (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu V. M. buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl būtent prie pastarosios (kaip didesnės) buvo pridėtas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis – 3 mėn. iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtų 8 mėn.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį taip pat buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 3 m. 6 mėn. bausmės (kaip didesnės) pridedant dalį Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirtos 2 m. laisvės atėmimo bausmės. Kokią bausmės dalį pridėti bausmių bendrinimo metu sprendžia bausmę skiriantis teismas, nurodytu atveju buvo nuspręsta pridėti pusę paskirtos bausmės dydžio (1 m.). Tai paaiškina nuteistojo keliamą klausimą dėl jam nesuprantamos 1 m. bausmės pridėjimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo nurodomos 1 m. bausmės panaikinimo, todėl V. M. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir 1 metų bausmės panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.