Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebima nuteistojo daroma pažanga bei konkretūs veiksmai, atliekami siekiant nustatytą riziką valdyti. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, net tik realizuoja save darbinėje veikloje, bet ir dengia turimus įsiskolinimus, geba atpažinti bei įžvelgti savo problemines sritis, bei teigia suprantantis, su kokiomis pasekmėmis susiduria, stebimos pastangos keistis. Drausmine tvarka paskutinį kartą baustas 2021 m. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą periodiškai skatinamas. Aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, nuosekliai ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo procese, kas Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

T. V. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ,5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir T. V. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiais skirtomis ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi skirta subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. V.

Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. V. yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kriterijų, kurį savo nutarime nurodė ir Komisija. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptartų įstatymo nuostatų, vien įstatyme numatytos privalomai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą reikalinga vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį galima konstatuoti tada, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra reikalinga įvertinti ar nuteistasis akivaizdžiai stengiasi, jog ši rizika būtų mažinama.

Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog aktualiu laiku įvertinus nuteistojo T. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad tokia rizika yra vertinama kaip vidutinė, tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, kad ši rizika nėra pasikeitusi nuo ankstesniojo vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. kovo 10 d. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vis tik norint visapusiškai įvertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas aukščiau nurodytą riziką ir daro akivaizdžią pažangą. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad rizikos pokyčio nefiksavimas, atliekant jį pakartotinai, jau neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai, juo labiau nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; turi mažą/nestabilią darbo patirtį; rašymo problemos; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), šie kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, tačiau pataisos proceso metu, jį atliekant pataisos namuose, dar ir privalo būti koreguojami. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo T. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. V. vykdo darbinę veiklą, kurioje save realizuoja, be to, dengia turimus finansinius įsiskolinimus, drausmine bausme paskutinį kartą buvo baustas 2021 m., už gerą elgesį ir sąžiningą darbą yra skatintas keturiolika kartų, laisvu nuo darbinės veiklos metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra pateikti tai pagrindžiantys pažymėjimai ir diplomai, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, iš kurių sulaukia paramos bei palaikymo. Vis tik teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, tuo labiau, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o jo elgesyje nefiksuotos išskirtinės aplinkybės.

Spręsdamas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis T. V. praeityje yra teistas, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo T. V. atžvilgiu praeityje ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurie buvo panaikinti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nesilaikymo, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, todėl šiuo metu teismas itin atidžiai turi vertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Kaip matyti iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nepaisant to, kad nuteistasis keturiolika kartų buvo skatintas, tačiau net septyniolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, o paskutinis pažeidimas užfiksuotas 2021 m. gruodžio 28 d., tuo tarpu kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones, o aukščiau aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, juos vertinant nuteistojo kriminalinės praeities kontekste, teismui dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis T. V. jau gali būti paleistas lygtinai. Tokia išvada daroma atsižlegiant į nuteistojo nevienareikšmį elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kadangi, kaip minėta, jis eilę kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Pažymėtina ir tai, jog nors dabartiniu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu fiksuojami nuteistojo T. V. teigiami elgesio pokyčiai ir dedamos pastangos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pozityvi nuteistojo elgesio korekcija stebima dar itin trumpą laiką, o tai negali būti vertinama kaip abejonių nekelianti korekcija, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Ir nors sutiktina su tuo, kad nuteistasis T. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, juo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas iš esmės nėra stebimas, pokyčiai šioje srityje nevyksta. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.