Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Vadovaudamasis išdėstytu, bei LR CPK 135 str., teismo

prašo :

dėl namų valdos žemės sklypo valdymo pažeidimo pašalinimo, įpareigoti bendraatsakovus Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, kodas 188772248, ir N. T. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingą statinį, įsiterpusį 1,5 kv. m. plote į ieškovo J. D. 0,0425 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

bendaatsakovams nenugriovus įsiterpusio statinio per teismo nustatytą terminą, už kiekvieną pradelstą dieną skirti 50 eurų baudą.

iš bendraatsakovų solidariai ieškovui priteisti jo turėtas teismo ir advokato pagalbos išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovo nurodytas statinys ieškovo teisių nepažeidžia, o jo teiginys, kad šis statinys 1,5 kv. m. įsiterpia į ieškovo sklypą, yra neteisingas.

Šis statinys, atsakovės žiniomis, buvo pastatytas prieš penkiasdešimt ar dar daugiau metų, kaimyniniame name gyvenusio asmens. Nei atsakovė pati, nei atsakovės šeimos nariai nedalyvavo šio statinio statyboje, nebuvo statybos užsakovai ir niekaip neprisidėjo prie šio statinio sukūrimo. Šiuo statiniu naudojosi tas pats atsakovės minimas kaimyniniame name gyvenęs asmuo, tačiau po jo mirties statinys iš esmės tapo bešeimininkiu. Šiame statinyje atsakovė kažkada susidėjo kelis nenaudojamus rakandus, tad tiek atsakovė su šiuo statiniu ir tėra susijusi. Ieškovas irgi nurodo, kad ji, atsakovė juo „naudojasi“.

Atsakovė nelaikytina minimo statinio naudotoja teisine prasme, t. y. remiantis Statybos įstatymo 2 str. 56 p. statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Ji negerina, neremontuoja, nesiekia ir neplanuoja įgyti jokių teisių į šį statinį. Dėl to atsakovei nekyla ir negali kilti jokia teisinė atsakomybė dėl minimo statinio buvimo ir negali būti primetama pareiga nugriauti minimą statinį ar kaip nors kitaip spręsti šio statinio galimos neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą.

Iš ieškovo ieškinio galima spręsti, jog ieškovo pozicija yra ta, kad atsakovė N. T. yra solidariai atsakinga su Rokiškio rajono savivaldybės administracija, tačiau tokia ieškovo prielaida plačiau nepagrindžiama nei faktine motyvacija, nei teisine argumentacija. Remiantis CK 6.6 str. 1 d., 3 d. solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovo nurodyto statinio, o taip pat nepateikė jokių duomenų, jog jos prievolė yra solidari su Rokiškio r. savivaldybės administracija.

Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdyje jo atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad žemės sklypai, esantys miesto teritorijoje perduoti valdyti savivaldybėms ir dėl to Rokiškio rajono savivaldybės administracija į bylą įtraukiama kaip bendraatsakovė.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybės nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Ieškovas pateikė duomenis, kad yra 0,0425 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Iš ieškinio matyti, kad 2000 m. vasario 1 d. buvo atlikti ieškovui priklausančio namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai ir tuo metu tarp koordinačių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio statinio, jo manymu, statinys buvo pastatytas po 2000 m.

Ieškovas nurodo, kad ginčo statinys yra 1,5 kv.m. įsiterpęs į jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT Rokiškio skyriaus specialistams atlikus matavimus (dalyvaujant ieškovui) ir pateikus išvadas, matyti, jog ginčo statinys yra pastatytas valstybinėje žemėje ir yra senas. Ginčo statinys nepatenka į ieškovo sklypo ribas. Visos aplinkybės rodo, kad ginčo statinys ieškovo teisių nepažeidžia, nes jis nėra įsiterpęs į ieškovo sklypą.

Ieškovas ieškinyje patikslintame ieškinyje nurodo, kad sklypo matavimus 2000 metais statinio nebuvo, jis buvo pastatytas vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad visus statybos teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Norminius atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo statinio Rokiškio rajono savivaldybės administracija leidimo nėra išdavusi. Ieškovas nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija ar atsakovė N. T. yra statytojai.

Kadangi atsakovai nėra statinio savininkai, ar statytojai, jiems nėra pareigos griauti statinį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo statinys neturi šeimininko, nes nuosavybė į statinį Registrų centre neįregistruota. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 numatyta, kad bešeimininkiu daiktu yra laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinimas.

CK 4.58 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į bešeimininkį daiktą įgijimą, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis į dabartinę gyvenamąją vietą atsikėlė gyventi 1958 m.. Malkinė tuo metu jau stovėjo. Kas ją statė, nežino. Šalia gyveno S.. Jie ta malkine naudojosi. Vėliau naudojosi kiti gyventojai. Po to, kai jie išsikėlė, tas sandėliukas taip ir liko. Pradėjo sandėliuku naudotis jie ir T.. Sandėliukas jam nepriklauso, tik juo naudojasi.

Atsakovai N. T., Rokiškio rajono savivaldybės administracija yra pareiškę prašymus taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu, nes ieškinio senaties terminas yra suėjęs prieš daug metų. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2000 m. vasario 1 d. atlikus jo žemės sklypo matavimus, tarp koordinačių taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio pastato. Teismo posėdžio metu ieškovo sutuoktinė nurodė, kad ginčo pastatas pastatytas labai seniai. Nežino, kas tą pastatą statė. Tad yra praleista 10 metų ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 str. 1 d. ).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį ( b. l. 26-27 ), bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Rokiškio skyrius, dalyvaujant ieškovui ir atsakovei, 2023-10-24 atliko ieškovo 0,0425 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės naudojamo statinio patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu matavimo prietaisu patikrinus statinio kampus nustatyta, kad statinys nepatenka į ieškovo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas, nes statinys yra valstybinėje žemėje. Pastato plotas 12 kv. m, todėl patikrinimo metu Rokiškio skyrius nustatė, jog neteisėtai yra užimta 12 kv. m. valstybinės žemės. Dėl šių priežasčių, Rokiškio skyrius pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.

