Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 veikas), 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikas), 302 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 2019 m. lapkričio 6 d. Tauragės apylinkės teismo ir 2020 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis ir 2020 m. birželio 15 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi skirta subendrinta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 7 (septyniems) metams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d. ir laisvės atėmimo bausmę, iš dalies atliktą pagal 2019 m. lapkričio 6 d. Tauragės apylinkės teismo ir 2020 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžius, kurie buvo subendrinti 2020 m. birželio 15 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai ir iš T. V. priteista: 1144,46 Eur nukentėjusiajam A. B. turtinei žalai atlyginti; 310 Eur nukentėjusiajai A. K. turtinei žalai atlyginti; 1287 Eur nukentėjusiajam T. R. turtinei žalai atlyginti; 386,80 Eur civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti; 516,77 Eur civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti; 1485 Eur civiliniam ieškovui AAS „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti; 635,54 Eur civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios E. D. 101 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestas. Nukentėjusiosios E. V. 1000 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. V. automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas ir paliktas galioti iki civilinių ieškinių nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 2 d. laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.40 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužus terasos duris, 925 eurų vertės, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - L. J. priklausantį turtą - 290 eurų, ir sugadino L. J. priklausantį 925 eurų vertės turtą.

1.1. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. 16.00 val. iki 2019 m. kovo 14 d. 17.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužus duris bei langą dengusias lentas, įsibrovė į negyvenamą sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - A. B. priklausantį turtą: metalo tekinimo stakles, 600 eurų vertės, centrinio apšildymo krosnį, 600 eurų vertės, preso rėmą su hidro cilindru, 200 eurų vertės, ketaus vonią, 100 eurų vertės, motobloko MTZ 05 šienapjovę, 100 eurų vertės, 20 l talpos aliuminį bidoną, 30 eurų vertės, koklinės krosnies dureles, 50 eurų vertės, viso svetimo turto už 1680 eurų.

1.2. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. 13.00 val. iki 2019 m. kovo 24 d. 15.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atkabinus neužrakintų durų skląstį, įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - A. K. priklausantį turtą: automobilio „R. E.“ padangas su lengvo lydinio ratlankiais, 4 vnt., kurių 1 vnt. vertė 15 eurų, bendros 60 eurų vertės, benzininį trimerį „Subtek“, 80 eurų vertės, benzininį trimerį "Demon", 120 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna“, 50 eurų vertės, viso svetimo turto už 310 eurų.

1.3. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 22 d. laike nuo 13.57 val. iki 14.44 val., atrakinęs E. V. priklausančio automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties ferma, esančia (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, patekęs į automobilio saloną, iš jame buvusios rankinės pagrobė svetimą turtą - E. V. priklausančius 1000 eurų.

1.4. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 23.00 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kasos aparato stalčių, 90,00 eurų vertės, su jame buvusiais 203,72 eurų, viso svetimo turto už 293,72 eurų.

1.5. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 9 d. apie 3.04 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kasos aparato stalčių, 98,01 eurų vertės, su jame buvusiais 10,92 eurais, 4 pakelius cigarečių „Rothmans“, kurių 1 vnt. vertė 5,60 eurų, bendros 22,40 eurų vertės, 2 pakelius cigarečių „K. S. Neo“, kurių 1 vnt. vertė 3,75 eurų, bendros 7,50 eurų vertės, 2 pakelius cigarečių „LD Red“, kurių 1 vnt. vertė 3,20 eurų, bendros 6,40 eurų vertės, 6 pakelius cigarečių „LD Blue“, kurių 1 vnt. vertė 3,20 eurų, bendros 19,20 eurų vertės, 1 pakelį cigarečių „LD B. S.“, 3,40 eurų vertės, viso svetimo turto už 167,83 eurų.

1.6. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 21.45 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sugadinus balkono durų ir virtuvės lango rėmus, išdaužus virtuvės lango stiklą, kurių bendra vertė 460 eurų, sugadinus du tinklelius nuo uodų, kurių bendra vertė 180 eurų, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - T. R. priklausantį turtą - 327 eurų, ir sugadino T. R. priklausantį 640 eurų vertės turtą.

1.7. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 14 d. apie 3.30 val., išdaužęs durų stiklą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kasos aparato stalčių, 96,80 eurų vertės, su jame buvusiais 206,84 eurais, viso svetimo turto už 303,64 eurus.

1.8. Be to, T. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 14 d. laike nuo 19.57 val. iki 22.47 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties parduotuve (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė jo paties automobilyje „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai paliktą svetimą - E. D. turtą: rankinę, 40 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas Samsung J4+, 180 eurų vertės, bevertė sim kortelė Tele 2 Pildyk, telefono guminis dėkliukas, 5 eurų vertės, bevertė darbo biržos knygutė, išduota E. D. vardu, lūpų blizgesys, 6 eurų vertės, „Lancome“ pudra veidui, 40 eurų vertės, bei 15 eurų, viso svetimo turto už 286 eurus.

