Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-225-504/2024 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams N. T., Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba, A. M., dėl žemės sklypo dalies valdymo pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. Ieškovas J. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus, kurie kaip jis nurodo, jau buvo teikti pirmosios instancijos teismui.

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Ieškovas J. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, kurie, kaip jis nurodo, jau buvo teikti pirmosios instancijos teismui ir yra byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra byloje, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme pakartotinai.

Dėl ginčo esmės

28. Apeliacijos dalykas – Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuriuo atmestas ieškovo J. D. reikalavimas dėl žemės sklypo dalies valdymo pažeidimo pašalinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo dalies valdymo pažeidimo pašalinimo.

31. Apeliantas skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. D. yra 0,0425 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 2009 m. balandžio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2R-857 ir 2012 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2R-2914. 2000 m. vasario 1 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane, atliekant kadastrinius matavimus, tarp koordinačių taškų Nr. 8 ir Nr. 9 statinys nefiksuotas. 2023 m. spalio 24 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrius Žemės naudojimo patikrinimo aktu atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio J. D., patikrinimą ir nustatė, kad senos statybos statinys yra pastatytas valstybinės žemės plote. Vietovėje matavimo prietaisais patikrinus pastato kertes (kampus) nustatyta, kad pastatas nepatenka į privataus sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, visas pastatas yra valstybinėje žemėje, ginčo statinys yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir į jo teritoriją nepatenka. Valstybės įmonė Registrų centras 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą „Sprendimo priėmimą atidėti“ (atsakant į ieškovo J. D. teiktą 2024 m. gegužės 3 d. prašymą (Nr. 39494180 ) pakeisti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei kartu teiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“), nurodant prašymo priėmimą atidėti, nes pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 12 d. raštu, Nr. 1SD-35193-(10.12E), informavo Valstybės įmonę Registrų centras, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra ginčo objektas civilinėje byloje, todėl Išvada apie teisingai/neteisingai parengtą žemės sklypo planą nebus teikiama.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

33. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

35. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

36. Minėta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį; CK 1.127 straipsnio 1 dalį). Pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalies nuostatą, buvo bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal šiuo metu galiojančią CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.128 straipsnyje nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymas nenustato kitaip (1964 m. CK 87 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo statinys pastatytas labai seniai, virš penkiasdešimties metų. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė A. D. pripažino, kad ginčo statinys yra pastatytas labai seniai ir nežino, kas šį statinį statė. Ieškovas nurodė, kad 1985 m. šis pastas jau stovėjo. Teismas konstatavo, kad 2000 m. vasario mėn. atliekant kadastrinius sklypo matavimus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas tuo metu buvo ieškovo J. D. tėvas J. – A. D., ginčo statinys gretimame žemės sklype jau stovėjo. Ieškovo J. D. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota pagal 2009 m. balandžio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2R-857 ir 2012 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2R-2914. Apelianto teiginiai, kad 2000 m. vasario mėn. atliekant kadastrinius sklypo matavimus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nedalyvavo, o „...Sužinoti ar yra statinys valdomas N. T. yra įsiterpęs pagal paveldėjimo metu gautus dokumentus objektyviai negalėjo, nes gautame žemės sklypo plane įsiterpęs statinys nebuvo fiksuotas“ ir tik 2023 m. rugsėjo 11 d. atlikus žemės sklypo matavimus ieškovas sužinojo apie įsiterpusią statinio dalį į jo žemės sklypo dalį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tai, kad statinys nebuvo pažymėtas žemės sklypo plane, ar kad ieškovui nebuvo žinoma kas yra statinio savininkas, nepaneigia statinio buvimo fakto. Juo labiau, ieškovas nurodė, kas statiniu naudojasi.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad byloje nėra duomenų, kad anksčiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai būtų kėlę klausimą dėl ginčo statinio pašalinimo, nėra įrodymų, kad ieškinio senaties termino eiga būtų buvusi sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, todėl terminas ieškiniui pareikšti yra pasibaigęs.

39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą bei pagrįstai nusprendė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui šioje byloje pareikšti.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

40. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

41. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

42. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023).

43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. D1-393 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. D1-384 redakcija) numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka: priima sprendimus pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės, savivaldybės ar privačios žemės sklypus; atlieka žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrą; atlieka žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypų ribų ženklinimo patikrą vietovėje; atlieka nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) apskaitos darbus; atlieka Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13 ir 15 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat: atlieka valstybės registrų ir informacinių sistemų valdytojo ir (ar) tvarkytojo funkcijas; vykdo administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus; atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

45. Apeliantas teigia, kad jo, kaip sklypo savininko, teises pažeidžia tai, kad į jo sklypą patenka dalis nesudėtingo statinio, kuriuo naudojasi N. T.. Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti bendraatsakovus Rokiškio rajono savivaldybės administraciją ir N. T. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingą statinį, įsiterpusį 1,5 kv. m. plote į ieškovo namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindžia UAB Geo optimus matininko R. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. parengta žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), schema, kurioje yra pažymėtas laikinasis statinys 1,5 kv. m. plote įsiterpęs į ieškovo sklypą. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrius 2023 m. spalio 24 d. atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieškovui J. D., patikrinimą nustatė, kad senos statybos statinys yra pastatytas valstybinės žemės plote. Vietovėje matavimo prietaisais patikrinus pastato kertes (kampus) nustatyta, kad pastatas nepatenka į privataus sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, visas pastatas yra valstybinėje žemėje.

46. Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad jo, kaip sklypo savininko, teises pažeidžia tai, kad į jo sklypą patenka dalis nesudėtingo statinio, kuriuo naudojasi N. T., pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad senos statybos statinys yra pastatytas valstybinės žemės plote ir pastatas nepatenka į privataus sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, visas pastatas yra valstybinėje žemėje ir ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad ieškovas nekelia statinio atstumo nuo jo sklypo klausimo.

47. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pagal Kasacinio teismo praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-464/2008; Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

48. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

49. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra įrodyta, kad pagal šiuo metu įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenis, į jo žemės sklypą ginčo statinys nepatenka ir tuo jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių nepažeidžia.

Dėl įrodymų vertinimo

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

51. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovas įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

52. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

53. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

54. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nutartis paliekami nepakeisti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

58. Atsakovei N. T. bei trečiajam asmeniui A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimais, suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. APD – 2024-11366 nurodyta, kad A. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 262,50 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. APD – 2024-11404 nurodyta, kad N. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 262,50 Eur, viso atsakovei N. T. bei trečiajam asmeniui A. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 525,00 Eur, kurios ieškovo apeliacinį skundą atmetus priteisiamos iš ieškovo J. D. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 525,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, kodas 73000, ar kitame pasirinktame banke (įmokos kodas išlaidoms už antrinės teisinės pagalbos išlaidas - 5630).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.