Iš situacijos schemos – kadastro žemėlapio ištraukos, matyti kad ginčo pastatas yra valstybinėje žemėje. Šiuo metu yra įregistruotos žemės sklypo ribos, kadastriniai matavimai teisingi ir galiojantys, tad įregistruotomis ribomis NŽT ir vadovavosi. Prie UAB Geo optimus 2023-09-11 žemės sklypo schemos, kurioje nurodyta, kad ieškovo sklypo riba kerta statinį, nėra koordinačių žiniaraščio. Iš to galima manyti, kad ribos yra pakeistos, arba ieškovo žemės sklypas išdidintas gretimo sklypo sąskaita. Ieškovas neįrodė, kad jo kaip savininko teisės būtų pažeistos. Ieškinys neturėtų būti tenkinamas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ( CK 4.37 str. 1 d. ). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas vienas iš savininko teisių gynimo būdų - negatorinis ieškinys, nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Ieškovas teigia, kad jo, kaip sklypo savininko, teises pažeidžia tai, kad į jo sklypą patenka dalis nesudėtingo statinio, kuriuo naudojasi N. T..

Ieškovas reikalavimą įpareigoti bendraatsakovus Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, kodas 188772248, ir N. T. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingą statinį, įsiterpusį 1,5 kv. m. plote į jo, J. D. 0,0425 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindžia UAB Geo optimus matininko R. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. parengta žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), schema, kurioje yra pažymėtas laikinasis statinys 1,5 kv. m. plote įsiterpęs į ieškovo sklypą ( b. l. 4 ).

Ieškovas nurodo, kad atliekant jo sklypo matavimus 2000 m., jokio statinio tarp koordinačių taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo.

Kaip matyti iš į bylą pateikto 2000 m. vasario 1 d. ieškovo namų valdos sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano, atliekant kadastrinius matavimus, tarp koordinačių taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) joks statinys nefiksuotas ( b. l. 15-16 ).

Atsakovės N. T., trečiojo asmens A. M. teigimu, ginčo laikinasis statinys buvo pastatytas labai seniai, daugiau nei prieš 50 m., tad jis buvo ir 2000 m. atliekamų kadastrinių matavimų metu. Tai, kad pastatas buvo pastatytas jau 1985 m., teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas.

Iškėlus šią bylą teisme, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyrius 2023 m. spalio 24 d. atliko žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio J. D., patikrinimą ir nustatė, kad senos statybos statinys pastatytas valstybinės žemės plote. Vietovėje matavimo prietaisais patikrinus pastato kertes ( kampus ) nustatyta, kad pastatas nepatenka į privataus sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas. Visas pastatas yra valstybinėje žemėje ( Žemės naudojimo patikrinimo aktas, 2024-10-24, b. l. 29-30 )

Iš Žemės naudojimo patikrinimo akto – kadastro žemėlapio ištraukos, taip pat matyti, kad ginčo statinys yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir į jo teritoriją nepatenka ( b. l. 31 ).

Tuo tarpu UAB Geo optimus 2023 m. gegužės 5 d. žemės sklypo plane, užfiksuota, kad sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba tarp taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), eina per statinį, pažymėtą „N“.

Liudytoju apklaustas R. V., atlikęs sklypo kadastrinius matavimus, parodė, kad permatuoti sklypą prašė užsakovas, norėdamas nusistatyti ribas. Matuojant nustatyta, kad sklypo riba kerta pastato dalį. 2000 m. matavimai atlikti vietinėje Rokiškio koordinačių sistemoje, 2023 m. – pagal bendrą valstybėje esančių koordinačių sistemą. Kadastriniai matavimai buvo atliekami tikslinant ribas. Sklypo pietinėje pusėje tarp sklypų buvo atsiradę tarpai. Jo vertinimu, sklypo taškai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapyje įbraižyti ne toje vietoje.

Iš Valstybinės įmonės Registrų centras 2024 m. gegužės 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo „Sprendimo priėmimą atidėti“, matyti, kad ieškovas J. D. buvo teikęs 2024-05-03 prašymą ( Nr. (duomenys neskelbtini) ) pakeisti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei kartu teikė dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, tačiau buvo nuspręsta prašymo priėmimą atidėti, kadangi pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ( b. l. 138-139 ).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 12 d. raštu, Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonę Registrų centras informavo, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra ginčo objektas, tad Išvada dėl teisingai/neteisingai parengtą žemės sklypo planą nebus teikiama ( b. l. 139a -140 ).

Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Pagal teismų praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-464/2008; Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos žinoma, kad ieškovas dėl ginčo statinio atstumų nuo jo sklypo, niekada nesikreipė.

Atsakovė N. T. pripažįsta, kad ji minėtame statinyje yra pasidėjusi savo rakandus, tačiau pastato ji nestatė, kitaip nuosavybės į jį neįgijo. Nustatyta, kad šio pastato dalyje savo daiktus yra pasidėjęs ir trečiasis asmuo A. M., tačiau tiek jis, tiek atsakovė N. T. nurodo, kad statinys pastatytas daugiau nei prieš penkiasdešimt metų. Kas yra statytojas – nežinoma.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( iki 2000-07-01 galiojusio 1964 m. CK 86 str.; CK 1.127 str. 1 d. ).

CK 1.128 str. nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymas nenustato kitaip ( 1964 m. CK 87 straipsnis ).