1.9. Be to, jis 2019 m. balandžio 14 d. laike nuo 19.57 val. iki 22.47 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties parduotuve (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė jo paties automobilyje „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai paliktą LR piliečio pasą, išduotą E. D. vardu, ir neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laikė savo automobilyje „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. balandžio 15 d. 15.50 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisinti ginamąjį dėl keturių nusikalstamų veikų, dėl kitų veikų skirtą bausmę sušvelninti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. iš esmės nesutinka pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus keturis nusikaltimus (2019 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) rajone). Taip pat, prašo sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės.

6. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos suponuoja įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą baudžiamosiomis ar kitokiomis priemonėmis, kuris leistų efektyviai įgyvendinti asmens ir viešojo intereso gynimą. BK nustatytų veikų uždraudimas reiškia tai, kad įstatymų leidėjas numato baudžiamąją atsakomybę už tokias neteisėtas veikas, kurios savo prigimtimi yra keliančios didesnį pavojų. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, numatytų BK 2 straipsnyje, – asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka tokio įstatymo (BK) numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

7. Taigi, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamajame įstatyme numatytos aplinkybės, todėl teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, privalo įvertinti, ar asmuo padarė tokią veiką, kuri, kaip nusikalstama veika, uždrausta Baudžiamajame kodekse. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Tačiau pažymėtina, jog tik šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) sudaro būtiną pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Pažymėtina ir tai, jog pagal konstrukciją ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veika turi apimti ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltus padarinius.

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

10. Dėl 2019 m. vasario 2 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. T. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužus terasos duris, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – L. J. priklausantį turtą - 290 eurų, ir sugadino 925 eurų vertės turtą. Dėl šio nusikaltimo T. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltę pripažino tik dėl to, nes bijojo, jį gąsdino, kad daug metų sėdės. Pripažįstant T. V. padarius šį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta: T. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu – T. V. pripažino įvykdęs vagystę iš namo. Nurodė, kad vagystę įvykdė su E. S. ir E. P.. Iš pavogtų pinigų gavo apie 300 eurų; įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios L. J. parodymai, liudytojos A. L. parodymai, liudytojo P. R. parodymai; įtariamojo T. V. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu, jo nurodyta nusikalstama veika pagal faktines aplinkybes sutapo su konkrečiai įvykdyta vagyste, dėl kurios jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini); akistatos protokolas tarp įtariamojo T. V. ir įtariamojo E. S., kurio metu T. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis padarė su kitais asmenimis, kuriuos nurodyti atsisakė.

11. Dėl 2019 m. vasario 21 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. T. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužus duris bei langą dengusias lentas, įsibrovė į negyvenamą sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - A. B. priklausantį turtą - 1680 eurų vertės. Dėl šio nusikaltimo T. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas apie vagystę jo prišnekėta iš oro. Pripažįstant T. V. padarius šį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta: T. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu – T. V. pripažino įvykdęs vagystę iš ūkinio pastato, nurodė visas įvykio aplinkybes, nuo turto pavogimo iki jo realizavimo; įvykio vietos apžiūros protokolas; nukentėjusiojo A. B. parodymai, liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos Z. R. parodymai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo analizė pagal tiekėjus; įtariamojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kurio metu, jo nurodyta nusikalstama veika pagal faktines aplinkybes sutapo su konkrečiai įvykdyta vagyste, dėl kurios jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini); akistatos protokolas tarp įtariamojo T. V. ir įtariamojo E. S., kurio metu T. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis padarė su kitais asmenimis, kuriuos nurodyti atsisakė.

12. Dėl 2019 m. kovo 20 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. T. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atkabinus neužrakintų durų skląstį, įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą - A. K. priklausantį turtą - 310 eurų vertės. Dėl šio nusikaltimo T. V. teisme kaltės nepripažino. Pripažįstant T. V. padarius šį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta: T. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu – T. V. pripažino padaręs vagystę iš kaimynės A. K., nurodydamas visą nusikalstamos veikos seką, bei tai, kad E. S. jam davė 100 Eur; įvykio vietos apžiūros protokolas; 2019 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota įtariamojo T. V. naudoto telefono numerio išklotinių analizė; nukentėjusiosios A. K. parodymai; įtariamojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kurio metu, jo nurodyta nusikalstama veika pagal faktines aplinkybes sutapo su konkrečiai įvykdyta vagyste, dėl kurios jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini); akistatos protokolas tarp įtariamojo T. V. ir įtariamojo E. S., kurio metu T. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis padarė su kitais asmenimis, kuriuos nurodyti atsisakė.

13. Dėl 2019 m. balandžio 13 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. T. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sugadinus balkono durų ir virtuvės lango rėmus, išdaužus virtuvės lango stiklą, kurių bendra vertė 460 eurų, sugadinus du tinklelius nuo uodų, kurių bendra vertė 180 eurų, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą – T. R. priklausantį turtą - 327 Eur, ir sugadino T. R. priklausantį 640 eurų vertės turtą. Dėl šio nusikaltimo T. V. teisme kaltės nepripažino. Pripažįstant T. V. padarius šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta: T. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu – T. V. pripažino įvykdęs vagystę kartu su E. S. ir E. P.. Nurodė, kad į šį namą pateko pro langą, kurį jis išdaužė akmeniu. Iš šio namo pavogė tik pinigus, E. S. iš tų pavogtų pinigų jam davė 130 eurų; įvykio vietos apžiūros protokolas; garso apžiūros protokolas; nukentėjusiojo T. R. parodymai; įtariamojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kurio metu, jo nurodyta nusikalstama veika pagal faktines aplinkybes sutapo su konkrečiai įvykdyta vagyste, dėl kurios jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini); akistatos protokolas tarp įtariamojo T. V. ir įtariamojo E. S., kurio metu T. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis padarė su kitais asmenimis, kuriuos nurodyti atsisakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų nusikaltimų, E. S. ir E. P. atžvilgiu buvo nutrauktas.

14. Kolegija daro išvadą, kad spręsdamas kaltės, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kurios atitinka bylos aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą.

15. Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė apibrėžiama kaip asmens, padariusio pavojingą veiką, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Esant materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, kaltės formos išreiškia asmens psichinį santykį ne tik su pačia padaryta pavojinga veika, bet ir su įstatyme numatytais padariniais. Pati kaltė, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, dar turi du vadinamuosius momentus. Asmens psichinis santykis su pačia pavojinga veika bei priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių formavimusi vadinamas kaltės intelektualiuoju momentu, o psichinis santykis su padariniais – kaltės valiniu momentu.

16. Susipažinus su skundu, skundžiamu nuosprendžiu ir baudžiamosios bylos medžiaga, kaip teisingai ir pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, versiją apie kriminalistų jam darytą poveikį ir spaudimą, T. V. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme, kas buvo vertinama kaip gynybinė pozicija, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Duomenų, apie galimai jam daromą ar darytą spaudimą pripažįstant nusikalstamas veikas, byloje nėra, to nenustatyta ir pirmosios instancijos teisme apklausus policijos pareigūnus L. Č., Z. S., S. G., T. K., K. M.. Kaip ir nurodė pareigūnai, atliekant veiksmus su įtariamuoju T. V., užtikrinant jo procesines teises, visur dalyvavo jo gynėja advokatė L. Musteikienė. Dar daugiau, T. V. tyčinę valią atlikti nusikaltimus patvirtina ir tai, kad už nusikaltimus, įvykdytus 2019 m. vasario 2 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., jis net įvardijo konkrečias gautas sumas (130 Eur, 100 Eur, 300 Eur) už jo dalyvavimą darant nusikaltimus.

17. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus nusikalstamų veikų požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė – tyčia pasisavinti svetimą turtą. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pasisavinimą, nes visi byloje surinkti faktiniai duomenys aiškiai rodo, kad šio asmens tikslas buvo vienintelis – pasipelnyti darant nusikalstamas veikas.

18. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė dvylika tyčinių nusikaltimų – tris nesunkius (BK 178 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis 2 (veikos)), devynis apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis (8 veikos), 302 straipsnio 1 dalis), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau teistas dvylika kartų, dauguma už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. V. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Apylinkės teismo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino įvykdęs dalį nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nustatytos dvi, tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Pažymėta ir tai, kad šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, T. V. padarė praėjus tik vienam mėnesiui po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos T. V. neatlygino.

19. Kaip matyti, T. V., būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Nuteistasis veikė tikslingai ir sąmoningai, tuo pačiu laikotarpiu vykdė ir kitas vagystes, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Ankstesniais teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog laisvės atėmimo bausmės trukmės pagal atskirus nusikaltimus nustatytos artimos sankcijose numatytam minimumui, o bendrą bausmę už šiuo nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. T. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

20. Apeliaciniame skunde keliami prašymai, dėl R. Š. ir advokatės L. Musteikienės iškvietimo į teismo posėdį, buvo atmesti 2020 m. lapkričio 4 d. protokoline nutartimi teisėjų kolegijai nutarus, kad netikslinga apklausti gynėją advokatę L. Musteikienę, kadangi nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, taip pat netikslinga apklausti ir liudytoją R. Š., kadangi teismas neturi galimybės jos iškviesti, pirmosios instancijos teismas šios liudytojos ieškojo, nerado ir nuteistasis apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių duomenų, kur ją rasti. O be to, nei advokatė L. Musteikienė nei liudytoja R. Š., jas apklausus negalėtų daryti įtakos T. V. atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui.

21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, dėl T. V. įvykdytų nusikalstamų veikų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. V. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2020 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistajam T. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. lapkričio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam T. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 180 Eur išlaidų.

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam T. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai (yra jauno amžiaus, darbingas), todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš T. V. valstybės naudai 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.